Donaldas Trumpas

Europa daro lemtingą klaidą – pataikauja Donaldui Trumpui ir „parduoda jam savo sielą“, didindama gynybos išlaidas ir siekdama naujo prekybos susitarimo. „Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Sandbu perspėja: toks kompromisas – ne pragmatizmas, o oportunizmas, silpninantis Europos autoritetą. M. Sandbu kritiškai įvertino ES sprendimą eiti į kompromisą su D. Trumpu – didinti gynybos išlaidas ir pasirašyti naują prekybos susitarimą.

Karalienės Elžbietos II-osios ir tuometinio bei dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimai Londone 2018 ir 2019 metais sulaukė didžiulio pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Ypač daug kalbų sukėlė liūdnai pagarsėjusi akimirka Vindzoro pilyje, kai D. Trumpas, eidamas veja, pasirodė prieš karalienę. Tąsyk komentatoriai jį kaltino nemandagumu ir nesiskaitymu su karališkaisiais protokolais. Tačiau, kaip dabar paaiškėja, viskas nebuvo taip, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, rašoma mirror.co.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas reguliariai primena JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad jis yra vienintelis, kurio klausosi ir kurio bijo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Apie tai jis kalbėjo interviu televizijos kanalui „Fox News“ laidoje „One Nation“, praneša „Europeiskaja pravda“. Suomijos prezidentas šią mintį išsakė aptardamas galimas pasekmes Rusijai, jei ši atsisakytų toliau dalyvauti taikos procese dėl Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų žinoti, kad Vokietijos parama Ukrainai nemažėja, pirmadienį su neplanuotu vizitu atvykęs į Ukrainos sostinę Kyjivą pareiškė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas, rašo „Reuters“. „Putinas neturėtų turėti iliuzijų, jog Vokietijos parama Ukrainai gali susilpnėti“, – sakė jis. „Priešingai – mes išliekame antra didžiausia Ukrainos rėmėja pasaulyje ir didžiausia Europoje“, – pabrėžė L. Klingbeilas.

Iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad antradienį numatytos Irano branduolinės derybos su Europos galybėmis vyks Ženevoje. „Antradienį Iranas ir trys 2015 metų branduolinio susitarimo Europos šalys kartu su Europos Sąjunga Ženevoje surengs naują derybų ratą užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygmeniu“, – pirmadienį pranešė valstybinė televizija.

Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas pirmadienį atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos vyriausybe. „Glaudžiai koordinuoju veiksmus su kancleriu (Friedrichu Merzu) dėl to, kaip Vokietija galėtų geriausiai paremti Ukrainą galimo taikos proceso metu“, – atvykęs į Ukrainos sostinę pareiškė L. Klingbeilas. „Tai susiję ne tik su Ukrainos, bet ir su Europos saugumu“, – pridūrė jis.

Naujosios Zelandijos pašto tarnyba pranešė, kad sustabdė daugumą siuntų pristatymų į Jungtines Valstijas, motyvuodama tvyrančiu netikrumu dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų poveikio. „NZ Post“ pranešė, kad laikinai sustabdė paslaugas, prieš įsigaliojant JAV 15 proc. muitui rugpjūčio 29 dieną. Į Jungtines Valstijas bus pristatomi tik riboto kiekio laiškai ir svarbūs dokumentai, pavyzdžiui, pasai ar teisiniai laiškai, teigiama vežėjo interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas duodamas interviu JAV televizijos kanalui „NBC News“ ciniškai paneigė JT informaciją, patvirtinančią sistemingus Rusijos smūgius Ukrainos civiliams gyventojams, praneša naujienų agentūra „Unian“. Interviu metu laidos vedėjas rėmėsi JT pranešimais, kad Rusija Ukrainoje nužudė arba sužeidė apie 50 000 civilių gyventojų, ypač per smūgius, suduotus gimdymo namams, bažnyčioms, mokykloms ir ligoninėms.

Buvęs CŽA vadovas ir JAV generolas Davidas Petraeusas perspėja, kad taikos tarp Ukrainos ir Rusijos artimiausiu metu tikėtis neverta. Pasak jo, Vladimiras Putinas neketina sąžiningai derėtis ir siekia tik papildomos teritorijos, o didžiausia kliūtis taikai šiandien yra pats Rusijos prezidentas. Rugpjūčio 24 d. interviu „ABC News“ D. Petraeusas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimo tikimybe bei V. Putino noru derėtis sąžiningai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė laišką, kurį Nepriklausomybės dienos proga gavo iš Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio.  ...

Donaldas Trumpas sekmadienį pagrasino dislokuoti Nacionalinės gvardijos karius dar vienoje demokratų tvirtovėje – Merilando mieste Baltimorėje, JAV prezidentui siekiant išplėsti savo kovą su nusikalstamumu ir imigracija. Naujausias respublikono pasisakymas internete apie „nevaldomą, nusikalstamumo apimtą“ miestą pasirodė tuo metu, kai demokratų valstijų vadovai, įskaitant Merilando gubernatorių Wesą Moore'ą, kritikuoja D. Trumpą politinėje arenoje.

JAV sostinės Vašingtono, kuriame prezidento Donaldo Trumpo nurodymu dislokuota daugiau nei 2 200 Nacionalinės gvardijos karių, turinčių padėti kovoti su nusikalstamumu, gatvėse pasirodė pirmieji šaunamaisiais ginklais ginkluoti gvardiečiai, pranešė kariuomenė. „Nuo vėlyvo 2025 m. rugpjūčio 24 d. vakaro JTF-DC tarnybos nariai pradėjo nešiotis tarnybinius ginklus“, – teigiama Kolumbijos apygardos Specialiosios paskirties grupės, kuriai priskirti Nacionalinės gvardijos kariai, pranešime.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas pulkininkas Mindaugas Mažonas sako, kad karinės žvalgybos duomenimis, artimiausiu metu prielaidų taikai Ukrainoje nėra. „Vertinant tik tai tą, ką Lietuvos žvalgyba stebi, mūsų oponentus, ir vertinant plataus masto Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, trumpuoju laikotarpiu tie veiksmai intensyvūs ir nelėtėja. Tai artimiausiu metu mes prielaidų taikai kol kas nematome“, – LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį sakė karinės žvalgybos vadas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį per Ukrainos Nepriklausomybės dieną pareiškė, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų „veiksmingiausias būdas į priekį“, įstrigus diplomatinėms pastangoms dėl karo užbaigimo.  Ukrainai švenčiant Nepriklausomybės dieną Kyjivas sekmadienį surengė dronų smūgių bangą Rusijoje ir sukėlė gaisrą atominėje elektrinėje.

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as atmetė spėliones, kad Maskva vilkina galimą taikos susitarimą Ukrainoje, teigdamas, jog Rusija padarė „reikšmingų nuolaidų“ Donaldui Trumpui dėl jo reikalavimų baigti karą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį apkaltino Vakarų šalis mėginant blokuoti taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad iki šiol nėra aišku, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) prisidėtų prie saugumo garantijų Ukrainai, tačiau teigia, kad Vašingtono svarstymai apie tai yra „didelis šuolis“, palyginus su situacija prieš keletą mėnesių. „JAV vaidmuo vis dar nėra aiškus. Mes turime daug sudėtingų pokalbių, bet tas vaidmuo vis dar nėra aiškus“, – BNS sekmadienį sakė Kyjive viešinti D. Šakalienė.

Net Donaldo Trumpo partijai tradiciškai palanki žiniasklaida pripažįsta jo nesėkmę derybose su Vladimiru Putinu. Kas toliau ir kuo gali baigtis D. Trumpo derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju Šarūnu Liekiu.

Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis kalbėdamas apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, pritarė šiai idėjai ir rekomendavo atsižvelgti į Lietuvos finansines galimybes, nes Rusijos grėsmė aktuali visam Baltijos regionui. Be to, NATO, kaip organizacija, Ukrainoje veikti negali, nes ji nėra aljanso narė, todėl Lietuva jai turėtų padėti tiek, kiek išgali.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, jau kelis mėnesius draudžia Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje jų pristatytomis ATACMS ilgojo nuotolio raketomis. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV vyriausybės atstovais. JAV administracija esą apribojo Ukrainos karines operacijas šiais ginklais, Baltiesiems rūmams mėginant įtikinti Kremlių pradėti taikos derybas. JAV vyriausybė įvedė aukščiausio lygio leidimų išdavimo procedūrą, rašo leidinys.

Po chaotiško Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo aišku viena: Amerika tolsta nuo Europos saugumo klausimų, o senajam žemynui teks nuspręsti, ar jis pasirengęs tapti savo likimo šeimininku. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį.

Įvairios Europos pašto tarnybos šeštadienį pranešė laikinai stabdančios daugelio siuntų pristatymą į Jungtines Valstijas dėl neaiškumų dėl naujų importo muitų. Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Italijos pašto tarnybos paskelbė, kad nedelsdamos stabdo daugumos prekių gabenimą į JAV. Prancūzija ir Austrija jų pavyzdžiu paseks nuo pirmadienio, o Jungtinė Karalystė – nuo antradienio.

Liepos mėnesį JAV elektromobilių rinka patyrė netikėtą augimo šuolį. Paradoksalu, tačiau šį pirkimo bumą paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas nuo spalio 1 dienos panaikinti dosnias mokesčių lengvatas elektromobiliams. Pirkėjai suskubo pasinaudoti subsidijomis, kol jos dar galioja. Remiantis rinkos duomenimis, liepą JAV parduota 130 082 nauji elektromobiliai. Tai yra 26,4 proc. daugiau nei birželį ir 19,7 proc. daugiau nei pernai liepą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė du kaimus Rytų Ukrainos Donecko srityje, didindamos karinį spaudimą ant žemės tuo metu, kai pasaulio lyderiams sunkiai sekasi tarpininkauti siekiant užbaigti karą. Rusijos pajėgos pamažu žengia į priekį šiame kovų apimtame rytiniame regione, artėdamos prie Kyjivo pagrindinės gynybinės linijos. Maskvos gynybos ministerija tinkle „Telegram“ teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Srednejės ir Kleban-Byko kaimus.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinį kartą akis į akį matėsi 2019 m. Pastaraisiais metais girdėjosi ne vienas raginimas jiems vėl susitikti, tai siūlė ir V. Zelenskis. Tačiau jųdviejų susitikimas taip ir neįvyko. Galiausiai pirmadienį po susitikimo su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais D. Trumpas pareiškė, kad pradėjo planuoti V. Zelenskio ir V. Putino sutikimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Ovaliajame kabinete, kaltę dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eilinį kartą suvertė prieš tai buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pasak jo, jei D. Trumpas ir toliau būtų prezidento poste, dabartinis karas nebūtų įvykęs.

Kremlius toliau bando perrašyti istoriją – Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija nepradėjo karo, o visa tai tėra Vakarų propaganda. Kremliaus lyderis tikino, kad Maskva „daro viską, jog užbaigtų 2014-aisiais prieš Donbaso gyventojus pradėtą karą“, ir netruko pažerti užuominų apie „nedraugišką elitą“ bei pagyrų Donaldo Trumpo „lyderystės savybėms“. „Rusija nepradėjo karo, visa tai – Vakarų propaganda“: V. Putinas išliejo dar vieną melagingų ir ciniškų pareiškimų srautą, rašo „Telegram“ ka...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl kirto dėl karo Ukrainoje – pareiškė, kad galutinį sprendimą priims tik po dviejų savaičių, tačiau neatmetė, jog gali apskritai nieko nedaryti ir pasakyti: „Tai jūsų karas“. Be to, jis pabrėžė, kad jei Rusija ir Ukraina nesės prie derybų stalo, dar teks aiškintis, „kieno tai kaltė“. Po dviejų savaičių JAV prezidentas D. Trumpas žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas, kad galėtų nuspręsti, kaip elgtis toliau. „Tada priimsiu sprendimą, ką darysime.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad 2026 m. vyrų pasaulio futbolo čempionato burtų traukimas vyks gruodžio 5 d. „Kennedy Center“ menų centre, Vašingtone. D. Trumpas pranešimą padarė Ovaliajame kabinete, jį lydėjo FIFA prezidentas Gianni Infantino ir JAV viceprezidentas J. D. Vance’as. Burtų traukimo metu visos patekusios komandos sužinos tris savo varžovus grupių etape.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė „nesąs patenkintas“ naujausiomis Rusijos atakomis Ukrainoje ir dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis. „Nesu tuo patenkintas ir nesu patenkintas niekuo, kas yra susiję su tuo karu“, – tvirtino D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį surengtą ataką, kurios metu Ukrainoje buvo smogta į JAV priklausančią gamyklą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas artėja prie sprendimo kaip niekad anksčiau. Jo teigimu, taikos susitarimą labiausiai lems Rusijos sąlygos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bandydamas tarpininkauti, suprato konflikto sudėtingumą. Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos sąlygos greičiausiai turės didesnę įtaką taikos pasiekimui nei Ukrainos, rašo Rusijos naujienų agentūra TASS.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galėtų atvykti į kitais metais JAV vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą. Vis dėlto jis pabrėžė, jog viskas priklausys nuo artimiausių savaičių įvykių. Per renginį Baltuosiuose rūmuose, skirtą kitų metų pasaulio futbolo čempionatui JAV, D. Trumpo buvo paklausta apie galimus sunkumus, su kuriais gali susidurti į šalį atvykstantys lankytojai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis. Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.

JAV Donaldo Trumpo taikos misija stringa. Praėjus vos savaitei po jo derybų su Vladimiru Putinu, JAV prezidento optimizmas blėsta, o „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimo dėl karo Ukrainoje tikimybė vėl atsidūrė aklavietėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Donaldas Trumpas mano, kad karą Ukrainoje pavyks užbaigti tik priėmus Rusijos diktuojamas sąlygas, rašo „Politico“, remdamasi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno teiginiu. Be to, pasak to paties pareigūno, vakarykštis D. Trumpo įrašas, kuriame teigiama, jog „labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant užpuolusios šalies“, nebuvo įspėjimas Vladimirui Putinui, kad JAV prezidentas esą pasirengęs svarstyti galimybę aktyviau ginkluoti Ukrainą, jei taikos derybos žlugtų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą yra taip pat sunku kaip sumaišyti aliejų ir actą, rašo portalas „SkyNews“. „Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis bendradarbiaus“, – atsakė D. Trumpas po paklausimo, ar ketina dalyvauti planuojamame susitikime, kuriame turėtų dalyvauti V. Zelenskis ir V. Putinas. „Žinote, tai primena aliejų ir actą. Jie nelabai gerai sutaria dėl suprantamų priežasčių.

Vokietijos pašto tarnyba penktadienį pranešė, kad laikinai stabdo siuntas į Jungtines Valstijas dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų.  DHL, kuriai priklauso Vokietijos paštas „Deutsche Post“, sakė, kad šeštadienį laikinai sustabdys standartines siuntas į JAV. Tokias siuntas dažniausiai renkasi siųsti mažos įmonės.  „Apribojimų, kurie, mūsų manymu, bus laikini, priežastis – nauji pašto pristatymo procesai, kuriuos įdiegė JAV pareigūnai“, – teigiama DHL pranešime.

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai penktadienį atliko kratą prezidento Donaldo Trumpo kritiko, buvusio jo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono namuose. FTB agentai į J. Boltono namus Vašingtono priemiestyje Betesdoje įžengė anksti ryte, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Prie namo stovėjo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, o gatvėje būriavosi žurnalistai ir praeiviai.

Respublikonų valdoma Teksaso valstija ir demokratų valdoma Kalifornija ketvirtadienį ėmėsi žingsnių perbraižyti Kongreso rinkimų žemėlapius siekdamos sau palankios 2026 m. JAV kadencijos vidurio rinkimų baigties.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reikalaudamas iš Ukrainos didelių teritorinių nuolaidų pagal taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti trejus metus trunkantį karą, iš tikrųjų ruošia spąstus.  Rusijos lyderis reikalauja iš Ukrainos teritorinių nuolaidų mainais už plataus masto invazijos sustabdymą, tačiau šių reikalavimų patenkinimas reikštų valstybės, kuri pradėjo karą, apdovanojimą, sakė Kaja Kallas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka giriasi juokeliu, kurį sugalvojo pasakyti Donaldui Trumpui. Kaip skelbia baltarusių agentūra „Belta“, A. Lukašenka gyrėsi savo pokalbiu su D. Trumpu. Esą pokalbio metu nutrūko ryšys, o kai ryšys atsirado, A. Lukašenka pasakė juokelį. „Aš sakau: „Donaldai, kažkokie priešai įsikišo į mūsų pokalbį“, – pasakoja jis. Jų pokalbis vyko prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje.

Ukrainos sąjungininkams sukant galvas, kokiais saugumo garantijas šaliai suteikti, Kyjivas artėja link savo užsibrėžto tikslo – turėti savo pasigamintų sparnuotųjų raketų, galinčių pasiekti taikinius visoje Rusijos europinėje dalyje ir nešančių galingą kovinę galvutę. Pastaruoju metu serijiniu būdu pradėtos gaminti, „Flamingais“ pavadintos raketos, panašu, jau sėja nerimą Kremliuje ir spėjo padaryti įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Respublikonų kontroliuojamas Teksasas ir demokratų valdoma Kalifornija kuria naujus rinkiminių teritorijų žemėlapius, siekdami pakreipti kitų metų JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatus savo naudai. Tokioms kovoms tarp dviejų didžiausių šalies valstijų postūmį davė prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) siekis apsaugoti minimalią respublikonų daugumą JAV Atstovų Rūmuose ir išvengti galimybės nuo 2027 metų įklimpti į Demokratų partijos inicijuojamus tyrimus.

Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai penktadienį su Irano kolega telefonu aptars branduolines derybas. Be vadinamosios E3 šalių grupės ministrų pokalbyje dalyvaus ir ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Irna“. Ginče dėl prieštaringai vertinamos Irano branduolinės programos E3 ir Irano atstovai prieš beveik mėnesį susitiko pokalbių Stambule. Tikslas buvo padidinti diplomatinį spaudimą Islamo Respublikai.

JAV federalinė teisėja ketvirtadienį uždraudė Donaldo Trumpo administracijai ir Floridos valstijos valdžiai į sulaikymo centrą, vadinamą „Aligatorių Alkatrasu“, atvežti naujų migrantų ir nurodė išardyti didžiąją šio objekto, taip faktiškai jį uždarant. Floridos vyriausybė nedelsdama paskelbė, kad apskųs šį apygardos teisėjos Kathleen Williams sprendimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido vieną aukščiausių ČŽV žvalgybos pareigūnių, skelbia „The Economist“. Anot leidinio, pareigūnė Amerikos žvalgyboje dirbo daugiau nei 20 metų. 2016 m., būdama aukščiausia šalies žvalgybos pareigūnė Rusijos ir Eurazijos klausimais, ji prižiūrėjo ataskaitos, kurioje buvo aprašyta, kaip Rusija kišosi į tų metų prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai, rengimą.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau užsiminė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“. „Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.