atlyginimai

Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba sutarė ir pasiūlė Vyriausybei, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų. Be to, taryba rekomendavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems žmonėms didinti 20 proc. iki 750 eurų. Tiesa, dėl šio dydžio dar spręs Seimas priimdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Tuo metu galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Pirmojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis įmonėje „Lidl Lietuva“ prieš mokesčius siekė 1925,42 eurus ir buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonei papildomai investavus į darbo užmokesčių biudžetą, nuo šių metų sausio 1 d. atlyginimai augo visų parduotuvių ir logistikos centro komandų nariams, o rugsėjį padidės ir administracijos darbuotojų atlyginimai. Kaip rodo portalo „Rekvizitai.lt“ duomenys, šių metų sausio–kovo mėn.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Viena pagrindinių prokuratūros problemų yra mažas finansavimas bei nepakankami prokurorų atlyginimai, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Anot jos, išaugus energetinėms kainoms, padidėjus išlaidoms dėl depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, pernai prokuratūra baigė su skola, o biudžeto augimas daugiausiai ir buvo skirtas skolų padengimui. „Tačiau norisi tikėtis, kad vis dėlto bus atsižvelgta į mūsų poreikį ir būsime išgirsti ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl mūsų atlyginimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kur darbą pradeda naujoji pirmininkė Danguolė Bublienė. Su ja šalies vadovas aptarė „opius teismų bendruomenei klausimus“, įskaitant teisėjų atlyginimus, pranešė Prezidentūra. „Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams.

Jeigu Seimas patvirtintų valstybės tarnybos reformą, teisėjų atlyginimai būtų padidinti jau šiemet, sako teisingumo ministrė. „Vyriausybė yra numačiusi, kad jeigu Seimas jau dabar jį (valstybės tarnybos reformos paketą – BNS) priima, nuo liepos 1-osios teisėjai gali gauti didesnes algas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska. Ji komentavo pranešimus apie teisėjų skundus teismams dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, nedidinant jų darbo užmokesčio.

Iš 76 veiklos sričių 67-iose vyrų vidutinis atlyginimas išlieka aukštesnis nei moterų – šių metų sausį vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 229 eurais daugiau nei moterys, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė, atlikta remiantis „Sodros“ duomenimis.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbia apie naują keleivių salono įgulos įdarbinimo kampaniją. Įmonė teigia siekianti užtikrinti įvairovę ir kviečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir įgūdžių bei ragina kandidatuoti asmenis, kurie jau turi ilgalaikės darbo patirties kitose srityse, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendrovės atstovai nurodė, kad šiuo metu ieško net 100 naujų specialistų, kuriems tereikia vidurinio išsilavinimo – apmokymus organizuos pati įmonė.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojams tapo sunku sudurti galą su galu. Daugelis darbuotojų skundžiasi, kad infliacija augo sparčiau nei jų alga. Todėl nemažai jų šiemet planuoja keisti darbą, pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti. Specialistai įspėja darbdavius, kad jie atlyginimus dažnai kelia per vėlai, tada, kai darbuotojas jau gauna kitą darbo pasiūlymą.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje darbuotojų atlyginimų mediana sausį siekė 15,9 tūkst. eurų iki mokesčių ir buvo didžiausia šalyje, rodo „Sodros“ duomenys. Įmonėje, kurioje dirba 21 darbuotojas, vidutinis atlyginimas iki mokesčių pirmąjį šių metų mėnesį buvo 17,9 tūkst. eurų. Toliau rikiavosi JAV programinės įrangos kūrėjos „Ubiquiti Networks Europe“ padalinys, kuriame dirba 45 darbuotojai – mediana buvo 10,3 tūkst., vidutinis atlyginimas – 11 tūkst.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo infliacijos. Be to, atlyginimai kilo lėčiau nei pensijos.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos ekonomika metų pabaigoje smuko beveik 2 proc. ir tai yra didžiausias smukimas nuo pat finansų krizės prieš 15 metų, tačiau metinės ekonomikos apžvalgos pristatyme buvo teigiama, kad skaičiai nėra tokie blogi, kokių galėjome tikėtis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis šią mintį pakomentavo ir atsakė, ar tai tiesa.

Vokietijos technologijų koncerno „Siemens“ Suomijos padalinio Lietuvos filialo, kuriame dirba 28 darbuotojai, atlyginimo mediana gruodį buvo didžiausia šalyje – ji siekė 14,2 tūkst., eurų iki mokesčių, o vidutinis atlyginimas – 16,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Kipre registruotos žaidimų kūrėjos „Wargaming Vilnius“ (988 darbuotojai) atlyginimo mediana buvo 10 tūkst., vidutinis atlyginimas – 14,6 tūkst.

Krizė vis plačiau rodo savo dantis ir renkasi aukas. Kėdainiuose veikusi mažoji bendrija „Jūsų oazė“, kuri valdė kavinukę tuo pačiu pavadinimu, susidūrė su finansiniais sunkumais. Ne mažiau sunkumų atsirado ir žmogiškuosiuose santykiuose – finansinių bėdų prispaustas mažosios bendrijos vadovas ieško paaiškinimo, kodėl įmonės veikla staiga tapo labai nuostolinga, o trys darbuotojos piktinasi iki šiol negaunančios atlyginimų ir teisybės ieško tiek darbo inspekcijoje, tiek su teisininkais.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia. Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, kitais metais galės šiek tiek atsikvėpti. Minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės apie 15 proc. Tuo metu daugiau uždirbantys gyventojai turės tenkintis lėtesniu atlyginimų augimu. Prognozuojama, kad jiems algos turėtų augti iki 10 proc.  Ekonomistai tvirtina, kad daugiausiai išlos kvalifikuoti darbuotojai, kurių darbdaviai nerizikuos prarasti, todėl didins jiems algas, net ir patirdami ekonominių sunkumų.

„Forbes“ pristatė dešimtuką daugiausiai uždirbančių 2022 m. sezono „Formulės 1“ pilotų. Nuo pat 2013 m. šiame sąraše dominavo britas Lewisas Hamiltonas („Mercedes“), bet šiemet situacija pasikeitė. Naujuoju lyderiu tapo dukart pasaulio čempionas olandas Maxas Verstappenas. „Red Bull“ lyderis per metus iš viso uždirbo 60 mln. JAV dolerių. Jo alga siekė 40 mln. JAV dolerių, o dar 20 mln. JAV dolerių jis gavo kaip premijas. L.Hamiltono alga siekė 55 mln. JAV dolerių, o premijų jis negavo.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Klaipėdos logistikos bendrovės „Baltic Port Agency“ atlyginimų mediana spalį buvo didžiausia Lietuvoje – 12,3 tūkst. eurų, o vidutinis 21 darbuotojo atlyginimas – 11 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 20 darbuotojų atlyginimų mediana spalį buvo 10,3 tūkst. eurų, vidutinis atlygis – 11,6 tūkst. eurų.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį, kuris viršijo 50 tūkst. eurų (iki mokesčių), Lietuvoje rugsėjį mokėjo plastiko ir metalo gaminių inžinerijos paslaugų bendrovė „Gemini grupė“, kurioje tuo metu dirbo keturi darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Su Kremliui artimu oligarchu Andrejumi Melničenka siejama trąšų gamintoja „PhosAgro Baltic“, kuriai dėl Europos Sąjungos sankcijų Lietuvoje įšaldytos akcijos ir lėšos, keturiems savo darbuotojams rugsėjį išmokėjo vidutiniškai po 35,8 tūkst.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc.

Širvintose esančiame baldų fabrike „Templari“ dirbantiems darbuotojams iš Ukrainos tinkamai neišmokamas atlyginimas, antradienį rašo portalas lrt.lt. Portalo duomenimis, bent dešimt darbuotojų iš Ukrainos bendrovėje atlyginimas neišmokėtas už rugsėjį bei dalį rugpjūčio.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Regionų apygardos administracinis teismas pirmadienį rengiasi pradėti nagrinėti teisėjų skundą dėl atlyginimų. Kaip BNS informavo teismas, 25 teisėjų inicijuota byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.

Nuolat lankantis parduotuvėse ir kas savaitę matant vienų ar kitų produktų kainas, jų pokytis į akis gali nekristi. Tačiau kai palygini, kiek per metus pabrango įprasčiausi maisto produktai, galima griebtis už galvos, nes reto žmogaus pajamos augo taip sparčiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę atnaujina kelių dešimčių skirtingų maisto produktų kainas, kurios fiksuojamos įprastose šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Portale produktukainos.

Nepaisant sunkmečio, darbdaviams Lietuvoje trūksta darbuotojų. Prekybininkai naujus darbuotojus bando prisivilioti dovanų kortelėmis. O pramonės įmonės naujų darbuotojų jau ieško užsienyje. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai kelia atlyginimą, o nekvalifikuotiems – mažina. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šiuo metu ieškoma 309 naujų darbuotojų.

Migracijos departamentas prašo kitąmet labiau nei numatyta didinti darbo užmokesčio fondą, nes nepavyksta išlaikyti patyrusių specialistų. Šią savaitę bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis teigė, kad departamento darbuotojų atlyginimai nekonkurencingi, o darbo krūvis – didžiulis.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatyta lėšų didesniems medikų atlyginimams – jie turėtų augti 8 proc., sako  sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais turėtų augti vidutiniškai apie 8 proc.“, – pristatydamas Seime kitų metų PSDF biudžetą teigė A. Dulkys.    Pasak ministro, medikams, dirbusiems su koronaviruso pacientais, iš rezervo bus išmokėta 23,5 mln. eurų.

Seimas antradienį ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, kitais metais didinti penkiais eurais iki 186 eurų.  „Teikiamo projekto tikslas – nustatyti, kad 2023 metais sutartas bazinis dydis pasieks 186 eurus, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu – 181 euru.

Vyriausybė pirmadienį planavo pristatyti Seimui didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams, darbuotojams pagal darbo sutartis, statutiniams pareigūnams ir prokurorams.  Bet šie planai bent kol kas griūna.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad darbo skelbimų šiuo metu mažėja, o norinčiųjų įsidarbinti konkurencija – didėja. Vis tik IT specialistai, patirties turintys vadovai vis dar graibstomi darbdavių, jiems siūlomi atlyginimai siekia iki 11 tūkst. eurų. Karjeros portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad dabar Lietuvoje didžiausi atlyginimai siūlomi patyrusiems vadovams (aukščiausio lygio, padalinių) ir aukštesnio lygio (angl.

Kol politikai laukia didesnių atlyginimų, valstybinių įmonių vadovai gali būti ramūs – jų algos 2-3 kartus didesnės nei seimūnų. Generalinis urėdas gavo 18 tūkstančių eurų algą, o kitų didesnių įmonių direktoriai gauna dvigubai daugiau nei mūsų premjerė. Dar labiau stebina tai, kad Seimo nariai gauna tiek pat, kiek eilinio mažo miestelio šilumos ūkio direktorius. Daugiau apie iškreiptą Lietuvos valstybinių algų sistemą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo rūmuose kilo bruzdesys.