branduolinis ginklas

Rusijos gynybos ministerija paskelbė surengsianti taktinio branduolinio ginklo pratybas, skelbiama pranešime. Ministerijos pranešime akcentuojama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių lyderių „provokacinius pareiškimus ir grasinimus“. Pranešime skelbiama, kad bus surengtos pratybos, kurių metu „bus vykdomas priemonių kompleksas, skirtas praktiškai išspręsti klausimus, susijusius su nestrateginio branduolinio ginklo parengimu ir panaudojimu“. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybos bus sur...

Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. „Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas.

Pirmą kartą per 40 metų Jungtinės Valstijos pradės gaminti naują branduolinę kovinę galvutę W93, skirtą tarpžemyninėms balistinėms raketoms, skirtoms naudoti strateginiuose povandeniniuose laivuose. Apie tai praneša amerikiečių puslapis MSN, remdamasis aukšto rango pareigūnais prezidento Joe Bideno administracijoje.

Aljansas neplanuoja didinti branduolinių ginklų turinčių sąjungininkų skaičiaus, praneša NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „The Guardian“. Po diskusijos apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje J. Stoltenbergas pažymi, kad NATO nėra tuo suinteresuota. „Tokių planų nėra“, – tvirtina jis.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.  Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas Rusijos agresiją Europoje pavadino „didžiule grėsme“ Vakarams ir paragino sąjungininkus susivienyti ir paremti Ukrainą, kuri kovoja prieš Rusijos invaziją. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad šalis parengė naujo kontrpuolimo planą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę rasti lėšų branduolinį variklį turinčio erdvėlaivio kūrimo planui parengti. Pasak „Bloomberg“, tai yra dalis Rusijos pastangų stiprinti savo kosmoso programą nepaisant Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų.  Pasak V. Putino, Rusija turi „kompetencijų, kurių neturi kitos šalys“. „Turime skirti ypatingą dėmesį joms plėtoti“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus. Anot tyrėjų, nurodytoje vietoje atsirado naujos saugumo užkardos. Karinėje bazėje anksčiau buvo atlikta modernizacija, po vieno aukšto rango rusų valdininko vizito.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Rusijos pajėgos yra išbandžiusios taktinio branduolinio ginklo panaudojimo modelį, jeigu kiltų konfliktas su didele galios valstybe. „Financial Times“ susipažino su nutekinta Rusijos kariuomenės informacija, kurioje buvo ir pasirengimo Kinijos puolimui scenarijus. Slaptuose dokumentuose aprašomas taktinio branduolinio ginklo panaudojimo slenkstis yra žemesnis negu Rusija kada nors viešai yra pripažinusi.

Britų žiniasklaidos duomenimis, paleidžiant balistinę raketą „Trident II“ iš povandeninio laivo „HMS Vanguard“, kuomet jame buvo šalies gynybos ministras Grantas Schappsas, įvyko „anomalija“. Be kovinės galvutės paleista raketa nukrito šalia povandeninio laivo ir nuskendo, žmonės nenukentėjo.

Jungtinės Valstijos informavo sąjungininkes, kad branduolinis ginklas, kurį, žvalgybos duomenimis, kuria Rusija, jau šiais metais gali būti paleistas į kosmosą su branduoline kovine galvute arba be jos, skelbia „Bloomberg“. JAV duomenys, su kuriais susipažino „Bloomberg“ šaltiniai, patvirtina ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija kuria kosminius pajėgumus, kuriais būtų galima branduoliniu ginklu deaktyvuoti palydovus.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą pagrasino Vakarams totaliniu branduoliniu karu, jei Rusija bus nustumta iki 1991 m. sienų. Sekmadienį „Telegram“ žinutėje dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas pakartojo savo gerai žinomą poziciją, kad „branduolinės valstybės niekada nepralaimi karo“, tol, kol gina savo tėvynę.

Sugriauta gamykla, kadaise buvusi rytinio Donbaso ekonomikos ramstis, greičiausiai taps paskutine ukrainiečių tvirtove Avdijivkoje. Pasak Ukrainos kariškių, tik laiko klausimas, kada jiems teks atiduoti miestą – pajėgos jau pasitraukė iš kai kurių pozicijų, nes rusai pradėjo sparčiai žengti į priekį, praneša „The Washington Post“. Svarbūs įvykiai: 23:35 | Žiniasklaida: Rusija verbuoja samdinius iš Afrikos ir Azijos karui Ukrainoje  Rusai ir toliau verbuoja samdinius iš įva...

Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką. Juo tapo Anatolijus Bargylevičius, rašo „Kanal 24“. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Danilovas sureagavo į naujausius Putino žodžius: „Amžinai įžeista Rusija“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną pavadino liguistu žmogumi, gyvenančiu išgalvotame pasaulyje, rašo UNIAN.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną. Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Oleksandras Syrskis. Iki šiol O. Syrskis vadovavo Ukrainos sausumos pajėgoms. Svarbiausi įvykiai: 00:12 | „Tai nėra šou.

Kremlius nusivylė Rusijos kariuomenės galimybėmis pasiekti užsibrėžtus tikslus ir vis labiau remiasi savo branduoline ginkluote, teigiama Tarptautinio strateginių tyrimų instituto ataskaitoje. „Kišeninė“ Baltarusija tuo metu pakeitė savo karinę doktriną, numatydami galimybę suduoti branduolinį smūgį sąjungininkę Rusiją atakuojančioms šalims.

Rusijai reikia Ukrainos, kad atkirstų šią šalį nuo bet kokio siekio tapti Europos Sąjungos dalimi, teigia „The New York Times“ apžvalgininkas Thomas L. Friedmanas.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Rusija naftos gavybą pernai sumažino procentu, dujų – 5,5 proc.  Rusija per praėjusius metus išpumpavo apytikriai 530 mln. tonų naftos ir dujų kondensato – 1 proc.

Sausio 23 d. pasaulio pabaigos laikrodis kaip niekad priartėjo prie vidurnakčio, nepaisant to, jog jis nebuvo persuktas nuo praeitų metų. Mokslininkai teigia, jog branduolinio karo šešėlis arti: tam turi įtakos karas Ukrainoje, Izraelio karas Gazos ruože bei prie pasaulinės katastrofos prisideda ir kaip niekad spartėjanti klimato kaita. Branduolinės energijos mokslininkų pranešime teorinis pasaulio pabaigos laikas pajudėjo 90 sekundžių iki vidurnakčio.

Rusija vėlų trečiadienio vakarą bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos sritį. „Ukrinform“ skelbia, kad Rusijos pajėgos taikėsi į civilinę infrastruktūrą.   Svarbiausi įvykiai: 23:47 | Vokietija jau balandį gali perduoti Ukrainai sraigtasparnių  Vokietijos žadėti sraigtasparniai „Sea King“ gali pasiekti Ukrainą jau šių metų balandį.

JAV ekspertų grupė „Atlantic Council“ įvardijo slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino ginklą prieš Vakarus. Pasak jos, Vakarų baimė dėl situacijos eskalavimo yra slaptas V. Putino ginklas.   Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Čekija siūlo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje  Čekija siūlo Europos Sąjungai (ES) apsvarstyti Rusijos diplomatų judėjimo Šengeno erdvėje apribojimą.

Šiaurės Korėja penktadienį pareiškė išbandžiusi povandeninę branduolinio ginklo sistemą, reaguodama į bendras Vašingtono, Seulo ir Tokijo karinio jūrų laivyno pratybas, kuriose dalyvavo JAV branduolinis lėktuvnešis.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimo Minske praėjusią savaitę metu Aliaksandras Lukašenka pagąsdino savo kolegas dėl „Vakarų žvanginimo ginklu“, o taip pat eilinį sykį teisinosi, kodėl Baltarusijoje atsirado branduolinis ginklas. „Mes tuos taip vadinamus gynybinius NATO manevrus stebime seniai. Nuo to laiko, kai 1996-aisiais iš Baltarusijos išvežėme branduolinius ginklus.

Pietų Korėjos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių aukšto rango gynybos pareigūnai antradienį perspėjo Pchenjaną dėl jo branduolinių ambicijų ir grasinimų ir pažadėjo kolektyviai atsakyti į bet kokią Šiaurės Korėjos agresiją prieš savo kaimynę.

Rusijos kariuomenė pareiškė savaitgalį sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią nešti branduolines kovines galvutes. Tai įvyko po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pasirašė įstatymą, panaikinantį ratifikuotą įstatymą, kuriuo draudžiami pasauliniai branduolinių ginklų bandymai.

Rusijos ginkluotosios pajėgos rengiasi atsakomajam branduoliniam smūgiui branduolinio užpuolimo atveju, pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Kremlius skelbia, kad per šią savaitę surengtas pratybas buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos, treniruojantis išbandyti „strateginių puolamųjų pajėgų masinį branduolinį smūgį“. Teigiama, kad per pratybas numatytos užduotys buvo visiškai įvykdytos, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai „prižiūrėjo“ jas.

Jungtinės Valstijos atliko požeminius branduolinius bandymus poligone Nevadoje, siekdamos pagerinti savo gebėjimą „aptikti mažo našumo branduolinius sprogimus visame pasaulyje“, pranešė JAV Energetikos departamentas.  Bandymai įvykdyti spalio 18 d., tą dieną, kai Rusijos Valstybės Dūma atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Amerikiečių bandymai vyko „Tunelyje P“, Nevados bandymų poligono 12 zonoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad Rusija jau perkelia kai kuriuos trumpojo nuotolio branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją, o šis žingsnis, pasak jo, pakeis regiono ir viso NATO saugumo struktūrą. Tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva, kovą paskelbusi apie šį planą, jau perkėlė į Baltarusiją dalį savo taktinių branduolinių ginklų. JAV ir NATO šio žingsnio nepatvirtino.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas tvirtina, kad Rusijos Federacija galiausiai nepasiryš panaudoti branduolinio ginklo Ukrainoje dėl savo sąjungininkių Kinijos ir Indijos draudimo. Apie tai jis papasakojo interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“. Anot D. Patreuso, nors Maskva kartais griebiasi branduolinio šantažo, vargu ar pavyks nueiti toliau nei žodžiai. Antraip tai tik pablogintų Rusijos Federacijos ir jos prezidento Vladimiro Putino padėtį.

Neseniai Šiaurės Korėjoje besilankiusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu buvo parodytos tarpžemyninės balistinės raketos. Dalį informacijos apie jų gamybą korėjiečių programišiai galėjo pavogti iš pačių rusų – gamyklos, kuri tiekia raketas pačios Rusijos kariuomenei.

Pasak Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno, nėra realios perspektyvos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje. CNN praneša, kad Amerikos lyderis sumenkino grėsmę, jog Kremlius nuspręs imtis branduolinio smūgio, nes V. Putinas dabar bando susigrąžinti kontrolę po privačios karinės kompanijos „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino maišto. „Nemanau, kad yra realios perspektyvos, kad Putinas panaudos branduolinį ginklą.

Rusijoje vis dar aidi Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ maišto atgarsiai. Ar iš J. Prigožino rankų slysta jo imperija? Ar generolo Sergejaus Surovikino dingimas susijęs su Vladimiro Putinu pradėtu valymu po nepavykusio sukilimo? O gal tai tik dar vienas Kremliaus paleistas informacinis rūkas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Lieka paskutinės dienos, kada Lietuvos pašonėje bus dislokuotas taktinis branduolinis ginklas. Rusija į Baltarusiją nugabens mirtiną ginkluotę. Lietuvos atstovai teigia atidžiai stebintys situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tikėtina, jog Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje yra savaičių klausimas. „Tikėtina, kad tai yra savaičių klausimas, kada branduoliniai ginklai bus dislokuoti čia (Baltarusijoje – BNS)“, – penktadienį transliuotame interviu Prancūzijos nacionaliniam transliuotojui „France 24“ sakė šalies vadovas. Pasak jo, dislokavimas šiuo metu yra „įgyvendinimo stadijoje.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas imsis panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, pasaulis smogs Rusijai. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas. „Putinas dabar yra įspraustas į kampą. Jis supranta, kad jei pralaimės karą, jo režimas baigsis. Todėl jis bando sukaupti visus išteklius, kad ištrūktų iš šio karo.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pateikė klausimus ES vykdomajai valdžiai – Europos Komisijai – dėl galimo Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje situacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie ketinimus šią vasarą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje.

Kovo pabaigoje Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Russia 24“ transliavo interviu su Putinu. Ten jis pirmą kartą išsamiai kalbėjo apie tai, kaip planuoja reaguoti į Vakarų šalis, tiekiančias Ukrainai ginkluotę. Ryškiausia interviu dalis buvo Putino pareiškimas, kad Kremlius nusprendė dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Jis sakė, kad 10 Baltarusijos oro pajėgų lėktuvų jau buvo atnaujinti, kad galėtų gabenti branduolinius ginklus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina NATO atsakyti į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. „Visa padėtis regione reikalauja, kad NATO imtųsi labai rimtų veiksmų, kad atgrasytų (Rusiją – BNS) nuo bet kokių karinių veiksmų, ypač Baltijos regione“, – antradienį žurnalistams Briuselyje sakė ministras. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tai apima ir papildomas karių pajėgas, ir oro gynybos sistemas.

Prezidentui Vladimirui Putinui priėmus sprendimą dislokuoti taktinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, baltarusių kariai pradėjo mokytis naudotis Rusijos raketų sistema, galinčia nešti branduolines galvutes, antradienį pranešė Maskva ir Minskas. Kovo 25-ąją V. Putinas pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus Rusijos sąjungininkės teritorijoje, o šis žingsnis sulaukė plačios kritikos. Taktiniai branduoliniai ginklai yra naudojami mūšio lauke.

Į Rusijos grasinimus dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje reikia žiūrėti rimtai ir daryti viską, kad jis nebūtų panaudotas, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie planus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų.

Po to, kai lyderis Kim Jong Unas įsakė padidinti ginklams tinkamos branduolinės medžiagos gamybą, palydovinės nuotraukos parodė, kad Šiaurės Korėjos pagrindiniame branduoliniame komplekse vykdoma aktyvi veikla, teigia JAV analitinis centras.

Diktatoriumi ir pats save vadinantis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad ne tik yra pasirengęs savo šalies teritorijoje priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų, bet ir būtų atsakingas už jų paleidimą „atėjus dienai X“. Jo sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti Baltarusijoje taktinių branduolinių ginklų.

Vladimiro Putino pareiškimas, kad iki liepos Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą, sukėlė nemažai šurmulio. Netruko pasigirsti teorijų, kad iki šio rudens tuo ginklu bus smogta Lietuvai ir Lenkijai. Kiek tokie svarstymai realūs, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pastaruoju metu girdime įvairių teorijų.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė amerikiečiams „melstis“ po žinios, kad Rusija dislokuos branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje. Kaip ir ankstesnių savo gąsdinimų ir pagyrų metu, jis nedetalizavo, kokia konkrečiai grėsmė šiuo atveju kyla JAV. „Kaip aš ir prognozavau, dabar mes turime rimtą problemą. „N“ raide prasidedantis žodis dabar tapo pagrindine tema. Šią situaciją sukėlėme patys. Taip jau būna, kuomet jūsų valdžioje yra nekompetingi asmenys.

Baltarusija antradienį pareiškė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų, ir tvirtino, kad šių ginklų dislokavimu nepažeidžiami jokie tarptautiniai susitarimai. „Baltarusija yra priversta imtis atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paragino savo šalį didinti ginklams tinkamų branduolinių medžiagų gamybą ir kurti galingesnius ginklus, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Anksčiau Kim Jong Unas žadėjo „eksponentiškai“ didinti branduolinių ginklų gamybą. Naujausias jo grasinimas buvo pareikštas į Pietų Korėją antradienį atvykus JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešio smogiamajai grupei.

Lietuvą ir NATO dar labiau suklusti verčia Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas apie planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai blogina situaciją mūsų regione, tačiau nederėtų imtis skubotų veiksmų.