audronius ažubalis

Seimui neužteko balsų apsispręsti dėl įstatymo projekto, kuriuo siūloma Lietuvos komunistų partiją (LKP) paskelbti organizacija, vykdžiusia nusikalstamas veikas. „Aš manau, kad šis įstatymas, jeigu jis bus priimtas, uždaro visas baltąsias skyles mūsų istorijoje ir mes būsime su istorija atsiskaitę, mes būsime įvardinę – kas buvo kas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Seimas. Buvęs kariuomenės vadas, naujasis NSGK pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad tam nepritarė politikai, kuriems labiau rūpi ekonominė nauda, o ne valstybės saugumas.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. Didžiausia patvirtinta naujovė – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtins Vyriausybė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai nuolat turi idėjų, kaip dar kartą iš tribūnos pasmerkti buvusius komunistus. Štai Audronius Ažubalis su kolegomis Seime pateikė įstatymo projektą, pagal kurį įvairias pareigas ėję buvę Komunistų partijos nariai privalo deklaruoti šį savo biografijos faktą kandidatuodami rinkimuose ar pretenduodami į diplomatinę ir valstybės tarnybą.

Opozicijos siūlymą iš Gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą – tikybos ir etikos pamokas – palaiko ir dalis valdančiųjų. Pritarimą iniciatyvai reiškia net tik projektą pasirašęs liberalas Ričardas Jukna, bet ir konservatorius Audronius Ažubalis, kuris tikina, kad panašiai mąstančių valdančiojoje daugumoje yra ir daugiau.

Konservatoriams priklausantis Audronius Ažubalis dėl diskusijas sukėlusios gyvenimo įgūdžių programos kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą. Kaip teigia parlamentaras, perskaičius šią programą jam kilo ne vienas klausimas. „Šiandien kreipiausi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą su pastebėjimais dėl „Gyvenimo įgūdžių ugdymo“ programos. Susipažinus su ja, įspūdis buvo (švelniai tariant) nekoks.

Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis sukritikavo teisingumo ministrę, laisvietę Eweliną Dobrowolską. Parlamentarui užkliuvo, kaip E. Dobrowolska sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą apie „užpakalines duris“. Diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė prezidento komentaras jam antradienį kalbant apie tai, kad abiejų lyčių partnerystę turintis reglamentuoti įstatymo projektas turėtų atitikti Konstituciją.

Konservatorių partijoje bręsta permainos. Du Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – skelbia steigiantys Respublikonų bendruomenę. Taip jie maištauja prieš esą pernelyg liberalią konservatorių politiką. Politologų tokie manevrai nestebina – valdantieji konservatoriai esą klimpsta į rimtą krizę. Parodomoji konservatorių vienybė – vis trapesnė.

Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams, kritikos banga užplūdo premjerė Ingridą Šimonytę, žadėjusią atsistatydinti, bet dabar sakančią, kad leido sau per daug. Ilgametis konservatorius Audronius Ažubalis vadina tai tik pasikarščiavimu ir tiki, kad premjerė liks savo poste, nes nuo to esą išloštų visi.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos vadovybė toliau stumia pirmalaikių Seimo rinkimų idėją. Bet daliai jos parlamentarų dėl šito žaidimo jau trūksta kantrybė. Seimo narys Audronius Ažubalis sako, kad jei kažkas nori perkrauti politinę sistemą, reikėtų pradėti nuo partijų. Pokalbis su A. Ažubaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaip ketinate balsuoti šitoje situacijoje? Ar balsuosite už priešlaikinius Seimo rinkimus? Tikrai ne. Toks sprendimas netarnauja valstybės interesams.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Lietuvos politikai jau daugiau nei metus negali pasirašyti susitarimo dėl užsienio politikos, ilgą laiką vyko vyko aršios diskusijos dėl vokiečių brigados, skaldo ir skirtingi požiūriai į Kiniją. Ar sugebėsime susitarti viduje prieš liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja du buvę užsienio reikalų ministrai – Audronius Ažubalis ir Linas Linkevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Lietuvos Seimas tapo, ko gero, vieninteliu parlamentu pasaulyje, kur nei politikai, nei darbuotojai, nei svečiai neturi kur pavalgyti, papietauti ar išgerti kavos, nekalbant jau apie taurę vyno. Ilgą laiką ten veikę verslininkai atsisakė toliau maitinti išrinktuosius. Dalis politikų skundžiasi, kad situacija nenormali, to esą nebuvo net blokados laikais ir jokiame kitame pasaulio parlamente tokio absurdo nėra.

Dvylika milijonų rusų turi ilgalaikes Europos Sąjungos vizas ir gali laisvai patekti į Europos Sąjungą – čia poilsiauti, keliauti ir pramogauti. Vien nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuvos sieną rusai kirto 130 tūkstančių kartų. Tiesa, Europos lyderiai taip ir nesugebėjo sutarti siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos turistų atvykimui. Tiesa, leido mūsų regionui imtis papildomų draudimų – visgi kokie jie bus ir ar apskritai bus – neaišku.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Lietuvoje jau atsiranda verslų, užtrenkia duris turistams iš Rusijos. Štai Pakruojo dvaro šeimininkas sako jau išprašęs kelias rusų šeimas – sako jam jų kruvinų rublių ar eurų nereikia. Jis tikisi, kad taip privers bent dalį rusų susimąstyti dėl to, ką Putino režimas daro su Ukraina. Kol kas neaišku ar Europos sąjungos šalys sutars vieningai neįsileisti visų turistų iš Rusijos – politologai tuo labai abejoja.

Po to, kai apie rusų turistų neįsileidimą prabilo Estija ir Suomija, vis daugiau Europos šalių ragina taip bausti rusus – neleisti jiems turistauti Europoje ir čia pramogauti. O štai Čekija net pareiškė, kad turistinių vizų stabdymas galėtų būti įtrauktas į naująjį sankcijų paketą. Plačiau tai – TV3 Žinių reportaže.

Vakarai turi galiausiai nutarti, ko nori iš Rusijos, nes be tikslo neįmanoma sudėlioti jokios NATO strategijos Rusijos atžvilgiu. Taip teigia Lietuvos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, konservatorius Audronius Ažubalis.

Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius išsiuntinėjo laiškus, raginančius palaikyti Partnerystės įstatymą ir užtarti jį prieš sugrįžtant į Seimą. Partnerystės įstatymo projektas jau ir anksčiau sulaukė labai daug aistrų ir virė daug diskusijų. Šį kartą neatlaikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Audronius Ažubalis, jis sukritikavo naujus T. V. Raskevičiaus veiksmus ir tai pavadino keistu precedentu.

Seimas ketvirtadienį svarstydamas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą iš jo išbraukė smurto lyties pagrindu sąvoką. Už tokį konservatorių Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 35 ir susilaikė 17 parlamentarų.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai telefonu su nepripažintu Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka kaip reikiant įsiutino valdančiuosius konservatorius. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Audronius Ažubalis sako, kad Aleksandrui Lukašenkai paskambinusi Vokietija ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjusi Prancūzija yra politinio oportunizmo simboliai.

Seimas ketvirtadienį atmetė net tris prezidento veto, taip valdančioji koalicija parodė savo vienybę. Visgi iškart sekęs balsavimas dėl narkotikų dekriminalizavimo – vieno svarbiausių klausimų Laisvės partijai – tiek palaikymo nesulaukė. Laisvės partijos nariai iškart po balsavimo neslėpė nusivylimo ir teigė, kad bus kalbama apie ateitį valdančiojoje koalicijoje.

Lenkijos Konstituciniam Teismui užginčijus Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę šalyje, vėl garsiau pradėta kalbėti apie kaimynų pasitraukimą iš Bendrijos – „Polexitą“. Lietuvos politikai sutartinai tvirtina, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų žalingas tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Visgi nesutariama, kokią poziciją turėtų užimti mūsų šalis.

Lenkijos ir Europos Sąjungos konflikte – nauja kaktomuša. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) nusprendė, kad dalis sutarties su ES nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai. Taip Lenkijos KT užginčijo ES teisės viršenybę. Nors Lenkijos valdantieji tikina, kad šalis neketina pasitraukti iš Bendrijos, Briuselis grūmoja pirštu ir kalba apie skaudžias pasekmes.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Rusija ruošiasi paskelbti nedraugiškų valstybių sąrašą, kuriame atsidurti gali ir Lietuva. Šiomis dienomis Kremlius ir dalis Europos Sąjungos valstybių jau apsikeitė diplomatų išsiuntinėjimais iš ambasadų. Ką visa tai reiškia ir kokių veiksmų dar galima tikėtis iš Kremliaus? Apie tai diskusija aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Seimo nariu Audroniumi Ažubaliu ir Lietuvos karo akademijos docentu daktaru Giedriumi Česnaku.

Laisvės partija su savo ministre Evelina Dobrovolska priešakyje pavasarį Seimui teiks projektą, kuris gali įteisinti dvikalbystę kai kuriuose šalies regionuose. Ministrė tikina, kad projektas nieko naujo neatneš, o kai kurie dalykai jau dabar faktiškai egzistuoja. Visgi tai nenuramina įstatymo kritikų, kurie tokias iniciatyvas lygina su tvarka Sovietų Sąjungoje, o ministrę ragina užtikrinti, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Paramos partnerystės įstatymo projektui bus ieškoma tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Valdančioj koalicijoj esam sutarę, kad partnerystės klausimas turės būti sprendžiamas Seime ir ieškosime palaikymo ne tik savo gretose, bet ir opozicijos gretose, nes tokie žmogaus teisų klausimai geriausia, kad būtų sprendžiami ne vieno balso persvara, o platesniu palaikymu“, – interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada kitąmet sukurti iki 300–400 papildomų vietų ministerijai pavaldžiose ugdymo įstaigose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. „Biudžetą planuodami mes tuos klausimus kelsime, žiūrėdami, ką gali savivaldybė, ką gali ministerija.

Užsienio reikalų ministerija (URM) į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą siūlo įtraukti garsų rusų atlikėją Grigorijų Lepsą. Kaip BNS teigė URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, ministras Linas Linkevičius kreipimąsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pasirašė penktadienį. G. Lepsą įtraukti į vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą siūlė ir trys Seimo nariai – Ingrida Šimonytė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvoje netrukus koncertuos JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje nepageidaujamas, su Rusijos mafija siejamas Rusijos pop atlikėjas Grigorijus Lepsas. Šio atlikėjo pasirodymas Lietuvoje patraukė saugumo ir propagandos specialistų akį, mat G. Lepsas pasaulyje žinomas ne tik už muziką, bet ir sąsajas su Rusijos mafija. Kovo 19 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantis G. Lepso koncertas – ne pirmas atlikėjo pasirodymas Lietuvoje, pernai jis pasirodė ir Palangoje.

Putiną šlovinančių rusų atlikėjų Lietuva įsileidžia per daug. Tuo įsitikinę du Seimo nariai, konservatoriai Laurynas Kaščiūnas ir Audronius Ažubalis. Jie kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši prailgintų į Lietuvą neįleidžiamų asmenų sąrašą. Užsienio reikalų ministras sako, kad su dar didesniais draudimais Lietuva taptų panaši į Šiaurės Korėją.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir aplinkos apsaugos ministrą Kęstutį Navicką dėl liepos pabaigoje Aplinkos apsaugos ministerijos įregistruoto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projekto.

Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymą gavęs Seimo narys Audronius Ažubalis penktadienį paragino valstybės vadovus likviduoti rusiško kapitalo „Yandex. Taxi“ paslaugą Lietuvoje. Žvalgybos raštą taip pat gavusi Vilniaus miesto savivaldybė poziciją žada pateikti vėliau penktadienį. A. Ažubalis BNS teigė, kad „Yandex. Taxi“ paslauga turi būti sustabdyta „kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui“, nes jos valdytojai gali siųsti į Rusiją surinktus vartotojų duomenis.

Šalies tautinių mažumų mokyklose turėtų būti labiau vartojama valstybinė lietuvių kalba, siūlo trys konservatoriai. Parlamentarai Audronius Ažubalis, Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas parengė Švietimo įstatymo pataisas, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės mažumos kalba.

Išorinei reklamai įrengti reikalingus leidimus gauti bus lengviau. Seimas ketvirtadienį sušvelnino reikalavimus išorinei reklamai: už balsavo 88 Seimo nariai, o susilaikė tik konservatorius Audronius Ažubalis. Nuo liepos be leidimo bus galima įsirengti nedidelių matmenų išorinę reklamą – iki 0,3 kvadratinio metro. Leidimai išorinei reklamai bus išduodami iki 10 metų, o ne penkeriems, kaip dabar. Norint tokią reklamą įrengti ant daugiabučių, reikės ketvirtadalio gyventojų sutikimo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad parlamentaras konservatorius Audronius Ažubalis pažeidė įstatymus, pavėluotai deklaravęs sutuoktinės darbovietę ir sandorius dėl automobilių. VTEK tyrimą atliko žurnalisto kreipimosi pagrindu.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas teigia negalėjęs leisti komiteto posėdyje trečiadienį dalyvauti Užsienio reikalų komiteto nariui konservatoriui Audroniui Ažubaliui.   „NSGK posėdis buvo uždaras, kuriame svarstoma informacija, susijusi su valstybės paslaptimis, tam galioja principas „būtina žinoti“. Šiandien aš pasielgt kitaip negalėjau. Jei pasielgčiau kitaip, pažeisčiau įstatymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė apsisprendė pertvarkyti ministerijos struktūrą. Opozicija įžvelgia rizikų, kad atsisakius Ekonominio saugumo politikos departamento gali sumažėti dėmesys strateginiams energetikos projektams. Buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis sako, kad jam nerimą kelia planai naikinti Ekonominio saugumo politikos departamentą.

Šešiems lietuvių parlamentarams, ketinusiems vykti į opozicijos renginį Minske, diplomatinės vizos nebuvo išduotos, nes jų vizitas neturėjo „nieko bendro su diplomatija“, tvirtina Baltarusijos Užsienio reikalų minsiterija (URM). Į Minską Jungtinės piliečių partijos pirmininko Anatolijaus Lebedko kvietimu savaitgalį planavo vykti konservatoriai Laurynas Kačšiūnas, Rasa Juknevičienė, Audronius Ažubalis, narystę Liberalų sąjūdyje sustabdęs Gintaras Steponavičius, „valstietis“ Egidijus Vareikis bei ...

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus.

Liko dveji metai iki turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius. Baltarusijoje statoma gigantė, nors ir atsilikdama nuo grafiko, bet auga, o Lietuvai taip ir nepavyksta tam augimui užkirsti kelio. Vyriausybės nariai nutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl elektrinės saugumo, bet plėtoti ekonominius ryšius – o tai, anot Seimo nario Audronio Ažubalio, tarsi bandymas užsėsti dvi kėdes.

Lietuva nuo seno Latviją laiko seserimi, o latviai mus vadina „braliūkais“. Mielai lankome vieni kitų kurortus ir sostines, o susitikę bičiuliaujamės. Tačiau kalbą pakreipus link energetikos, verslo ar saugumo, šypsenos dingsta. Štai Lietuvai jau dešimtmetį nepavyksta baigti Baltijos šalių derybų, kurios svarbios siekiant užsitikrinti europinę paramą Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui.