azerbaidžanas

Briuselis antradienį priims ilgamečių priešininkių Azerbaidžano ir Armėnijos aukšto rango pareigūnus, pranešė Europos Sąjunga. Susitikimas rengiamas po Baku pergalės separatistiniame Kalnų Karabache. Deryboms pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) vyriausiasis patarėjas diplomatijos klausimais Simonas Mordue (Simonas Mordiu), sakė Ch. Michelio atstovė spaudai.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pirmadienį pažadėjo, kad po Baku pergalės Kalnų Karabacho regione bus ginamos etninių armėnų teisės. Iš Baku siunčiama humanitarinė pagalba „dar kartą parodo, kad Karabacho gyventojai – nepriklausomai nuo jų tautybės – yra Azerbaidžano piliečiai. Jų teises garantuos Azerbaidžano valstybė“, – sakė I. Alijevas per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo kolega iš Azerbaidžano Ilhamas Aliyevas pirmadienį susitiko autonominiame Nachičevanės eksklave. Ši strategiškai svarbi teritorija, įsikūrusi tarp Armėnijos, Turkijos ir Irano, yra nutolusi nuo Azerbaidžano, tačiau nuo praėjusio amžiaus 3-io dešimtmečio yra šios šalies dalis.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas kitą mėnesį surengs iš anksto suderintą susitikimą Ispanijoje, sekmadienį pranešė Jerevanas.  Šis susitikimas įvyks nepaisant to, kad šią savaitę Baku surengė žaibišką išpuolį prieš armėnų separatistus Kalnų Karabache.

Sekmadienį pirmoji pabėgėlių iš Kalnų Karabacho grupė po žaibiškos Azerbaidžano karinės operacijos prieš separatistinį regioną pasiekė Armėniją. Tai pranešė naujienų agentūros AFP komanda pasienyje. Kelių dešimčių žmonių grupė praėjo pro Azerbaidžano pasieniečius prieš patekdama į Armėnijos Kornidzoro kaimą, kur juos užregistravo Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Grupę daugiausia sudarė moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Azerbaidžanas šeštadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo užtikrinti vienodą požiūrį į etninius armėnus iš ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos, kurios kontrolė ne vieną dešimtmetį priklausė separatistams, bet šią savaitę per žaibišką puolimą ją susigrąžino Baku.

Azerbaidžano kariai ir Rusijos taikdariai kartu dirba, siekdami nuginkluoti separatistų kovotojus etninių armėnų gyvenamame Kalnų Karabacho anklave, šeštadienį pareiškė Azerbaidžano kariuomenės atstovas. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Rusijos taikdariais, vykdome separatistų demilitarizaciją“, – sakė atstovas spaudai Anaras Eyvazovas žurnalistams Šušoje – sukilėlių tvirtovės Stepanakerto pakraštyje esančiame rajone.

JAV kongresmenų delegacija šeštadienį susitiko su Armėnijos vadovais, kad išreikštų paramą po protestų, sukrėtusių šią mažą Kaukazo valstybę po to, kai Azerbaidžanas susigrąžino ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolę. JAV ambasada pranešė, kad grupė susitiks su ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir keliais kitais pareigūnais, kad aptartų JAV ir Armėnijos santykius ir pastarojo meto Azerbaidžano karinių veiksmų poveikį armėnų gyventojams Kalnų Karabache.

Azerbaidžano kariuomenė yra Kalnų Karabacho separatistų tvirtovės Stepanakerto pakraštyje, todėl gyventojai iš baimės slepiasi rūsiuose, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė separatistų pasiuntinė.

Tūkstančiai sunerimusių armėnų ketvirtadienį išėjo į sostinės gatves, ragindami vyriausybę atsistatydinti po žaibiškos Azerbaidžano pergalės Kalnų Karabache. Po to, kai Azerbaidžanas po vieną dieną trukusios karinės operacijos pareiškė atgavęs separatistinio regiono kontrolę, Jerevane susirinkę demonstrantai buvo šokiruoti, sunerimę ir pikti.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad per Baku žaibišką karinę operaciją etninių armėnų separatistiniame Kalnų Karabacho anklave žuvo šeši Rusijos taikdariai. Prokuratūros duomenimis, trečiadienį žuvo penki Rusijos taikdariai, kuriuos Azerbaidžano pajėgos per klaidą priskyrė armėnų separatistams, o dar vienas žuvo po to, kai jį apšaudė separatistų pajėgos.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė, kad pirmosios derybos dėl Kalnų Karabacho integracijos buvo konstruktyvios ir kad su etninių armėnų lyderiais sutarta netrukus vėl susitikti. Derybų atmosfera buvo konstruktyvi ir pozityvi, buvo susitarta vėl susitikti artimiausiu metu, sakė Azerbaidžano prezidentūra ir pridūrė, kad Baku sutiko aprūpinti regioną maisto produktais ir humanitarine pagalba.

Baigėsi pirmosios armėnų separatistų ir Azerbaidžano derybos dėl Kalnų Karabacho teritorijos integracijos, ketvirtadienį pranešė Azerbaidžano valstybinė žiniasklaida. Pranešime detalių nepateikiama. Derybos truko apie dvi valandas, spaudos konferencija po susitikimo Azerbaidžano Jevlacho mieste nebuvo numatyta, pranešė valstybinės naujienų agentūros ir televizija.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis trečiadienio vakarą telefonu paragino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą suteikti saugumo garantijas Kalnų Karabache gyvenantiems armėnams, pranešė ES aukšto rango pareigūnas. Ch. Michelis sakė I. Alijevui, kad ginčijamame regione gyvenantiems armėnams skubiai reikalingos „patikimos žmogaus teisių ir saugumo garantijos“ ir kad jų humanitariniai poreikiai yra labai svarbūs, teigė šaltinis.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį sakė, kad kelias į taiką su aršiausiu varžovu Azerbaidžanu nėra lengvas, tačiau juo vis tiek reikia eiti. „Šis kelias nėra lengvas, jis patiria vidinių ir išorinių sukrėtimų, bet mes privalome juo eiti“, – sakė N. Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi, parodytame kitą dieną po to, kai Azerbaidžanas po operacijos Kalnų Karabache paskelbė pergalę.

Kalnų Karabacho separatistų pajėgos ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną pažeidus dieną galiojančias paliaubas, kuriomis sustabdyta nauja karinė operacija etninės armėnų apgyvendintame regione, Baku šį kaltinimą iš karto paneigė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį per pokalbį su savo kolega Ilhamu Aliyevu po Baku karinės operacijos Kalnų Karabache išreiškė paramą Azerbaidžanui, pranešė Turkijos prezidentūra.

Greitą karinę pergalę Kalnų Karabache pasiekęs Azerbaidžanas ketvirtadienį rengia taikos derybas su armėnų separatistais. Valstybinė Azerbaidžano naujienų agentūra „Azertag“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti į Jevlachą atvykusi delegacija, atstovaujanti etniniams Kalnų Karabacho armėnams. Buvo matyti į derybas atvykstanti juodų automobilių kolona, paskui kurią važiavo automobilis su Rusijos vėliava ir Rusijos kariuomenės numeriais.

Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad pirmą kartą per kelis dešimtmečius susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę po to, kai armėnų separatistai sutiko sudėti ginklus po karinės operacijos, per kurią, jų teigimu, žuvo 200 žmonių. Neįtikėtinai greitas separatistų pasipriešinimo numalšinimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo pergalė siekiant, kad Baku vėl kontroliuotų regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai.

Kalnų Karabacho separatistai trečiadienį paskelbė, kad tarpininkaujant Rusijos taikdariams buvo pasiektas susitarimas dėl visiško karo veiksmų nutraukimo. Svarbiausios dienos naujienos: 22:40 | Landsbergis: operacija Kalnų Karabache vykstant karui Ukrainoje – ne sutapimas Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Azerbaidžano pradėta operacija separatistiniame Kalnų Karabache tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje nėra sutapimas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį pranešė, kad surengs skubų posėdį, Prancūzijai ir Jungtinėms Valstijoms vadovaujant pastangoms sustabdyti Azerbaidžano karinę operaciją etniniame armėnų anklave Kalnų Karabache. Separatistai sakė, kad Azerbaidžanas antradienį iš artilerijos, reaktyvinių lėktuvų ir dronų apšaudė kalnuotą teritoriją, praėjus vienai dienai po to, kai buvo atnaujintas pagalbos krovinių vežimas į Kalnų Karabacho separatistų teritorijas.

Azerbaidžanas antradienį pranešė laikinai užblokavęs prieigą prie socialinio tinklo „TikTok“. Apie tai pranešta po to, kai Azerbaidžanas separatistiniame armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione pradėjo karines operacijas, kurias Baku vadina antiteroristinėmis.

Azerbaidžanas antradienį paskelbė apie „ribotą karinę operaciją“ Kalnų Karabache, kurios tikslas yra „sunaikinti nelegalius armėnų dalinius“. BBC karinis apžvalgininkas Ilja Abiševas paaiškino, kokie gali būti Azerbaidžano tikslai po šiandienos smūgių armėnų pozicijos Kalnų Karabache.

Armėnų separatistai Kalnų Karabache antradienį pareiškė, kad per Azerbaidžano karinę operaciją, kurią Baku vadina antiteroristine, žuvo 25 žmonės, įskaitant du civilius.   23:20 | Iš 16 Kalnų Karabacho gyvenviečių evakuota per 7 tūkst. žmonių Kalnų Karabacho regiono separatistai antradienį pranešė, kad Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją iš 16 kaimų šioje kalnuotoje teritorijoje buvo evakuoti daugiau nei 7 tūkst. žmonių.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną rengiant karinę provokaciją prieš jos pajėgas ir telkiant karius palei bendrą abiejų šalių sieną ir netoli separatistinio Kalnų Karabacho regiono. Buvusios sovietinės respublikos jau ištisus dešimtmečius yra įsivėlusios į aršų ginčą dėl Azerbaidžane esančio Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyvena daugiausia armėnai.

Armėnijos premjeras Nikolia Pašinianas pareiškė, kad šalies priklausomybė saugumo srityje nuo Rusijos buvo strategine klaida. Jo manymu, Rusija dabar nesugebėtų užtikrinti Armėnijos saugumo poreikių, net jeigu ir norėtų. Italų „La Repubblica“ duotame interviu armėnų lyderis kritikavo rusų taikdarių kontingentą Kalnų Karabache, pareiškęs, kad šis neatlieka numatytos funkcijos. „Armėnijos saugumo architektūra 99,99 proc. buvo susijusi su Rusija, įskaitant ir ginkluotės ar amunicijos įsigijimą.

Armėnija antradienį pareiškė, kad Azerbaidžano kariškiai apšaudė Europos Sąjungos stebėtojus, dislokuotus prižiūrėti nestabilios abiejų šalių sienos.  Azerbaidžanas neigia šį incidentą.  „Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai iš šaunamųjų ginklų apšaudė ES stebėtojus, patruliavusius netoli Verin Šoržos, ir jų automobilį“, – teigiama Armėnijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.  Ministerija pridūrė, kad šalies rytuose apie 12 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min.

Armėnija penktadienį pareiškė, kad Azerbaidžanas tebeblokuoja pagalbos tiekimą į armėnų gyvenamas gyvenvietes Kalnų Karabache, ir perspėjo, kad tai gali „sužlugdyti“ taikos tarp dviejų šalių viltis. Jerevanas jau kelis mėnesius kaltina Baku stabdant eismą Lačino koridoriumi – trumpu kalnuotu keliu, jungiančiu Armėniją su armėnų gyvenvietėmis separatistiniame Kalnų Karabacho regione.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį apkaltino Azerbaidžaną, rengus genocidą separatistiniame Kalnų Karabacho regione ir organizavus armėnų gyvenamo anklavo blokadą. „Kalbame ne apie pasiruošimą genocidui, o apie vykstantį genocido procesą“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė N. Pašinianas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį pareiškė, kad nesudarius taikos sutarties tarp abiejų šalių išlieka didelė naujo karo su Azerbaidžanu tikimybė. Baku ir Jerevanas dėl šio kalnuoto anklavo kariavo du karus, o taikos sutarties pasirašymas tebėra tolima perspektyva. Tarpininkaujant Europos Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai, derybose pasiekta nedidelė pažanga.

Azerbaidžanas ir Armėnija šeštadienį surengė naują taikos derybų, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga (ES), ratą, o Rusija pasiūlė Maskvoje surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdama susigrąžinti vadovaujantį vaidmenį Baku ir Jerevano santykių normalizavimo procese.

Azerbaidžanas šeštadienį apkaltino armėnų separatistus Kalnų Karabache naudojant radijo trikdžius prieš keleivinius lėktuvus, nesutaikomiems priešininkams Baku ir Jerevanui rengiantis Europos Sąjungos tarpininkaujamoms taikos deryboms. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas šeštadienį turi susitikti Briuselyje ir derėtis dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas  ketvirtadienį nurodė, kad Azerbaidžanas ir Armėnija per tris dienas trukusias derybas padarė pažangą. Jis taip pat išreiškė viltį, kad susitarimas bus pasiektas nepaisant smurto proveržio.

Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas į Europos Sąjungą sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12,7 proc., skelbia agentūra „Azertag“, remdamasi šalies muitine. Jas šiemet importavo keturios ES valstybės – Italija, Graikija, Bulgarija ir Rumunija. 184,3 mln. kubinių gamtinių dujų iš Azerbaidžano per pirmus keturis šių metų mėnesius importavo Rumunija, prieš metus jų nepirkusi, o Bulgarija importą padidino 44,6 proc. iki 149,2 mln. kubų, Italija – 1,5 proc.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per penkis šių metų mėnesius eksportavo 9,6 proc. daugiau nei prieš metus – 10,3 mlrd. kubinių metrų, o 46 proc. šio kiekio teko Europos Sąjungai, per „Twitter“ paskelbė šalies energetikos ministras Parvizas Šachbazovas 42 proc. viso eksporto buvo nukreipta į Turkiją, 12 proc. – į Sakartvelą. Azerbaidžanas tikisi 2023-aisiais vadinamuoju „Pietiniu dujų koridoriumi“, aplenkiant Rusiją, eksportuoti 24,5 mlrd. kubų dujų, iš jų apie 12 mlrd. kubų – į ES.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė dėl abipusio viena kitos teritorinio vientisumo pripažinimo, ketvirtadienį pareiškė armėnų premjeras Nikolas Pašinianas. „Noriu patvirtinti, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė tarpusavyje pripažinti viena kitos teritorinį vientisumą, ir šiuo pagrindu galime teigti, kad darome gana didelę pažangą spręsdami savo santykius“, – sakė jis.

Azerbaidžanas yra gera kryptis Lietuvos verslo rinkų diversifikacijai ekonomikos recesijos metu, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonomiką, kuri turi didžiulį energetinį potencialą ir ekonomikos diversifikacijos siekių. Lietuvai pirmame ketvirtyje patyrus ekonominę recesiją, itin svarbu sudaryti sąlygas mūsų verslui atrasti naujas rinkas“, – pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį Vilniuje susitikusi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, sako matanti svarbų šios šalies vaidmenį užtikrinant efektyvų sankcijų Rusijai įgyvendinimą. „Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, kaip ir jų keliama grėsmė, yra globalūs. Taikai pasiekti reikalinga ne tik visapusiška parama Ukrainai, bet ir efektyvus sankcijų įgyvendinimas, paliekant kuo mažiau jų apėjimo spragų, aktyviai ieškomų šalies agresorės.

Armėnija pasiruošusi pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, paskelbė premjeras Nikolas Pašinianas. Maža to, jis pareiškė ir apie galimą Armėnijos pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Po daugelį dešimtmečių trukusių vis atsinaujinančių karų bei konfliktų dėl Kalnų Karabacho teritorijos armėnų valdžia paskelbė apie galimą susitaikymą su tuo, kad ši žemė pereitų Azerbaidžanui.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai penktadienį turi susitikti Maskvoje derybų dėl dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo išsprendimo, paskelbė Rusija. Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimas Maskvoje įvyks gegužės 19 dieną, žurnalistams sakė rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų penktadienį kilo nauji susirėmimai pasienyje, pranešė Jerevanas. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas. Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.

Jungtinės Valstijos, neseniai surengusios Azerbaidžano ir Armėnijos derybas, ketvirtadienį paragino abi šalis po naujų susirėmimų pasinaudoti taikos iniciatyvomis. „Manome, kad toks smurtas kenkia Armėnijos ir Azerbaidžano padarytai pažangai siekiant ilgalaikės ir garbingos taikos“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė Azerbaidžanui padovanoti beveik 5 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso. Šie preparatai skiriami kaip humanitarinė pagalba, gavus Baku prašymą. Taip pat Ministrų kabinetas iš Vyriausybės rezervo Sveikatos apsaugos ministerijai skyrė iki 5 tūkst. eurų gabenimo išlaidoms padengti. Azerbaidžanui skiriamos omikron atmainai adaptuotos „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos.

Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sekmadienį Briuselyje surengs derybas, pranešė Europos Sąjunga, stengdamasi padėti pasiekti taikos susitarimą dėl tris dešimtmečius besitęsiančio teritorinio ginčo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis priims Armėnijos prezidentą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, siekdamas „skatinti stabilumą Pietų Kaukaze ir normalizuoti abiejų šalių santykius“, sakoma pirmadienio pareiškime.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu, aptarė šalių bendradarbiavimą ekonomikos, švietimo bei inovacijų srityse, pranešė Prezidentūra. „Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Azerbaidžano ryšiai ir mėnesio pabaigoje įvyksiantis Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo vizitas į Lietuvą“, – nurodoma pranešime.

Gegužę su vizitu į Lietuvą atvyks Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas. „Šį mėnesį laukiame Azerbaidžano prezidento vizito“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su Pietų Kaukazo valstybės diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu spaudos konferencijoje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip teigė G. Landsbergis, aukščiausi diplomatai kalbėjosi apie dvišalį bendradarbiavimą, padėtį Pietų Kaukaze.

Su oficialiu vizitu pirmadienį Lietuvoje lankosi Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas, jis susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei šalies diplomatijos vadovu Gabrieliu Landsbergiu, su kuriuo aptars dvišalį šalių bendradarbiavimą. Anot Užsienio reikalų ministerijos, aukščiausi diplomatai kalbėsis apie padėtį Pietų Kaukaze, diskutuos apie paramą Ukrainai kovoje prieš Rusijos agresiją.

Taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam Armėnijos ir Azerbaidžano ginčui dėl Kalnų Karabacho užbaigti yra ranka pasiekiamas, po keturias dienas Vašingtone vykusių derybų ketvirtadienį sakė JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas. Per Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Jeyhuno Bayramovo diskusijas susitarimas nepasiektas, bet A. Blinkenas sakė, kad padaryta pažanga.

Rusija antradienį reagavo į šią savaitę JAV surengtas Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybas, sakydama, kad nėra „jokios alternatyvos“ 2020 metais, tarpininkaujant Maskvai, sudarytoms paliauboms su abiem kariaujančiomis šalimis. „Kol kas nėra jokio kito teisinio pagrindo, kuris padėtų rasti sprendimą. Alternatyvos šiems trišaliams dokumentams nėra“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.