atlyginimas

Policijos atstovai šiandien pateikė 2013-ųjų ataskaitą. Joje aiškiai atsispindi, ką pavyko pasiekti per praėjusius metus. Balsas.lt pateikia įdomiausius faktus bei būsimų pareigūnų nuomones, kodėl jie pasirinko šią profesiją. Faktai ir skaičiai Pasitikėjimas policija kiekvienais metais didėja. 2013 m. nepriklausomos bendrovės atlikto tyrimo duomenimis, policija pasitiėjoi 69 proc. šalies gyventojų. Prieš 10 metų šis rodiklis net neviršijo 50 proc.

Daiva SAVICKIENĖ Pasiūlymas minimalią algą didinti iki pusantro tūkstančio litų kai kuriuose regionuose sukeltų sumaištį – kai kur toks vidutinis užmokestis. Užvirus diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, imta kalbėti apie įstatymuose numatytą galimybę atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms nustatyti skirtingus minimalios mėnesinės algos dydžius.

Kristina Matuzevičiūtė, Janina Šeputienė / Šiauliai plius Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius.

Daugeliui susidaro įspūdis, kad vis dažniau kalbant apie persidirbusius Volstrito darbuotojus, jį gali palikti patys talentingiausieji, rašo businessinsider.com. Tačiau taip nėra. Atėję čia dirbti jaunieji stažuotojai žino, kur eina. „Tai kažkoks mūsų kartos bruožas“, – naujienų portalui pasakojo vienas 24 metų Volstrite dirbantis jaunuolis.

Naivu tikėtis, kad atsirastų žmogus, kuriam nepatinka gauti darbo pasiūlymą. Vis dėlto džiaugsmas, užliejęs dėl naujo darbo dažnai užgožia darbuotojo susirūpinimą ir naujo darbo užmokesčio dydžio kritišką įvertinimą, rašo businessinsider.com. Vis dėlto derybos dėl atlyginimo dydžio neturėtų būti labai komplikuotas uždavinys. Naujienų portalas įvardija dažniausias darbuotojų daromas klaidas, dėl kurių nepavyksta suderėti su darbdaviu dėl norimos sumos.

Rita ŽADEIKYTĖ Vakar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl Šiaulių miesto mero Justino Sartausko. Etikos sargai tirs, ar meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, kai galimai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl jo paties darbo užmokesčio padidinimo.

 Valdančiųjų politinė taryba antradienį nediskutavo dėl minimalaus atlyginimo, o premjeras teigė kol kas negalintis pasakyti, ar bus svarstoma didinti MMA iki 1509 litų. Politikai sutarė, kad atsižvelgus į valstybės finansinę padėtį, darbo užmokestis bus didinamas kasmet po truputį.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė visiškai nepriimtinais laiko finansų ministro pareiškimus dėl to, kad minimalios algos 2015 metais negalima bus padidinti iki 1509 litų. Politikė pabrėžia, kad valdančiosios koalicijos partneriai, ruošiant Vyriausybės programą, sutarė, kad minimali alga bus nuosekliai didinama. Be to, ji mano, kad finansų ministras nėra susipažinęs su pačių socialdemokratų pasirašytu įsipareigojimu profesinėms sąjungoms dėl minimalios algos didinimo.

Nors ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis metinis atlyginimas 2014-aisiais augs apie 5 proc., SEB banko šeimos finansų ekspertė, ekonomistė Julita Varanauskienė to nelaiko itin geru ženklu. „2013-aisiais vidutiniškai atlyginimai augo 6 proc., bet ar visi tai pastebėjo?“ – laidoje „Ryto espresso“ klausė ekonomistė.  Pasak specialistės, šiais metais vieniems asmenims atlyginimai gali didėti daugiau nei 5 proc., o kitiems – vos 2 proc.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad minimali mėnesio alga procentais turėtų didėti panašiai tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis. „Finansų ministerijos skaičiavimai ir prognozės rodo, kad 2014, 2015, 2016 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti maždaug apie 5 proc. kiekvienais metais.

Už žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus kalėti nuteistas Henrikas Daktaras iš valstybės prisiteisė 3 tūkst. litų neturtinės žalos, nes teismas nustatė, kad Lukiškių izoliatoriuje-kalėjimo kamera, kurioje nuteistasis laikytas, neatitiko higienos normų.

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.

Beveik prie altoriaus palikta moteris iš Džordžijos valstijos nusprendė pamokyti buvusį sužadėtinį. Daugiau nei 10 metų trukusių santykių pabaigoje teismas nurodė, kad Melissa Cooper turi gauti 50 tūkst. dolerių kompensaciją. Jos buvęs partneris, IT specialistas Christopheris Nedas Kelley buvo apkaltintas pažado vesti sulaužymu, informuoja odditycentral.com. Pora gyveno kartu nuo 2000 metų kartu su savo vaiku ir vyriškio vaiku iš ankstesnių santykių.

Vida Tavorienė Remdamiesi augančios ekonomikos rodikliais, ekspertai kalba apie gerėjantį gyvenimą ir didėjančius atlyginimus. Vadinasi, ir šiųmetinės šventės turėtų būti sotesnės. Tačiau šventinio spindesio daugiau didžiuosiuose miestuose, o iš kaimo nesitraukia skurdas. Turtingesnes vaišes galės suruošti politikai, valdininkai, kurių atlyginimai jau įveikė krizę, o pensininkai, kultūros darbuotojai, policininkai ir daug kitų pareigūnų bei specialistų turės taupyti.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Šveicarijos viešojoje erdvėje įsibėgėja diskusijos dėl pasiūlymo skirti kiekvienam piliečiui septynių tūkstančių litų pajamų per mėnesį. Už visuotines pajamas kovojanti piliečių grupė rudenį surinko daugiau nei įstatymo nustatytus šimtą tūkstančių parašų referendumui rengti. Pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos principus, rezultatai įpareigos keisti įstatymus, todėl diskusijos dėl pajamų Šveicarijos viešojoje erdvėje rimtai įsibėgėja.

Kokie bus patys geidžiamiausi darbai 2014 metais, klausia businessinsider.com. Verslo naujienų portalas pasidomėjo, kokiems darbams JAV ekspertai prognozuoja didžiausią mėnesinį darbo užmokestį ateinančiais metais. 1. Programėlių kūrėjai Vidutinis val. užmokestis: 45,06 JAV dolerių Darbo vietų skaičiaus padidėjimas nuo 2010 metų: 11 proc. Darbuotojų skaičius JAV: 1, 042, 402 2. Marketingo specialistai Vidutinis val.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų atstatyti 2009 metais nuleistas biudžetinėse įstaigų mokamų priedų lubas. Jei Vyriausybė pritartų, galėtų didėti nacionalinių ir valstybinių kultūros, meno įstaigų vadovų bei aukščiausiojo profesinio meninio lygio darbuotojų priedai. Siūloma, kad šie priedai galėtų vėl siekti 2 atlyginimų dydį. 2009 metais šis dydis buvo sumažintas iki 1,4 atlyginimo.

Tik 10 proc. šalies gyventojų jaučia gyvenimo pagerėjimą, kiti mano, kad padėtis blogėja arba nejaučia jokių pokyčių. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mano, kad situacija pagerėtų, jei šalyje vis dėlto būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda labai tuo abejoja.   „Kur nėra progresinių mokesčių? Lūzerių šalyse. Nu tai tarp tų lūzerių šalių yra ir Lietuva“, - drąsiai kalbėjo A. Sysas.

Raimonda ALYSIENĖ Jei ekonominė krizė ir baigėsi, tai ne visiems. Aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojai jau gali džiaugtis gerokai didesniais atlyginimais, o mažiausiai uždirbantiems ar pensininkams belieka skaičiuoti centus ir misti kruopomis. Reikės maždaug 240 mln.

 Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) darbuotojai nuo balandžio negauna atlyginimų. Vilniaus miesto savivaldybė jiems skyrė lėšų tik pirmajam šių metų ketvirčiui, mažai kas pasikeitė, kai rudenį centrą iš Vilniaus savivaldybės perėmė Sveikatos apsaugos ministerija – iš Ligonių kasų įstaigai pinigų skirta vos už vieną mėnesį, praneša naujienų portalas 15min.lt. „Gyvename taip pat – algų negauname.

Jei dėl netikėtų ar nuo jos nepriklausančių pokyčių rinkoje kompanija susidurs su problemomis ir bus priversta gerokai sumažinti atlyginimus, tokią padėtį 4-6 mėnesius tvers tik 17 proc. darbuotojų, o 10 proc. iš karto ims dairytis naujos darbo vietos. Nesvarbu, kad esamoje darbovietėje tenkino ir kolektyvas, ir vadovybė, ir atlyginimas. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs lietuvių darbuotojų „kantrybės“ tyrimą, kurio metu apklausti 353 dirbantieji.

Irena Budrienė / Šiaulių kraštas Streikuoti besirengiantys Šiaulių Psichiatrijos ligoninės darbuotojai nerimauja ne veltui. Jie nenori būti prijungti prie Respublikinės Šiaulių ligoninės, nes turi ką prarasti: ūkvedys ir slaugos administratorė šioje ligoninėje kas mėnesį gauna po 7–8 tūkstančius litų atlyginimo. Nors oficiali streiko priežastis kita – esą nenorima pabloginti sąlygų pacientams.

Tuo tarpu kai ugniagesių gelbėtojų vadai su generolu Remigijumi Baniuliu priešakyje eilėje prie teismų laukia per krizę sumažintų atlyginimų grąžinimo, eiliniams pareigūnams neleidžiama pasirūpinti net savo uniformomis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius R. Baniulis jau penktus metus nesugeba išspręsti gėdingo ugniagesių uniformų klausimo.

Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, jauna šeima, kuri neturi būsto ir nori išlaikyti 2 vaikus, be 5000 Lt Vilniuje sunkiai išsivers. Anot ekonomistės, ši suma reikalinga būtinoms reikmėms.   „Jeigu manęs paklaustų, kiek turi uždirbti jauna šeima, norinti auginti du vaikučius ir neturinti būsto, tam, kad pragyventų Vilniuje, atsakyčiau, kad jiems reikia 5000 Lt.

Lietuvoje žmonės dažnai piktinasi per mažu atlyginimu, o štai vienas indas išėjo iš darbo dėl per didelio uždarbio, skelbia metro.co.uk. 32 metų kompiuterių programuotojas iš Bangalore miesto (Indija) gaudavo 450 svarų sterlingų atlygį, tačiau buvo įsitikinęs, kad jo uždarbis yra per didelis. Kadangi prašymai sumažinti atlyginimą buvo ignoruojami, vyrukas nusprendė išeiti iš darbo. „Aš susirgau depresija, todėl nusprendžiau palikti šį darbą ir ieškotis naujo“, – pasakojo Sandeepas Jia.

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

 Siūlyti didesnį atlyginimą – ne visada geriausias būdas kelti darbuotojų motyvaciją. Naujausias Harvardo universiteto tyrimas, kurį aprašo naujienų portalas qz.com, atskleidžia, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp atlygio ir produktyvumo kilimo. Vis dėlto, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, jeigu darbdavys duoda papildomų pinigų, kurie yra neįskaičiuoti į atlyginimą, darbuotojų produktyvumas kyla. Pasak Harvardo mokslininkų, tokių darbuotojų produktyvumas ūgteli visus 20 proc.

 Atsiradus daugiau išteklių, dauguma gyvūnų veda daugiau palikuonių, tačiau žmonių atveju vyksta priešingas procesas. Kodėl? Ir kaip mūsų pasirinkimai paveiks žmonijos ateitį? Gyventojų perteklius, ko gero, yra didžiausias žmonijai kylantis iššūkis. Iki 1800-ųjų metų mūsų skaičius pasiekė 1 milijardą. Dabar žmonių daugiau, nei 7 milijardai ir iki 2085-ųjų šis skaičius taikosi pasiekti 10 milijardų. Nors tai ir kelia problemų, tačiau kartu tai yra mūsų, kaip rūšies, sėkmės liudijimas.

 Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika.

„Nieko neveikimas yra šios valdžios bruožas“, – taip, praėjus ketvirčiui Seimo kadencijos, valdžios darbą apibūdino liberalas Remigijus Šimašius. Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys pritarė kolegai ir teigė, kad Seime atlyginimas jam mokamas be reikalo.  „Šiandien Seime mes matome labai aiškią stagnaciją. Seime, turiu prisipažinti, algą gaunu beveik veltui, nors kiekvieną dieną aš būnu jame nuo ryto iki vakaro, bet Seimo salėje netenka pabuvoti. Įstatymų nėra.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė šiandien dalyvaus Seimo valdybos posėdyje ir valdybos nariams paaiškins apsisprendimo kreiptis į teismą dėl susidariusios iškreiptos apmokėjimo už darbą sistemos sureguliavimo motyvus. „Kreipiausi į teismą, kad būtų ištirta, ar atsiradę sisteminiai apmokėjimo už darbą alogizmai neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė G. Švedienė.

Dėl siekio per teismą atgauti neteisėtai sumažintą atlyginimą Seimo valdyba kviečiasi valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę. „Seimo valdyboje kitą trečiadienį, buvo prašymas valdybos narių, norime pakviesti valstybės kontrolierę ir išgirst motyvus, kodėl Valstybės kontrolė, kaip atsakinga už lėšų kontrolę ir efektyvų panaudojimą, žinodama, kad valstybėj yra sisteminių problemų, sudėtinga grąžinti pensininkams, kuriems buvo paimti pinigai, reikalingas milijardas litų, jie patys eina į teismus dėl...

 Bazinis pareiginės algos dydis kitąmet turėtų likti toks pat kaip ir šiemet - 450 litų. Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pritarti šio dydžio sumažinimui. Už tai balsavo 57 parlamentarai, 15 buvo prieš, 9 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Projektą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tvirtino, kad nors truputį pakelti šį dydį nėra galimybių.

Remdamasis prieš porą savaičių viešojoje erdvėje pasirodžiusiais siūlymais, jog darbo dieną reikėtų trumpinti iki 6 valandų, specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko apklausą, kurioje dalyvavo 664 respondentai. Jų buvo klausiama, ką šie veiktų su likusiu nuo darbo laiku. Paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų ilsėtųsi ir užsiimtų savo mėgstama veikla, o dar trečdalis skirtų tą laiką šeimai.   Tik 11 proc. respondentų teigė, kad susirastų antrą darbą, o 7 proc.

Nors Vilniaus savivaldybę slegia daugiau nei milijardo litų skola, kai kurių savivaldybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai per metus gerokai išaugo. Patys vadovai tikina, kad jų algos didėja natūraliai gerėjant bendrai situacijai Lietuvoje, rašo savaitraštis "Vilniaus diena". "Vilniaus dienos" pateikiamais duomenimis, didžiausi atlyginimai trečią šių metų ketvirtį buvo Miesto ūkio ir transporto departamento kuruojamos srities įmonėse.

 Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį. Kyla klausimas, ar toks atotrūkis pagrįstas? Akivaizdu, kad ne.

Žiniasklaidos priemonėms paskelbus, kad kai kurie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai liepos-rugsėjo mėnesiais deklaravo savivaldybėje dirbę po 16 valandų per parą ir už tai gavę atlygį iš savivaldybės biudžeto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Valdas Benkunskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar minėtu atveju nėra sukčiavimo, ar kitos nusikalstamos veikos požymių.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad su kitų metų biudžetu jokių naujų mokesčių nebus įvedinėjama, o Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomenduojamiems automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčiams – dar ilgas kelias. Pasak ministro, biudžetas bus pildomas gerinant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbą, o ar ilgai savo postą išlaikys VMI vadovas, jis teigė negalintis pasakyti.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisas dėl algų viešajame sektoriuje atkūrimo, tačiau pareiškė, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą pasirinktas „ne pats optimaliausias kelias“.   „Vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą pasirinktas ne pats optimaliausias kelias. Tačiau šios pataisos numato konkretų Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo mechanizmą ir leidžia pradėti sunkmečiu sumažintų algų atstatymo procesą“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

Keliauti po pasaulį yra itin smagus užsiėmimas. Tik turėk pinigų. Būtent čia ir prasideda didžiosios linksmybės. Būdami užsienyje lietuviai taip įprato lyginti prekių ir paslaugų kainas, versti eurus ar kitą valiutą į litus ir užsiimti matematiniais skaičiavimais, kad retkarčiais pats atostogų džiaugsmas nuplaukia į antrą planą. Taupūs mes žmonės, nieko nepadarysi. Juolab, kad toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti švaistytis sunkiai uždirbtais pinigais į kairę arba į dešinę.

Siunčiate gyvenimo aprašymus, einate į darbo pokalbius, tačiau vis nesulaukiate skambučio iš būsimo darbdavio? Dienos eina, o jūs vis dar neturite darbo. Naujienų portalas „Business insider“ pateikia galimas priežastis, kodėl taip nutinka.

Kelis mėnesius atlyginimų negaunantys Vilniaus kiemsargiai antradienį surengė protesto akciją prie Vyriausybės, tikėdamiesi atkreipti centrinės valdžios dėmesį į savo problemas. Vyriausybė teigia, kad atsakomybė tenka miesto valdžiai, o darbuotojo teisė į atlyginimą privalo būti gerbiama.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad vykdant projektą „Baltieji chalatai“ mokesčių specialistai nustatė vieną veterinarijos kliniką, kuri nedeklaravo beveik 300 tūkst. Lt pajamų. Į valstybės biudžetą baigiama sumokėti beveik 60 tūkst. litų pelno, gyventojo pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, o nuo rugsėjo 1-osios dviem klinikos darbuotojams atlyginimas padidintas nuo 800 iki 1,5 tūkst. litų.

Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (25 proc.), visiškai patenkinti savo atlyginimu būtų tik tuo atveju, jei jis pakiltų 100 ir daugiau procentų. Tai, atlikę apklausą, išsiaiškino specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, vos 2 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems užtektų ir 10 proc. padidinto atlyginimo. Anot jos, tokie rezultatai atskleidžia kelis svarbius dalykus.

VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius Šių metų gegužės–birželio mėnesiais trijose Baltijos šalyse buvo atliktas atlyginimų tyrimas. Buvo siekiama išsiaiškinti įvairių pareigybių ir profesijų atlyginimų kitimo tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį, nes tai nesuteikia realiai naudingos informacijos. Paaiškėjo, kad lietuvių verslininkai darbuotojams moka mažiausius atlyginimus, o estai visose tyrimo srityse aiškiai pirmauja.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą. Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Nuo kitų metų ketinama atstatyti sumažintus atlyginimus visiems valstybės pareigūnams ir tarnautojams, o nuo 2015 metų galėtų būti grąžintos ir sumažintos pensijos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tuo metu šalies prezidentė kritikuoja ministro siūlymą šiemet atlyginimus atstatyti tik iš dalies.

Bendrovė „vokeliuose“ išmokėjo 35 tūkst. litų, nors vien tik šiais metais darbuotojų darbo užmokesčiui ji gavo beveik 67 tūkst. litų iš Europos Sąjungos fondo bei Kauno teritorinės darbo biržos. 2013 m. rugpjūčio 27 d., Kaunas.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 2253 litus. Per ketvirtį šis rodiklis išaugo 0,9 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus vidutinis bruto atlyginimas šalyje padidėjo 4,6 proc. Sparčiau už šalies vidurkį per metus algos augo privačiame sektoriuje. Realusis darbo užmokestis (atmetus kainų komponentės įtaką) palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 0,3 proc. ir 3 proc.