branduolinis ginklas

Rusijos ginkluotosios pajėgos rengiasi atsakomajam branduoliniam smūgiui branduolinio užpuolimo atveju, pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Kremlius skelbia, kad per šią savaitę surengtas pratybas buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos, treniruojantis išbandyti „strateginių puolamųjų pajėgų masinį branduolinį smūgį“. Teigiama, kad per pratybas numatytos užduotys buvo visiškai įvykdytos, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai „prižiūrėjo“ jas.

Jungtinės Valstijos atliko požeminius branduolinius bandymus poligone Nevadoje, siekdamos pagerinti savo gebėjimą „aptikti mažo našumo branduolinius sprogimus visame pasaulyje“, pranešė JAV Energetikos departamentas.  Bandymai įvykdyti spalio 18 d., tą dieną, kai Rusijos Valstybės Dūma atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Amerikiečių bandymai vyko „Tunelyje P“, Nevados bandymų poligono 12 zonoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad Rusija jau perkelia kai kuriuos trumpojo nuotolio branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją, o šis žingsnis, pasak jo, pakeis regiono ir viso NATO saugumo struktūrą. Tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva, kovą paskelbusi apie šį planą, jau perkėlė į Baltarusiją dalį savo taktinių branduolinių ginklų. JAV ir NATO šio žingsnio nepatvirtino.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas tvirtina, kad Rusijos Federacija galiausiai nepasiryš panaudoti branduolinio ginklo Ukrainoje dėl savo sąjungininkių Kinijos ir Indijos draudimo. Apie tai jis papasakojo interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“. Anot D. Patreuso, nors Maskva kartais griebiasi branduolinio šantažo, vargu ar pavyks nueiti toliau nei žodžiai. Antraip tai tik pablogintų Rusijos Federacijos ir jos prezidento Vladimiro Putino padėtį.

Neseniai Šiaurės Korėjoje besilankiusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu buvo parodytos tarpžemyninės balistinės raketos. Dalį informacijos apie jų gamybą korėjiečių programišiai galėjo pavogti iš pačių rusų – gamyklos, kuri tiekia raketas pačios Rusijos kariuomenei.

Pasak Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno, nėra realios perspektyvos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje. CNN praneša, kad Amerikos lyderis sumenkino grėsmę, jog Kremlius nuspręs imtis branduolinio smūgio, nes V. Putinas dabar bando susigrąžinti kontrolę po privačios karinės kompanijos „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino maišto. „Nemanau, kad yra realios perspektyvos, kad Putinas panaudos branduolinį ginklą.

Rusijoje vis dar aidi Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ maišto atgarsiai. Ar iš J. Prigožino rankų slysta jo imperija? Ar generolo Sergejaus Surovikino dingimas susijęs su Vladimiro Putinu pradėtu valymu po nepavykusio sukilimo? O gal tai tik dar vienas Kremliaus paleistas informacinis rūkas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Lieka paskutinės dienos, kada Lietuvos pašonėje bus dislokuotas taktinis branduolinis ginklas. Rusija į Baltarusiją nugabens mirtiną ginkluotę. Lietuvos atstovai teigia atidžiai stebintys situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tikėtina, jog Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje yra savaičių klausimas. „Tikėtina, kad tai yra savaičių klausimas, kada branduoliniai ginklai bus dislokuoti čia (Baltarusijoje – BNS)“, – penktadienį transliuotame interviu Prancūzijos nacionaliniam transliuotojui „France 24“ sakė šalies vadovas. Pasak jo, dislokavimas šiuo metu yra „įgyvendinimo stadijoje.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas imsis panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, pasaulis smogs Rusijai. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas. „Putinas dabar yra įspraustas į kampą. Jis supranta, kad jei pralaimės karą, jo režimas baigsis. Todėl jis bando sukaupti visus išteklius, kad ištrūktų iš šio karo.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pateikė klausimus ES vykdomajai valdžiai – Europos Komisijai – dėl galimo Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje situacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie ketinimus šią vasarą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje.

Kovo pabaigoje Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Russia 24“ transliavo interviu su Putinu. Ten jis pirmą kartą išsamiai kalbėjo apie tai, kaip planuoja reaguoti į Vakarų šalis, tiekiančias Ukrainai ginkluotę. Ryškiausia interviu dalis buvo Putino pareiškimas, kad Kremlius nusprendė dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Jis sakė, kad 10 Baltarusijos oro pajėgų lėktuvų jau buvo atnaujinti, kad galėtų gabenti branduolinius ginklus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina NATO atsakyti į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. „Visa padėtis regione reikalauja, kad NATO imtųsi labai rimtų veiksmų, kad atgrasytų (Rusiją – BNS) nuo bet kokių karinių veiksmų, ypač Baltijos regione“, – antradienį žurnalistams Briuselyje sakė ministras. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tai apima ir papildomas karių pajėgas, ir oro gynybos sistemas.

Prezidentui Vladimirui Putinui priėmus sprendimą dislokuoti taktinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, baltarusių kariai pradėjo mokytis naudotis Rusijos raketų sistema, galinčia nešti branduolines galvutes, antradienį pranešė Maskva ir Minskas. Kovo 25-ąją V. Putinas pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus Rusijos sąjungininkės teritorijoje, o šis žingsnis sulaukė plačios kritikos. Taktiniai branduoliniai ginklai yra naudojami mūšio lauke.

Į Rusijos grasinimus dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje reikia žiūrėti rimtai ir daryti viską, kad jis nebūtų panaudotas, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie planus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų.

Po to, kai lyderis Kim Jong Unas įsakė padidinti ginklams tinkamos branduolinės medžiagos gamybą, palydovinės nuotraukos parodė, kad Šiaurės Korėjos pagrindiniame branduoliniame komplekse vykdoma aktyvi veikla, teigia JAV analitinis centras.

Diktatoriumi ir pats save vadinantis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad ne tik yra pasirengęs savo šalies teritorijoje priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų, bet ir būtų atsakingas už jų paleidimą „atėjus dienai X“. Jo sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti Baltarusijoje taktinių branduolinių ginklų.

Vladimiro Putino pareiškimas, kad iki liepos Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą, sukėlė nemažai šurmulio. Netruko pasigirsti teorijų, kad iki šio rudens tuo ginklu bus smogta Lietuvai ir Lenkijai. Kiek tokie svarstymai realūs, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pastaruoju metu girdime įvairių teorijų.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė amerikiečiams „melstis“ po žinios, kad Rusija dislokuos branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje. Kaip ir ankstesnių savo gąsdinimų ir pagyrų metu, jis nedetalizavo, kokia konkrečiai grėsmė šiuo atveju kyla JAV. „Kaip aš ir prognozavau, dabar mes turime rimtą problemą. „N“ raide prasidedantis žodis dabar tapo pagrindine tema. Šią situaciją sukėlėme patys. Taip jau būna, kuomet jūsų valdžioje yra nekompetingi asmenys.

Baltarusija antradienį pareiškė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų, ir tvirtino, kad šių ginklų dislokavimu nepažeidžiami jokie tarptautiniai susitarimai. „Baltarusija yra priversta imtis atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paragino savo šalį didinti ginklams tinkamų branduolinių medžiagų gamybą ir kurti galingesnius ginklus, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Anksčiau Kim Jong Unas žadėjo „eksponentiškai“ didinti branduolinių ginklų gamybą. Naujausias jo grasinimas buvo pareikštas į Pietų Korėją antradienį atvykus JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešio smogiamajai grupei.

Lietuvą ir NATO dar labiau suklusti verčia Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas apie planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai blogina situaciją mūsų regione, tačiau nederėtų imtis skubotų veiksmų.

Jungtinės Valstijos dar neužfiksavo ženklų, kad Rusija nusprendė panaudoti branduolinį ginklą po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo dislokuoti dalį taktinio branduolinio arsenalo Baltarusijoje. Tai per spaudos konferenciją pirmadienį sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, skelbia CNN. Baltųjų rūmų atstovas pabrėžė, kad JAV dar neužfiksavo nė vieno taktinio branduolinio ginklo judėjimo „ar kažko panašaus“ po V. Putino pareiškimo.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Rusija pažeistų tarptautinę sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), jeigu dislokuotų tokį ginklą Baltarusijoje. „Ekspertai, teisininkai nesutaria, ar tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas. Mano vertinimu, tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas iš Rusijos pusės“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys. Minima NPT sutartis pasirašyta 1968 metais, ją yra ratifikavusios 190 šalių.

Iš Baltarusijos toliau pilasi branduolinis šantažas – propagandistai skleidžia grasinimus, kad Baltarusijoje dislokavus rusiškus taktinius branduolinius užtaisus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius skęs, o Varšuva lydysis.  Lietuvos gynybos ekspertai tokias žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima. Plačiau apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Baltarusijos propogandistai grasina, kad Baltarusijoje dislokavus rusų taktinius branduolinius ginklus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius paskęs, o Varšuva lydysis. Lietuvos gynybos ekspertai tokias Lukašenkos rėžimo žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ką tai reiškia Lietuvai? Kaip į tai reaguos Lietuva? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baltarusijos propagandos atstovai džiūgauja V. Putino sprendimo dislokuoti branduolinį ginklą šalies teritorijoje ir jau „matuojasi“, kur galėtų jį paleisti. Vienas aršiausių Baltarusijos režimo gynėjų Grigorijus Azarenokas puolė grasinti kaimyninėms valstybėms. „Jūs mus privertėte ir nesiskųskite dabar. Buvote perspėti“, – grėsmingu tonu aiškino G. Azarenokas.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pareiškė kalbanti su Iranu, kuris, kaip pranešama, paspartino urano sodrinimą. Naujienų agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad TATENA inspektoriai praėjusią savaitę Irane rado iki 84 proc. prisodrinto urano. Iki tol buvo žinoma, kad Iranas gali sodrinti iki 60 procentų. Norint panaudoti uraną ginklui, būtina 90 proc. riba. „Bloomberg“ pranešimas pasirodė įstrigus deryboms dėl svarbaus susitarimo su Iranu atgaivinimo.

Kremlius trečiadienį apkaltino Vašingtoną, jo tvirtinimu, sugriovus ginklų kontrolės susitarimus, Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad Rusija nesilaiko jų paskutinio likusio pakto dėl branduolinės ginkluotės kontrolės – naujosios START sutarties. Įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių buvo pasiekusi aukščiausią nuo Šaltojo karo laikų tašką dar prieš Rusijai pasiunčiant karius į Ukrainą praėjusių metų vasarį, tačiau nuo to laiko ji yra dar labiau išaugusi.

Vašingtono bandymai pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas atsidūrė aklavietėje. Ši šalis yra branduolinė valstybė. Jos arsenalas auga tiek dydžiu, tiek rafinuotumu. Nors Pchenjanas niekada nesugebės smogti Jungtinėms Amerikos Valstijoms pirmas, netrukus jis gali keršyti Vašingtonui už Pietų Korėjos gynimą, rašo „Foreign Policy“. Kintanti pusiausvyra sukėlė rimtas diskusijas dėl branduolinės politikos Jungtinėse Valstijose ir Pietų Korėjoje.

Negalima pasiduoti Rusijos kuriamam naratyvui dėl branduolinio ginklo panaudojimo, nes taip ji mėgina atgrasyti Vakarų šalis nuo paramos Ukrainai tiekimo, antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Rusija aktyviai stengėsi įtikinti save, o labiausiai – savo vadovybę ir mus dėl savo gebėjimų (...). Taigi, kurdama galios naratyvą, Rusija naudoja vieną iš savo priemonių“, – forumo diskusijoje sakė ministras.

Prokremliška Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, teigia, kad rusai pagamino pirmąjį branduolinių torpedų komplektą „Poseidon“. Jis esą bus prijungtas prie povandeninio laivo „Belgorod“. Apie tai skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi savo šaltiniais: „Pasak šaltinio, buvo sėkmingai baigti atskiri pagrindinių komponentų, tarp jų branduolinės energijos, bandymai“. Kartu priduriama, kad kol kas nėra oficialaus šios informacijos patvirtinimo.

Rusija, pastaruoju metu susidurianti su didelėmis problemomis fronte Donbase, yra dislokavusi branduolinius užtaisus Baltarusijoje ir Kryme, skelbia Ukrainos žvalgyba. Taip pat, viename iš Krymo miestų buvo pastebėti radiacinės apsaugos daliniai, kurių paskirtis kol kas nėra aiški. Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras paskelbė, kad okupuoto Krymo mieste Armianske rusai dislokavo radiacinės apsaugos padalinį.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir Seulas planuoja „veiksmingą koordinuotą“ atsaką, jei Šiaurės Korėja panaudotų branduolinį ginklą. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ir JAV prezidentas Joe Bidenas „pavedė savo komandoms suplanuoti veiksmingą koordinuotą atsaką į įvairius scenarijus, įskaitant Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo panaudojimą“, pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad potenciali Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą grėsmė yra, nors ir „labai mažai tikėtina“. Italijos žiniasklaidai kalbėjęs politikas patvirtino, kad Romos pozicija karinės pagalbos Kyjivui klausimu nesikeičia – bus siekiama nutraukti Rusijos raketų antskrydžius.

Napoleonas yra pasakęs „Kariuomenės pirmyn žygiuoja pilvais.“ O galbūt tai Frydricho II mintis. Bet kuriuo atveju, ja siekiama pabrėžti, kaip svarbu yra tinkamai aprūpinti savo pajėgas maistu, medicinos reikmenimis, atsarginėmis dalimis, ryšių įranga, ginklais ir amunicija. Atremdama Rusijos puolimą, Ukraina pademonstravo nepaprastą narsą, sumanias taktikas ir fenomenalią lyderystę. Tačiau pripažinkime – be Vakarų tiekiamų ginklų Kyjivas greičiausiai jau būtų Maskvos valdžioje.

Šiaurės Korėja atliko „svarbų baigiamąjį bandymą“ kuriant žvalgybinį palydovą, kurį užbaigs iki kitų metų balandžio, pirmadienį pranešė atsiskyrėliškos šalies valstybinė žiniasklaida. Pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Seulo kariuomenė nurodė užfiksavusi, jog Pchenjanas paleido dvi vidutinio nuotolio balistines raketas – tai naujausias Šiaurės Korėjos įvykdytas ginklų bandymas precedento neturinčiame maratone.

Rusijos prokremliškas aktyvistas Ravilis Garifulinas neseniai paskelbė akciją „Į Vašingtoną“, kuria norėjo parodyti Rusijos strateginės ginkluotės galią ir, užsikabinęs ant mašinos stogo didžiulį balistinės raketos „Sarmat“ maketą, išvyko iš Kazanės į Maskvą. Tačiau Rusijos sostinėje jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie perspėjo nesirodyti pagrindinėse miesto gatvėse.   „Kelių policija stabdė, kad mes suformuotume maršrutą, kur galima važiuoti, o kur ne. Protokolo neišrašė.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi surengė netikėtą akibrokštą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui. Jis atšaukė tradicinį susitikimą su V. Putinu po to, kai Rusijos lyderis pagrasino panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. Apie tai, remdamasi savo šaltiniais, pranešė „Bloomberg“, rašo „Ukrinform“. Anot vieno agentūros šaltinio, Indijos ir Rusijos santykiai išlieka tvirti, tačiau N. Modi susitikimas su V. Putinui nebūtų buvęs naudingas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kuri šalis, išdrįsusi pulti Rusiją branduoliniais ginklais, bus „nušluota nuo žemės paviršiaus“, rašo „Sky news“. Jis teigia, kad Rusija neturi įgaliojimų suduoti prevencinio branduolinio smūgio, tačiau pabrėžė, jog Maskvos ginklai užtikrintų, kad Rusija galėtų surengti ryžtingą atsaką, jei būtų užpulta. Apie tai V. Putinas ketvirtadienį kalbėjo Kirgizijoje.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką. V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai. „Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V. Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje. „Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Branduolinio karo grėsmė „didėja“, trečiadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje. Jame V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija nepradėjo karo Ukrainoje ir aiškino, kad jis prasidėjo nuo „valstybinio perversmo“ Ukrainoje 2014 m. Tais metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. „Rusija branduolinius ginklus laiko atsaku į užpuolimą“, – cituojamas jis.

Maskva antradienį pareiškė, kad itin lauktos svarbios derybos su Vašingtonu dėl branduolinių ginklų kontrolės atidėtos dėl Jungtinių Valstijų „toksiškumo ir priešiškumo“. Tvyrant didelei įtampai dėl Kremliaus karo Ukrainoje, Rusija pirmadienį paskelbė, kad lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis Kaire turėjusios vykti derybos bus surengtos „vėliau“, tačiau galima data nebuvo nurodyta.

Švęsdamas naujausios tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą per ceremoniją su savo mažamete dukra, Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis siekia turėti galingiausias pasaulyje branduolines pajėgas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Ketvirtadienį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kad Rusija neatsižvelgė į raginimus nutraukti veiksmus prieš branduolinius objektus karo draskomoje Ukrainoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad nei JAV, nei Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų. Šis jo pareiškimas pasirodė netrukus po Turkijoje vykusio abiejų didžiųjų valstybių žvalgybos vadovų susitikimo.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų, pranešė vienas JAV pareigūnas. W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.