azerbaidžanas

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi sekmadienį apkaltino Azerbaidžaną inicijavus kovas su Armėnija, praėjus kelioms dienoms po to, kai pasienio susirėmimai tarp nesutaikomų priešininkių nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių. „Mes griežtai smerkiame šiuos išpuolius – Kongreso vardu“, – pareiškė N. Pelosi spaudos konferencijoje Jerevane.

Armėnija penktadienį paskelbė, kad jos karių, žuvusių per šios savaitės susirėmimus su Azerbaidžanu, skaičius padidėjo nuo 105 iki mažiausiai 135. „Šiuo metu žuvusiųjų skaičius yra 135“, – per vyriausybės posėdį sakė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. „Deja, tai ne galutinis skaičius. Taip pat yra daug sužeistųjų“, – pridūrė jis. Antradienį kilę ir ketvirtadienį pasibaigę susirėmimai yra didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad 71 jo karys žuvo per pastarąsias dvi dienas vykusius įnirtingus susirėmimus pasienyje su Armėnija. Jerevanas paskelbė, kad prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų laikomasi ugnies nutraukimo ir kad naktį nebuvo jokių naujų kautynių. Anksčiau Baku nurodė, kad žuvo 50 jo kariškių.

Prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų ketvirtadienį laikomasi ugnies nutraukimo, paskelbė Jerevanas. Antradienį kilę susirėmimai – didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – pakenkė neseniai pradėtam taikos procesui. Susirėmimai buvo nutraukti „dėl tarptautinio įsitraukimo“ ketvirtadienio naktį, nurodė Armėnijos saugumo taryba. Anksčiau Rusija nesėkmingai bandė tarpininkauti dėl paliaubų.

Armėnija trečiadienį pranešė, kad 105 jos kariai žuvo per pasienyje su Azerbaidžanu neseniai įsiplieskusius įnirtingus susirėmimus. „Šiuo metu turime informacijos apie 105 mūsų karių žūtį“, – parlamentui sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Azerbaidžanas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad gali grąžinti Jerevanui 100 per kautynes žuvusių armėnų karių kūnus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Azerbaidžano vadovą Ilhamą Aliyevą (Ilchamą Alijevą) „vėl laikytis paliaubų“ su Armėnija. Tai jis sakė po šių nesutaikomų priešininkių naujų susirėmimų prie sienos. Per pokalbį telefonu E. Macronas „prezidentui Aliyevui pasakė, kad būtina skubiai nutraukti karo veiksmus ir vėl laikytis paliaubų“, pranešė Prancūzijos prezidentūra, Armėnijai ir Azerbaidžanui antradienį paskelbus apie beveik 100 žuvusių karių.

Šią naktį Kalnų Karabache įsiplieskė didelio masto susirėmimai. Abi konflikto pusės – armėnai ir azerbaidžaniečiai – dėl smurto protrūkio kaltina vieni kitus. Armėnijos premjeras prasidėjus susišaudymams suskubo skambinti į Maskvą, Paryžių ir Vašingtoną. Ir skelbia apie dešimtis aukų. Reaktyvinių raketų sistemų šūviai naktinį dangų nušviečia Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją susitarti dėl taikos, pasikalbėjęs su jų lyderiais po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.

Iškart po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos apšaudė Armėnijos pasienio miestus ir kariuomenės pozicijas. Armėnų atstovų teigimu, rugsėjo 13-ąją buvo apšaudytos jų pozicijos šalia Goriso, Sotkos ir Džermuko miestų. Azerbaidžano pusė tvirtina, kad Armėnijos kariuomenė surengė provokaciją, yra žuvusiųjų.

Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną nužudžius vieną jo karį per naują susišaudymą pasienyje tarp aršių priešininkių, dešimtmečius besitęsiant teritoriniam ginčui. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai sutarė ateinantį trečiadienį susitikti derybų Briuselyje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ketvirtadienį pranešė Jerevanas.  Derybos, vyksiančios tarpininkaujant ES, rengiamos po naujausio smurto protrūkio Kalnų Karabache, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės.

Kalnų Karabache, Azerbaidžano ir Armėnijos ginčijamoje teritorijoje, nuo rugpjūčio 3 dienos skelbiama dalinė karinė mobilizacija. Pranešama apie aktyviai besivystantį konfliktą tarp dviejų valstybių ir vykstančius mūšius kalnuose. Įtampa regione, po 2020-ųjų trumpo karo, kurio metu Azerbaidžanas atsikovojo ženklią Armėnijos kontroliuojamos ginčytinos teritorijos dalį, vėl pasiekė apogėjų pastarosiomis savaitėmis. Abi pusės kaltina viena kitą nesilaikant taikos sutarties susitarimų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasiūlė Jungtinių Valstijų pagalbą kuriant Armėnijos ir Azerbaidžano ryšius, skatindamas galutinai sureguliuoti priešininkių santykius, praėjus dvejiems metams po tarpininkaujant Rusijai sudarytų paliaubų.

Armėnija iki rugsėjo išves visus karius iš ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, dėl kurio ji du kartus kariavo su su nesutaikomu priešininku Azerbaidžanu, antradienį pranešė pareigūnai.  2020 metais Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo šešias savaites. Tas karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atsisakyti Rusijoje išgaunamos naftos. Tačiau juodojo aukso poreikis dėl to neišnyks. Panašu, kad rusišką produkciją pakeis nafta iš Azerbaidžano. Kaip praneša „Fox Bussines“, visiškai atsiribodama nuo Rusijos, kuri užpuolė Ukrainą, ES siekia susitarti dėl naftos tiekimo su Azerbaidžanu. Tai numatoma Europos Komisijos parengtame plane bendrijos narėms.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Briuselyje sekmadienį vykusiame susitikime nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties dėl Kalnų Karabacho, kuriame 2020 metais įsiplieskė karas, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. 2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst.

Azerbaidžane viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą su šia šalimi.  Pasak G. Nausėdos, Azerbaidžano, kuris yra viena svarbiausių jungiamųjų grandžių tarp Europos ir Azijos, vaidmuo globalioje rinkoje stiprėja ir tai daro šią valstybę Lietuvai patrauklia partnere prekybai, plėtoti verslą.

Azerbaidžane vizitą pradėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su šios šalies lyderiu Ilhamu Aliyevu trečiadienį aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse. Šalių prezidentai taip pat kalbėjosi apie Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta oficialių vizitų į Armėniją ir Azerbaidžaną. Trečiadienį šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Armėnija ir Azerbaidžanas rengiasi taikos deryboms, ketvirtadienį pranešė armėnų Užsienio reikalų ministerija.   Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, kovą vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo.

Armėnija pirmadienį paprašė Rusijos taikdarių Kalnų Karabache imtis „konkrečių žingsnių“, Azerbaidžano pajėgoms perėmus vieno strategiškai svarbaus kaimo kontrolę. Rusijos pajėgoms tęsiant karinį puolimą Ukrainoje, vėl atsinaujino įtampa ir Kalnų Karabache, kur Azerbaidžano pajėgos ketvirtadienį užėmė Farucho kaimą.

Azerbaidžanas sekmadienį paneigė Rusijos teiginius, esą jis atitraukė karius iš strateginio kaimo Kalnų Karabacho regione ir kad jo pajėgos pažeidė paliaubas, kurios užbaigė 2020 metų karą su Armėnija.

Rusija sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas po derybų atitraukė karius iš vieno Karabacho kaimo, Maskvai apkaltinus Baku paliaubų pažeidimu. „Azerbaidžano pusė įvykdė savo dalinių išvedimą iš vietovės netoli Farucho (Parucho) gyvenvietės“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžano kariai du kartus pažeidė paliaubas Askerano – atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione, o per susišaudymą sužeisti keturi žmonės.

Azerbaidžano, artimo Rusijos invazijai į Ukrainą nepritariančios Turkijos sąjungininko, valstybinės aviakompanijos AZAL ir „Buta Airways“ pranešė neribotam laikui stabdančios visus skrydžius į Rusiją. Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad Armėnijos pajėgos nukovė vieną jo karį per naujausią susirėmimą neramiame pasienio regione, kur po ginkluoto konflikto dėl Kalnų Karabacho kontrolės 2020 metais tebetvyro įtampa.  Per vos kelias savaites savaites trukusį konfliktą dėl ginčijamo regiono tarp dviejų buvusių sovietinių šalių žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.

Vienas Armėnijos karys žuvo, 13 buvo paimti į nelaisvę, o dar 24 laikomi dingusiais po antradienį įsiplieskusių pasienio susirėmimų su Azerbaidžano pajėgomis, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „Armėnijos pusėje – vienas žuvęs, 13 į nelaisvę paimtų kariškių. Per kovos veiksmus nutrūko ryšys su 24 kariai, jų likimas šiuo metu nežinomas. Vyksta dingusių karių intensyvios paieškos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Kalnų Karabache – naujas karinis konfliktas. Skelbiama apie karių žūtis ir sužeistuosius iš abiejų konflikto pusių, naudojamą sunkiąją karinę techniką. Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją didelio masto karine provokacija, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo regiono. Tuo metu Jerevanas jau kreipėsi į Maskvą, kad ši padėtų apsiginti. Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst.

Azerbaidžano pajėgos apšaudė karines pozicijas Armėnijos vakaruose, šeštadienį pareiškė Jerevanas, Baku apkaltinus kaimyninę valstybę panašiais veiksmais. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos lapkričio 13 dieną 12 val. 10 min. apšaudė Armėnijos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, dislokuotas netoli Verin Šoržos gyvenvietės Geharkuniko srityje“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija. Pasak ministerijos, per atsakomuosius veiksmus priešo ugnis buvo nuslopinta, armėnų pajėgos nepatyrė jokių nuostolių.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Mažiausiai trys Armėnijos kariai žuvo per susirėmimus, įsiplieskusius anksti trečiadienį prie sienos su Azerbaidžanu šiaurės rytinio ruožo, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „8 val. 30 min. (vietos ir 7 val. 30 min. Lietuvos laiku) duomenimis, per kovinius veiksmus, prasidėjusius po Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų atakos, Armėnijos pusėje yra trys žuvusieji, dar du kariai buvo sužeisti“, – sakoma ministerijos pranešime. Nurodoma, kad susirėmimai tame regione, prasidėję apie 3 val. 40 min.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tačiau iki birželio 20 dieną planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Jerevene dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį vėl reikalavo, kad atsistatydintų Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, pasirašęs prieštaringai vertinamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Jerevanas lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai pasirašė su Baku susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios įnirtingos kovos dėl atsiskyrusio nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Tos kautynės pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių.

Jerevano centre ketvirtadienį vėl susirinko protestuotojai, reikalaujantys, kad atsistatydintų šalis premjeras Nikolas Pašinianas, kaltinamas opozicijos „kapituliacija“ Kalnų Karabacho konflikte. Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, sostinės Laisvės aikštėje buvo įrengta garso aparatūra, akcijoje dalyvauja iki 1 000 žmonių. Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos tyrėjai pareiškė, kad už neteisėtų protestų organizavimą Jerevane buvo sulaikyti dešimtys opozicijos lyderių.

Konfliktas Kalnų Karabache baigėsi kiek netikėta gaida – vietoje galimo ilgus metus trunkančio konflikto, Armėnijai vos po 6 savaičių karo teko pripažinti „pralaimėjimą, nepralaimint“ ir užleisti dalį Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžanui.  Nepadėjo Armėnijai ir daug metų trunkantis flirtas su Rusija, jos kariuomenės įsileidimas į šalies teritoriją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas televizijos eteryje viešai pasityčiojo iš Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano, pareiškęs, kad Armėnija kapituliavo, pasirašydama karo veiksmų nepripažintame Kalnų Karabache nutraukimo sutartį. „Tame popieriuje nėra nė žodžio apie Kalnų Karabacho statusą. Na ir ką, Pašinianai (juokiasi)? Kur tavo statusas? Į pragarą iškeliavo tavo statusas. Nėra statuso ir nebus. Kol aš prezidentas, nebus statuso.

Armėniją šiąnakt paskelbė apie kartu su Azerbaidžano ir Rusijos prezidentais pasirašytą taikos sutartį, kuri numato visišką karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache. Rusijos prezidentas specialiu kreipimusi pareiškė, kad į regioną bus įvesti rusų taikdariai, o visos šalys „lieka tose pozicijose, kokios yra dabar“. Anksčiau buvo skelbta, kad Azerbaidžanas užėmė kelis strateginius Kalnų Karabacho, kurį laiko savo teritorija, miestus. Pasirašius sutartį buvo nutrauktas 6 savaites trukęs karas.

Vienas Rusijos karinis sraigtasparnis pirmadienį galimai buvo numuštas Armėnijoje netoli sienos su Azerbaidžanu, o per šį incidentą žuvo du įgulos nariai, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ministerijos pranešime sakoma, kad į orlaivį pataikė iš nešiojamojo įrenginio paleista raketa. Incidentas įvyko netoli sienos su Azerbaidžanu, kurio pajėgos kaunasi su Armėnijos remiamais separatistais ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius laikytis greit pažeisto ugnies nutraukimo režimo, dėl kurio derantis tarpininkavo Vašingtonas, antradienį paskelbė Valstybės departamentas.

Ginčijamame Kalnų Karabacho regione praeitą mėnesį atsinaujinus Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimams žuvo jau beveik 5 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiandien turime paties blogiausio varianto konfliktą. Ir tragedija tame, kad žūva žmonės. Kaip žinote, daug aukų abiejose pusėse. Pagal mūsų duomenis, abiejose pusėse daugiau kaip po 2 000 žuvusių – ir vienoje pusėje, ir kitoje.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Karo Kalnų Karabche sukrėsta Lietuvoje gyvenanti azerbaidžanietė nusprendė nebetylėti. Mergina sukrėsta dėl jos tėvyne vykstančių įvykių – bombarduojamų miestų ir žūstančių nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu paragino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sustabdyti įnirtingos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pranešė Kremlius.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabache, kur nuo praeito mėnesio pabaigos tęsiasi armėnų ir Azerbaidžano pajėgų susirėmimai, nesilaikoma praeitą savaitę paskelbtų paliaubų ir kad ten susiklostė artima humanitarinei katastrofai padėtis. „Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis „pasiruošusi eiti iki galo" karine jėga sprendžiant konfliktą dėl armėnų kontroliuojamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono, jeigu Armėnija nesiims konstruktyvių žingsnių konfliktui sureguliuoti diplomatinėmis priemonėmis.  „Mes nenorime kraujo praliejimo, mes norime diplomatinių derybų atnaujinimo. Bet jeigu Armėnija to nepadarys, mes nesustosime ir eisime iki galo.