darbdavys

Žmo­nės, ku­rie nu­spren­dė sie­ti sa­vo atei­tį su me­nu, su­si­du­ria su dau­gy­be pro­ble­mų. Da­lis vi­suo­me­nės juos lai­ko be­pro­čiais, ne­sio­rien­tuo­jan­čiais rea­ly­bė­je, darb­da­viai siū­lo ma­žą at­ly­gį, tė­vai „žu­do“ ner­vi­nes ląs­te­les, ne­ri­mau­da­mi, už ko­kius pi­ni­gus duo­ną val­gys jų duk­ros ir sū­nūs. Pa­tys stu­den­tai iki iš­nak­tų lau­kia atei­nant mū­zos dirb­tu­vė­se. Apie me­ną ir pi­ni­gus „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­ja trys me­nų stu­den­tai.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Siunčiant kruopščiai parašytą CV tikimasi, kad jis bus peržiūrėtas nuo pradžių iki galo, tačiau realybėje taip nėra. Karjeros portalas CV Market pastebi, kad darbo ieškantieji skiria daug laiko tobulindami tas gyvenimo aprašymo dalis, kurių darbdaviai net nesivargina skaityti. Remiantis kompanijos TheLadders atliktu tyrimu, kandidatų CV peržiūrai darbdaviai vidutiniškai skiria vos 6 sekundes.

Patirtis, jau turimi darbo įgūdžiai, darbuotojo kompetencija ir panašūs dalykai – tarsi keiksmažodžiai turbūt daugumai ypač jaunų darbo ieškančiųjų. Darbdaviams reikalaujant darbo patirties, o kandidatams jos neturint, susidaro užburtas ratas – norintieji dirbti darbo negauna, nes dar nėra dirbę. Tačiau ar iš tiesų patirtis šiuo metu – esminis rodiklis, priimant žmogų į darbą? Darbo paieškos portalas CVbankas.

Niekas labiau nedemotyvuoja darbuotojų už sąžiningo atlyginimo negavimą. To nepaneigs niekas. Kita vertus, finansinis atlygis turi savų minusų. Tarkim, premijos mokamos už kelių prioritetinių metinių dalykų įgyvendinimą. Kas jei tie prioritetai pasikeičia metų viduryje? Esama ir kitų demotyvacijos šaltinių. Kiekvienas žmogus siekia kažko ne dėl krūvos pinigų, o dėl tikslo pasiekimo jausmo.

Statistika stulbina – netgi devyni iš dešimties asmenų, šiuo metu turinčių darbą, galvoja apie naujos darbo vietos paieškas ir darbo keitimą. Darbą keisti juos skatina nebūtinai netinkamos finansinės sąlygos – dabar darbuotojams itin svarbu ne tik gaunamas atlyginimas, ir netgi jo padidinimo faktas nebūtinai paskatintų darbuotojus likti senoje darbovietėje.

Pastaruoju metu tarp darbdavių ir darbuotojų vis dažniau įsiplieskia darbo disputai. Neišmokėti, sumažinti, vėluojantys atlyginimai, atleidimai iš darbo, stringančios darbo sutartys – priežasčių nesutarimams užtenka. Išspręsti darbdavių ir darbuotojų ginčus be teismo įsikišimo darosi beveik neįmanoma. Bylų daugėja Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, individualių darbo ginčų nei Valstybinė darbo inspekcija, nei kitos institucijos nenagrinėja.

Dirbti visuomet geriau, kai nekyla tarpusavio konfliktų, kai nekuriamos intrigos, kai darbuotojai vieni kitų neapkalba. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka apsižodžiuoti, o kartais – net ir susipykti su aukščiausio rango vadovais. Nors dauguma darbuotojų niekuomet nepatyrė jokių konfliktų su savo vadovu, tačiau yra apie penktadalį, kuriems su vadovu teko susipykti.

Dauguma verslininkų nesaugo savęs, kai pasisuka kalba apie jų darbo valandas. Kai dirbi vadovaujamą darbą, valandų neskaičiuoji. Ne išimtis ir Marissa Mayer, šiuo metu dirbanti kompanijoje „Google“ viceprezidente. „Pirmuosius penkerius metus, kai tik pradėjau dirbti „Google“, darbe praleisdavau po 130 valandų per savaitę ir dažnai miegodavau tiesiog darbo vietoje, ant stalo“, - pripažino ji, viename iš savo interviu Niujorko kultūros centre.

Kaip efektyviai derėtis dėl atlyginimo? Juk derybos dėl atlyginimo – tema, kurios dažnai vengiama, nes paprasčiausiai trūksta pasiruošimo. Labai dažnai dar per pirmą darbo pokalbį būsi klausiamas, kokio atlyginimo pageidauji, o kartais net ir anksčiau – jei gavai kokią įsidarbinimo anketą, joje gali būti pageidaujamo atlyginimo skiltis. Kaina – pabaigoje? Yra tokia gerų pardavėjų taisyklė: kaina pabaigoje. Tai yra – kainą sakyk kuo vėliau.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlomus Darbo kodekso pakeitimus vadina „kosmetiniais“ ir abejoja, kad visoms pusėms pavyks rasti sutarimą. Jo vertinimu, šioje situacijoje visiems trūksta praktikos. Tokią poziciją jis išsakė po Trišalės tarybos posėdžio, vykstančio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriame dalyvauja profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Baltijos tautos turi bendrą negerą emigracijos rodiklį, sako Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone. Praėjusią savaitę Europos Parlamento nario Justo Paleckio biure surengtoje diskusijoje apie emigraciją ji skaičiavo, kad per pastarąjį dešimtmetį Latvijoje gyventojų sumažėjo 13 proc. Lietuvoje atitinkamai šis skaičius siekė 16-17 proc, Estijoje emigracijos tempai  buvo kur kas lėtesni. „Estijoje gyventojų skaičius per 2011 metus sumažėjo 0,2 proc.

Darbuotojai žino, kaip vykdomos atrankos, ieškant įdarbinti žmogų, žino, kokių klausimų darbdaviai klausia, kokios informacijos nori sužinoti apie kandidatą, jiems aiškūs konkrečiai pozicijai užimti keliami reikalavimai, įmonės, siūlančios darbą, veiklos sritis ir pan. Tačiau darbuotojai neturi galimybių išsakyti, ką jie norėtų patarti ar ko norėtų palinkėti darbdaviams, žvelgdami iš savo pusės. Todėl darbo paieškos portalo CVbankas.

Vilniuje gyvenantis Švedijos žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ochmanas, dalydamasis švediškąja migracijos patirtimi apskritojo stalo diskusijoje apie emigraciją, teigė, kad Švedija ilgą laiką turėjo visiškai skirtingą migracijos patirtį nei Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. „Tai yra pirmi metai Švedijoje per šimtmetį, kuomet daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Kitą kartą, kai norėsite „Facebook“ paskelbti savo nuotraukų ar dėl ko nors pasiskųsti „Twitter“, nepamirškite, kad rizikuojate savo karjera. Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad kas penktas darbdavys apie potencialius darbuotojus šniukštinėja šiuose socialiniuose tinkluose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Tokį tyrimą atliko viešųjų ryšių ir rinkodaros agentūra „Eurocom Worldwide“, bendradarbiaudama su partnerine agentūra Didžiojoje Britanijoje „Six Degrees“. Ekspertai perspėjo darbo ...

Ar lyderio sėkmė priklauso vien nuo charizmos? Ar charizma yra išvystoma būnant geru lyderiu? Šiuos „viščiuko ir kiaušinio“ tipo klausimus iškėlė Buffalo „School of Management University“ organizacijų ir žmogiškųjų resursų profesorius Prasadas Balkundi, rašoma „The Journal of Applied Psychology“ leidinyje. P. Balkundi kartu su kolegomis tyrė kaip lyderiai, dirbant mažose grupelės, bendrauja su savo pavaldiniais ir kaip tai veikia  bendrą grupės pasirodymą.

Dauguma darbo ieškančiųjų yra įgiję tam tikrą išsilavinimą, tačiau darbą surasti ne visada pavyksta. Kandidatai piktinasi, kad darbdaviai labiau nei išsilavinimo reikalauja darbo patirties, o jos turi mažiau kandidatų. Kokią įtaką įsidarbinimui daro išsilavinimas, galbūt jis – jau antraeilis ir nieko nebelemiantis dalykas? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Darbuotojų nuoma – vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui. Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį.

Diplomas gali padėti gauti darbą, tačiau negarantuoja, kad jį ilgai dirbsite ar sulauksite paaukštinimo. Portale moneywatch.com nurodomos kelios bendros klaidos, kurių pirmame savo darbe daro universitetus baigę absolventai. Aukštosiose mokyklose galite gauti nurodymų, ką tiksliai turite padaryti norėdami puikiai išlaikyti egzaminą. Tačiau darbe sulauksite tik tam tikrų patarimų, o vėliau iš jūsų bus tikimasi, kad sugebėsite save motyvuoti ir susidūrę su sunkumais užduosite tinkamų klausimų.

Iš naujo žmogaus įdarbinimo turi išlošti abi pusės – ir darbuotojas, ir darbdavys. Patys darbuotojai teigia, kad darbo ieškančiajam lengviausia įsidarbinti per pažįstamus asmenis, tačiau pripažįsta, kad toks įdarbinimo būdas nebūtinai geriausias darbdaviui. Bene pusė darbo paieškos portalo CVbankas.

Šiais laikais kvietimas į darbo pokalbį daliai žmonių nuskambėtų lyg kvietimas į šventę, bet peržengus bendrovės slenkstį potencialūs darbdaviai jus įvarys į tikrą minų lauką. „Kitoje stalo pusėje sėdintis darbdavys praleidžia valandų valandas tokiuose pokalbiuose. Todėl sukti klausimai gali būti panaudoti kaip laiko valdymo priemonė, padedanti greitai pašalinti mažiau kvalifikuotą kandidatą“, – „Forbes“ cituoja knygos „Darbo pokalbiai žaliems“ (angl.

Darbo ieškantiesiems visuomet akcentuojama, kad siunčiant savo CV reikia pateikti išsamią, teisingą informaciją, kuri patrauktų darbdavį susidomėti būtent tuo kandidatu, kuri išskirtų ieškantįjį iš būrio kitų. Dažniausiai kalbama apie CV įrašus – apie tekstu pateikiamą informaciją, kuri turi būti parašyta taisyklingai ir logiška. Tačiau pamirštama vizuali kandidato informaciją darbdaviui – nuotrauka, kuri kartais gali netgi sugadinti idealų CV.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo paviešintos dviejų merginų istorijos, kuriose jos guodžiasi nerandančios darbo nepaisant to, kad turi po du aukštojo mokslo diplomus. Viena merginų save įvardija specialiste, o kita nesismulkindama kelią hipotezę, kad greičiausiai yra per protinga savo miestui. Abi merginas sieja ir jų įsitikinimas, kad vos baigusios aukštąsias mokyklas darbdaviams jos tampa „svajonių darbuotojomis“ ir stebisi, kodėl niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Derybų specialistas, kompanijos „Nest Consulting“ prezidentas Moti Cristal „forbes.ru“ rašo apie tai, kaip teisingai valdyti žmones, kurie šį pasaulį išvydo praėjusio amžiaus devintąjį ir dešimtąjį dešimtmetį. Kompanijos viceprezidentas (55 metų) buvo įtūžęs. Jau kelintą kartą tą rytą jis parašė savo sekretorės surinkti savo PR vadybininko Dmitrijaus (31 metų) mobiliojo telefono numerį. Ataskaitos kopijos, kuri turėjo būti ant jo stalo prieš svarbų susitikimą, jis neturėjo.

Specialistai pastebi, kad yra tik trys svarbiausi klausimai, kurie daro didžiausią poveikį priimant į darbą. Kaip rašo forbes.com, pagrindiniai klausimai, leidžiantys suprasti ar žmogus tinkamas šiai pozicijai, yra trys. - Ar tu sugebi dirbti šį darbą? - Ar mėgsi savo darbą? - Ar mes galėsime sugyventi dirbdami drauge? Taigi, šie klausimai yra labai svarbūs. turbūt kiekvienas esate pastebėjęs, kad būtent jie yra užduodami kiekviename darbo pokalbyje.

Kiekvienoje kompanijoje vadovai neišvengiamai susiduria su darbuotojais, kurie juos varo iš proto. Taip pat yra ir tokių kompanijų vadovų, kuriuos patys darbuotojai tiesiog norėtų imti ir prismaugti. Tačiau galiausiai viską apsvarsčius teigiami dalykai nusveria visus minusus ir darbuotojų kolektyvas tiesiog bando sugyventi. Vis dėlto, kai kurie darbuotojai gali būti tokie erzinantys, kad galiausiai darbdaviai pradeda svarstyti, kodėl apskritai reikėjo juos priimti į darbą.

Tyrimo duomenys rodo, kad lengvai ištariamą pavardę turintys asmenys greičiau kyla karjeros laiptais. Esą sunkiai ištariamos pavardės sukelia neigiamą vadovų reakciją, rašo telegraph.co.uk. Tyrėjai išsiaiškino, kad pavardžių tarimas vaidina svarbų vaidmenį žmonėms susidarant nuomonę apie kitus. JAV ir Australijos mokslininkų komanda padarė išvadą, kad, kuo lengviau ištarti žmogaus pavardę, tuo jam labiau sekasi darbe ir jis greičiau paaukštinamas.

Daugeliui teko susidurti su jausmingais įmonę paliekančių bendradarbių atsisveikinimo el. laiškais, rašo „The Wall Street Journal“. Neretai mes net nepažįstame žmonių, kurių atsisveikinimo laiškas, pradedamas pabodusiais žodžiais: „Man buvo labai malonu su jumis dirbti...“ – atskrieja į el. pašto dėžutę. Atsisveikinant yra galimybė tarti paskutinį žodį įmonėje, tačiau priklausomai nuo laiško turinio ir įvairių aplinkybių jis tarp kolegų sukelia apkalbų, atodūsių ir kitokių reakcijų virtinę.

Daug esama profesijų, kur kiekviena klaida, netikslumas ar nesusipratimas lemia profesionalumą. Tačiau gyvenimas margas, ir profesinės žmonių galimybės – neribotos. Tarp įvairių profesijų žmonių yra puikių savo srities specialistų, yra ir vis klystančių, ir nespėjančių. Tarp daugelio profesijos atstovų – ir psichikos ligomis sergantys žmonės.

Vyriausybei svarstant, kaip pažaboti nelegalų darbą ir kas turėtų būti labiau už tai atsakingas – darbdavys ar darbuotojas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė, kad nelegalaus darbo mastas – itin didelis, todėl situacija darbo rinkoje – labai pavojinga.

Kaltu pripažintam dėl prieš metus tris biržiečius pražudžiusio katilo sprogimo 36 metų bendrovės vadovui skirta 70 MGL – 9 tūkst. 100 litų – bauda – tokį sprendimą priėmė Biržų rajono apylinkės teismas.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI), tikrindama gautą informaciją apie vienoje transporto paslaugas teikiančioje įmonėje mokamą darbo užmokestį „vokeliuose“, nustatė, kad įmonės darbuotojams buvo išmokėta per 200 tūkst. litų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Pirminiais duomenimis, su įmonės darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, kuriose darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, nors žodžiu buvo suderėta dėl 2 tūkst.

Nors dažnai itin mėgstama pabrėžti prastą Lietuvos demografinę padėtį, nepanašu, kad artimiausiu metu prognozės bus optimistiškesnės. Kaip pranešti darbdaviui apie nėštumą ir nelikti be darbo? Kokių priemonių imtis norint po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į turėtą darbo vietą? Kaip apginti įstatymo suteikiamas motinystės teises? Šie ir daugiau klausimų aktyviai aptarinėjami interneto diskusijų svetainėse, kur patirtimi ir patarimais dalijasi būsimos ar jau esamos mamos.

„Norėjau sukurti laimingą kultūrą, todėl atleidau visus nelaimingus darbuotojus“, – labai sėkmingas verslininkas, kuris paprašė būti neįvardytas. Atsakykite sau sąžiningai – ar dažnai tenka nusivilti kai kurių savo darbuotojų darbu? Kiek laiko užtrunka, kol atleidžiate šiuos žmones? Mūsų toliau aprašyti trys darbuotojų tipai pasižymi tuo, kad pasyviai arba aktyviai stabdo naujovių diegimą ir išsunkia iš kitų organizacijos darbuotojų visą energiją.

Paniškai darbdavių bijantys tautiečiai verčiau nuolankiai kenčia jų savivalę arba emigruoja, bet tik ne kovoja už savo teises. Milžiniški trūkumai Ši įdomi ir „labai lietuviška“ istorija nutiko vienoje statybines medžiagas parduodančioje Šiaulių parduotuvėje. Jos pavadinimo neminime, nes šios parduotuvės savininkas liguistai jautriai reaguoja ne tik į menkiausią kritiką – net radęs viešai paminėtą savo įmonės pavadinimą, nedelsdamas spaudą paduoda į teismą.

Praeitų metų Europos verslumo studija skelbia, kad darbas sau senajame žemyne vertinamas teigiamai. Tokį požiūrį išreiškė net 72 proc. apklaustųjų dvylikoje Europos šalių. Labiausiai savęs įdarbinimas vertinamas Danijoje (88 proc.), Didžiojoje Britanijoje (82 proc.) ir Prancūzijoje (76 proc.), mažiausiai – Turkijoje (65 proc.) ir Vokietijoje (61 proc.). Šiuos rezultatus skelbia „Amway“ Europoje atliktas tyrimas.

JAV prezidento Franklino Ruzvelto žmona Eleonora Ruzvelt kadaise yra pasakiusi, kad geras lyderis – tas, kuris įkvepia kitus žmones juo pasitikėti. Puikus lyderis – įkvepia žmonių pasitikėjimą savimi. Sėkmingai vadovauti komandai, kai kompanija patiria tiek sėkmės, tiek išbandymų laikotarpius, gali būti vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kiekvienas savą verslą kuriantis žmogus.

23 proc. šalies gyventojų, galėdami laisvai pasirinkti, norėtų įkurti savo verslą arba užsiimti individualia veikla. 37 proc. rinktųsi samdomą darbą valstybiniame sektoriuje. Tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 7 proc. gyventojų norėtų būti laisvai samdomu darbuotoju (dirbti pagal autorinę sutartį, patentą, individualios veiklos sutartį ar pan.). Savo verslą labiausiai yra linkę kurti jauni ir aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. 55,8 proc.

Joniškiečio kieme stovi darbui nepanaudotas taksi automobilis, o policijoje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje guli skundai dėl darbdavio. Vairuotojas pasakoja, kad taksi aikštelėje jo automobilį blokavo kiti taksistai, o darbdaviui turėjęs atvežti kas mėnesį 225 litus. Priimtas puse etato Uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių taksi“ Joniškio filiale Vaclovas Žalys buvo įsidarbinęs nuo rugpjūčio 1-osios, o rugsėjo pradžioje gavo įspėjimą, kad jis yra atleidžiamas.

Ką veikti išlaikius pavasario sesijos egzaminus? Sėdėti pas mamą? Hmm... nebent tik pirmą studentišką vasarą. Susirasti darbą Lietuvoje? Problematiška. Išvažiuoti ieškoti laimės į Jungtinę Karalystę? Kodėl gi ne. Dalinuosi savo įspūdžiais iš vasaros, praleistos vienoje iš Anglijos įdarbinimo agentūrų. Tiesą sakant, jau po pirmųjų studijų metų savo CV „papuošiau“ darbo Anglijos fabrikuose įrašu.

Jei esate paskutinio kurso studentas ir ketinate pirmą kartą įsidarbinti, sukluskite – gandai apie sudėtingas įsidarbinimo galimybes yra visiškai pagrįsti. Tad veiklos imkitės jau dabar ir nelaukite, kol ramiai baigsite universitetines studijas. Anot „fins.com“, paskutinės apklausos rodo, jog net 71% absolventų būtų elgęsi visai kitaip ir savo darbo paieškas būtų organizavę žymiai atsakingiau, jei tik būtų suvokę apie nemenkus iššūkius, iškilsiančius ieškant darbo.

Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina  pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.

„Esu linkęs nebaigti pradėtų darbų ir greičiausiai tai paveldėjau iš savo tėvo ir senelio, kurie taip pat savo laiku nebuvo ryžtingi ir ištvermingi darbuotojai“, – sako George Costanza. Tarkime, jums nepatinka jūsų darbo pobūdis, jūsų vadovas ar bendradarbiai, todėl kiekvieną savaitgalį dėl to skundžiatės savo draugams ir artimiesiems. Kiekvienas jų skatina jus tiesiog susiimti ir atlikti pradėtus darbus.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Jūs net nenutuokiate kokių klausimų galite tikėtis eidami į pokalbį dėl darbo „Google“, „Goldman Sachs“ ar „Apple“. Neretai aukštos pareigos reikalauja stipraus intelektinio pasirengimo, tai žino kiekvienas bandantis pasiekti karjeros aukštumas. Tačiau kartais realybė viršija lūkesčius. Jūsų dėmesiui „Bussines Insider“ parengė labiausiai intriguojančių klausimų sąrašą su kuriais galite susidurti pokalbio dėl darbo metu.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.