bvp

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Nors Graikijos ekonomika blogėja, ji net neatsiduria tarp 50 nelaimingiausių pasaulio šalių, pagal nelaimingumo indeksą (angl. misery index). Į šį rodiklį, kurį sukūrė Arthuras Orkumas, įeina šalies nedarbo bei infliacijos lygis. „Business Insider“, remdamasis „CIA World Factbook“ duomenimis, apskaičiavo pasaulio šalių nelaimingumo indeksus ir pateikė 20 pačių nelaimingiausių valstybių sąrašą. 20. Iranas Nelaimingumo indeksas: 37,8 proc.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2012 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 25 249 mln.

Pastaruoju metu daug kas įspėja, kad Kinijos unikalus kapitalizmo ir komunizmo mišinys ilgai nesitęs. Iš tiesų, Kinija turi daug ekonominių problemų, tačiau „Foreign Policy“ teigia, kad Kinijos didžiausia problema yra ne jos ekonominis pajėgumas, bet ekonominė nelygybė. Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis.

Po spartesnio nei manyta ekonomikos augimo šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gerina šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes. Pagal jas, 2012 m. šalies bendrasis vidaus produktas išaugs 3,0 proc., 2013 m. - 3,5 proc., arba atitinkamai 0,8 ir 0,2 proc. p. daugiau nei prognozuota metų pradžioje.

Šiandien minime Europos dieną –Europos vienijimosi 62 metų sukaktį. Per tuos metus Europa nuėjo ilgą augimo, stiprėjimo, integracijos ir plėtros kelią. Palyginti neseniai į jį įsiliejusi Lietuva tapo svarbių Europos sprendimų partnere ir net reformų pavyzdžiu kitoms šalims. Kas išjudins ekonomiką? Didžiuodamiesi praeities pasiekimais, turime nuolat žiūrėti į priekį.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio spartesniam augimui.

Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) paskelbė prognozę, kad nedarbo lygis Britanijoje iki šių metų pabaigos išaugs nuo dabartinio 8,3 procento iki 9 procentų lygio, skelbia BBC. Anot mokslininkų, šiuo metu esantis ekonomikos silpnumas yra „beprecedentis“. Jų manymu, augimas 2012 metais bus artimas nuliui, o 2013 metais augs 2 procentais. Ketvirtadienį paskelbta CBI prognozė spėjo šiemet būsiant 0,6 procento, o ateinančias metais – 2 procento augimą.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į prof. P. Gylio žiniasklaidoje paskleistus kaltinimus visuomenės klaidinimu, informuoja, kad šių metų balandžio 30 d. buvo paskelbtas realus šių metų pirmojo ketvirčio BVP pokytis – 3,9 procento, palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu. Pranešime spaudai yra pateikta informacija, kad pokyčiui įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų įtaką ir atspindėti realius pokyčius.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2012 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BVP per metus paaugo 3,9 proc. to meto kainomis. Paskutinį 2011 m. ketvirtį augimas sudarė 4,4 proc. Nors ūkio augimas ir sulėtėjo, tačiau ekonomistai daro optimistinę išvadą, kad Lietuvoje dar nepasireiškė neigiamas euro zonos nuosmukio poveikis.

Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų  ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.

Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP. Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio.

„Bazinės taisyklės yra Mastrichto kriterijai“, – pabrėžė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie parametrus, kurių turi laikytis valstybė, norinti įstoti į euro zoną. Kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) finansinius dokumentus ir taisykles, kurios sąlygoja reikalavimus Lietuvos biudžeto planavimui bei vykdymui.

Kai šalis yra glaudžiai susieta su viena kompanija, ji gali pasiekti nuostabių aukštumų. 2000 metais „Nokia“ buvo pasaulyje dominuojanti mobiliųjų telefonų gamintoja. Tačiau kai rojus pasibaigia, pasekmės gali būti žiaurios. „Nokia“ akcijų kainai nuo 2000 m. kritus 94 proc., daugybė šalies inžinierių liko be darbo, nes „Nokia“ mažina vietinę plėtrą ir kelia gamybą į Aziją. „Nokia“ indėlis į vidaus bendrą produktą sumažėjo iki 0,8 proc. nuo 4 proc. 2011 metais.

Kitąmet Lietuvos biudžeto pajamos be ES ir kitų paramos turėtų sudaryti 21,774 mlrd. Lt, o išlaidos –  21,688 mlrd. Lt, rodo Finansų ministerijos parengtas projektas dėl 2013-2015 m. preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindų rodiklių. Kaip praneša vz.lt, jei tokį planą pavyktų įgyvendinti, kitąmet Lietuvos nacionalinis biudžetas galėtų būti pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją perteklinis. Pirmasis finansų perteklius 2013 metais sudarytų 86 mln. Lt.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Olandijos vyriausybė pateikė šalies karalienei Beatris atsistatydinimo pareiškimą, praneša naujienų agentūra „Interfaks“. Vyriausybė tokį politinį žingsnį privalėjo žengti po to, kai neteko ultradešiniųjų partijos paramos. Pareiškime nurodoma, kad trijų Olandijos pagrindinių partijų derybos dėl BVP deficito sumažinimo 3 proc., kaip to reikalauja ES , baigėsi nerezultatyviai.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Šią savaitę Lietuvai tarptautinėse rinkose pasiskolinus dar beveik pusantro milijardo litų, viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad skolinamės per daug, šalis, ko gero, suka Graikijos šunkeliais. Finansų ministrė tikina, kad Lietuvai Graikijos likimas – prasiskolinti – negresia, nes skolinamasi daugiau senoms skoloms dengti, o bendra valstybės skola auga nedaug.Kol Lietuva skolinasi palankiomis sąlygomis, skambinti pavojaus varpais nemato reikalo ir analitikai.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Šiemet gali užvirti arši kova dėl šeštos pozicijos didžiausių pasaulio ekonomikų reitinge. Paskelbtoje naujausioje TVF pasaulio ekonomikos prieaugio prognozėje, teigiama, kad iki šiol šią poziciją užėmusią Braziliją gali pakeisti Didžioji Britanija.

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.

Ispanijos ekonomika vėl įžengė į recesiją. Apie tai pareiškė Ispanijos centrinio banko vadovas Miguelis Angelis Fernandezas Ordonezas, praneša AFP. Techninė recesija skelbiama, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka mažiausiai du ketvirčius iš eilės. Pasak M. F. Ordonezo, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc., ši tendencija nesikeitė ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ketvirtadienį sakė, kad nėra prasmės kalbėti apie tarptautinę finansinę pagalbą Ispanijai, ir pabrėžė savo šalies pasiryžimą susidoroti su ekonominėmis problemomis, praneša AFP. „Kalbos apie Ispanijos gelbėjimą yra beprasmės. Mums to nereikia, ir mes neketiname tuo naudotis. Pagalba Ispanijai nebus teikiama“, – po susitikimo su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė M. Rajoy.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola vasario pabaigoje buvo 42 mlrd. 435,6 mln. litų, arba 39,0 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (108 mlrd. 916 mln. litų). Vasario pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 30 mlrd. 176,4 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 259,9 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 378,6 mln.

Pernai Estijoje užfiksuotas 1,0 proc. biudžeto perteklius, o valstybės skola siekė tik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - mažiausią lygį tarp visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja AFP. 1,3 mln. gyventojų turinti Estija į ES įstojo 2004-aisiais, o į euro zoną - 2011-aisiais. Estija garsėja griežta fiskaline drausme. Pernai Estijos BVP išaugo 7,6 proc., o centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkio augimas sieks 1,9 proc.

Jungtinių Valstijų ekonomika turi augti sparčiau norint, kad būtų sukurta pakankamai darbo vietų ir toliau mažėtų nedarbas, įsitikinęs JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke. B. Bernankė pridūrė, kad neseniai sumažėjęs nedarbas, kuris nukrito nuo 9,1 proc. praėjusią vasarą iki 8,3 proc. vasarį, kertasi su gana kukliais ekonomikos augimo tempais. JAV bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį išaugo 3 proc.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Praėjus metams po Japoniją nusiaubusių gamtos stichijų šalies politikai vis dar tvarko katastrofų padarinius, o gyventojai viltingai stojasi ant kojų. 2011 metų kovo 11-ąją Tekančios Saulės šalį sukrėtė didžiausias per visą šalies istoriją 9 balų žemės drebėjimas, po kurio sekė pražūtingas cunamis. Gamtos stichija nusinešė daugiau kaip 15,8 tūkst. žmonių gyvybių, 3,2 tūkst. dar laikomi dingę be žinios. Savo namų neteko ir ieškotis laikinosios prieglaudos buvo priversti daugiau kaip 342 tūkst.

Ispanija privalo įvykdyti savo įsipareigojimus – sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto 2013 metais. Apie tai pirmadienį per euro grupės posėdį pranešė jos pirmininkas Jeanas–Claude Junckeris. J. C. Junckeris patvirtino, kad po optimistinių naujienų apie sėkmingą Graikijos skolos restruktūrizavimo plano vykdymą per šį euro grupės posėdį į pirmąjį planą iškeliamas Ispanijos scenarijus.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

„Apple“ tęsia savo žygį į aukštumas. Praeitą savaitę kompanijos rinkos vertė perkopė pusės trilijono JAV dolerių ribą, o „Apple“ santaupos siekia 97,6 mlrd. JAV dolerių. Šiuos retai verslo pasaulyje pasitaikančius dangų siekiančius skaičius yra nelengva suvokti. Tam, kad būtų lengviau suprasti, kokio iš tiesų dydžio yra „Apple“, CNBC pateikė keletą palyginimų. Tad ką „Apple“ gali nusipirkti ir kas dar yra vertas 500 mlrd.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Daugiau nei dešimt metų Kinija siekė ir dažnai viršijo kasmetinį 8 proc. ekonomikos augimą. Tačiau dabar Kinija mažina sumažino savo augimo prognozes iki 7,5 proc., o tai sukrėtė pasaulio rinkas, rašoma CNN verslo tinklaraštyje. Nereikėtų stebėtis. Dar praėjusią savaitę Pasaulio Bankas ir Pekine esantis analitinis centras perspėjo, jog reikia subalansuoti netvarų Kinijos ekonominį augimą. Taigi dėmesys krypsta nuo eksporto (jie sudaro 25 proc. pajamų) į vidaus vartojimą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo po 0,3 proc. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį BVP abiejose zonose išaugo atitinkamai 0,1 ir 0,3 proc. Ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, euro zonos ir ES ekonomika ūgtelėjo atitinkamai 0,7 ir 0,9 proc.

Kinija šiais metais savo karines išlaidas didins 11,2 proc. Prieš kasmetinio Liaudies suvažiavimo atidarymą jo atstovas Li Zhaoxingas sekmadienį pareiškė, kad gynybinis biudžetas padidės iki 670,27 mlrd. juanių (80,6 mlrd.) eurų. Kartu Li Zhaoxingas pabrėžė, kad Kinijos ginkluotosios pajėgos niekam nekelia grėsmės.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laikytis griežtos finansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

Vakar į Briuselį vėl rinkosi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai. Šiandien 9 val. ryto Briuselyje numatytas naujosios Europos stabilumo sutarties pasirašymas. Diskusijos dėl naujosios sutarties Airija jau praneša, kad naujoji sutartis nėra tik techninis tarpvyriausybinis susitarimas, kaip buvo bandoma ją pradžioje pateikti. Airija, siekdama šią sutartį ratifikuoti, rengs referendumą. Ši šalis garsėja tuo, kad du kartus per referendumą yra atmetusi Europos sutartis.

Patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomika praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnėje būklėje, nei anksčiau manyta. Tiesa, BVP augimas buvo lėtesnis nei per pirmuosius tris ketvirčius, tačiau daug priežasčių nerimauti nėra. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gręsiančio sąstingio buvo perdėtas.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola sausio mėnesio pabaigoje buvo 38 mlrd. 800 mln. litų, arba 35,6 proc. prognozuojamo 2012 metų bendrojo vidaus produkto (108 mlrd. 916 mln. litų). Sausio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 26 mlrd. 487,9 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 494,7 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 384,5 mln.

Kinijoje kils didžiulė krizė, jeigu vyriausybė nepradės ekonominių reformų. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tokios išvados skelbiamos ataskaitoje „Kinija iki 2030 m.“, kurią parengė Pasaulio bankas ir Kinijos vyriausybės ekspertai. Kaip skelbiama ataskaitoje, per pastaruosius dešimt metų vyriausybės vaidmuo reguliuojant Kinijos ekonomiką pastebimai išaugo. Dokumento autoriai pastebi, kad Kinijos ekonomikos gerovė didele dalimi priklauso nuo šalies BVP prieaugio.

Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta. Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

Publikuojame ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Graikijai skirtas Europos Sąjungos (ES) taupymo planas šalies nuo bankroto neišgelbės, savo tinklaraštyje rašo amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas, 2008 m. gavęs Nobelio ekonomikos premiją, informuoja „RIA Novosti“. Antradienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai. Privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc. Graikijos įsiskolinimo.