augalai

Sostinės centre medkirčiai toliau pjauna šimtamečius medžius. Naujasis meras konservatorius Valdas Benkunskas verslininkams, nupjovusiems šimtametį ąžuolą, grasina 140 tūkstančių eurų bauda. Tuo pat metu pačiame centre, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje, darbininkai nupjovė 6 šimtametes liepas. Sostinės gyventojai stebisi savivaldybės dviveidiškumu, mat Lukiškių aikštėje liepos nudžiūvo, spėjama, dėl Vilniaus vadovų sprendimo trinkelizuoti Lukiškių aikštę.

Sodininkai puikiai žino, kad pomidorai duos geresnį derlių, jei jie bus tinkamai tręšiami ir gaus įvairių maistinių medžiagų. Tiems, kurie nenori naudoti parduotuvėje pirktų trąšų ir verčiau renkasi natūralias priemones, sodininkystės entuziastai pataria kelias buitines trąšas, kurios puikiai tiks pomidorams. Lyginant su kitais vaisiais ar daržovėmis, pomidorams reikia daug daugiau maistinių medžiagų, kad subrandintų sveikų vaisių derlių.

Šliužai ir sraigės dažniausiai aptinkami drėgnomis dienomis po drėgnais lapais, tačiau jie gali pasirodyti sode net ir karščiausiomis dienomis. Auginantys vaisius ir daržoves puikiai žino, kaip šie kenkėjai kenkia augalams ir palieka skyles jų lapuose, rašo mirror.co.uk. Atskleidė patikrintą būdą Vienas asmuo rašė: „Nusipirkite melioną. Perpjaukite per pusę. Suvalgykite melioną, bet neišmeskite jo žievelės.

Kiekviena šalis turi sąrašą invazinių augalų, kuriuos draudžiama auginti. Kai kurie augalai ne tik trukdo augti neinvaziniams augalams, bet ir pažeidžia natūralias kitų augalų buveines. Specialistai įspėja, kad yra augalų, kurių visiškai nepataria auginti – jie yra nuodingi ir gali pakenkti sveikatai.  Štai trys augalai, kurių ne tik negalima auginti, bet ir liesti, nes jie kelia pavojų jūsų sveikatai, rašo express.co.uk.

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Patyręs sodininkas atskleidė būdą, kaip lengvai ir pigiai atsikratyti šliužų sode, naudojant virtuvės spintelėje turimus produktus. Davidas Domoney yra garsus sodininkas, kartu su Alanu Titchmarsh jie kuria sėkmingą serialą „Love Your Garden“. Jis taip yra augalų ekspertas TV laidoje „This Morning“. „Mes visi turime problemų soduose dėl šliužų, o jei ieškote puikaus būdo, kaip juos sustabdyti per daug neišlaidaujant, šis patarimas jums tikrai patiks“, – aiškino Davidas neseniai socialinėje žin...

Piktžolės ne tik gadina jūsų vejos estetiką, bet ir pasisavina drėgmę bei maistines medžiagas nuo kitų augalų, o tai yra problema, nes jos gali greitai užvaldyti visą jūsų sodą. Vienas sodo ekspertas pasidalijo būdais, kaip ištremti piktžoles visiems laikams. Piktžolės gali nepaprastai erzinti tuos, kurie didžiuojasi savo gražiu sodu. Jos ne tik negražios, bet ir atima vandenį bei maistines medžiagas iš kitų augalų.

Yra daug valymo ir sodo darbų patarimų, padedančių kasdienes problemas išspręsti gana lengvai. Tačiau sodininkai, norintys pašalinti piktžoles tarp kiemo trinkelių, turėtų gerai pagalvoti, prieš barstydami druską ar purškdami baltajį actą. Jis papasakojo apie efektyviausius piktžolių pašalinimo iš grindinio ar trinkelių tarpų būdus, rašo express.co.uk.

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.

Panevėžyje gyvenantis Gintautas Šimkus daugiau nei 30 metų puoselėja „Debesų sodą“, įkurtą prieš penkiaaukščio daugiabučio langus. Taip vyras ne tik atskleidžia savo kūrybiškumo gyslelę, tačiau ir pamalonina kiekvieno gyventojo bei praeivio akis. Pasiteiravus, kas jam pačiam suteikia didžiausią įkvėpimą, Gintautas atvirauja – kitų akyse matoma džiaugsmo ir susižavėjimo nuostaba.

Ispanijoje vyraujanti sausra ir aukšta temperatūra kelia didelį nerimą dėl alyvuogių derliaus šioje šalyje šiais metais, po itin sudėtingų 2022-ųjų. Ispanija yra laikoma didžiausia pasaulyje alyvuogių aliejaus gamintoja. „Nuo sausio mėnesio beveik nelijo. Žemė labai sausa“, – su nerimu kalbėjo smulkiųjų ūkininkų sąjungos UPA generalinis sekretorius Cristobalis Cano pietiniame Andalūzijos regione, Ispanijos alyvuogių aliejaus pramonės širdyje.

Jei mėgstate sodininkauti, auginti daržoves, tikriausiai žinote, kokie lepūs ir kiek rūpesčių kelia pomidorai. Reikia kovoti su kenkėjais ir ligomis, nepalankiomis oro sąlygomis, rūpintis trąšomis. Tikriausiai tenka pirkti chemines trąšas iš parduotuvės, tačiau yra ir kitas būdas. Jūsų pomidorai bus vešlūs ir sveiki, naudojant natūralius produktus, randamus namuose. Pavyzdžiui, kavos tirščius. Maltos kavos tirščiai yra vienos geriausių trąšų.

Nors šios ryškiaspalvės piktžolės suteikia lauko erdvėms spalvų, sodininkai ir vejos entuziastai dažniau linkę keikti geltonus kiaulpienių žiedus. Laimei, yra būdas jų atsikratyti ir nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų. Kiaulpienės išstumia žolę ir kitus augalus, atimdamos iš jų vandenį ir maistines medžiagas. Pašalinti šias piktžoles paprastai būna sunku dėl lengvučių toli nukeliaujančių sėklų, kurios skatina pienių augimą metai iš metų.

Vanduo yra būtinas augalams. Tačiau ekspertai teigia, kad labai svarbu juos laistyti tinkamu metu, kitaip augalams galite pakenkti.  Kiekvienas sodininkas nori, kad augalai vešėtų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sodo augalai, ypač augantys vazonuose, žūsta, yra per didelis arba per mažas vandens kiekis.  Sodininkai turėtų pakankamai dažnai laistyti augalus, ypač jei jie auga po danga, tačiau svarbu neleisti augalams mirkti vandenyje, rašo express.co.uk.

Atšilus orams, pasivaikščiojimą gamtoje paverskite dvigubai naudingu užsiėmimu – galite ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti organizmui naudingų žolelių. Jos puikiai pravers ne tik imuniteto stiprinimui – tai puiki pagalba susirgus, tad verta pasiruošti atsargų.  Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa.

Kauno rajono šiluose balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija. Valstybinė miškų tarnyba ragina imtis profilaktinio purškimo.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Atšilus orams vis dažniau sode arba darže galime pastebėti iš giliausių kampelių atšliaužiančius šliužus. Jie ne tik nemaloniai atrodo, tačiau ir kenkia daržovėms ir kitiems augalams. Kaip kovoti su šiais kenkėjais sodininkai prisigalvoja pačių įvairiausių būdų. Iš tiesų, jų yra visa gausybė, todėl kiekvienas gali atrasti sau mielą ir priimtiną metodą. Dalinamės keliais dažniausiai rekomenduojamais būdais, kaip galima susitvarkyti su šių gyvių bėda.

16-oje Lietuvos savivaldybių pradedami naikinti Sosnovskio barščiai, ketvirtadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Sosnovskio barščiai šalyje naikinami trečius metus iš eilės, pavasarį. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per trejus metus iki 2023-ųjų įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius daugiau nei 330 hektarų plote.

Nesvarbu, kokio dydžio yra jūsų sodas – šliužai ir sraigės gali jį nuniokoti, sunaikindamos augalus ir pasėlius. Jei norite sustabdyti jų invaziją į sodq, pasinaudokite patikrintu ir tikrai  veiksmingu metodu. Šliužai ir sraigės yra nepasotinami kenkėjai, kurie per vieną dieną suvartoja dvigubai daugiau maisto nei jie sveria ir padaro didžiulę žalą augalams. Kai oras švelnus ir drėgnas, jie gali pasirodyti tarsi iš niekur, rašo express.co.uk.

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą  kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius džiugins tarsi iš gausybės rago.  Vietos parinkimas Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva.

Atšilus orams bei artėjant Motinos dienai dauguma lietuvių suskubo tvarkyti kapus. Neretai tokiomis dienomis prie kapinių rikiuojasi įvairius augalus pardavinėjantys prekybininkai, iš kurių eidami pro šalį dauguma spontaniškai įsigyja vieną ar kitą augalą. Tačiau likę lietuviai, augalus, kuriuos sodins kapuose, planuoja iš anksto.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

Pavasario šiluma pažadina ne tik augalus, bet ir kurklius. Šylant orams, sodininkai jau pastebi jų kasamus urvus po veja ir pažeistas žolės šaknis. Kurkliai gali suniokoti visą kiemą, tačiau yra paprastų būdų, kaip juos išprašyti lauk. Kurkliai – maži vabzdžiai, kurių išvaizda šiek tiek primena kurmį. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje ir daro didelę žalą vejai ir sodams. Kaip pasakoja „Lawn Love“, tai vienas iš labiausiai paplitusių veją niokojančių kenkėjų.

Balandžio 25 dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.

Niekas neprilygsta tam jausmui, kai pavasarį pirmą kartą išeini sodą pasodinti gėlių, pasėti sėklų ar tiesiog susitvarkyti. Tačiau dabartinė ekonominė situacija daugeliui namų ūkių šiuo metu kelia nerimą – pomėgis sodininkauti reikalauja žymiai daugiau išlaidų, nes labai išaugo komposto, augalų, vazonų, konteinerių, įrankių ir sėklų kainos. Tačiau, pasak ekspertų, yra būdų, kaip neišlaidaujant deramai prižiūrėti sodus.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Pomidorai yra viena iš lengviausiai auginamų daržovių ir subrandina skanius vaisius, kurie puikiai tinka vasaros salotoms ar makaronų patiekalams. Augalus galima sėti iš sėklų patalpoje, o vėliau sodinti lauke arba šiltnamyje. Anglas ūkininkas Jeremy Oatey pasidalijo patarimais, kaip auginti pomidorus namuose.

Nesvarbu, ar veja sunyko, ar apaugo piktžolėmis, sodininkams kyla klausimas – kur jie suklydo? Tačiau nesijaudinkite – yra būdų, kaip priversti veją vėl žaliuoti ir užtikrinti geresnę jos priežiūrą. Deja, nepakanka mokėti teisingai pasėti žolę, reikia kai ko daugiau, rašo express.co.uk.  „Visi svajojame apie vešlią veją sode. Po žiemos orų ji gali atrodyti šiek tiek prasčiau.

Yra daug priežasčių, kodėl kambariniai augalai gali vargti, įskaitant netinkamą temperatūrą, netinkamą aplinką ir nepakankamą šviesą. Perlaistymas taip pat yra dažna kambarinių augalų priežiūros problema. Pagrindinis perlaistyto kambarinio augalo požymis yra vystantys ir gelstantys lapai. Nuolat perlaistomi augalai numeta lapus ir galiausiai miršta.

Vos sušilus orams gyventojai puolė puošti terasas, balkonus – ieško jau žydinčių augalų. Augintojai pataria – patikimiausios ir atspariausios dar galimoms šalnoms – našlaitės. Tiesa, vienos populiariausių pavasario gėlių šiemet brangesnės. Augintojai atskleidžia ir kodėl bei pataria ką daryti, kad įsigytas augalas kuo ilgiau džiugintų margaspalviais žiedais: „Našlaitės jau pasiruošusios sodinimui pilnai. Tikrai nebijokite sodinti ir prieš šalnas, jos visiškai nebijo šalčio.

Kurmiai yra vabzdžiaėdžiai, mintantys įvairiais sode gyvenančiais vabzdžiais, sliekais, lervomis. Tačiau jie ne visada yra laukiami svečiai sode. Jų kasami tuneliai ne tik gadina vaizdą, bet ir gali pakenkti augalams. Laimei, yra paprastas humaniškas būdas, kaip juos išprašyti iš savo sodo. Per valandą kurmiai gali iškasti iki 15 metrų ilgio tunelį, todėl daugelis sodininkų ieško būdų, kaip juos išprašyti lauk – tokia kaimynystė daugelio yra nelaukiama ir nepageidajama.

Vis labiau šildanti saulė į medelynus vilioja lietuvius. Vieni svajodami, kaip pamalonins gomurį, suskubo pirkti vaismedžius ir uogakrūmius, kiti ieško grožio akims, tad renkasi dekoratyvinius augalus. Medelynai lankytojų laukia. Vieni ištikimiausius vilioja senomis kainomis, kiti sako buvę priversti jas kelti penktadaliu. Juragių medelyno pakaunėje darbuotojos spėriai sukasi tarp augalų eilių. Atšilus orams plūstelėjo pirkėjai – dabar pats vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo bumas.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę. Pakakdavo į puodelį įmesti porą šios žolės lapelių ir gėrimas tapdavo kuo saldžiausias.

Įvairūs kenkėjai sode – daugumos daržininkų priešai. Nors dažniausiai kurkliais daržininkai stengiasi atsikratyti naudodami specialias purškiamas priemones, tačiau pasirodo, susidoroti su jais gali padėti ir natūralūs būdai. Sužinokite, ką galite padaryti. Kiekvienas daržininkas žino, kad laiku nesužiūrėjus į sodą užklupusių kurklių, gali atsirasti didžiulės bėdos augalams. Susidūrus su nemaloniais kenkėjais, galite išbandyti kai kuriuos daržininkų siūlomus natūralius būdus.

Hortenzijas daugelis pamilo dėl jų švelniai rožinių, melsvų ir baltų žiedų, kurie pražysta vasaros viduryje arba pabaigoje. Yra daugybė skirtingų rūšių – nuo didžialapių iki šluotelinių. Ekspertė pasidalino patarimais, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos nuostabaus grožio augalus. Populiariausia rūšis, pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), yra laipiojančios hortenzijos, kurios yra itin atsparios ir nelepios, rašo express.co.uk.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Delfinijos kiekvieną vasarą surengia nuostabų žiedų šou, primindamos spalvingus fejerverkus, paliekančius liepsnojantį pėdsaką. Taip jau sutapo, kad karalius Karolis ypač mėgsta šiuos nuostabius augalus. Ieškantiems patarimų, kaip juos auginti, sodininkystės ekspertas atskleidė visas paslaptis. Karalius Karolis yra entuziastingas sodininkas ir gerai žinomas dėl savo aplinkosaugos pozicijos. Kalbėdamas su BBC Radio 4, jis atskleidė, kad jo mėgstamiausias augalas yra delfinijos.

Pradėjus želti žolei, sodininkai vėl imasi svarbaus darbo – žolės pjovimo. Šylant orams, ji auga vis greičiau, žolės pjovimo sezonas prasideda priklausomai nuo orų ir paprastai baigiasi spalio mėnesį. Jei norite pagerinti savo sodo išvaizdą, „The Grass People“ atstovas Chrisas McIlroyus turi keletą patarimų, kokius darbus dabar derėtų atlikti, kad vaizdas džiugintų akis, rašo express.co.uk.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Sodininkai tvirtina, kad per skaldą prasimušančios piktžolės iš karto miršta naudojant pigų ir veiksmingą metodą. Yra daugybė įprastų piktžolių rūšių, augančių ant skaldos. Nuo žolinių piktžolių, tokių kaip paprastasis viščiukas ir portulaka iki sumedėjusių piktžolių, tokių kaip gyslotis ar kiaulpienė – visi šie augalai nebijo augti dekoratyvine skalda padengtuose plotuose.

Ar žinote bent vieną augalą, kuris žiemą lauke žydėtų? Sunku patikėti, bet toks krūmas yra. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet dažnai auginamas įvairiuose želdynuose. Žiemą žydinčio krūmo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis.

Puošnesnio sodo krūmo nei hortenzija, ko gero, nerasite. Žydi jis didžiuliais žiedais nuo liepos iki pat rugsėjo. Jei norite tokiu augalu papuošti savo aplinką, turite perskaityti šiuos patarimus. Hortenzijos – tai žydintys krūmai. Labiausiai vertinamos dėl savo itin didelių žiedynų, kuriuos sudaro daug žiedukų. Išskiriamos kelios hortenzijų rūšys – šviesioji, šluotelinė, laipiojančioji, didžialapė. Dažna problema, kuria skundžiasi hortenzijų augintojai – krūmai nežydi.

Turbūt dauguma mūsų žino, kokią žalą sode pridaro kurmiai. Jei užtenka maisto, jie gyvena sėsliai, tačiau, ieškodami naujos vietos, gali nukeliauti ir keletą kilometrų. Todėl jų pridaromos žalos spindulys gali būti labai platus. Kurmiai minta sliekais, lervomis, kurkliais ir kitais vabzdžiais. Jei pievelė atrodo kaip minų laukas, vadinasi, tai ne vieno kurmio darbas. Kurmių pora apie gegužę atsiveda iki devynių jauniklių, kurie suauga greitai – per 2–3 mėnesius.

Pavasarį atbundanti gamta kviečia vis dažniau išeiti į lauką ir pasimėgauti jos teikiamais malonumais – ne tik grynu oru, bet ir organizmui naudingais augalais. Jau pasirodė pirmieji meškiniai česnakai (lot. Allium ursinum), kuriuos žolininkai pataria vartoti, tačiau primena – rinkdami juos didžiuliais kiekiais galime sulaukti dienos, kai jie natūraliai nebeaugs.

Sodininkai nenustoja skųstis – jų sodus atakuoja įvairūs šliužai. Sužinokite, kaip galite apsaugoti savo sodo augalus ir veją nuo jų. Dauguma sodininkų pavargo nuo šliužų, niokojančių sodo augalus. Laimei, vienas sodininkas atrado būda, kaip galima juos privilioti į vieną vietą ir sunaikinti. Reikės tik alaus Įkyrūs gyviai ne tik gadina bendrą vaizdą sode, tačiau ir kenkia augalams, kuomet nukramto šių lapus.

Pavasaris yra pats tinkamiausias metas pradėti genėti augalus, kurie žiemoja lauke. Reikia genėti daugelį augalų – krūmus, visterijas, levandas, budlėjas. Tam tikrus augalus reikia genėti pavasarį, kad vėliau sezono metu jie atrodytų tvarkingi. Genėjimas ne tik skatina naujus ūglius, bet ir pagerina bendrą augalo formą, tuo pačiu pašalinant negyvus stiebus ir sustabdant galimų ligų plitimą, rašo express.co.uk. Rožės ir hortenzijos yra du populiarūs sodo augalai, kuriuos pavasarį būtina genėti.