atlyginimai

Bene 60 proc. statutinių pareigūnų nuo šių metų sausio 1 d. padidėjo atlyginimai. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Šių metų biudžete pareigūnams skirta beveik pusė milijardo eurų. Tai yra beveik pusė viso vidaus reikalų sistemos biudžeto.

Šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dėl sumažėjusios paklausos ir neigiamo poveikio dėl palūkanų normų, privačiame sektoriuje prognozuojamas kuklesnis augimas. „Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Po to, kai daugelyje Vokietijos oro uostų įvyko aviacinės saugos darbuotojų vienos dienos streikas, dar vienas streikas prasidėjo Hamburgo oro uoste. Profesinė sąjunga „Verdi“ pakvietė antžeminių tarnybų darbuotojus penktadienį nuo 3.00 val. (2.00 val. Grinvičo laiku) iki 23.59 val. stabdyti darbus. Oro uosto teigimu, šio streiko pasekmės keleiviams turėtų būti labai nedidelės. Pirmiausiai ryte buvo atšaukti trys išvykstantys ir trys atvykstantys skrydžiai, nurodoma oro uosto svetainėje.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Paprastai gruodžio mėnesį nemažai darbuotojų gauna įvairius priedus ir premijas už pasiektus rezultatus. Šie pinigai dažniausiai išmokami iki metų pabaigos. Panašu, kad šių metų pabaigoje kaip niekad daug darbuotojų pinigų gavo daugiau. Ketvirtadienį „Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad praėjusių metų gruodį 10 tūkst. eurų ar didesnį darbo užmokesčio vidurkį fiksavo 96 šalyje veikiančios įmonės. Tai yra kone 50 proc.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinis bazinis atlyginimas pernai augo sparčiausiai Baltijos šalyse, rodo naujausias tyrimas.  Bendrovės „Figure Baltic Advisory“ atlikto tyrimo duomenimis, pernai, kaip ir 2022 metais, Lietuvoje vidutinis jų mėnesio bazinis atlyginimas augo 13,6 proc., Latvijoje – 9,2 proc., Estijoje – 8,8 procento. Lietuvoje augo 85 proc. vadovų bazinis atlygis, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 75 proc. ir 69 proc.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Vidutinis  darbo užmokestis į rankas Vilniuje ir mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse gali skirtis ir 400-500 eurų. Neretai tenka girdėti pasvarstymų, jog atotrūkis kurią „antrąją Lietuvą“. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, toks atotrūkis nėra išskirtinai Lietuvos problema, o valstybės taikomos priemonės nors ir gali palengvinti situaciją, tačiau neišspręs esminių demografinių problemų.

  Seimas antradienį dviem etapais – nuo 2024 ir dar kartą nuo 2025 metų sausio – pakėlė prokurorų atlyginimus. Prokuratūros įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107 Seimo nariams, prieš buvo šeši ir susilaikė 13 parlamentarų. Nustatyta, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos prokurorų pareiginė alga bus padidinta tiek, kad ji sudarys ne mažiau 75 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos – ne mažiau kaip 90 proc.

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Seimas antradienį priėmė 2024 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Lidl Lietuva“ tradiciškai pasveikins savo darbuotojus ir jų vaikus. Šiemet kolektyvo narius ir jų atžalas džiugins saldžios staigmenos, žaidimai ir 100 eurų vertės „Lidl“ dovanų kortelės apsipirkimui. Dovanos yra ne vienintelė gera žinia darbuotojams – nuo Naujųjų metų įmonė didins atlyginimus parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams, darbo užmokestis jiems augs nuo 4 iki 9 procentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc. iki 1812 eurų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda demagogija pavadino valančiųjų politikų priekaištus, jog ragindamas sparčiau kelti mokytojų atlyginimus jis nenurodo finansavimo šaltinių. Pasak G. Nausėdos,  valstybės biudžeto pajamos būtų didesnės, jei būtų įgyvendinta mokesčių reforma. „Šitą demagogiją aš girdžiu jau keletą metų iš eilės. Kiekviename savo metiniame pranešime teigiau tai, kad turime kaip galima greičiau įgyvendinti mokesčių reformą.

Seimas nuo sausio pakėlė atlyginimus mokslo darbuotojams, bendras augimas kitąmet turi siekti maždaug 30 proc., skaičiuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Seimas antradienį priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 procento. tokie pakeitimai priimti už balsavus 126 Seimo nariams, vienas buvo prieš ir trys susilaikė.

Seimas šią savaitę apsvarstęs pritarė pataisoms, kuriomis numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus. Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius padidinti 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 procento. Kaip nurodoma pataisų aiškinamajame rašte, bendras mokslo darbuotojų darbo užmokesčio augimas kitąmet vidutiniškai siektų 30,6 procento.

Kelios dešimtys opozicijos atstovų siūlo atlikti auditą, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio, o lėšos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai. Nutarimo projektą su pavedimu Valstybės kontrolei iki kitų metų vasario 1 dienos atlikti tokį auditą registravo 43 parlamentarai, daugiausiai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų. Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12 procentų,  tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10 procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) piktinantis dėl minimaliai kylančių algų Vidaus reikalų ministerijos paskelbtoje skaičiuoklėje, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sako, kad joje atsispindi tik dalis atlyginimų didinimui numatytų skirti lėšų. Kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija (VRM), iš kitų metų biudžete numatytų 37 mln. eurų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, skaičiuoklėje atsispindi tik dalis jų – 11,7 mln.

Vyriausybė palaikytų siūlymą kitąmet prokurorams darbo užmokestį didinti labiau nei planuota ir šį procesą vykdyti dviem etapais, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė pritartų tokiam kompromisui. Toks pasiūlymas tikrai gali būti įgyvendintas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį pritarė siūlymui, kad prokurorų atlyginimams didinti kitąmet papildomai būtų skiriama ne 8,6 mln.

Europos Sąjungoje dirbančios moterys vis dar uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai, paskelbė Europos Komisija. Tai reiškia, kad kiekvieną vyro uždirbtą eurą atitinka 87 centai moteriai, sakoma EK antradienio pareiškime. Vertinant kitu kampu, moterys turi dirbti daugiau dienų per metus, kad gautų tokį patį metinį atlyginimą kaip vyrai.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12-a procentų, tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10-ies procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.

 JAV medicinos priemonių ir medikamentų gamintojos „Baxter International“ antrinė rinkodaros ir reklamos bendrovė Lietuvoje „Baxter Lithuania“ rugsėjį mokėjo didžiausias algas šalyje – penkiems darbuotojams priskaičiuota po 33,7 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Reklamos agentūra „Future Technologies“ šešiems darbuotojams išmokėjo po 26,6 tūkst. eurų, mašinų įrangos komponentų projektavimo, remonto ir prekybos įmonė „SKF Lietuva“ (7 darbuotojai) – po 21,2 tūkst.

„Sodra“ dalijasi didžiausių šalies atlyginimų statistika. Paaiškėjo, kad nuo šiol daugiausiai Lietuvoje uždirba teisėjai – jiems nuo liepos padidinus algas, teisėjai vidutiniškai į rankas gauna pusketvirto tūkstančio eurų. Solidžiais atlyginimais taip pat nenusileidžia įvairių sričių vadovai, pilotai, gydytojai, programinės įrangos kūrėjai. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje netrūksta darbo skelbimų, kur darbdaviai vilioja darbuotojus atlyginimais, siekiančiais ir 10 tūkstančių eurų.

Ministrų kabinetas trečiadienį padidino valstybės apmokamų advokatų valandinį darbo užmokesčio bazinį dydį – nuo sausio jis sieks nebe 20, o 25 eurus. Vyriausybė taip pat pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui 50 eurų bazinį dydį mokėti specialius mokymus išklausiusiems ir specializuotose bylose dirbantiems advokatams. Dvigubai didesnio atlyginimo galimybę numato vasarą priimtos įstatymo pataisos.

Majamio „Inter“ žvaigždė argentinietis Lionelis Messi yra geriausiai apmokamas MLS žaidėjas, o jo metinis garantuotas atlyginimas siekia rekordinę 20,4 mln. JAV dolerių sumą. MLS žaidėjų asociacija skelbia, kad į šią sumą įeina tik L.Messi atlyginimas. Šių metų pradžioje Majamio klubo bendrasavininkas Jore Masas ispanų leidiniui „El Pais“ atskleidė, kad visas argentiniečio atlyginimas, į kurį įeina ir dalis, gaunama iš lygos sutarties su „Apple TV“, siekia 50-60 mln. JAV dolerių.

Profsąjungos jau gatvėse protestavo prieš valdančiųjų stumiamą viešojo sektoriaus darbuotojų reformą. Jos perspėja, kad valdžia daugumos darbuotojų algas keleriems metams įšaldys, o didesnių algų sulauks tik vadovai ir gaunantieji minimalią algą. Valdantieji net neneigia, kad taip gali nutikti, tačiau teisinasi, esą būtent vadovų algos biudžetinėse įstaigose labai atsiliko nuo privataus sektoriaus.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos rajone veikiančio Radailių dvaro poilsio komplekso, įtariant mokesčių vengimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą. „Tyrime tarnyba turėjo informaciją, kad algos mokamos vokeliuose, neapskaitomos pajamos.

Žurnalas „Forbes“ paviešino geriausiai apmokamų pasaulio futbolininkų sąrašą. Kaip ir galima tikėtis, geriausiai apmokamu 2023 metų futbolininku tapo Saudo Arabijoje žaidžiantis Cristiano Ronaldo. Vien kontraktas su „Al Nassr“ klubu jam garantuoja 200 milijonus dolerių, o dar 60 milijonų jis prisideda iš už aikštės ribų gaunamo uždarbio. Antroje vietoje įsitaisęs Lionelis Messi.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) antradienį pranešė pradedanti protesto akcijas prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ruošiamus Vidaus tarnybos statuto pakeitimus. Pareigūnų teigimu, siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį ir „griauna pareigūnų bendruomenės pasitikėjimą Vyriausybe kaip darbdaviu“. „Šiandien žvelgdami į statuto pakeitimus sakome – tai bus paskutinis smūgis pareigūnams.

Pajėgiausioje pasaulyje krepšinio lygoje NBA jau įprasta matyti daugybė žaidėjų, pasirašiusių neįtikėtinus kontraktus su komandomis. Nors didžiausios algos komandose dažniausiai skiriamos geriausiems žaidėjams, pasitaiko nemažai atvejų, kai daugiausiai ekipoje uždirba visai ne jos žvaigždė. Prieš NBA sezono startą portalas tv3.lt pristato kiekvienos komandos daugiausiai uždirbsiantį žaidėją 2023–2024 m. sezono metu.

Lietuvoje artėjant šildymo sezonui gyventojai vėl dairosi darbo užsienyje. Tačiau įdarbinimo specialistai pastebi, kad dirbti svetur apsimoka ne visada. Anot jų, ten algos tik šiek tiek didesnės, o pragyvenimui išleisti tenka kur kas daugiau nei Lietuvoje. Vidutiniškai užsienyje nekvalifikuoti sandėlio darbuotojai uždirba apie 2000 eurų popieriuje. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo ir skaičiavo, kad Lietuvoje uždirba dvigubai mažiau nei užsienyje.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streiką pradeda apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs. Mokytojai protestą reikš mokyklose, žada mėnesio trukmės protesto akcijas, žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų.

Penktadienį prasideda švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas mokytojų streikas. Streikuojantys pedagogai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradeda žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki Vyriausybės rūmų. Streiką organizuojančios profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, penktadienį streiką pradeda 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Streikui tęsiantis mėnesį, mokytojai galės prie jo prisijungti vėliau arba nuspręsti jame nebedalyvauti.

Verslininko Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „NDX Group“ rugpjūtį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – šešiems darbuotojams išmokėta po 71,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo atviri „Sodros“ duomenys. Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“, kurioje dirba penki darbuotojai, mokėjo vidutiniškai po 29,1 tūkst.

Kompiuterių programavimo ir konsultacijų įmonės „Railsbank Technology“ atlyginimų mediana rugpjūtį siekė 7,5 tūkst. eurų (iki mokesčių) ir buvo didžiausia Lietuvoje, rodo „Sodros“ duomenys.  Jungtinės Karalystės (JK) atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platformos „Railsbank“ padalinio, kuriame dirbo 33 darbuotojai, atlyginimų vidurkis buvo 8,1 tūkst. eurų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.

Nuo sausio atlyginimus pedagogams galima būtų kelti sparčiau, nei planuota iki šiol, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  „Aišku, dar vertiname galimybes, bet mūsų pirmas žingsnis galėtų būti ir didesnis, negu mūsų pirminiame siūlyme – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Jakštas. Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas su finansų ministre ir premjere trečiadienio susitikime aptarė darbo užmokesčio pedagogams didinimo galimybes. Vis dėlto, apie kokius variantus kalbėta, ministras kol kas neatskleidžia. „Susitikime su premjere ir finansų ministre dar kartą svarstėme darbo užmokesčio didinimo pedagogams variantus, finansines galimybes.

Trečiadienį Vyriausybės nutarimu buvo pritarta Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų atlyginimų didinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymu nustatyta, kad VVĮ vadovų darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, kintamoji dalis ir premija. Pareiginės algos koeficientai bus susiejami su pareiginės algos baziniu dydžiu – 1785,40 eurų. Konkretų pareiginės algos koeficiento dydį nustatys valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Pagrindinės priemonės dėl atlygio atotrūkio mažinimo nukreiptos gerinti situaciją iš darbdavio pozicijos. Nuo 2021 m. SoDra viešina moterų ir vyrų vidutinį darbo užmokestį įmonėse. Šių metų kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių. Tačiau derybose dėl atlygio dalyvauja dvi pusės.