darbuotojai

Islandijos kapitalo Ukmergės apatinių drabužių siuvimo įmonė „Vilkma“ atleidžia dešimtadalį darbuotojų – 24 iš 212-kos. Įmonės vadovė sako, kad šį sprendimą lėmė nutraukta sutartis su vienu iš užsienio klientų.  Bendrovės generalinė direktorė Giedrė Plačiakytė sako, kad atleidžiami darbuotojai iš prarasto kliento užsakymams skirto padalinio Rokiškyje.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc., pirmadienį paskelbė Užimtumo tarnyba. Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.  „Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija.

Nuo spalio 1 dienos griežtėjant laikinų leidimų išdavimo tvarkai dirbti Lietuvos oro uostuose, Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) nerimauja, kad leidimų reikės laukti kur kas ilgiau, o aviacijos verslui pritrūks darbuotojų. Tuo metu Lietuvos oro uostai teigia, kad tvarką būtina keisti dėl Europos Komisijos įpareigojimo, tačiau atmeta nuogąstavimus, kad pokyčius kaip nors pajus keleiviai.

Prasidėjus rudeniui, daugėja sergančių gyventojų. „Sodra“ skaičiavo, kad rugsėjį sulaukė daugiau ligos išmokų prašančių žmonių. Tačiau įspėja, kad dėl jos būtina pateikti prašymą, kitaip pinigų gyventojai negaus. Be to, sergantys darbuotojai turėtų likti namuose, kitaip iš jų ligos išmoka gali būti atimta. Tačiau daugiausiai gyventojai skundžiasi painia tvarka dėl prašymų pateikimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad užpernai baigė universitetą ir pradėjo dirbti.

Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekse numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, rašoma pranešime. Papildomos garantijos užtikrina geresnes galimybes siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudaro sąlygas bendrai abiem tėvams dalytis šeimos rūpesčiais ir skatina moteris dalyvauti darbo rinkoje.

Į Lietuvą toliau plūsta pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais, vien vežėjų sektoriuje tokių darbuotojų įsivežta virš 30 tūkstančių. Nuo šio reiškinio nukenčia visi – atvykę darbuotojai dirba itin prastomis sąlygomis, tuo tarpu vietiniai gyventojai tampa nekonkurencingais, o įmonės – nesuinteresuotos bedarbių integracija į darbo rinką. Šis procesas, kuomet iš skurdesnių šalių atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį, yra vadinamas socialiniu dempingu.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Verslininko Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „NDX Group“ rugpjūtį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – šešiems darbuotojams išmokėta po 71,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo atviri „Sodros“ duomenys. Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“, kurioje dirba penki darbuotojai, mokėjo vidutiniškai po 29,1 tūkst.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Prekybos sektoriui susiduriant su darbuotojų trūkumo iššūkiais, prekybos tinklas „Iki“ jau kurį laiką naudojasi stabiliu naujokų pritraukimo šaltiniu – pačios komandos rekomendacijomis. Už kiekvieną rekomenduotą draugą, kuris sėkmingai prisijungia prie „Iki“ komandos, bendrovė atsidėkoja finansiškai – skiria 400 eurų į rankas. Kai kurie darbuotojai savo pažintis išnaudoja itin aktyviai ir pasiūlo net kelis naujus kolegas, tad pasiima po premiją už kiekvieną jų.

 Viena didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ supirks 76 tūkst. vienetų akcijų ir perleis jas grupės darbuotojams. Akcijos bus superkamos rugsėjo 14–20 dienomis, vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,27 euro, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. „Tikimės, kad darbuotojams skiriami akcijų opcionai padės didinti motyvaciją, įsitraukimą, išsaugoti esamus ir pritraukti naujus talentus siekiant tvaraus ilgalaikio įmonės augimo“, – pranešime sakė „Novaturo“ vadov...

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 7,5 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 50,06 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,29 tūkst. (20,6 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Rugpjūtį užregistruota 7,59 tūkst. naujų bedarbių – 2,4 proc. mažiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 9,03 tūkst.

Darbuotojų paieška užsienyje užsiimančios įmonės atstovai nubausti 7-20 tūkst. eurų baudomis už pateiktus neteisingus duomenis apie pajamas. Visi trys nuteistieji solidariai privalės atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirtą turtinę žalą – daugiau kaip 47 tūkst. eurų, penktadienį pranešė prokuratūra.

Ministerija ir valdantieji kritikuoja Seimo opozicijos idėją leisti savivaldybėms socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti dirbančių gyventojų, neišgalinčių sumokėti skolų, joms padengti.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams.

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp Lietuvoje veikiančių startuolių daugiausiai darbuotojų įdarbino internetinė naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“, o didžiausius atlyginimus mokėjo elektroninės komercijos paslaugų teikėja „Oberlo“. Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvos startuolių sektoriuje siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, jis per metus augo 15 proc. arba 500 eurų. Įmonėse dirba 17,5 tūkst. gyventojų – 5 proc., arba beveik 1 tūkst.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius ar mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas, rašoma VDI pranešime.

Rugsėjis jau ant nosies, o Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, kaip ir daugumoje Lietuvos mokyklų, trūksta mokytojų – net 23 įvairių dalykų pedagogų, įskaitant psichologus ir darželio auklėtojus.

Bankrutuojanti Alytaus baldų gamybos įmonė „S-Form“ atleidžia visus – 161 – darbuotoją, penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Anot jos, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.  Nuo liepos 31 dienos „S-Form“ nemokumo administratoriumi paskirtas Arūnas Gedeikis sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį sprendimą įmonės darbuotojai bus atleisti rugpjūčio 28 dieną.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad vasarą sumažėjo darbo skelbimų. Tačiau šiuo metu darbo ieškančius žmones jie ramina. Esą rudenį darbo pasiūlymų daugės, o atlyginimai toliau kils. „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo. „Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst.

Trūkstant kalėjimuose darbuotojų, Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi naujovės – pirmoji iš visų statutinių institucijų siūlo būsimų darbuotojų profesinį mokymą pameistrystės forma. Kursantams bus mokamas darbo užmokestis. Kursantai mokslo pradžioje Kompetencijų ugdymo valdybos naujai įrengtose patalpose įgis darbui kalėjime reikiamas bazines žinias, po to vyks į jų pasirinktą kalėjimą. Čia prižiūrimi pareigūno-mentoriaus, praktinių gebėjimų semsis dirbdami praktinį darbą.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 5,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,7 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo 6 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 8,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 7,6 punkto, per metus – 3,1 punkto.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti.  Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc.

Apie 300 protestuotojų prie Vyriausybės rūmų Vilniuje trečiadienį surengtame mitinge reikalauja nuo planuojamo uždarymo apsaugoti Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“. Vienos mitingo organizatorių – profesinės sąjungos „Solidarumas“ – pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad mitingo tikslas padėti išsaugoti apie 900 darbo vietų.  „Jeigu uždarys fabriką, žmonės neturės darbo. Vienas dalykas – iš ko gyvensime – 900 žmonių ir šeimos nariai.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Laikinai užkonservavus sankcionuotą Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“ be darbo gali likti iki 80 proc. įmonės darbuotojų, sako įmonės profesinės sąjungos vadovas Kęstas Šlama. Jis teigė, kad tikslaus atleidžiamų darbuotojų skaičiaus nežino ir bendrovės vadovybė. „Šiandienos susitikime su valdybos pirmininku klausiau apie galimą atleidžiamų darbuotojų skaičių, tačiau konkretus skaičius nebuvo įvardintas.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Seimas nesutinka, kad nuteistiesiems įkalinimo įstaigose dalyvaujant darbinėje veikloje, tai būtų įskaitoma į jų darbo stažą – Seimo nariai šią savaitę neleido Peticijų komisijai rengti pataisų dėl piliečio Viktoro Leonovo peticijos, siūlančios tokius pakeitimus.

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose. Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Didžiausia duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintoja Baltijos šalyse Marijampolės „Mantinga“ teigia galinti pasiūlyti darbą 150-čiai naujų gamybos darbuotojų. Augant gamybos pajėgumams, ieškoma operatorių, fasuotojų ir formuotojų, pranešė įmonė. Gegužę naują sluoksniuotų gaminių liniją atidariusioje įmonėje šiuo metu dirba virš 1,6 tūkst. darbuotojų, daugiausia jų – gamyboje.

Restoranų ir kavinių savininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių, o likę nebenori dirbti, tokių žmonių, net pinigai nebevilioja dirbti. Verslininkai sako, kad jeigu anksčiai lietuviai uždarbiavo užsienyje, dabar mums metas atsivežti čia dirbti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad dabar įmonėms darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje. „Ypač jų trūksta sezono metu.

Lietuvoje įprasta arbatpinigių palikti maitinimo įstaigose aptarnavusiems darbuotojams, o jų dydis priklauso nuo aptarnavimo kokybės. Vis tik užsienyje duoti arbatpinigių ėmė raginti ir savitarnos aparatai. Lietuvos prekybininkų nuomone, tokia praktika Lietuvoje nepasiteisintų. Tačiau rinkoje jau atsiranda skaitmeninių arbatpinigių.

Švedijos muzikos transliavimo milžinė „Spotify“ pranešė mažinsianti tinklalaidžių (angl. podcast) veiklą, dėl to atleisianti apie 200, tai yra maždaug 2 proc. darbuotojų. Bendrovė teigė, kad neseniai „pradėjo kitą savo tinklalaidžių strategijos etapą“ ir pereina prie „kiekvienam pritaikyto požiūrio“. „Dėl to priėmėme sunkų, bet būtiną sprendimą strategiškai pertvarkyti grupę ir sumažinti mūsų pasaulinę tinklalaidžių  vertikalę bei kai kurias kitas funkcijas“, – pažymima pranešime.

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Didmeninės prekybos įmonė „Gmall“, sumažėjus užsakymų apimtims, numato atleisti 20 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.   „Atleidimo priežastys: stipriai sumažėjusi darbų apimtis, didelis pardavimų užsakymų sumažėjimas“, – BNS nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Įmonėje iš viso dirba 79 darbuotojai. Daugiausiai numatoma atleisti surinkėjų – komplektuotojų (13), sandėlio operatorių.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo palikti dabartinę tvarką dėl papildomų atostogų už ilgą ir nepertraukiamą darbo stažą vienoje darbovietėje.  Komitetas trečiadienį, apsvarstęs Darbo kodekso pataisas, kuriomis buvo siūloma duodant ilgesnes atostogas nebereikalauti nepertraukiamo darbo stažo, nusprendė siūlyti Seimui jas atmesti.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.