darbdavys

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Darbo paieška, atrodo, yra neišsemiama tema, nes darbo pasiūlymai yra aktualūs tiek bedarbiams, tiek dirbantiesiems – suvilioti gero pasiūlymo, įsidarbinti gali netgi tie, kurie ir turimame darbe jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Šiuo metu darbo pasiūlos netrūksta – variantų, kokių specialistų ieško darbdaviai, matyti darbo paieškos portaluose, o kai kuriais atvejais apie ieškomą darbuotoją sužinoma ir per pažįstamus.

Prieš dėdami fotografiją su alkoholio buteliu, erotiška poza ar zuikio ausytėmis ant galvos į socialinį tinklalapį, pagalvokite dar kartą. Lietuvoje daugėja darbdavių, kurie vertina potencialaus darbuotojo kandidatūrą, patikrinę jo veiklą ir formuojamą įvaizdį internete. Atsižvelgiama ne tik į nuotraukas, bet ir į komentarus, rašybos klaidas. Mokytojos gėda Šiaulietei Aurelijai (vardas pakeistas – aut. past.) dėl pasisakymų socialiniame tinkle teko raudonuoti prieš direktorę.

Nuolat girdime, kad Darbo inspekcijos pareigūnai uoliai tikrina įmones ir randa įvairių pažeidimų. Dažniausi jų – nesaugiai įrengtos darbo vietos, nesilaikoma buitinių, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, darbuotojai neapmokyti ar neinstruktuoti saugiai dirbti. Tačiau nors ir skelbiasi atliekantys savo pareigas, į pilietiškus pranešimus apie galimai daromus pažeidimus reaguoja ne visada operatyviai.

UAB „Agnirenis“ vadovė nubausta 12 tūkst. litų bauda už nelegaliai įdarbintas tris darbuotojas. Su skundu dėl keletą mėnesių nemokamo darbo užmokesčio įmonės valdomo naktinio klubo barmenė-padavėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Alytaus skyrių. Ji nurodė, jog siekis atgauti uždirbtus pinigus baigėsi pakeista naktinio klubo spyna – darbuotojos moterys liko ne tik be atlyginimo, bet ir be darbo.

Policija sulaikė ir į areštinė uždarė 43 metų vyriškį. Pasak pranešimo, benamis vertėsi uždarbiaudamas pas kaimo gyventojus. Ūkyje padėti paprašiusiai 74 metų moteriai jis sukapojo malkas, sutvarkė tvorą. Kai darbdavė samdiniui padavė pietus, šis ją užpuolė ir pasikėsino išžaginti. Sodybos savininkei pasipriešinus, vyras spruko. Pareigūnai jį surado Daugų gyvenvietės apylinkėse, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo išžaginti.

Po krizės sparčiai atsigaunanti Lietuvos biurų baldų rinka keičiasi. Įmonių vadovai pradeda vertinti biuro įrengimo išlaidas kaip ilgainiui atsiperkančią investiciją į darbuotojų pasitenkinimą ir didesnį lojalumą. Baldžiai, supratę tokius darbdavių poreikius, stengiasi prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai naujausius sprendimus, kuriant produktyvumą skatinančią darbo aplinką.

Dauguma darbo ieškančiųjų kuria savo CV kaip formalų faktų rinkinį apie save. Tačiau darbo paieškos portalo CVbankas.lt specialistai norėtų pasiūlyti kitokį požiūrį: žiūrėkite į CV kaip į laisvą, bet lengvai suprantamą priemonę įrodyti darbdaviui savo tinkamumą konkrečiai darbo pozicijai. Daugumoje CV yra daug nereikalingos informacijos ir jie yra nepakankamai išsamūs tų faktų, kurie darbdaviui svarbiausi.

Dauguma darbo ieškančiųjų elgiasi vienodai: susikuria standartinį CV, susiranda bent kelis patinkančius darbo pasiūlymus, išsiunčia tą patį CV. Jei darbo skelbime prašoma pridėti ir motyvacinį laišką, pagal internete pateikiamus šablonus susikuria ir jį, nusiunčia, o vėliau laukia atsakymo iš darbdavių ir kartoja procesą. Ši įvykių seka atrodo logiška, tačiau ieškant darbo yra daug daugiau galimybių. Rekomenduojama jas visas išnaudoti – aplenksite daugumą kandidatų.

Ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. Tokią išvadą padarė ekonomistas Randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių. Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi panašios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasigirti patirtimi reikiamoje srityje, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

 Nemažai darbo skelbimų nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas? Galbūt toks reikalavimas yra vienas iš būdų naudotis padėtimi ir išnaudoti dirbančiuosius – kai už lango nemažas procentas nedirbančiųjų, kandidatas sutiks su visokiais reikalavimais, kad galėtų bent truputį užsidirbti.

Birutė SLAVINSKIENĖ Eilinės darbo dienos rytas, 8 valanda. Prie „Maximos“ kasos stovi vyrukas darbo drabužiais, jo rankose – du buteliai stipraus alaus ir 0,7 l butelis degtinės. Žmogus eis į darbą... Kaip jums toks vaizdelis? Tikriausiai ne kartą matytas. Girtavimas darbe yra nemažas darbdavių galvos skausmas. Jei tikėtume statistika, tai labiausiai ši bėda gaji statybos, kelių remonto, transporto įmonėse.

Kas nesusiviliotų šalies Prezidentės uždarbį viršijančiu atlyginimu? Maža to, tokie pasakiški pinigai mokami už darbą erotinio masažo salone. Nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. litų atlyginimas per mėnesį! Skamba tikrai neįtikėtinai. Tačiau šis darbo pasiūlymas, akivaizdu, nesulaukia tokio didelio populiarumo, kaip būtų galima tikėtis, arba „darbdaviams“ natūraliai tenka nertis iš kailio siekiant prisivilioti „masažuoti“ pasiryžusias merginas. Portalo balsas.

Bendroji Lietuvos darbdavių skola šiemet per mėnesį (vasario 23 d. – kovo 23 d.) sumažėjo tik 1,3 proc. – nuo 205,6 iki 202,9 mln. Lt. Pernai skola per tą patį laikotarpį traukėsi net 9,2 proc. – nuo 218,6 iki 198,5 mln. Lt. Kaip rodo VSDF viešai skelbiamų duomenų analizė, vis labiau įsiskolina įmonės, jau skolingos „Sodrai“. Pernai tęstinės (daugiau kaip 30 d. trukmės) skolos per mėnesį išaugo 1,0 proc., o šiemet skolų padaugėjo jau beveik dviem procentais.

Neskubėkite džiaugtis jeigu turite gerą išsilavinimą bei ilgametę darbo patirtį ir taikotės užimti darbo vietą, kurioje nereikia tokios aukštos kvalifikacijos kaip jūsiškė. Gali būti, kad darbdavys net nepabandęs pasikalbėti su jumis įdarbis prastesnį gyvenimo aprašymą atsiuntųsį kandidatą, rašo „Aol Jobs“. Kodėl darbdaviai nenori įdarbinti pernelyg kvalifikuotų darbuotojų? Visų pirma toks kandidatas bendrovei gali būti per brangus.

Ketinate palikti savo darbovietę? Tuomet pasistenkite, kad atsisveikinus su kolegomis viršininkas svajotų apie jūsų sugrįžimą. Išeidami palikite pravertas duris ir galimybę grįžti, rašo „Galssdoor“. Pateikę prašymą dėl atleidimo visų pirma informuokite artimiausius kolegas, su kuriais palaikėte geriausius santykius. Ateityje jums dar gali prireikti šių žmonių pagalbos, todėl nepamirškite padėkoti už palaikymą. Leiskite jiems aiškiai suprasti, kokia svarbi buvo jų pagalba.

Trečiadienį Šiaulių teritorinėje darbo biržoje visos apskrities profesinių ir kitų mokymo įstaigų, bibliotekų, verslininkų asociacijų ir įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovams buvo pristatyta 2013 metų darbo rinkos prognozė ir įsidarbinimo galimybių barometrai Šiaulių apskrityje ir situacija darbo rinkoje. Pristatytos prognozės optimistinės – darbdaviai planuoja įsteigti daugiau darbo vietų, nei jų likviduoti, galimas paslaugų ir statybos sektorių atgimimas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Darbo pasiūlymų pernai buvo keliskart daugiau nei užpernai, o norintiesiems įsidarbinti – pirmąkart nuo krizės pradžios – svarbu buvo ne tik algos dydis, bet ir pats darbas, ar jis nors kiek patiks. Darbo paieškos portalų vadovai sako, kad žmonėms labai rūpi, kiek stabilus būsimas jų darbdavys. Nors praėjusius metus Lietuva baigė su 195 tūkst.

Pareigas Seimo nariai supranta nevienodai. Nors spalį išrinkti naujos kadencijos parlamentarai dar nė kojų dorai Seimo rūmuose neapšilo, jau ryškėja, ką galime vadinti pirmūnais, o kam reikėtų, kaip mokytojai sakytų, pasitempti. Na, bent jau vienu aspektu. Portalas seime.lt, remdamasis oficialia statistika, suskaičiavo, kaip tautos išrinktieji dirba savo darbą. Dešimtuką už drausmingumą kol kas pelnytų trys parlamentarai, nepraleidę nė vieno posėdžio.

  Vyriausybės nutarimu, minimalus mėnesinis atlyginimas nuo šių metų buvo padidintas nuo 850 iki 1 000 litų, į rankas už minimalią algą dirbantis žmogus turi gauti 825 litus. Dėl šio pokyčio verslininkams darbo vietos išlaikymas pabrango nuo 1 115 iki 1 312 litų.

Dauguma žmonių eidami į darbo pokalbį tikisi išgirsti tokius klausimus, kaip „papasakokite šiek tiek apie save“ arba „kokios yra jūsų silpnosios ir stipriosios savybės?“. Tačiau tiesa ta, kad visos įmonės gali užduoti netikėtų ir šiek tiek beprotiškų klausimų, kuriuose atsiranda ir pingvinų su sombrerais bei Kanados karvių. Darbo paieškos tinklalapis Glassdor.com surengė apklausą, norėdamas sužinoti, kokiose įmonėse kokių keistų klausimų sulaukia darbo ieškantys asmenys.

Pagrindinėmis priežastimis tapti verslininkais dauguma lietuvių įvardija galimybę tapti nepriklausomais ir gebėjimas patenkinti savo finansinius poreikius. Tuo tarpu nuo savo įmonės kūrimo atgraso bankroto rizika bei su tuo susijusios socialinės ir teisinės pasekmės. Tokie rezultatai pateikiami naujausioje Eurobarometro apklausoje apie verslumo skatinimo galimybes Europos Sąjungoje (ES). Didžioji dalis Lietuvos piliečių (58 proc.

Atsižvelgiant į emigracijos mastus, prognozes apie darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą ir nuolat vykstantį darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, darbdaviams kyla ne tik darbo jėgos suradimo, bet ir kompetentingų darbuotojų lojalumo iššūkis. LR Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti ir dirbti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba.

Jeigu paprašėte patarimo, klausykitės atidžiai “Gal galėtum man padėti?”, – keturi paprastai žodžiai, kurie panaudoti tinkamu metu ir su teigiamais ketinimais gali turėti labai didelę įtaką plėtojant verslą. Rodos, tai taip paprasta, tačiau ištarti žodžiai turi būti labai nuoširdūs, nesiekiant manipuliuoti kitais žmonėmis. Kodėl šie žodžiai tokie įtaigūs? Jūs jau nebe vaikas. Esate suaugęs žmogus. Protingas ir patirtį tam tikroje sferoje sukaupęs asmuo. Tikėtina, esate šio bei to pasiekę.

“Labas, siūlau užsidirbti papildomų pinigų...“, tokius ir panašius laiškelius su pasiūlyta galimybe užsidirbti šimtą kitą ar net du tūkstančius litų gavę jauni žmonės, interneto svetainių lankytojai, susigundydavo rizikuoti tikėdamiesi lengvo uždarbio – tokių lengvatikių daugiau negu šimtą nusikalstamų veikų padariusiam devyniolikmečiam panevėžiečiui R. B. įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose pavyko rasti ne vieną dešimtį.

Labiau į bendrovės veiklą įsitraukę darbuotojai lemia geresnius kompanijos finansinius rezultatus. Tokias tendencijas atskleidė Aon Hewitt „Geriausių darbdavių“ tyrimas, pirmą kartą atliktas Lietuvoje. Tiriant darbuotojų įsitraukimą įmonėse buvo vertinami penki indeksai, darantys tam įtaką: didelis įsitraukimas, patikima lyderystė, aukštų veiklos standartų kultūra, darbdavio patrauklumas, žmogiškojo kapitalo stabilumas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimu Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujas mieste išduodamų verslo liudijimų kainas. Pagal įstatymą, didžiojoje dalyje savivaldybių liudijimo kaina negali būti mažesnė kaip 1530 Lt. Tokią verslo liudijimų kainą nustatė ir sostinės taryba, siekdama, kad mieste būtų kaip įmanoma daugiau dirbančių žmonių. Be to, taryba nustatė 50 proc.

Samdant darbuotojus daugelis šiuolaikinių organizacijų vis didesnį dėmesį kreipia į kandidatų dalyvavimą socialiniuose tinkluose, rašo BBC. Ši taktika gali būti naudojama norint atskleisti galimą taktiškumo stoką arba bandant įvertinti tikrąją kandidato vertę.

Ar atsimenate, kai buvote pirmokas ir nedrąsiai ėjote į mokyklą, kur viskas taip nauja ir nepažįstama? Net ir didelę patirtį sukaupę ir aukščiausius postus užimantys specialistai, žengdami pirmuosius žingsnius įmonėje ar organizacijoje, ne visada žino, ko laukti iš naujos aplinkos. Juk tai reiškia ne tik „šviežias“ pareigas ar atsakomybes, bet ir ten iš seniau susiformavusias taisykles. Vienos iš jų yra formaliai įtvirtintos, pavyzdžiui, darbo sutartimi.

Kai kurios įmonės randa įkvėpimo šimpanzių pasaulyje. Česterio zoologijos sodas atveria savo gardus vietiniams verslams tam, kad jie galėtų stebėti žvėris ir pritaikyti savo stebėjimus valdybos kabinetuose, rašo BBC. Olandų biologas, pavirtęs lyderystės ekspertu, Patrickas Van Veenas aiškina, kad verslininkai yra mokomi, jog primityvus elgesys vis dar gyvuoja darbovietėse.

Daugelis iš mūsų, eidami į darbo pokalbį manome, kad tai bus netrumpa diskusija, po kurios darbdaviai dar kelias dienas svarstys dėl mūsų tinkamumo darbui. Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad mūsų, kaip kandidatų į darbuotojus likimas sprendžiamas vos tik mums įžengus į darbo pokalbių kambarį. Specializuota užjūrio įdarbinimo agentūra „Accountemps“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 personalo vadovų.

Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. rugpjūčio 10 – 23 dienomis, apklausta 1018 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Nemažai darbo ieškančiųjų neatitinka darbo skelbimuose įvardytų reikalavimų, bet vis tiek kandidatuoja, matydami jiems patrauklų pasiūlymą. Tai darbdaviams apsunkina darbuotojų paiešką, o darbuotojams, atitinkantiems reikalavimus, kelia papildomą uždavinį – kaip išsiskirti iš gausybės CV, kad neliktų nepastebėti.

Situacija didžiųjų šalies miestų darbo rinkose skiriasi – Klaipėdoje ir jos apylinkėse ieškantieji darbo turi didesnį pasirinkimą nei kitų didmiesčių gyventojai. Sudėtingiausia darbą susirasti Vilniuje, kur į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja daugiausia norinčiųjų, bet sostinėje situacija palankesnė darbdaviams, norintiems išsirinkti visus reikalavimus atitinkantį kandidatą, rodo didžiųjų miestų karjeros portalų grupės Cvzona.lt duomenų tyrimas.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Pakelkite ranką, jei nemanote, kad toji darbo pokalbio dalis, kai kandidato paklausiate, ar šis turi jums klausimų, tėra tik laiko švaistymas, tik būkite nuoširdus, ragina žurnalas Inc.com. Problema yra ta, kad daugumai kandidatų visai nesvarbūs atsakymai: jie tiesiog tikisi, kad užduos tokius klausimus, kurie atrodys „protingi“, o jie patys jūsų, vadovo, akyse pasirodys esą gudresni. Taigi, jiems labiau rūpi, ko jie klausia jūsų, o ne tai, ką jiems atsakysite.

Per mėnesį Europos Sąjungos remiamu projektu, finansiškai skatinančiu darbdavius priimti jaunus žmones į darbą, jau pasinaudojo ne vienas darbdavys ir patirties neturintis bedarbis. Vien Panevėžio regione į darbą priimta per šešiasdešimt jaunuolių. Jei ne projektas, skatinantis priimti į darbą jaunus žmonės, šiemet baigęs Utenos kolegijos dantų techniko studijas biržietis Ignas vargu ar būtų įsidarbinęs odontologijos klinikoje.

Nors darbo rinkoje girdėti komentarų, kad nemažai darbo ieškančiųjų įdarbinami per pažintis, tačiau darbuotojų apklausų rezultatai rodo ką kita. Yra didelė dalis darbuotojų, kurie ne tik neieško pažinčių darbindamiesi, bet netgi nesikreiptų į pažįstamus asmenis, jei šie dirbtų norimoje įsidarbinti įmonėje. Vidutiniškai kas antras darbuotojas yra bent kartą darbinęsis per pažintis, rodo portalo CVbankas.lt apklausos rezultatai.

Šiemet nelegalaus darbo atvejų užfiksuota tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Stipriname kovą su nelegaliu darbu, tris kartus daugiau suradome nelegalaus darbo atvejų“, - trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras Audrius Bitinas. Pasak A. Bitino, 2012 metais Darbo inspekcija perdavė 195 bylas, paskirta per 415 tūkst. litų baudų, o tai yra pusantro karto daugiau nei pernai.

Remiantis Vokietijos dienraščio „Boersen-Zeitung“ informacija, stambiausia šalies technologijų kompanija „Siemens“ veda ankstyvas vidaus derybas dėl tūkstančio darbo vietų panaikinimo. Tokias diskusijas esą lėmė silpnėjanti ekonomika, ypač Europoje. „Boersen-Zeitung“ anoniminio šaltinio teigimu, sprendimai gali būti priimti spalį ar lapkritį. „Siemens“ atstovas spaudai tokią informaciją komentuoti atsisakė. Pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl Vokietijos ekonomikos būklės silpnėjimo.

Net 43 proc. 18–35 metų Lietuvos gyventojų norėtų dirbti skandinavų kapitalo bendrovėje, o dviem trečdaliams (69 proc.) apklaustųjų yra svarbu siekti tarptautinės karjeros. Tai rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie pageidaujamą darbo vietą.

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų. Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc.

Kaip turi atrodyti ideali darbo diena? Kiekvienas gali pateikti skirtingą atsakymą į šį klausimą, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugumos darbo dienų produktyvumas tikrai nėra maksimalus. Filosofinis klausimas: ar apskritai įmanoma pasiekti maksimalų produktyvumą? Kad ir kaip ten būtų, daugelis skundžiasi dideliu užimtumu, laiko stygiumi, per dideliu susitikimų skaičiumi, laisvalaikio stoka.

Jūs sėdite prie vieno stalo su savo vadovu ir jam sakote, kad gavote geresnį darbo pasiūlymą, todėl už keleto savaičių paliksite bendrovę. Tai bus nemalonus pokalbis, o dar nemalonesniu jis taps tuomet, jei vadovas prašys pasilikti.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriuose nustatoma, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys turės pranešti „Sodrai“ apie asmens darbo  pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Ieškodami darbo, kandidatai apgalvoja, kokia veiklos sritis, koks darbo pobūdis juos domina, už kokį atlygį sutiktų dirbti. Tačiau tai nėra vieninteliai darbo ieškantiesiems rūpimi dalykai. Dalis darbuotojų kelia reikalavimų ir būsimam darbdaviui. Vidutiniškai ketvirtadalis darbo ieškančiųjų iš anksto apgalvoja, pas kokį vadovą norėtų dirbti, koks žmogus galėtų jiems vadovauti, susidaro kriterijus, kaip įvertins darbdavį, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.