azerbaidžanas

Azerbaidžanas, šių metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP 29, šeimininkas, antradienį pareiškė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama savanoriškų įsipareigojimų įvairiose srityse – nuo turizmo iki taikos pasaulyje, pagrindinę darbotvarkę stabdant nesutarimams dėl pinigų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku dviejų dienų valstybinio vizito, pranešė Rusijos naujienų agentūros. V. Putinas per derybas su savo kolega iš Azerbaidžano Ilhamu Alijevu planuoja daugiausia dėmesio skirti „Azerbaidžano ir Armėnijos (konflikto) sureguliavimo klausimui“, taip pat aptarti dvišalius santykius ir „tarptautines bei regionines problemas“. pranešė Kremlius.

Tūkstančiai armėnų sekmadienį išėjo į Jerevano gatves ir vėl protestavo prieš ministro pirmininko Nikolo Pašiniano nuolaidas nesutaikomam priešininkui Azerbaidžanui. Protestai prasidėjo balandžio mėnesį, kai Kaukazo šalies vyriausybė sutiko grąžinti Baku kelias teritorijas, kurią Jerevanas kontroliavo nuo 10-o dešimtmečio. N. Pašinianas nepakeitė savo pozicijos, nepaisant įtakingo arkivyskupo Bagrato Galstaniano telkiamo pasipriešinimo.

Prancūzų vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną kišantis į Naujosios Kaledonijos politiką. Šioje Prancūzijos valdoje salose Ramiajame vandenyne pastarosiomis dienomis vyksta kruvinos nepriklausomybės šalininkų riaušės. „Tai ne fantazija [...]. Apgailestauju, kad kai kurie separatistai susitarė su Azerbaidžanu“, – transliuotojui „France 2“ sakė G. Darmaninas.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį dalyvavo mitinge Jerevane, protestuodami prieš vyriausybės sprendimą grąžinti kai kuriuos kaimus aršiam priešininkui Azerbaidžanui. Armėnija sutiko atiduoti kaimus, kurie jai priklausė nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio, ir pradėjo sienos žymėjimą, siekdama taikos susitarimo su Baku ir norėdama išvengti dar vieno kruvino konflikto.

Armėnijos generalinė prokuratūra persiuntė Nacionalinio saugumo tarnybai pareiškimą, kuriame reikalaujama patraukti šalies ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą baudžiamojon atsakomybėn už susitarimą su Azerbaidžanu dėl sienos delimitavimo. Tai gegužės 3 d. parlamente pareiškė Armėnijos generalinė prokurorė Ana Vardapetian, praneša portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „newsarmenia.

Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl jų energetikos sistemų sujungimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pasak Azerbaidžano ekonomikos ministro Mikailo Čingizo oglu Džabarovo, memorandumo įgyvendinimas užtikrins jo šalių bendradarbiavimą gaminant „žaliąją“ energiją ir organizuojant jos eksportą per Azerbaidžaną į Europą, taip pat užtikrins energetikos sistemų integravimą bei efektyvų atsinaujinančios energ...

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas antradienį pareiškė, kad taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau, o abiejų šalių komandos išvyko į pasienį pradėti demarkacijos darbų, tikintis užbaigti dešimtmečius trukusius teritorinius ginčus.

Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius.

Armėnija ir Azerbaidžanas gali pradėti karą, jei Jerevanas atsisakys aptarti sienos su Baku delimitaciją ir demarkaciją, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. „Savaitės pabaigoje kils karas. Ir aš žinau, kas nutiks šio karo pabaigoje“, – pareiškė N. Pašinianas susitikime su Tavušo srities Voskeparo kaimo gyventojais.

Azerbaidžanas sulaikė šešis vienos prezidento Ilhamo Aliyevo vyriausybę kritikuojančios žiniasklaidos priemonės darbuotojus, ketvirtadienį pranešė jos vyriausioji redaktorė. Tai yra naujausias išpuolis prieš nepriklausomą žiniasklaidą šalyje. Pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžano valdžia suintensyvino susidorojimą su žurnalistais, kurie atskleidė aukšto rango pareigūnų papirkinėjimo atvejus.

Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai šeštadienį įsipareigojo nesutarimus spręsti taikiomis priemonėmis, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po trišalių lyderių derybų. Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

Azerbaidžanas planuoja plataus masto karą prieš Armėniją, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.  Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.

Armėnija antradienį pareiškė, kad pietiniame Siuniko regione Azerbaidžano pajėgos nukovė du karius. „Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai netoli Nerkin Hand (kaimo) Armėnijos kovinių pozicijų kryptimi paleido ugnį iš šaulių ginklų“, – pranešime nurodė Armėnijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad žuvo du kariškiai.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas trečiadienį įvykusiuose rinkimuose, kaip ir tikėtasi po praėjusių metų istorinės pergalės prieš Armėnijos separatistus, užsitikrino penktą kadenciją iš eilės, rodo oficialūs rezultatai. Po to, kai beveik visose rinkimų apylinkėse buvo paskelbti rezultatai, paaiškėjo, kad rinkimus jis laimėjo surinkęs 92 proc. balsų. Balsavimas vyko užgniaužus nepriklausomą žiniasklaidą ir nesant jokios realios opozicijos.

Azerbaidžano gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose, kuriuos stebi vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. Prognozuojama, kad Baku istorinę pergalę prieš armėnų separatistus iškovojęs lyderis Ilhamas Aliyevas turėtų būti perrinktas penktai kadencijai. Griežtas susidorojimas su nepriklausoma žiniasklaida ir jokios realios opozicijos nebuvimas prisideda prie to, kad I. Aliyevas, kurio pajėgos rugsėjį atgavo Kalnų Karabacho anklavo kontrolę, gali lengvai laimėti.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad pasiūlė Azerbaidžanui pasirašyti nepuolimo paktą, kol tarp šių Kaukazo kaimynių bus sudaryta visapusiška taikos sutartis. Jerevanas ir Baku kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino per praėjusiais metais surengtą žaibišką puolimą, kontrolės.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad dviem Prancūzijos diplomatams buvo įsakyta išvykti iš šalies, nes jų veiksmai, anot Baku, nesuderinami su einamomis pareigomis. Išplatintame pranešime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad iškvietė Prancūzijos ambasadorę Anne Boillon ir pareiškė griežtą protestą dėl dviejų šalies ambasados darbuotojų veiksmų.

Azerbaidžano valdančioji partija penktadienį iškėlė dabartinio prezidento Ilhamo Aliyevo kandidatūrą perrinkimui kitais metais. Tikimasi, kad šis žingsnis pratęs dešimtmečius trunkantį autoritarinį Aliyevų šeimos valdymą. 61-erių politikas energijos išteklių turtingą šalį valdo nuo 2003 metų, kai pakeitė savo tėvą Heydarą, buvusį KGB karininką. Praėjusią savaitę I. Aliyevas paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai įvyks kitų metų vasario 7 dieną.

Azerbaidžanas ir Brazilija pirmadienį buvo oficialiai patvirtinti 2024 ir 2025 metų Jungtinių Tautų klimato derybų šeimininkais.  Sprendimas oficialiai paskelbtas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančioje JT klimato kaitos konferencijoje COP28. Pasaulio lyderiai susitikime intensyviai diskutuoja apie iškastinio kuro likimą. Azerbaidžane, kurio ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, COP29 susitikimas vyks kitų metų lapkričio 11–22 dienomis.

Turkija penktadienį sveikino nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos susitarimą apsikeisti karo belaisviais ir siekti normalizuoti santykius po dešimtmečius trukusių vaidų dėl Kalnų Karabacho regiono. Seniai ginčijamo regiono kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino po rugsėjį surengto žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus. Po to pašlijo Armėnijos ir jos ilgametės sąjungininkės Rusijos santykiai, o Baku ir Jerevanas atnaujino bandymus pasiekti taikos susitarimą.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė imtis veiksmų santykiams normalizuoti ir apsikeisti karo belaisviais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame šalių pareiškime. Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“. Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ketvirtadienį sušaukė pirmalaikius prezidento rinkimus kitų metų vasarį, rodo šios griežtai kontroliuojamos šalies prezidentūros interneto svetainėje paskelbtas įsakas. I. Aliyevas įsakė sušaukti pirmalaikius Azerbaidžano prezidento rinkimus ir paprašė centrinės rinkimų komisijos užtikrinti, kad balsavimas įvyktų 2024 metų vasario 7 dieną, sakoma dokumente.

Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad nori iš Jungtinių Valstijų garantijų dėl dvišalių ryšių, kad Vašingtonas galėtų toliau tarpininkauti normalizuojant derybas su priešininke Armėnija. Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.

Armėnija pirmadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos netoli bendros šalių sienos nužudė armėnų kariškį. Tai įvyko tuo metu, kai Jerevanas ir Baku atnaujino derybas dėl sienos demarkavimo ir siekia sudaryti taikos susitarimą po to, kai Azerbaidžanas šį rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ilgai ginčyto Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį apkaltino Prancūziją kurstant naują karą Kaukaze – Baku nesutaikomos priešininkės Armėnijos ginklavimu. Azerbaidžanas ir Armėnija dešimtmečius nesutaria dėl Kalnų Karabacho – Azerbaidžano separatistinio regiono, kur gyveno daugiausia armėnai – ir jau kariavo du karus. Rugsėjį, po žaibiško puolimo, privertusio armėnų separatistus sudėti ginklus, Baku atsiėmė Kalnų Karabacho kontrolę.

Jungtinių Tautų teismas penktadienį nurodė Azerbaidžanui leisti žmonėms saugiai grįžti į ginčijamą Kalnų Karabacho teritoriją, kurios kontrolę Baku susigrąžino rugsėjo mėnesį per žaibišką puolimą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) paskelbė, kad Azerbaidžanas privalo sudaryti sąlygas visiems, norintiems grįžti į Kalnų Karabachą, tai padaryti „saugiai, netrukdomai ir greitai“. Rugsėjo viduryje Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas Kalnų Karabacho regione.

 Tęsiasi kova dėl patekimo į 2025 m. Europos moterų krepšinio čempionatą. Sekmadienį C grupės antrojo turo rungtynėse dabartinės Europos čempionės belgės išvykoje net 136:28 (25:6, 38:4, 39:6, 34:12) „sumindė“ neseniai suburtą Azerbaidžano rinktinę. Bendras Azerbaidžano rinktinės naudingumas buvo -16, o Belgijos – 216. Vien Emma Meesseman surinko 56 naudingumo balus (31 tšk., 15/16 dvitaškių, 11 atk. kam., 8 rez. perd., 4 per. kam., 3 blk.

 Antradienį ryte į Lietuvą atskridusi Azerbaidžano moterų rinktinė tą pačią dieną surengė vakarinę treniruotę, intensyviai sportavo ir vakar, o šiandien nekantriai laukia debiuto Europos čempionato atrankos varžybose. Prieš dvejus metus Azerbaidžano krepšinio federacija (AKF) pradėjo skirti daugiau dėmesio moterų krepšinio vystymui.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas trečiadienį pagrindiniame Kalnų Karabacho mieste stebėjo karinį paradą, praėjus kelioms savaitėms po to, kai jo kariuomenė per žaibišką puolimą iš armėnų separatistų atkovojo seniai ginčijamą regioną. Prezidento kanceliarija išplatino nuotraukas, kuriose matyti Azerbaidžano kariai ir karinis orkestras, išsirikiavę centrinėje Chankendi aikštėje. Armėnai šį miestą vadina Stepanakertu.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis kitą mėnesį pasirašys taikos susitarimą su Azerbaidžanu, prieš kelias savaites susigrąžinusiu iš armėnų separatistų daug dešimtmečių ginčyto Kalnų Karabacho kontrolę. Jerevanas ir Baku „ateinantį mėnesį pasirašys susitarimą dėl taikos ir santykių užmezgimo“, sakė N. Pašinianas, kreipdamasis į tarptautinį ekonomikos forumą Sakartvelo sostinėje Tbilisyje.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sekmadienį iškėlė savo šalies vėliavą pagrindiniame Kalnų Karabacho mieste. Tai pirmas jo apsilankymas ten po to, kai Baku atgavo kalnuoto regiono kontrolę per puolimą, dėl kurio išvyko dauguma etninių armėnų. „Azerbaidžano Respublikos prezidentas Ilhamas Alijevas Chankendi mieste iškėlė Azerbaidžano Respublikos nacionalinę vėliavą ir pasakė kalbą“, – sakoma prezidento biuro pranešime. Armėnija šį miestą vadina Stepanakertu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šią savaitę lankydamasis Kirgizijoje, planuoja surengti derybas su Azerbaidžano kolega Ilhamu Aliyevu, trečiadienį pranešė Kremlius.  Maskva pareiškė, kad V. Putinas planuoja atskirus susitikimus su I. Aliyevu Kirgizijoje per aukščiausiojo lygio susitikimą su buvusių sovietinių valstybių vadovais. Anksčiau pranešta, kad šiame viršūnių susitikime Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nedalyvaus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai dar ne metas įvesti sankcijas Azerbaidžanui.  Praėjusį mėnesį per vienos dienos puolimą Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Europos Sąjungos organizuojamos Azerbaidžano ir Armėnijos vadovų derybos dėl įtampos mažinimo po praėjusį mėnesį Baku surengtos žaibiškos karinės operacijos Kalnų Karabache įvyks vėliau šį mėnesį, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis.  „Pranešiau, kad pakviesiu abu lyderius į susitikimą Briuselyje iki spalio pabaigos“, – sakė jis Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo Ispanijoje kuluaruose.

Europos Parlamentas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninį Kalnų Karabacho gyventojų valymą ir paragino Bendriją įvesti sankcijas Baku.  Savo rezoliucijoje EP pareiškė, kad, jo nuomone, šiuo metu Azerbaidžano vykdomi veiksmai prilygsta etniniam valymui.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Kalnų Karabacho regiono, kurio kontrolę Baku perėmė po žaibiško praėjusio mėnesio puolimo, buvusį separatistų prezidentą. Azerbaidžanas pranešė, kad sulaikė prieš pat Baku puolimą atsistatydinusį Arajiką Harutiunianą, „įtariamą agresyvaus karo vedimu“ prieš Azerbaidžaną ir galimais karo nusikaltimais, sakoma bendrame generalinio prokuroro ir saugumo tarnybos pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas telefoninio pokalbio metu patvirtino abiejų šalių teritorinio vientisumo principus. Pokalbis įvyko po to, kai praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos Azerbaidžanas perėmė Kalnų Karabacho kontrolę. „Dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą laikytis valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo principų“, – teigė abu vadovai.  Telefoninio pokalbio įrašą paskelbė Ukrainos prezidento biuras.

Armėnija trečiadienį sukritikavo Azerbaidžaną dėl kelių Kalnų Karabacho separatistų lyderių suėmimo po to, kai Baku ginkluotosios pajėgos praėjusį mėnesį perėmė separatistinio regiono kontrolę. Po rugsėjo pabaigoje Baku surengtos vienos dienos karinės operacijos dauguma Kalnų Karabache gyvenusių etninių armėnų pabėgo, o separatistų lyderiams, įskaitant buvusį pareigūną, kaip pranešama, milijardierių, Rubeną Vardanianą, buvo paskirtas kardomasis kalinimas.

Armėnija pirmadienį apkaltino Azerbaidžano pajėgas atidengus ugnį pasienio regione.  Šie kaltinimai buvo išsakyti po to, kai praėjusį mėnesį per žaibišką puolimą Baku perėmė Kalnų Karabacho kontrolę. Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžano ginkluoti daliniai apšaudė automobilį, vežusį maistą karinių postų personalui netoli šalies rytuose esančio Kuto. Azerbaidžano gynybos ministerija griežtai neigia šiuos kaltinimus.

Jungtinės Tautos šį savaitgalį nusiųs misiją į Kalnų Karabachą, daugiausia humanitariniams poreikiams įvertinti, penktadienį pranešė atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, pridurdamas, kad ši organizacija į regioną nebuvo įleista maždaug 30 metų. „Azerbaidžano vyriausybė ir JT susitarė dėl misijos regione. Misija vyks savaitgalį“, – sakė jis žurnalistams.

Jau daugiau kaip 70 proc. Kalnų Karabacho gyventojų pabėgo į Armėniją, penktadienį pranešė pareigūnai. Anot Armėnijos pareigūnų, nuo sekmadienio iki penktadienio ryto iš Kalnų Karabacho išvyko 84 770 etninių armėnų. Prieš prasidedant masiniam išvykimui šiame regione gyveno apie 120 tūkst. gyventojų.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė norintis, kad etniniai armėnai liktų Kalnų Karabache. „Raginame armėnus gyventojus nepalikti savo namų ir tapti daugiatautės Azerbaidžano visuomenės dalimi“, – pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija po to, kai vos per kelias dienas į Armėniją pabėgo daugiau nei pusė regiono gyventojų. Jerevanas pranešė, kad 70 tūkst. iš maždaug 120 tūkst.

Armėnija trečiadienį paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho pasitraukė daugiau kaip trečdalis gyventojų, Azerbaidžanui praėjusią savaitę sutriuškinus dešimtmečius už nepriklausomą valstybę kovojusius separatistus. Armėnijai stengiantis priimti be namų likusius ir alkanus Kalnų Karabacho etninius armėnus, pareigūnai vis dar ieško daugiau kaip 100 žmonių, dingusių per 68 gyvybes nusinešusį pirmadienio sprogimą degalų saugykloje.

Mažiausiai 68 žmonės žuvo per sprogimą degalų saugykloje Kalnų Karabache, antradienį pranešė šio Azerbaidžano separatistinio regiono pareigūnai, padidindami aukų skaičių. Separatistų vyriausybės pranešime sakoma, kad patvirtinta 68 žmonių žūtis ir kad per pirmadienio vakaro sprogimą taip pat buvo sužeista 290 žmonių, o dar 105 yra dingę. Anksčiau skelbta, kad per šį sprogimą regiono sostinėje Chankendi (Stepanakerte) žuvo 20 žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Azerbaidžano prezidentui pareiškė, kad užėmus Kalnų Karabacho teritoriją, kurioje daugumą sudaro armėnai, jis privalo apsaugoti Kalnų Karabacho civilius gyventojus ir leisti jiems gauti humanitarinę pagalbą.

Armėnija antradienį pranešė, kad iki šiol iš Kalnų Karabacho atvyko 28 120 pabėgėlių. Azerbaidžanas praėjusią savaitę surengė žaibišką operaciją, kad perimtų Kalnų Karabacho, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, kontrolę.  Sekmadienį, praėjus keturioms dienoms po to, kai sukilėliai sutiko nusiginkluoti pagal paliaubų susitarimą, pagal kurį ginčijamą regioną kontroliuoja Baku, Azerbaidžanas atidarė vienintelį kelią, vedantį iš šio regiono į Armėniją.

Per sprogimą degalų saugykloje Kalnų Karabache žuvo 20 žmonių ir šimtai buvo sužeisti, antradienį pranešė BBC, remdamasis Armėnijos vietinės valdžios institucijų informacija. Į ligonines paguldyta beveik 300 žmonių, dešimtys iš jų „vis dar kritinės būklės“. Kol kas neaišku, kas sukėlė sprogimą pirmadienio vakarą netoli pagrindinio Chankendžio miesto, armėnų vadinamo Stepanakertu.

 Azerbaidžano pasieniečiai ieško karo nusikaltimais įtariamų asmenų tarp žmonių, bėgančių į Armėniją iš Kalnų Karabacho, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje. „Azerbaidžanas ketina taikyti amnestiją armėnų kovotojams, Karabache sudėjusiems savo ginklus.