azerbaidžanas

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Armėnija ir Azerbaidžanas rengiasi taikos deryboms, ketvirtadienį pranešė armėnų Užsienio reikalų ministerija.   Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, kovą vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo.

Armėnija pirmadienį paprašė Rusijos taikdarių Kalnų Karabache imtis „konkrečių žingsnių“, Azerbaidžano pajėgoms perėmus vieno strategiškai svarbaus kaimo kontrolę. Rusijos pajėgoms tęsiant karinį puolimą Ukrainoje, vėl atsinaujino įtampa ir Kalnų Karabache, kur Azerbaidžano pajėgos ketvirtadienį užėmė Farucho kaimą.

Azerbaidžanas sekmadienį paneigė Rusijos teiginius, esą jis atitraukė karius iš strateginio kaimo Kalnų Karabacho regione ir kad jo pajėgos pažeidė paliaubas, kurios užbaigė 2020 metų karą su Armėnija.

Rusija sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas po derybų atitraukė karius iš vieno Karabacho kaimo, Maskvai apkaltinus Baku paliaubų pažeidimu. „Azerbaidžano pusė įvykdė savo dalinių išvedimą iš vietovės netoli Farucho (Parucho) gyvenvietės“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžano kariai du kartus pažeidė paliaubas Askerano – atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione, o per susišaudymą sužeisti keturi žmonės.

Azerbaidžano, artimo Rusijos invazijai į Ukrainą nepritariančios Turkijos sąjungininko, valstybinės aviakompanijos AZAL ir „Buta Airways“ pranešė neribotam laikui stabdančios visus skrydžius į Rusiją. Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad Armėnijos pajėgos nukovė vieną jo karį per naujausią susirėmimą neramiame pasienio regione, kur po ginkluoto konflikto dėl Kalnų Karabacho kontrolės 2020 metais tebetvyro įtampa.  Per vos kelias savaites savaites trukusį konfliktą dėl ginčijamo regiono tarp dviejų buvusių sovietinių šalių žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.

Vienas Armėnijos karys žuvo, 13 buvo paimti į nelaisvę, o dar 24 laikomi dingusiais po antradienį įsiplieskusių pasienio susirėmimų su Azerbaidžano pajėgomis, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „Armėnijos pusėje – vienas žuvęs, 13 į nelaisvę paimtų kariškių. Per kovos veiksmus nutrūko ryšys su 24 kariai, jų likimas šiuo metu nežinomas. Vyksta dingusių karių intensyvios paieškos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Kalnų Karabache – naujas karinis konfliktas. Skelbiama apie karių žūtis ir sužeistuosius iš abiejų konflikto pusių, naudojamą sunkiąją karinę techniką. Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją didelio masto karine provokacija, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo regiono. Tuo metu Jerevanas jau kreipėsi į Maskvą, kad ši padėtų apsiginti. Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst.

Azerbaidžano pajėgos apšaudė karines pozicijas Armėnijos vakaruose, šeštadienį pareiškė Jerevanas, Baku apkaltinus kaimyninę valstybę panašiais veiksmais. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos lapkričio 13 dieną 12 val. 10 min. apšaudė Armėnijos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, dislokuotas netoli Verin Šoržos gyvenvietės Geharkuniko srityje“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija. Pasak ministerijos, per atsakomuosius veiksmus priešo ugnis buvo nuslopinta, armėnų pajėgos nepatyrė jokių nuostolių.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Mažiausiai trys Armėnijos kariai žuvo per susirėmimus, įsiplieskusius anksti trečiadienį prie sienos su Azerbaidžanu šiaurės rytinio ruožo, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „8 val. 30 min. (vietos ir 7 val. 30 min. Lietuvos laiku) duomenimis, per kovinius veiksmus, prasidėjusius po Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų atakos, Armėnijos pusėje yra trys žuvusieji, dar du kariai buvo sužeisti“, – sakoma ministerijos pranešime. Nurodoma, kad susirėmimai tame regione, prasidėję apie 3 val. 40 min.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tačiau iki birželio 20 dieną planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Jerevene dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį vėl reikalavo, kad atsistatydintų Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, pasirašęs prieštaringai vertinamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Jerevanas lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai pasirašė su Baku susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios įnirtingos kovos dėl atsiskyrusio nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Tos kautynės pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių.

Jerevano centre ketvirtadienį vėl susirinko protestuotojai, reikalaujantys, kad atsistatydintų šalis premjeras Nikolas Pašinianas, kaltinamas opozicijos „kapituliacija“ Kalnų Karabacho konflikte. Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, sostinės Laisvės aikštėje buvo įrengta garso aparatūra, akcijoje dalyvauja iki 1 000 žmonių. Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos tyrėjai pareiškė, kad už neteisėtų protestų organizavimą Jerevane buvo sulaikyti dešimtys opozicijos lyderių.

Konfliktas Kalnų Karabache baigėsi kiek netikėta gaida – vietoje galimo ilgus metus trunkančio konflikto, Armėnijai vos po 6 savaičių karo teko pripažinti „pralaimėjimą, nepralaimint“ ir užleisti dalį Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžanui.  Nepadėjo Armėnijai ir daug metų trunkantis flirtas su Rusija, jos kariuomenės įsileidimas į šalies teritoriją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas televizijos eteryje viešai pasityčiojo iš Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano, pareiškęs, kad Armėnija kapituliavo, pasirašydama karo veiksmų nepripažintame Kalnų Karabache nutraukimo sutartį. „Tame popieriuje nėra nė žodžio apie Kalnų Karabacho statusą. Na ir ką, Pašinianai (juokiasi)? Kur tavo statusas? Į pragarą iškeliavo tavo statusas. Nėra statuso ir nebus. Kol aš prezidentas, nebus statuso.

Armėniją šiąnakt paskelbė apie kartu su Azerbaidžano ir Rusijos prezidentais pasirašytą taikos sutartį, kuri numato visišką karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache. Rusijos prezidentas specialiu kreipimusi pareiškė, kad į regioną bus įvesti rusų taikdariai, o visos šalys „lieka tose pozicijose, kokios yra dabar“. Anksčiau buvo skelbta, kad Azerbaidžanas užėmė kelis strateginius Kalnų Karabacho, kurį laiko savo teritorija, miestus. Pasirašius sutartį buvo nutrauktas 6 savaites trukęs karas.

Vienas Rusijos karinis sraigtasparnis pirmadienį galimai buvo numuštas Armėnijoje netoli sienos su Azerbaidžanu, o per šį incidentą žuvo du įgulos nariai, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ministerijos pranešime sakoma, kad į orlaivį pataikė iš nešiojamojo įrenginio paleista raketa. Incidentas įvyko netoli sienos su Azerbaidžanu, kurio pajėgos kaunasi su Armėnijos remiamais separatistais ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius laikytis greit pažeisto ugnies nutraukimo režimo, dėl kurio derantis tarpininkavo Vašingtonas, antradienį paskelbė Valstybės departamentas.

Ginčijamame Kalnų Karabacho regione praeitą mėnesį atsinaujinus Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimams žuvo jau beveik 5 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiandien turime paties blogiausio varianto konfliktą. Ir tragedija tame, kad žūva žmonės. Kaip žinote, daug aukų abiejose pusėse. Pagal mūsų duomenis, abiejose pusėse daugiau kaip po 2 000 žuvusių – ir vienoje pusėje, ir kitoje.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Karo Kalnų Karabche sukrėsta Lietuvoje gyvenanti azerbaidžanietė nusprendė nebetylėti. Mergina sukrėsta dėl jos tėvyne vykstančių įvykių – bombarduojamų miestų ir žūstančių nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu paragino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sustabdyti įnirtingos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pranešė Kremlius.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabache, kur nuo praeito mėnesio pabaigos tęsiasi armėnų ir Azerbaidžano pajėgų susirėmimai, nesilaikoma praeitą savaitę paskelbtų paliaubų ir kad ten susiklostė artima humanitarinei katastrofai padėtis. „Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis „pasiruošusi eiti iki galo" karine jėga sprendžiant konfliktą dėl armėnų kontroliuojamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono, jeigu Armėnija nesiims konstruktyvių žingsnių konfliktui sureguliuoti diplomatinėmis priemonėmis.  „Mes nenorime kraujo praliejimo, mes norime diplomatinių derybų atnaujinimo. Bet jeigu Armėnija to nepadarys, mes nesustosime ir eisime iki galo.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas šeštadienį perspėjo, kad Baku gali atnaujinti karo veiksmus ginčijamame Kalnų Karabacho regione, jei Jerevanas „ir toliau imituos derybų procesą“. „Armėnija turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, priešingu atveju neatmetame galimybės, kad bus atnaujinti karo veiksmai.

Ginčijame Kalnų Karabacho regione, kur beveik dvi savaites vyko įnirtingos kautynės tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų, šeštadienio vidurdienį vietos (11 val. Lietuvos) laiku įsigaliojo paliaubos, dėl kurių buvo sutarta išvakarėse per derybas Maskvoje. Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano kariuomenės apkaltino viena kitą apšaudžius raketomis ir kitais sviediniais civilių gyvenamas teritorijas prieš pat šeštadienio rytą, kuomet turėjo įsigalioti ugnies nutraukimo režimas.

Turkija antradienį paragino pasaulį palaikyti Azerbaidžaną per Kalnų Karabacho konfliktą ir suabejojo paliaubų šiame armėnų gyvenamame separatistiniame regione nauda. „Suteikti šioms dviem šalims vienodą pagrindą reiškia apdovanoti okupantus. Pasaulis privalo palaikyti tą, kas yra teisus – Azerbaidžaną“, – lankydamasis Baku sakė Turkijos užsienio reikalų  ministras Mevlutas Cavusoglu. „Raginama skelbti paliaubas, bet kas bus toliau?“ – klausė jis.

Rusija, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad intensyvėjantis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl ginčijamos separatistinės Kalnų Karabacho teritorijos yra „nepriimtina grėsmė“ regionui.

Pražūtingi susirėmimai ir toliau drebina Kalnų Karabachą. Po to, kai Turkijos remiamos azerų pajėgos apšaudė etninių armėnų sostinę, regiono separatistai surengė puolimą antrame pagal dydį Azerbaidžano mieste. Nieko panašaus į taiką ir ramybę Gendžės mieste. Baku skelbia, kad vakariniame Azerbaidžano mieste, esančiame į šiaurę nuo Kalnų Karabacho, Armėnijos pajėgos apšaudė civilių rajonus. Per puolimą esą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužaloti.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas sekmadienį nustatė sąlygas, kuriomis būtų užbaigtos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, tačiau Armėnijai tikriausiai bus neįmanoma joms pritarti. Kreipdamasis į šalies gyventojus I. Aliyevas pabrėžė, kad armėnų pajėgos „turi palikti mūsų teritorijas – ne žodžiais, o darbais“ ir kad Jerevanas privalo pripažinti Azerbaidžano teritorinį vientisumą, atsiprašyti jo žmonių bei pripažinti, kad šis regionas nėra Armėnijos dalis.

Turkija sekmadienį pasmerkė tai, ką pavadino Armėnijos pajėgų atakomis prieš civilius antrajame pagal dydį Azerbaidžano mieste Gendžėje. „Armėnijos šiandienos atakos prieš civilius... Gendžėje yra naujas jos požiūrio nepripažinti įstatymų indikatorius. Smerkiame šias atakas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Jerevano ir Baku konflikte dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono Turkija remia etniškai artimą Azerbaidžaną.

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė, kad antrą pagal dydį šalies miestą Gendžę apšaudo armėnų pajėgos, intensyvėjant kovoms dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Azerbaidžano gynybos ministerija savo interneto svetainėje skelbia, kad šalies vakaruose esanti ir daugiau kaip 330 tūkst. gyventojų turinti Gendžė ir keli kiti civiliniai rajonai apšaudomi raketomis ir artilerijos sviediniais.

Azerbaidžano pajėgos sekmadienį apšaudė pagrindinį separatistinio Kalnų Karabacho regiono miestą Stepanakertą, prasidėjus antrai kovų savaitei pranešė armėnų pareigūnai. Chankendi esanti naujienų agentūros AFP komanda maždaug 9 val. 30 min. girdėjo sirenas, o kiek vėliau – kelis sprogimus. Sekmadienį mieste nėra elektros. „Azerbaidžano pajėgos raketomis apšaudo civilinius taikinius Stepanakerte“, – AFP sakė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Ovhanisianas.

Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos suintensyvino susirėmimus dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, Azerbaidžanui sekmadienį surengus naują didelio masto puolimą, pranešė Armėnijos pareigūnai. Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną karą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, nusinešusį maždaug 30 tūkst. gyvybių.

Separatistinį Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančios armėnų pajėgos numušė Azerbaidžano karinių oro pajėgų lėktuvų, šeštadienį pranešė Armėnijos pareigūnai. „Šiandien 8 val. 25 min. (7 val. 25 min. Lietuvos laiku) pietų kryptimi buvo numuštas priešininkų lėktuvas“, – per „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian. Kiek vėliau ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas pranešė, kad Kalnų Karabacho armėnų pajėgos numušė dar du azerbaidžaniečių lėktuvus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad užsieniečiai kovotojai iš Artimųjų Rytų yra įtraukti į atsinaujinusias kautynes dėl Kalnų Karabacho, sakoma Kremliaus pranešime. „Abi šalys išreiškė rimtą susirūpinimą dėl gaunamos informacijos apie Artimųjų Rytų neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojų įtraukimą“, – nurodoma pranešime, paskelbtame po Rusijos ir Armėnijos lyderių pokalbio telefonu.

Azerbaidžano kariuomenė penktadienį apšaudė civilinį mikroautobusą su žurnalistais Kalnų Karabache, pareiškė ginčijamą regioną kontroliuojanti etninių armėnų vyriausybė. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vėl smogė autobusui su tarptautiniais žurnalistais“, – pažymėjo Karabacho informacijos centras. Pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.

Azerbaidžano pajėgos penktadienį smogė pagrindiniam nuo Azerbaidžano atsiskyrusio Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui ir sužeidė „daug“ žmonių, pranešė vienas armėnų pareigūnas, regione šeštą dieną tęsiantis susirėmimams.   „Sužeista daug civilių miesto gyventojų, apgadinta civilinės paskirties infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Armėnijos ir Azerbaidžano kovos dėl Kalnų Karabacho penktadienį tęsiasi nepaisant raginimų nutraukti ugnį, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo Turkiją dėl numanomo džihadistų dislokavimo šio konflikto zonoje. E. Macrono teigimu, žvalgyba nustatė, kad 300 kovotojų iš „džihadistų grupuočių“ Sirijoje per Turkiją vyko į Azerbaidžaną. Prancūzijos prezidentas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“, ir pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Ankara antradienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ padėti Baku atgauti Kalnų Karabachą, sekmadienį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams su Armėnija dėl šio regiono.

Turkija „visiškai įsipareigojusi“ padėti Azerbaidžanui atsiimti savo separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, antradienį pareiškė turkų lyderio Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai. Toks jo pareiškimas pasirodė prieš JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl karo veiksmų paaštrėjimo etninių armėnų gyvenamame rajone, kur per pastaruosius intensyvius susirėmimus patvirtinta beveik 100 aukų.

Atsinaujinus kariniams veiksmams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, abi šalys kaltina viena kitą dėl paliaubų pažeidimų. Į konfliktą jau įsitraukė Turkija, kurios lyderis pareiškė, kad suteiks visą reikiamą pagalbą Azerbaidžanui, o Armėnija tuo metu kreipėsi į Rusiją. Skelbiama ir apie samdinių iš Sirijos perkėlimą į Azerbaidžaną, o turkų bepiločiai galimai sunaikino bent šešias oro gynybos sistemas Kalnų Karabache.

Azerbaidžanas rugsėjo 28-ąją „paskutinį sykį perspėjo“ Armėniją dėl karinio konflikto Kalnų Karabache. Tai jau antrasis karinis konfliktas dėl okupuotos teritorijos šiais metais ir didžiausias nuo paliaubų 1994-aisiais sudarymo. Abi pusės kaltina viena kitą ir praneša apie daug aukų nusinešusius artilerijos apšaudymus. Rugsėjo 27-ąją buvo užfiksuoti didžiausi susidūrimai nuo 2020-ųjų birželio mėnesio, kuomet žuvo kelios dešimtys žmonių.

Kalnų Karabache toliau kaista situacija, tęsiasi savaitgalį įsiplieskę aršūs Armėnijos ir Azerbaidžano kruvini susišaudymai. Jau skelbiama apie šimtus aukų, šalyse vyksta visuotinė mobilizacija, o tarptautinė bendruomenė skuba raminti priešiškas šalis.  Į priešo pozicijas paleidžiamos minos, apšaudymai artilerija ir granatsvaidžiais. Armėnų separatistų kontroliuojamą Kalnų Karabacho anklavą šiandien apšaudančios Azerbaidžano kariuomenės vaizdus platina šios šalies gynybos ministerija.

Per dešimtmečių senumo teritorinį ginčą atsinaujinus nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovoms, žuvo mažiausiai 24 žmonės, o pasaulis sekmadienį ragino nutraukti karo veiksmus. Didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai verčia nuogąstauti dėl naujo karo tarp šių buvusių sovietinių respublikų, nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios konfliktuojančių dėl Armėnijos remiamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono.