darbuotojai

51 proc. Lietuvos gyventojų norėtų dirbti keturias dienas vietoj penkių, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai.  Penktadienį portalas LRT skelbia, kad tokiam siūlymui nepritaria maždaug kas trečias šalies gyventojas, o labiausiai trumpesne darbo savaite džiaugtųsi jaunimas. Keturioms darbo dienoms kiek labiau pritaria moterys (54 proc.) nei vyrai (48 proc.), jaunimas iki 30 metų (67 proc.) bei 30–49 metų žmonės (57 proc.

Pirmadienį „Kas vyksta Kaune“ redakcijai vaizdus iš K. Baršausko gatvės atsiuntęs skaitytojas metė akmenį į lietaus nuotekų kanalizacijas gatvėse prižiūrinčių darbuotojų daržą. „Kaip saugiai pereiti perėją?“ – retoriškai klausė pirmadienį nuotraukas atsiuntęs skaitytojas. Portale kaunas.kasvyksta.lt rašoma, kad vaizdo medžiagoje matyti, kad K. Baršausko g. reguliuojamos pėsčiųjų perėjos prieigos skendi baloje.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. Valstybinė darbo inspekcija primena, ką būtina žinoti apie darbą per šventes.

Žiemos metu dėl prastų oro sąlygų ar spūsčių kelyje daugelis darbuotojų į darbą vyksta ilgiau ir kartais vėluoja. Tačiau ar žinojote, kad du kartus pavėlavę į darbą be svarbios priežasties galite būti atleisti be įspėjimo? Be kita ko, teisininkai primena, kad darbuotoją atleidęs dėl vėlavimo darbdavys gali nemokėti ir išeitinės išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad porą kartų pavėlavusi į darbą sulaukė darbdavio priekaištų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,6 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2022 metais – šis rodiklis Lietuvoje augo 0,1 punkto, per ketvirtį nepakito.

Verslui baiminantis milžiniškų baudų už nelegalius darbuotojus, jas siūlant susieti su įmonės apyvarta, viceministras sako, kad tokios baudos būtų skiriamos itin retai.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad didelių baudų įmonės išvengtų, jeigu nustačius nelegalaus darbo atvejį dar iki baudos paskyrimo žmogus bus įdarbintas oficialiai sumokant jam trijų mėnesių minimalios algos (MMA) dydžio darbo užmokestį.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, ketvirtadienį oficialaii pradėjo statyti naują elektronikos surinkimo gamyklą, į kurią investuos apie 75 mln. eurų, pranešė grupė.   „Teltonikos“ grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys sako, kad nauja gamykla bus didesnė nei abi jos gamyklos Vilniuje ir Molėtuose, po gamybos pajėgumus padidins du kartus.   „Esami gamybos pajėgumai leidžia mums pasiekti iki 1 mlrd.

Pernai Lietuvoje filialą atidariusi Šveicarijos finansinių technologijų (fintech) bendrovė „Wallee“ planuoja daugiau nei dukart plėsti komandą – joje dirbs 20 aukštos kvalifikacijos specialistų, pranešė bendrovė. Vienas „Wallee“ įkūrėjų Thomas Hunzikeris (Tomas Huncikeris) sako, kad Lietuvoje įmonė kuria programinę įrangą. „Biuro įkūrimas Vilniuje buvo gerai apskaičiuotas žingsnis, siekiant pasitelkti Lietuvos talentus.

Lietuvos oro uostai jau ruošiasi kitų metų skrydžių pikui – siūlo darbą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Atsižvelgdama į augančių keleivių srautų tendencijas ir prognozes, bendrovė aktyviai ieško dar 35 keleivių patikros oro uosto saugumo specialisčių bei specialistų, taip pat prie komandos kviečia prisijungti tris terminalo asistentus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Ateinantiems metams ruošiamės jau dabar, kad keleiviams užtikrintume geriausią patirtį ir sklandžias keliones.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Korupcija sostinės šiukšlių versle – teisėsauga įtaria, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojai ėmė kyšius iš šiukšles tvarkančių įmonių už tai, kad jos į sąvartyną galėtų vežti atliekas nemokėdami mokesčių įmonei, o sumokėdami mažesnę kainą korumpuotiems darbuotojams. Darbuotojai vogdavo ir žmonių atvežtą išmesti metalą, o kyšių suma siekia apie 100 tūkstančių, be to, valstybei nesumokėta maždaug trečdalis milijono mokesčių.

Darbo paieškos nėra malonios daugeliui: įtempti darbo pokalbiai, atsakymo laukimas, stresas ir nežinia. Būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti mėnesiais arba darbdavys, pažadėjęs darbo vietą, tiesiog apsigalvoja. Taip yra todėl, kad, pasirodo, darbdaviai iki sutarties pasirašymo turi visišką laisvę su kandidatais elgtis kaip tik nori. Anot pašnekovų, jų elgesio nereglamentuoja jokie įstatymai ir nėra taikomos jokios taisyklės, išskyrus draudimą diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kt.

Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Per ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Maltoje, darbuotojų padaugėjo 1,4 proc. – sparčiausiai visoje ES (0,2 proc.). Latvijoje jų skaičius per tris mėnesius nepakito, Estijoje – sumažėjo 0,9 proc. – tai prasčiausias rodiklis Bendrijoje.

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.

Darbuotojus švenčių metu džiugina ne tik laisvadieniai, bet ir darbdavių dovanos ar piniginės premijos. Dosniausių darbdavių premija siekia ir 4,5 tūkst. eurų. Nemažai darbuotojų vietoje dovanų mieliau ir gautų pinigus, tačiau teisininkai įspėja apie mokesčius, kuriuos tektų susimokėti, tad piniginė premija taptų mažesnė.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Technologijų gigantės „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas sako, kad idėja dėl 3 dienų darbo savaitės nėra bloga ir tai galima pasiekti. Pasak B. Gateso, mažai tikėtina, kad technologijos visiškai pakeis žmones, tačiau tai gali padėti įgyvendinti idėją, kad 3 darbo dienos per savaite taptų realybe, rašo „Business Insider“. Prognozuoja, ko galime tikėtis Milijardierius, tinklalaidėje „Kas Dabar?“ paklaustas, kokią grėsmę darbo vietoms ateityje gali kelti dirbtinio intelekto plėtojimas, pasa...

Lietuvos Caritas skelbia, kad neišgalintys susimokėti už teisines konsultacijas metų pabaigoje tai galės padaryti nemokamai. Aštuntus metus iš eilės rengiamos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Carito akcijos metu neatlygintinai savo teisines žinias žmonėms dovanos beveik 200 advokatų bei jų padėjėjų. Caritas pradeda registraciją į konsultacijas, kurios vyks nuo lapkričio 27 iki gruodžio 8 dienos visoje Lietuvoje.

Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Reemo Voltri (Remas Voltris) teigė, kad kai kurie politikai šiuo metu nenori įgyvendinti plataus socialinio ir tarppartinio susitarimo dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, todėl mokytojai yra pasirengę neterminuotam darbo sustabdymui.

Šiemet pertvarkius socialines įmones, maždaug ketvirtadalis buvusių jų darbuotojų – 1156 žmonės su negalia – buvo atleisti.   Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės teigimu, nuo sausio iki lapkričio atleista 29 proc. 2022 metų pabaigoje dirbusių tokių darbuotojų.

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prekybos tinkle „Iki“ yra suburta viena didžiausių komandų šalyje – čia skirtinguose padaliniuose dirba per 5 tūkst. žmonių. Rūpinantis darbuotojų finansine, emocine gerove ir siekiant stiprinti jų motyvaciją, nuolat tobulinama papildomų naudų sistema. Gausiam kolektyvui siūlomi labiausiai šalyje pageidaujami papildomi privalumai – nuo didesnio uždarbio galimybės, lankstumo iki papildomo sveikatos draudimo bei plačių galimybių tobulėti karjeros srityje.

Darbdaviai skundžiasi, kad jiems neužtenka darbuotojų, todėl Lietuvos įmonėse daugėja įdarbintų užsieniečių. Anot darbdavių, darbuotojai iš trečiųjų šalių yra vienintelė išeitis, leidžianti vykdyti veiklą. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad darbuotojų darbdaviai rastų, jeigu mokėtų didesnius atlyginimus ir suteiktų normalias darbo sąlygas.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Dalis darbuotojų turi kelias darbovietes. Žmonės ieško galimybių užsidirbti papildomai. Tačiau darbdavys gali paprašyti darbuotojo pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kuri nebeleis  dirbti konkurentams. Darbdavys tokia sutartimi įsipareigoja mokėti kompensaciją, kuri gali siekti kelis šimtus ar dar daugiau eurų. „Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Artėjantis šventinis laikotarpis darbdavius verčia žvalgytis naujų darbuotojų, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų. Štai kai kas gali gauti ir 1,6 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą atskaičius visus mokesčius. Peržvelgus darbo skelbimų portalus, galime surasti ne vieną darbdavį, ieškantį naujų darbuotojų šventiniam laikotarpiui.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviai nustojo pirkti ne pirmo būtinumo prekes – lovas, sofas, televizorius ar kompiuterius, tačiau dabar, pasak prekybininkų, žmonės vėl tam atveria pinigines. O stambios šalies įmonės pastebi pramonės atsigavimą. Vis dėlto išlieka kita didelė problema – masiškai trūksta specialistų. Nerasdamos darbuotojų kai kurios bendrovės ima juos ruošti ir apmokyti pačios. 31-erių Mindaugas jau dešimt metų dirba baldų pramonėje.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus ir per mėnesį nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto ir rugsėjį siekė 6,1 procento. Darbo neturėjo 95 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,9 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,4 proc.

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas - su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įdomu tai, kad prieš pusantrų metų buvo registruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų – virš 30 tūkstančių.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasauliui pats metas susimąstyti apie perėjimą prie 4 darbo dienų savaitės. Iki penkių dienų darbas sutrumpėjo dar prieš 100 metų. O esą dabar Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, žmonės dirba daug mažiau laiko nei reikalauja darbo grafikas. Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų. Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų.

Dauguma darbuotojų atostogauja savaitę arba dvi. Specialistai įspėja, kad rinktis ilgesnes atostogas gali būti rizikinga. Toks darbuotojas grįžęs iš atostogų gali tapti nebereikalingu, nes įmonės įpras dirbti be jo. Tačiau ne visi darbdaviai akcentuoja ilgų atostogų minusus. Kiti priešingai – išleidžia darbuotojus 2 mėnesių atostogoms ir tikina, kad grįžę jie tampa dar produktyvesni.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų, naujo atlyginimų skaičiavimo kitais metais. Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc.

Nedarbas Norvegijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, įvertinus sezoniškumą sumenko 0,1 procentinio punkto iki 3,5 proc., tai yra iki mažiausio lygio per pastaruosius tris mėnesius, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Bedarbių rugsėjį sumažėjo 4 tūkst. iki 105 tūkst., o dirbančiųjų padaugėjo 2 tūkst. iki 2,894 milijono. Darbo jėgos aktyvumo lygis per mėnesį nukrito nuo 73,1 proc. iki 73,0 procento.

Islandijos kapitalo Ukmergės apatinių drabužių siuvimo įmonė „Vilkma“ atleidžia dešimtadalį darbuotojų – 24 iš 212-kos. Įmonės vadovė sako, kad šį sprendimą lėmė nutraukta sutartis su vienu iš užsienio klientų.  Bendrovės generalinė direktorė Giedrė Plačiakytė sako, kad atleidžiami darbuotojai iš prarasto kliento užsakymams skirto padalinio Rokiškyje.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc., pirmadienį paskelbė Užimtumo tarnyba. Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.  „Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija.

Nuo spalio 1 dienos griežtėjant laikinų leidimų išdavimo tvarkai dirbti Lietuvos oro uostuose, Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) nerimauja, kad leidimų reikės laukti kur kas ilgiau, o aviacijos verslui pritrūks darbuotojų. Tuo metu Lietuvos oro uostai teigia, kad tvarką būtina keisti dėl Europos Komisijos įpareigojimo, tačiau atmeta nuogąstavimus, kad pokyčius kaip nors pajus keleiviai.

Prasidėjus rudeniui, daugėja sergančių gyventojų. „Sodra“ skaičiavo, kad rugsėjį sulaukė daugiau ligos išmokų prašančių žmonių. Tačiau įspėja, kad dėl jos būtina pateikti prašymą, kitaip pinigų gyventojai negaus. Be to, sergantys darbuotojai turėtų likti namuose, kitaip iš jų ligos išmoka gali būti atimta. Tačiau daugiausiai gyventojai skundžiasi painia tvarka dėl prašymų pateikimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad užpernai baigė universitetą ir pradėjo dirbti.

Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekse numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, rašoma pranešime. Papildomos garantijos užtikrina geresnes galimybes siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudaro sąlygas bendrai abiem tėvams dalytis šeimos rūpesčiais ir skatina moteris dalyvauti darbo rinkoje.

Į Lietuvą toliau plūsta pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais, vien vežėjų sektoriuje tokių darbuotojų įsivežta virš 30 tūkstančių. Nuo šio reiškinio nukenčia visi – atvykę darbuotojai dirba itin prastomis sąlygomis, tuo tarpu vietiniai gyventojai tampa nekonkurencingais, o įmonės – nesuinteresuotos bedarbių integracija į darbo rinką. Šis procesas, kuomet iš skurdesnių šalių atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį, yra vadinamas socialiniu dempingu.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Verslininko Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „NDX Group“ rugpjūtį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – šešiems darbuotojams išmokėta po 71,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo atviri „Sodros“ duomenys. Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“, kurioje dirba penki darbuotojai, mokėjo vidutiniškai po 29,1 tūkst.