aviacija

Lietuvos oro uostams (LTOU) tikintis, kad kitų metų pavasarį ir vasarą keleivių srautai sugrįš į priešpandeminį lygį, įmonė ieško dar beveik 40 darbuotojų – 35 keleivių patikros, oro uosto saugumo specialistų ir trijų terminalo asistentų. Didžioji jų dalis bus įdarbinta Vilniuje, pranešė LTOU. „35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra.

Rusijos Federacijoje, kildamas iš Ulan Udės miesto Buriatijoje, ketvirtadienį užsidegė krovininis lėktuvas Tu-204. Incidentą patvirtino Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas savo „Telegram“ kanale. „Baikalo oro uoste kylant oro bendrovės „Aviastar-TU“ krovininiam lėktuvui TU-204 užsidegė variklis. Lėktuvas nusileido. Sužeistųjų nebuvo“, – rašė A. Cydenovas. „Telegram“ kanaluose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose matyti liepsnojantis lėktuvas.

Įslaptintuose Rusijos aviacijos bendrovių dokumentuose rusai pripažįsta, kad padaugėjo avarinių incidentų vidiniuose skrydžiuose. Taip pat stebimasi, kad skrydžių į užsienį metu nebuvo nė vieno lėktuvo katastrofos. Šie duomenys nutekinti „Informacinio pasipriešinimo“ grupės tyrėjams susipažinus su vienos Rusijos aviakompanijų dokumentais.  Rusijos aviacijos darbo detalės aptariamos portale „Kanal 24“ paskelbtoje medžiagoje.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 28 proc. iki 70,8 mln. eurų, o pajamos – 22 proc. iki 1,64 mlrd. eurų. „Avia Solutions Group“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 31 proc. ir siekė 316 mln. eurų, pranešė grupė.

Jungtinės Karalystės pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ antradienį paskelbė apie savo pirmąjį nuo COVID-19 pandemijos protrūkio metų pelną, tačiau perspėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas turės įtakos jos veiklos rezultatams. Pasak pranešimo, pelnas atskaičius mokesčius per praėjusius jos finansinius metus, pasibaigusius rugsėjo pabaigoje, dėl didesnės skrydžių paklausos ir pakilusių bilietų kainų siekė 324 mln. svarų sterlingų, palyginti su 169 mln. svarų nuostoliu metais anksčiau.

Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai ketvirtadienį paleido daugiau kaip 50 raketų į karinius postus Izraelio šiaurėje. Tai buvo atsakas į ankstesnę dieną Izraelio įvykdytą aviacijos smūgį Pietų Libane, kai vienuose namuose žuvo penki grupuotės aukšto rango kovotojai. Per sieną paleista raketų virtinė laikoma vienu intensyviausių apšaudymų nuo tada, kai Izraelio ir „Hamas“ karo pradžioje „Hezbollah“ pradėjo pulti Izraelio karinius postus šalies šiaurėje.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pervežusi 424,8 tūkst. keleivių – 28 proc. daugiau nei pernai spalį. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki 4,06 tūkstančio. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) keleivių sumažėjo 4,8 proc., skrydžių – 1,5 procento. BNS skaičiavimais, per 10 šių metų mėnesių „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo 3,872 mln. žmonių – 39 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė apie 2023 m. žiemos sezono pradžią ir pasiūlė keturias naujas kryptis iš Vilniaus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“ atidarė biurą Londone, skelbia portalas mundurowe.info. Anot jo, biuras taps įmonės klientų bazės centru ir padės pritraukti naujų darbuotojų. Biure bus teikiamos konsultacijos, siūlomos krovinių ir keleivių užsakomųjų reisų, gyvūnų vežimo paslaugos.

Kelionių organizatorė Baltijos šalyse „Novaturas“ nutraukia keliones į Jordaniją, besiribojančią su Izraeliu, kur vyksta karinis konfliktas. Pasak įmonės atstovės, jas atnaujinti planuojama kitų kovo mėnesį.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 446,3 tūkst. keleivių – 32 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 20 proc. iki 4,12 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių sumažėjo beveik dešimtadaliu, skrydžių – 3 procentais. Per tris šių metų ketvirčius „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo 3,447 mln. žmonių.

Sekmadienį gelbėjimo tarnybos skubėjo į Londono Heathrow oro uostą, kur „British Airways“ lėktuve dėl nežinomos kilmės medžiagos prastai pasijuto keturi žmonės. Skelbiama, kad lėktuvo įgyla apsivilko specialius apsauginius kostiumus, o gelbėjimo tarnybos skubiai atvyko į 5-ąjį terminalą, skelbia „The Daily Mail“. Vakar apie 16.15 val. iš lėktuvo, atskridusio iš Barselonos, buvo evakuoti keleiviai, o gelbėjimo tarnybos skubėjo į 5 terminalą.

Nuo spalio pradžios prie Lietuvos oro uostų prisijungė nauja personalo vadovė Natalija Andreičiuk. Prieš prisijungdama prie Lietuvos oro uostų komandos daugiau nei dešimt metų N.Andreičiuk dirbo „Sanitex“ grupėje, kur užėmė personalo vadovės Baltijos šalims poziciją. „Džiaugiuosi prisijungusi prie vienintelės tokios Lietuvoje organizacijos, kuri rūpinasi net trimis oro uostais.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ Lietuvoje šiemet rugsėjį skraidino apie 62,2 tūkst. keleivių – 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Praėjusį mėnesį „Air Baltic“ atliko 596 skrydžius – 17 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė bendrovė.

Suomijos nacionalinė aviakompanija „Finnair“ planuoja 600 mln. eurų vertės naujų akcijų emisiją, kad sustiprintų finansinę padėtį bei gebėjimą užtikrinti ilgalaikį augimą, pranešė šalies visuomenė transliuotoja „Yle“. Tokiam planui patvirtinti šaukiamas bendrovės neeilinis akcininkų susirinkimas, tačiau pagrindinės dalininkės, įskaitant valstybę, jau išreiškė jam paramą. Šalies vyriausybė, kuriai dabar priklauso 55,8 proc.

Konkurencijos taryba leido Telšių rajono savivaldybei steigti viešąją įstaigą „Telšių aeroklubas“, kuri teiktų orlaivių nuomos, remonto, priežiūros, aviacinio turizmo ir kitas susijusias paslaugas. Leidimas duotas po to, kai savivaldybei paskelbus konkursą šioms paslaugoms teikti neatsiliepė nė viena įmonė, pranešė taryba.

Dėl intensyvių skrydžių ir sankcijų Rusijos oro pajėgos silpnėja, sakoma naujausioje Didžiosios Britanijos žvalgybos ataskaitoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot birtų žvalgybos, dėl intensyvių skrydžių rusų technika greičiau dėvisi, o jos priežiūrą ir remontą apsunkina sankcijos, o dėl to kyla ilgalaikių problemų. „Visi orlaiviai turi numatytą „gyvenimo trukmę“, matuojamą skrydžio valandomis.

Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu iki 2,8 mln., o trijuose oro uostuos  įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių – 2,5 proc. daugiau. Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.  Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per pusmetį susižėrusi 285 mln. eurų pardavimų pajamų, preliminariais vertinimais – 49 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. „Air Baltic“ per pirmąjį pusmetį pasiekė didžiausias istorijoje pajamas per vienerius metus“, – pažymima jos pranešime. „Pirmasis 2023-ųjų pusmetis pranoko mūsų lūkesčius ir užtikrino gerus „airBaltic“ komercinius rezultatus.

Vilniuje šią savaitę vykusio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip pusšimtį specialių orlaivių. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai, orlaivių judėjimo piko metu komerciniai ir delegacijų lėktuvai Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3-4 minutes.  Nusileidus NATO viršūnių susitikimo delegacijų lėktuvams, skrydžiai Vilniuje buvo ribojami nuo liepos 11-osios vidurdienio iki liepos 12-osios 16 valandos.

Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus SE“ iš Indijos pigių skrydžių bendrovės „IndiGo“ gavo 500 orlaivių užsakymą – didžiausią kada nors atliktą civilinės aviacijos užsakymą. Susitarimas tarp abiejų bendrovių buvo pasirašytas pirmadienį Le Buržė mieste prasidėjusioje Paryžiaus aviacijos parodoje. Jo finansiniai duomenys neviešinami.

Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško Kauno oro uosto plėtros rangovų – šią savaitę bendrovė paskelbė keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros konkursus, kurių preliminari vertė siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Dokumentuose nurodoma, kad dabartinis terminalas nebeužtikrina keleivių pralaidumo, todėl pirmame pastato aukšte bus išplečiama bagažo atsiėmimo zona, rengiami nauji komerciniai plotai, didinama ne Šengeno atvykimo zona, o eskalatoriai bus keičiami į važiuojančius takelius.

Lietuvos orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ už neskelbiamą sumą įsigijo tris „Airbus A320“ lėktuvus.  Įmonės vadovė Rūta Kulvinskaitė sako, kad sprendimas pirkti lėktuvus priimtas reaguojant į augantį šios paslaugos poreikį.

Lietuvos oro uostai praneša, kad visiems, mėgstantiems stebėti ar fotografuoti lėktuvus, tokia galimybė išliks ir per didžiausią bei svarbiausią renginį Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimą. Atvykstančių ir išvykstančių delegacijų lėktuvų nusileidimą ir pakilimą Vilniaus oro uoste bus galima stebėti iš tam specialiai pritaikytos lėktuvų stebėjimo aikštelės. Kitose Vilniaus oro uosto vietose (greta oro uosto teritorijos) to daryti nebus galima.

Lietuvos oro uostuose šiemet sulaikius kelis į Rusiją skridusius privačius orlaivius, taip galbūt siekusius apeiti tarptautines sankcijas, nuo šiol nereguliarūs skrydžiai derinami iš anksto, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai. Nauja tvarka netaikoma reguliariems arba dėl gedimų turintiems skubiai leistis Lietuvoje lėktuvams.

Turkijos oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ valdybos pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad bendrovė per du mėnesius priims galutinį sprendimą dėl planų pateikti rekordinį – 600 orlaivių – užsakymą. Vežėja derasi su JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ ir jos konkurente Europoje „Airbus“, norėdama įsigyti 400 vieno praėjimo ir 200 didžiųjų lėktuvų, sakė pirmininkas Ahmetas Bolatas.

Oro linijų bendrovės šiais metais skraidins 4,35 mlrd. keleivių, arba beveik tokį patį rekordinį skaičių keleivių, kaip 2019-aisiais, aviacijos pramonei atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos, pirmadienį pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Remiantis organizacijos duomenimis, sektorius taip pat sugrįš į pelningumą, o grynasis pelnas 2023 metais pasieks 9,8 mlrd. JAV dolerių, arba dvigubai daugiau nei skaičiuota anksčiau.

Kinijos pirmasis šalyje pagamintas keleivinis lėktuvas sekmadienį atliko pirmąjį komercinį skrydį, tapusį svarbiu įvykiu dešimtmečius trunkančiose Pekino pastangose Vakarų varžovams mesti iššūkį oro transporto industrijoje. Kinai tikisi, kad komercinis lėktuvas C919 taps iššūkiu užsienio modeliams, tokiems kaip „Boeing 737 MAX“ ir „Airbus A320“, nors daugelis jo dalių tiekiamos iš užsienio.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša apie tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Dubajų ir Tenerifę startą – tai dvi populiarios atostogų kryptis, kurias iš Vilniaus bus galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais. Nuo artėjančio žiemos sezono „airBaltic“ vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų ir Tenerifę. Šios kryptys garsėja nuostabiais paplūdimiais, šiltu oru ir nuostabia gamta.

Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos nebereikės registruoti dalies orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leis orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis suvienodinamos konkurencijos sąlygas vienmotoriams dviviečiams lėktuvams, sklandytuvams, sraigtasparniams, kurių masė būtų iki 600 kg.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ šią savaitę pradės tiesioginius skrydžius penkiais naujais maršrutais iš Rygos. Pasak bendrovės pranešimo, naujosios kryptys – Rumunijos Bukareštas, Portugalijos Portas, Bulgarijos Burgasas, Ispanijos Bilbao ir Juodkalnijos Tivatas. Į Bukareštą „Air Baltic“ skraidins tris kartus per savaitę, o į Portą, Burgasą, Bilbao ir Tivatą – po du kartus per savaitę.  Kaip jau buvo skelbta, šiemet pirmąjį ketvirtį „Air Baltic“ sulaukė 769,2 tūkst.

Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ antradienį antrą kartą šiais metais padidino metinio pelno prognozę, poilsiautojams ir toliau nepaisant ekonominės situacijos neapibrėžtumo. „EasyJet“ atnaujintoje apžvalgoje prognozuoja, jog šiais finansiniais metais, kurie truks iki rugsėjo, vežėjos pelnas viršys 260 mln. svarų (322 mln.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per pirmąjį metų ketvirtį sulaukusi 769,2 tūkst. keleivių – 77,4 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skrydžių padaugėjo 28,2 proc. iki 8,69 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, keleivių skaičius augo 80 proc. iki 289,6 tūkst., skrydžių – 3 proc. iki 3,1 tūkstančio.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per pirmus tris metų mėnesius gavusi 104,3 mln. eurų pajamų – 74 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pranešime pažymima, jog tai – didžiausios kada nors per pirmąjį metų ketvirtį fiksuotos pajamos per visą bendrovės veiklos laikotarpį. „Pirmojo ketvirčio rezultatas pranoko mūsų lūkesčius, bendrovė grįžta prie stabiliai pelningos veiklos.

Wizz Air oro linijos skelbia, kokios kryptys šiltuoju metų sezonu turėtų būti populiariausios. Keliautojų akys, Wizz Air duomenimis, daugiausia kryps į saulėtus pajūrio kurortus. Splitas, Kroatija Nuostabiais paplūdimiais ir senovine architektūra garsėjantis Adrijos jūros pakrantės miestas vasarą kviečia keliautojus pasimėgauti saule ir atostogų malonumais. Nesvarbu – keliaujate vieni, dviese ar su gausia šeima, Splitas visiems pasiūlys nuotykių, pramogų ir džiuginančių patirčių.

Vidurio Rusijoje esančiame Voroneže nugriaudėjo stiprus sprogimas, rašo rbc.ua. Anot minėto portalo, įvairūs vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimo garsus prie lėktuvų gamyklos. Liudininkai teigė, kad danguje buvo matyti baltas pėdsakas, vėliau pranešta apie didelį gaisrą prie Dono upės. Voronežo gamykloje yra renkami orlaiviai Rusijos gynybos ministerijai. Be to, čia prižiūrimas vadinamasis „pasaulio pabaigos lėktuvas“, kuriuo naudojasi Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ tikisi šiais metais pasiekti 700 mln. eurų finansinę apyvartą – 1,4 karto didesnę nei pernai. Tokius planus paskelbęs bendrovės vadovas Martinas Gaussas taip pat prognozavo, kad prekyba „Air Baltic“ akcijomis biržoje gali būti pradėta 2024-ųjų rugsėjį.

Lietuvos oro uostai pradeda rinkos konsultacijas dėl netrukus planuojamo skelbti konkurso – bus ieškoma maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbų rangovo. Tikimasi, kad jo plėtros darbai bus pradėti antroje šių metų pusėje ir truks apie dvejus metus. Išplėtus terminalą oro uosto išvykimo ir atvykimo zonose vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 800 keleivių ir iki 6 orlaivių, pranešė Lietuvos oro uostai.

Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos gali nebereikėti registruoti didesnių orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leistų orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamas Aviacijos įstatymo pataisas, kurias inicijuoja grupė Seimo narių iš įvairių frakcijų.

Buvęs oro linijų „Delta Air Lines“ pilotas ir buvęs Oro linijų pilotų asociacijos prezidentas Lee Moak teigia, kad pastarojo meto aviacijos incidentai rodo, jog anksčiau ar vėliau gali įvykti skaudi tragedija. „The Washington Post“ straipsnyje L. Moak pateikia pagrindines priežastis, kodėl padėtis aviacijoje pastaruoju metu prastėja.

Didžiosios Britanijos aviacijos ir kosmoso milžinė „Rolls-Royce“ penktadienį pranešė užsitikrinusi JK finansavimą mažiems branduoliniams reaktoriams, galėsiantiems tiekti energiją Mėnulyje, sukurti. Pasak bendrovės, JK kosmoso agentūra pasiūlė 2,9 mln. svarų (3,5 mln.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo šių metų liepos pradės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Malagos miesto Ispanijoje. Skrydžiai vyks dukart per savaitę ir truks iki 2024 metų pradžios, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.

2025 metų pradžioje pirmieji keleiviai išvyks iš naujojo terminalo Vilniaus oro uoste, o pats objektas neabejotinai taps vienu iš svarbiausių projektų Lietuvos oro uostų istorijoje. Šio terminalo architektas Artūras Asauskas teigia, kad pastatas spręs senuosiuose terminaluose esančias problemas ir ties pagrindus ateities oro uosto plėtrai. Apie projekto planavimo pradžią, iššūkius ir įkvėpimą projektui plačiau – Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai, interviu.

Latvijos oro linijų bendrovė „AirBaltic“ Lietuvoje šiemet sausio mėnesį skraidino 36,5 tūkst. keleivių – 68 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Praėjusį mėnesį „AirBaltic“ atliko 443 skrydžius – 3 proc. mažiau nei pernai sausį, ketvirtadienį pranešė bendrovė.  „Pirmasis šių metų mėnuo bendrovei prasidėjo užtikrintai, aiškiai žymėdamas augimo tendenciją.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Rygos oro uostas per pirmąjį šių metų mėnesį sulaukė 414 tūkst. keleivių – 68,5 proc. daugiau nei pernai sausį, pranešė jo administracija, remdamasi išankstiniais duomenimis. 51 proc. jų pervežė „Air Baltic“, 32 proc. – „Ryanair“. Skrydžių padaugėjo 12,1 proc. iki 4355, iš jų 3953 buvo keleiviniai (25,2 proc. daugiau). Vidutinis keleivinių reisų užpildymas siekė 70 procentų. 2022-aisiais didžiausias Baltijos šalyse oro uostas sulaukė 5,38 mln. keleivių – 2,3 karto daugiau nei užpernai.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.