bvp

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa. Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

Vyriausybė savo naujienlaiškyje pasidalino Eurostato paskelbtais duomenimis apie nedarbo lygį Europos Sąjungoje praėjusiųjų metų trečiąjį ketvirtį. Vyriausybė pasidžiaugė, kad Lietuva buvo trečioje vietoje pagal nedarbo lygio sumažėjimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 15,3 proc. Nedarbas greičiau mažėjo tik Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,8 ir 3,4 procentiniais punktais.

Padidėjus vidutinei Europos Sąjungos (ES) šalių skolai, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Lietuva ją šiek tiek sumažino ir praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo šešta tarp 27-ių ES valstybių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 38 mlrd. 707 mln. litų, o tai prilygo 37,6 proc. BVP, praneša „Eurostat“. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį skola buvo mažesnė – 38 mlrd. 110 mln. litų, tačiau tai atitiko 38,1 proc. BVP. Savo itin maža skola – 6,1 proc.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Lietuviai vadinami nelaiminga ir nuolat dejuojančia tauta. Dėl to esą labiausiai kalti materialūs dalykai – nepakankamas uždarbis, bet ekonomistas Raimondas Kuodis atskleidžia, kad laimingos visuomenės paslaptys glūdi ne tik piniguose. Ne mažiau svarbu yra saugumo, teisingumo jausmas, taip pat asmens statuso reikšmė kitų visuomenės narių atžvilgiu. LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su R. Kuodžiu kalbėjosi apie vadinamąją laimės ekonomiką.

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį. Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Metiniai Lietuvos ūkio augimo tempai 2011 m. buvo įspūdingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus – 5,8 proc. IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas sulėtėjo iki 4,3 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavo „Danske“ bankas (5,0 proc.). Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. Įvertinus pakankamai neigiamas pasaulines tendencijas, lūkesčiai dėl palaipsniui mažėjančių ekonomikos apsukų buvo pamatuoti.

RF premjeras Vladimiras Putinas konstatuoja, kad padėtis Rusijoje, susijusi su privačiomis investicijomis, „anaiptol nėra džiugi“, o kapitalo nuotėkis iš šalies – didelis. Apie šią ir kitas problemas jis rašo ekonomikos plėtrai skirtame straipsnyje, kuris pirmadienį išspausdintas laikraštyje „Vedomosti“ ir paskelbtas jo rinkimų tinklalapyje.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc. Per visus 2011 metus BVP ūgtelėjo 5,8 proc. Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką prasidedančių 2012 metų preliudiją. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Latvijos centrinis bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto prognozę (BVP) iki 1,3 proc., ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė šalies centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius. 2011 m. pabaigoje Latvijos centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiais metais išaugs 2,5 proc. I. Rimševičius paaiškino, kad centrinis bankas peržiūrėjo savo BVP prognozę dėl mažesnės paklausos ir tai lėmusio lėtesnio eksporto augimo.

Premjeras Andrius Kubilius praeitų metų biudžeto įvykdymą vertina kaip neblogą ir pabrėžia, kad reikia žiūrėti į visumą, o ne į atskiras eilutes. „Praeitų metų biudžetas yra įvykdytas visai neblogai. Vienos eilutės neįvykdytos, kitos – viršytos. Bendro biudžeto rezultatai tikrai yra neblogi. Noriu priminti, kad 2011 metus pradėjome su deficitu, siekusiu beveik 8 proc., o baigėme su deficitu netoli 5 proc. BVP.

Antra pagal dydį pasaulyje Kinijos ekonomika 2011 m., palyginti su ankstesniais, augo lėčiausiai per daugiau nei dvejus metus, praneša BBC. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per visus 2011 metus išaugo 9,2 proc., tuo tarpu 2010 metais Kinijos ekonomika išaugo 10, 3 proc. Analitikų prognozėmis, šalies ūkio augimas šiais metais toliau lėtės. Jų manymu, šalies BVP augimas pirmąjį metų ketvirtį dar labiau sulėtės, ir tik įsibėgėjus metams sustiprės.

Latvijos biudžeto deficitas 2011 m. buvo 426,8 mln. latų, tai yra 66,8 mln. latų mažesnis nei prognozuota ir 486,3 mln. latų mažesnis nei 2010-aisiais, praneša šalies Finansų ministerija. Latvijos finansų ministerija teigia, kad pasiekti mažesnį nei planuota biudžeto deficitą pavyko dėl padidėjusio ekonomikos aktyvumo, geresnio mokesčių administravimo ir griežtesnio biudžeto taupymo. Praėjusių metų Latvijos biudžeto deficitas buvo lygus 3,1 proc.

Kovoje su nedarbu Prancūzijos vyriausybė siūlo dirbantiesiems sutikti su algos sumažinimu mainais į įdarbinimo garantijas. Valdžia ragina kompanijas neatleisti personalo netgi ištikus finansiniams sunkumams, o darbuotojus - sutikti su darbo atlygio mažinimu, skelbiama laikraštyje „The Wall Street Journal“. Kaip praneša Prancūzijos teisininkai, priemonės vertinamos 1,2 mlrd. eurų.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje Vokietijos skola siekė 2,028 trln. eurų, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, informuoja AFP. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, didžiausios Europos ekonomikos skola išaugo 0,5 proc., arba 10,4 mlrd. eurų. Didžiausia skolos dalis - 1,289 trln. eurų – priskirtina federalinei vyriausybei, regionų skola siekia 610 mlrd. eurų, o savivaldybių - 129 mlrd. eurų. Bendra skola sudaro daugiau nei 80 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė 2012 m. valstybės biudžeto įstatymą. Šalies vadovės teigimu, kitų metų biudžetas numato tolesnes griežtas taupymo priemones, kurios yra būtinos siekiant suvaldyti valstybės išlaidas, neviršijant 3 procentų BVP. „Blogėjant ekonominei situacijai Europoje turime vykdyti atsakingą valstybės finansų politiką. Laikydamiesi griežtos finansinės disciplinos užtikrinsime šalies stabilumą ir patikimumą tarptautinėse rinkose“, – sakė Prezidentė.

Brazilijos ekonomika pirmą kartą aplenkė Didžiosios Britanijos ekonomiką pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį, rodo naujausias britų Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (CBR) atliktas tyrimas, kurį pristato BBC. 2011 m. pabaigoje Brazilija stambiausių pasaulio ekonomikų reitinge užėmė šeštąją vietą, kurioje anksčiau buvo Didžioji Britanija. Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių tokį nuosmukį, buvo Europoje kilusi krizė, taip pat Azijos ekonomikų išsiveržimas į pirmąjį planą.

Rusija yra šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje, ketvirtadienį kreipdamasis į tautą pareiškė šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Mes sėkmingai įveikėme labai sudėtingą ekonominių sukrėtimų laikotarpį ir sugrįžimo į ikikrizinius vystymosi tempus. Rusija tapo šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje“, – Rusijos parlamente kalbėjo D. Medvedevas. „Ekonomika auga geru tempu, beveik 4 proc. per metus, o tai viršija daugelio išsivysčiusių ekonomikų atsigavimo tempus“, – sakė jis.

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

Seime antradienį turėtų būti balsuojama už patikslintą 2012 metų valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyeris patarė reitingų agentūroms sumažinti Didžiosios Britanijos skolinimosi reitingą, praneša AFP. Taip jis atsakė į reitingų agentūrų S&P ir „Moody's“ perspėjimą apie galimą aukščiausiojo Prancūzijos skolinimosi reitingo sumažinimą netolimoje ateityje. Pasak K. Noyeris, agentūros nusitaikiusios ne į tą šalį.

Koalicijos partneriams karštligiškai tariantis, kaip užlopyti beveik milijardo litų biudžeto skylę, ir verslininkai, ir ekonomistai stebisi, kodėl biudžetas klijuojamas atskirais gabaliukais, nežiūrint į visumą.

Lietuva pagal 2010 metų bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, tarp Europos Sąjungos (ES) šalių buvo 24-ta ir aplenkė tik Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Šiek tiek turtingesnės už Lietuvą buvo Lenkija, Estija ir Vengrija. Tai matyti iš ES statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Lietuvos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, sudarė 57 proc. ES vidurkio.

2009 metais dėl ekonominės recesijos kritęs Europos Sąjungos (ES) emigrantų į savo gimtąsias šalis siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 3 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Agentūros duomenimis, 2010 metais bendras išsiunčiamų pinigų kiekis sudarė 31,2 mlrd. eurų, lyginant su 30,4 mlrd. JAV dolerių 2009 metais. ES viduje darbuotojų siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 6 proc., o pinigų srautas už ES ribų išaugo 1 proc.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Socialinė sritis, savanoriška veikla ir darbo rinka yra labai glaudžiai susijusios, o savanoriška veikla Lietuvoje padeda sukurti net 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, dalyvaudamas nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime laisve“ ir Europos savanoriškos metų baigiamajame renginyje.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Užsienio reikalų ministras, susitikęs su su JAV valstybės sekretore, iš jos išgirdo pastabų dėl pernelyg mažo Lietuvos krašto gynybos finansavimo. „Tiesiog buvo pasakyta, kad mes, būdami atsakingi NATO nariai, turime, kaip ir kitos valstybės, skirti pakankamą dėmesį finansavimui, mūsų karinių pajėgų finansavimui. Aš manau, kad visiems viskas aišku“, – Lietuvos žurnalistams sakė Audronius Ažubalis Vilniuje, parodų centre „Litexpo“ vykstančiame ESBO Ministrų Tarybos susitikime.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Finansų ministerija teigia, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų tendencijų 2012 m. Lietuvos eksporto paklausa mažės ir lėtins bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2,5 proc. (vietoj anksčiau prognozuotų 4,7 proc.). Pagal centrinį scenarijų numatomas greitas bankrutuojančio banko „Snoras“ apdraustųjų indėlių atkūrimas, todėl poveikis BVP yra sumažintas kelis kartus ir sudaro 0,1 – 0,2 procento BVP.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Ketvirtadienį Seime vyko pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Jo projektui iš esmės pritarė dauguma Seimo komitetų išskyrus Audito ir Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus. Frakcijų pareiškimuose opozicija laidė kritikos strėles dėl Lietuvos nuskurdinamo, o premjeras Andrius Kubilius gynėsi kaltindamas opoziciją noru pasekti Graikijos pavyzdžiu.

Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ atliktame tyrime apžvelgiama turtingiausiųjų Vakarų valstybių skolų būklė, rašo BBC. Anot šio pranešimo, Jungtinės Karalystės skolų lygis viršijo visų didžiausių ir turtingiausių išsivysčiusių pasaulio valstybių skolos rodiklius. Jai pavyko pralenkti netgi Japoniją, kuri ilgus dešimtmečius negali susidoroti su viešaisiais finansais.

SEB grupės analitikų šiandien paskelbtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, kad pastaruoju metu makroekonominė situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis.

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.

Lietuvos ir Estijos ekonomikos kitais metais augs sparčiau nei kitos jų Europos Sąjungos (ES) rytinės kaimynės. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad abiejų Baltijos valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis kitąmet sieks 3,5 proc., tuo tarpu visam regionui numatomas vidutiniškai 2,1 proc. augimas. Nuo eksporto priklausomą Rytų Europos ekonomikos atsigavimą po didžiausio nuosmukio nuo komunizmo žlugimo laikų apsunkina naujos recesijos JAV grėsmė ir Europos skolų krizė.

Per trečią šių metų ketvirtį Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmą kartą nuo praėjusių metų paspartėjo. Spartų ūkio augimą lėmė tai, kad šalies bendrovės padidino investicijas, o bankų skolinimas paskatino vartotojų išlaidas. Per trečiąjį metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos BVP išaugo 4,8 proc. - tai sparčiausias augimas nuo antrojo praėjusių metų ketvirčio.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,7 proc. Tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 1,3 proc. BVP rodikliui įtakos turėjo pramonės (8 proc.) ir prekybos (10 proc.) augimas. Po trejus metus trukusio nuosmukio prieaugis užfiksuotas ir statybos sektoriuje.