ateitis

Ukraina planuoja plėtoti gerus santykius su Rusija, tačiau savo ateitį sieja su Europa, penktadienį išspausdintame straipsnyje teigia Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Nepaisant sunkumų, pagrindinis žingsnis buvo žengtas: mes pagaliau apsisprendėme dėl savo ateities. Europa tapo Ukrainos užsienio politikos tapatybės pagrindu, o Europos vertybės – mūsų plėtros pagrindu“, – laikraštyje „Zerkalo Nedeli Ukraine“ išspausdintame straipsnyje teigia V. Janukovyčius.

LRT taryba kviečia visuomenę diskutuoti dėl visuomeninio transliuotojo kuriamų programų ir naujos tokių programų valstybinės strategijos. Atviras diskusijų forumas pradėjo veikti internete www.ateitieslrt.lt. Šiame forume laukiamos nuomonės, komentarai, pasisakymai, pasiūlymai, diskusijos. Vertingiausi pasiūlymai bus plačiai aptariami, o vėliau gali būti įtraukti į programų strategiją. Forumas veiks iki šių metų spalio pabaigos.

Tėvų atstumti ir svetimų užauginti žmonės vis dažniau panorsta kuo daugiau sužinoti apie savo biologinius tėvus, galimus giminaičius, užmegzti su jais ryšius. Kartu su įvaikiais jų gimdytojų bando ieškoti ir įtėviai. Sužinoti, kokie jie – tikrieji tėvai, nori ne tik kadaise įvaikinti, dabar jau suaugę žmonės, bet ir vis dar valdiškuose namuose augantys vaikai. Šį mėnesį Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namų darbuotoja lydės į kelionę trylikametį berniuką.

Per pirmą šių metų pusmetį gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė beveik tris milijonus litų. Tai yra 14,1 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Pusmečio gyvybės draudimo rinkos rezultatai šešiais procentais viršijo metų pradžioje Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) skelbtą metinę 8 proc. augimo prognozę. 51 proc., iki 67,6 mln. litų, išaugo vienkartinių gyvybės draudimo įmokų skaičius. Periodinių įmokų skaičius padidėjo 6 proc., iki 219,2 mln. litų.

Pasaulio istorija eina keliu, kurį vis supurto ir pakreipia nenumatyti, ypatingi įvykiai. Jie paveikia tiek ekonominę, tiek socialinę pasaulio sistemą, įsitikinęs Izraelio profesorius futurologas Davidas Passigas. Pirmadienį Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume profesorius pristatė ateities iššūkius technologiniam pasaulio vystymuisi. Nenumatyti atvejai Pasak D. Passigo, pasaulį reguliariai supurto nenumatyti įvykiai. ,,Tai kažkas visiškai neįprasto.

Ketvirtadienio laidoje raudonieji iš „Aš myliu Lietuvą“ aplankys mažuosius brolius Viešvilės vaikų globos namuose. Tuos, kurių tėvai ir mamos esame mes visi – valstybė. Čia dirba paprastos kuklios moterys ir jų  rankose – Lietuvos ateitis. Nuo jų priklauso, kad šie vaikai užaugtų dorais ir laimingais žmonėmis. Nepaisant to, kad atstumti tikrųjų savo tėvų ir auga kiek kitokioje, gausesnėje, šeimoje, šie vaikai vis dar tiki stebuklais ir juos supančio pasaulio gerumu.

Jaunystėje teko skaityti žymaus rašytojo Jono Avyžiaus knygą „Kaimas kryžkelėje“ ir dabar apmąstant skausmingai tragišką mūsų Tautos istoriją peršasi analogija, tik jau ne vien apie kaimą, o apie visą valstybę, neperdedant, dabar Lietuva tikrai yra kryžkelėje. Mes visi kaip Tauta ir mūsų valstybė esame išlikimo kryžkelėje.

Neskubantys evakuotis visgi kartais pajuokauja, kad gyvenantys Lietuvoje turi ruoštis blogiausiems ateities scenarijams: tada bent kartais bus galima pasidžiaugti, kad niūriausios prognozės neišsipildė.

Kokios naujovės įeis į Žemės gyventojų buitį artėjant 2100 metams? Prognozėmis dalijasi Niujorko koledžo teorinės fizikos profesorius Michio Kaku. Mokslininko nuomone, iki 2030 metų bus padaryti iš karto keli svarbūs atradimai. Ne vėliau turi pasirodyti kontaktiniai lęšiai su interneto prieiga. Tokio įrenginio prototipą kuria Vašingtono universiteto profesorius Babakas A.Parvizas.

Minint septintus metus, kai Lietuva didžiuojasi esanti Europos Sąjungos dalis, gegužės mėnesį šalyje tradiciškai minima Europos savaitė. Vienas svarbiausių projekto „Drąsinkime ateitį“ savaitės akcentų – Žinių apie Europą testas, kurio nugalėtojų laukia kelionė į Europos Parlamentą Briuselyje. Neformalaus ugdymo projektas „Drąsinkime ateitį“ bei LR Seimo Europos informacinis biuras, globojami europarlamentaro prof. Leonido Donskio, į gausų renginių sąrašą planuoja įtraukti apie 20 tūkst.

2011-ųjų pradžioje šeši iš dešimties –57 proc. –Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė Lietuvos padėtis pagerėjo. Trečdalis –33 proc. – respondentų ją įvertino kaip nepakitusią.

Egipto ateitis yra mįslė, kurią bando įminti daug pasaulio politikų bei politologų. Kokia ji bus iš tikro, lems ne Vašingtonas, Tel Avivas ar Briuselis, bet patys egiptiečiai, nešantys sunkų nedemokratinio valdymo paveldą. Tačiau susirūpinimas yra suprantamas, nes Egiptas yra didžiausia arabų valstybė, kurios politika gali iš esmės pakeisti geopolitinį Artimųjų Rytų žemėlapį.

Kinija rytoj švęs Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Kokie bus auštantys Triušio metai? Kinija – antra pasaulio ekonomikoje. Gal šiais metais pralenks Jungtines Valstijas ir taps pirma? Apie tai pasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos pasiuntinys Lietuvos Respublikoje Tongas Mingtao. Pradėjus realizuoti reformų ir atvirumo politiką Kinijoje, daugiau kaip per 30 metų įvyko milžiniškų pokyčių. Apie tai byloja nuo 1978 iki 2009 metų vidutiniškai 9,9 proc.

Panevėžietis Vytautas Matuzas savo gebėjimą dainuoti atrado tik prieš metus, o dabar tikisi laimėti „Lietuvos talentų“ finalą. Jam tai gali pavykti, nes fizinę negalią turintis vaikinas apdovanotas drąsa, pozityvumu, talentu muzikai ir didele širdimi.

„Vakaro žinių" žurnalistai Naujųjų metų išvakarėse klausinėjo ekonomikos, politikos, sporto ir pramogų ekspertų, kaip Lietuvos žmonėms teks gyventi 2011 metais. Žmonių pajamos nedidės Romas LAZUTKA, Profesorius, socialinių mokslų daktaras: Įvairios institucijos skelbia, kad 2011–aisiais Lietuvos ekonomika šiek tiek augs, tačiau žmonėms tai nebus reikšminga, nes augimo neatspindės jų pajamos. Tik bus kiek daugiau optimizmo, kad niekas nesmunka, nebus gąsdinimų, kad bus dar blogiau.

Kaip ateityje turėtų atrodyti kompiuterinė pirmojo asmens šaudyklė? Puikiomis nuožmaus veiksmo scenomis pagarsėjęs kino režisierius Freddie Wongas daugelio savo gerbėjų prašymu sukūrė savąją futuristinės šaudyklės viziją.

Virtualioje parodoje „Their Pats Lives Here“, kuri vyko Kanados muziejuje Bralorne Pioneer Museum, buvo pademonstruota iš pirmo žvilgsnio eilinė nuotrauka, padaryta 1941 metais. Pasipuošusi publika džiaugiasi naujo tilto atidarymu, kuris buvo pastatytas vietoj potvynio sugriauto tilto. Tačiau pačiame minios tankumyne galima pastebėti vyrą, kurio išvaizda akivaizdžiai skiriasi nuo jį supančių žmonių.

Šiandien mūsų valstybės skolos — 34 mlrd. Lt. Kiekvienas Lietuvos pilietis įsiskolinęs beveik 10 tūkst. Lt. Kasmet kiekvienas iš mūsų turime sumokėti apie 600 Lt palūkanų. Stulbinantys skaičiai, kai, pavyzdžiui, svarstomame kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti beveik 24 mlrd. Lt, nors daug kas tuo stipriai abejoja. Taigi esame praskolinę daugiau nei visą valstybės biudžetą.

Prognozuojama, kad ateityje sparčiai populiarės tos statybos technologijos, kurios bus nesudėtingos, įvaldomos ir ne specialistui. Jau dabar potencialūs naujakuriai domisi modulinių, skydinių, blokinių namų statyba. Tiesa, tai nėra nauja idėja. Visais laikais statybos darbų paprastumas buvo konstruktorių idėjų smaigalyje. Juk be galo smagu dirbti, kai nereikia pjauti, derinti, glotninti – tiesiog atidžiai surenki namą iš dalių. Ne išimtis šioje vietoje ir rąstiniai namai.

Lietimui jautrūs ekranai jau tapo naujausia technologine mada, kuri sėkmingai užkariavo mobiliųjų telefonų bei mažųjų nešiojamų kompiuterių rinką. Natūralu, jog technologijų progresu besidomintiems futuristams kyla įdomių minčių, kaip šios technologijos galėtų pakeisti ateities pasaulį. Šį kartą kviečiame pažiūrėti Švedijos dizaino įmonės „The Astonishing Tribe“ darbuotojų sukurtą videosiužetą apie galimą tokių technologijų paplitimą ateityje.

Astrologija leidžia vaiko ateitį spėti ne tik iš jo gimimo datos, bet ir iš to, kokios oro sąlygos vyravo jo gimimo akimirką. Gimimo paros laikas Jei žmogus gimsta ankstyvą rytą, jo gyvenime nestigs rūpesčių, o jis pats bus laimingas tik tada, jei visko pasieks savarankiškai, savo jėgomis. Arčiau link vidurdienio gimusieji išsiskiria labai stipria energetika. Jie nuolat bus permainų epicentre. Dažnai jie turi ir ypatingų talentų.

Kaip gabų jaunimą patraukti į technologines studijas ir garantuoti aukštos klasės profesionalų pasiūlą pažangių inovacijų rinkai, kuriai plėsti panaudojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai? Ieškodama atsakymo į šį klausimą Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi iniciatyvos užmegzti nuolatinį dialogą su aukštosiomis mokyklomis, verslu, bendrojo lavinimo mokyklomis ir tėvų atstovais dėl specialistų rengimo prioritetinėms informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sritims.

Juk smalsu pamatyti kaip simpatiškai atrodysi senatvėje? Yra svetainė, kurioje galite tai nesunkiai padaryti. Svetainėje "Face of the Future", kurią sukūrė St. Andrews universiteto (Škotija, Jungtinė Karalystė) studentai, galima įkelti savo nuotrauką ir, pasirinkus norimus nustatymus pasendinti, pajaunintu ir netgi pasižiūrėti, kaip tavo portretą nutapytų dailininkas.

Skaitydamas nedidelio verslo aprašymą viename šalies dienraštyje vėl turėjau progos stebėtis, kaip ilgai mūsų jaunoje rinkos ūkio šalyje išlieka svarbių ekonomikos dalykų lengvabūdiškas traktavimas. Žurnalistė tame dienraštyje be jokio sąžinės graužimo socialinio draudimo įmokas ir net patalpų nuomą vadino mokesčiais, o verslo įmonės pajamas – pelnu. Tas ekonomikos traktavimo „lengvumas“ paplitęs kur kas plačiau nei apie viską aiškinančių žurnalistų bendruomenėje.

Knygos nuo seniausių laikų keitė savo pavidalą, tad perėjimas prie naujos kartos papildytos tikrovės (augmented reality) knygų leidybos technologijos neturėtų būti labiau šokiruojantis, nei degto molio plytelių pakeitimas papiruso, o vėliau – pergamento ritinėliais. Šis vaizdo siužetas sukurtas P. Korėjos mokslininkų.

Štai ir baigėsi 2019-ieji. Įžengiame į 2020-uosius, po metų baigsis ir antrasis šio amžiaus dešimtmetis. Kažkuris iš apžvalgininkų net palygino jį su pirmuoju – girdi, labai jau panašūs. Panašūs ar ne, paliksime šį kartą spręsti skaitytojams. Pats faktas, kad 2012-2018 metais turėjom ilgą klestėjimo laikotarpį, dar nieko nepasako, nes juk vėl įlipom į krizę, ir dar neaišku, kaip šį kartą baigsis.

Štrichai apie žymiausią rezistencijos poetą Tikėk Tai kas, kad čeka tavo kūną plaka, Kad tu badauji, kad tu nuskarai, Kad čia kiekvieną tavo žodį seka, Tik tu tikėk, ką ruporai šneka Ir bus nepaprastai, nepaprastai gerai Tikėk, tikėk! Ir stenkis taip apakti, Kad šios peklos neberegėtum, ne! Jei ne apakti, tai bent prisiplakti, Kad nors iš sutrų lovio gautum lakti. Bijok tik prie netikinčių patekti, Nes atsidursi pragaro dugne.