ateitis

 Neseniai IBM vadovė Ginni Rometty yra sakiusi, kad duomenys ateityje taps nauju gamtos resursu. Šiai minčiai pritaria ir Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis, kuris trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad duomenys taps operatorių „duona ir sviestu“. „Šiandien mobilusis internetas iš nišinės paslaugos tapo masine paslauga, - sakė A. Zabulis. - Mobilieji duomenys jau dabar yra operatorių ateities duona ir sviestas.

Nemalonumai gyvenime praktiškai garantuoti vaikams, kurie gimė sverdami mažiau nei 2,5 kg. Vaikai, gimę mažo kūno svorio, 30 proc. dažniau būna prastos sveikatos vaikystėje. Ilgainiui sveikatos sutrikimų ne mažėja, o daugėja – tikimybė, kad jiems suaugus sveikata taip pat šlubuos, padidėja net 70 proc., palyginti su normalaus kūno svorio naujagimiais.

Jau trečia dieną sostinės „LITEXPO“ parodų centre šurmuliuoja paroda „Studijos 2013“, kurioje prisistato Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos ir kolegijos, profesinio orientavimo centrai, kalbų mokyklos, o besidomintys studijų ir karjeros galimybės kviečiami ne tik dalyvauti seminaruose ir diskusijose, bet ir turi galimybę gyvai „pasimatuoti“ profesiją. Parodos metu lankytojams pristatymą tema „Lyderystė ir šiuolaikinė karjera“ parengęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) atstovas dr.

SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad dažniausiai minimas taupymo tikslas visose šalyse – užsitikrinti saugumą, kurį suteikia turimos santaupos. Vis tik Lietuvos gyventojų taupymo elgsena rodo, kad labiausiai taupoma dabar aktualiems poreikiams, o į tolimą ateitį žiūri pro pirštus.

Paskutiniai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenys skelbia, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar tai už partiją „Drąsos kelias” (DK) savo balsus atiduotų vos 1,5 proc. rinkėjų. Tad vieni siūlo už šią partiją užsakyti gedulines mišias („juodąsias“), kiti – vis nustatinėja datas kada jos frakcija Seime išsilakstys, treti – pranašauja Brisiaus galą.

Futuristiniai sprendimai, kuriuos buvome įpratę matyti tik fantastiniuose filmuose braunasi į kasdienybę. Automobilių gamintojai, stengdamiesi užtikrinti eismo saugumą, į naujus automobilių modelius diegia iki šiol nematytus technologinius sprendimus. „General Motors“ „Cadilac“ automobiliuose pradėjo montuoti perspėjimo mechanizmą, kuris suveikia vos tik transporto priemonė išrieda iš savo eismo juostos.

Kas mūsų laukia po 10–20 metų? Šviesi ateitis ar tik menkas švyturėlis tamsaus tunelio gale? Pažiūrėkime, ką prognozuoja specialistai. Ateities oras Klimatas mums paprastai nerūpi – daug įdomesni atrodo savaitgalio orai. Prognozės yra tokios: vidutinė temperatūra dėl šiltnamio efekto kas dešimtmetį turėtų padidėti 0,1–0,4 laipsnio. Atrodo, lyg ir menkniekis, bet gana karštų vasarų sulauksime mažiausiai dukart dažniau nei dabar. Jas lydės didėjanti sausra.

Vos įžengus pro pastato duris, jūsų kabineto išvaizda persimaino pagal jūsų poreikius, o pietums gaunate tai, kas užaugo ant biuro sienos. Tokia netolima ateitis yra piešiama mūsų darbovietėms, rašo BBC. Šią viziją padėtų įgyvendinti naujų išmaniųjų pastatų karta, kurios koncepcijos buvo pristatytos Britų biurų tarybos konferencijoje.

Oficialus JAV raportas įspėja, kad ateityje teroristai gali būti įvairių religijų išpažinėjai, įskaitant ir krikščionybę bei induizmą. Pranešime taip pat teigiama, kad dešiniųjų ir kairiųjų pažiūrų grupės taip pat gali kelti grėsmę, informuoja „ANInews“. Pranešime teigiama, kad išvedus JAV karius iš Irako ir sumažinus karinių dalinių skaičių Afganistane bus sumažinta teroristų galimybė naudotis JAV siekiant sukelti musulmonų pyktį.

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Pirmoje straipsnio dalyje (Pasaulis pagal KAM: kaip gyvensime 2030 metais (I)) buvo aptartos bendrosios pasaulio raidos tendencijos. Čia bus detaliau kalbama apie vadinamųjų didžiųjų galių – ES, Rusijos ir Kinijos (apie Jungtines Valstijas jau rašyta) – perspektyvas.

Prieš kurį laiką visuomenei buvo pristatyta KAM studija „Pasaulis 2030“. Pirmiausia reikia pažymėti, kad tokių strateginių futurologinių analizių paruošimas valstybiniu lygmeniu (gaila, jog be išankstinio platesnio ekspertinio aptarimo) ir viešas jų paskelbimas yra sveikintinas dalykas: jeigu šalis (KAM) supranta, koks bus ateities pasaulis, vadinasi, ji yra pasiruošusi jo iššūkiams (nors dokumento autoriai atsargumo dėlei teigia, kad tai yra „grynai analitinio pobūdžio dokumentas, netapsiantis ...

„Mano paauglių anūkų nuo kompiuterio neatplėštų net pasaulio pabaiga. Jie valgo pasidėję lėkštę priešais jį, ruošia pamokas. Tarsi liga kokia! Net mergaitės jų nedomina. Z.Kemlickaitė per radiją sakė, kad ta kompiuterių karta jai kelia nerimą: žmonės protingi, bet vieniši, nemoka bendrauti. Jeigu tik tiek... Kas gi iš tų vaikų išaugs?“ – sielojasi kaunietė Stanislava.

Norite pažvelgti į ateitį, kokią ją matė pranašas Nostradamas? Siūlome susipažinti su didžiojo orakulo pranašystėmis 2013 metams. Gyvenimas tęsiasi Ginčai ir diskusijos dėl Nostradamo pranašysčių nerimsta iki šių dienų. Vieni žmonės tiki, kad jos būtinai išsipildys, kiti abejoja, manydami, kad tų ar kitų įvykių, neva užšifruotų centurijose, traktuotės labai jau sąlyginės ir tvirtina, kad norint jas galima pritaikyti įvairiems įvykiams.

Mixednews.ru, atsižvelgdami į jau dabar 7 milijardus pasiekusią žmonijos populiaciją, kuri su kiekviena sekunde ir toliau auga, nusprendė pažvelgti į tai, kaip gali atrodyti pasaulis artimiausioje ateityje. Nors dauguma mūsų nepamatys 2100 metų, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad tuo metu Žemės gyventojų bus jau 10 milijardų. O jau šiuo metu, kai Žemėje yra „tik“ 7 milijardai žmonių, siautėja skurdas, badas, resursų trūkumas. Iki 2100 metų 80 proc. Žemės populiacijos gyvens miestuose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) teigia, kad Europos ekonomikos "depresinė būklė išliks dar gana ilgai". Vašingtono administracijos vadovas apie tai pareiškė trečiadienį per susitikimą su garsiais JAV verslininkais, priklausančiais organizacijai "Apskritasis verslo stalas". Pirmiausia prezidentas pabrėžė, kad savo svečius laiko "ne tik verslo lyderiais, ne tik kompanijų vadovais, bet ir ekonomikos lyderiais ir garsiais šalies mąstytojais". Jo įsitikinimu, čia vienoje s...

JAV mokslininkas Raymondas Kurzweilas, garsėjantis įspūdingomis futurologinėmis pranašystėmis, Kalifornijoje (JAV) vykusioje DEMO konferencijoje pažėrė naują pluoštą savo įžvalgų. Balso atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kitose kompiuterių pritaikymo srityse dirbęs R. Kurzweilas yra kelių knygų apie ateitį keičiančias technologijas autorius ir vienas iš Singuliarumo universiteto steigėjų.

Visur įsigalintis internetas keičia pardavimo procesą ir, suteikdamas galimybę gauti galybę nemokamos informacijos, perima pardavėjų funkcijas bei kartu tampa konkurentu pardavėjams. Tam, kad išliktų, viena svarbiausių verslo gyvavimo grandžių – pardavėjai – privalo naudotis technologijomis ir savo veiklą palaipsniui perkelti į internetą, „Verslo žinių“ surengtoje konferencijoje „Best Marketing“ antradienį „Litexpo“ parodų rūmuose sakė pardavimų, rinkodaros ir derybų ekspertas Billas Carney'is.

Los Andželo automobilių parodoje kasmetiniam Dizaino Iššūkio konkursui pristatytas ne vienas ateities patrulinis nebūtinai žmogaus valdomas policijos automobilis: tokia mašina gebės ne tik autonomiškai patruliuoti, bet ir bus aprūpinta lydinčiais autonominiais robotais. Šių metų konkurso „Dizaino Iššūkis“ tema – 2025-ųjų kelių eismo patrulinis automobilis.

Avinas Palanki diena, galima netikėta sėkmė, gera naujiena, laimingas susitikimas. Daugiau bendraukite su vaikais, būkite atidesni jų draugams bei žaidimams. Puikus laikas romantiškiems pasimatymams. Tauras Svarbių dalykinių susitarimų laikas: verta priimti atsakingus karjeros sprendimus, palanku pasirašinėti ilgalaikes darbo sutartis. Verta imtis sudėtingų darbų. Būsite griežti ir reiklūs, tik neperlenkite lazdos bendraudami su artimaisiais. Dvyniai Sėkminga diena reikalams tvarkyti.

Koncernas „Scania“ kaip ir dauguma transporto priemonių gamintojų bando pasukti taupumo ir ekologiškumo keliu. Elektrifikuotas greitkelis gal skamba kažkiek keistai, tačiau būtent šiuo keliu suka skandinavai. Kol kas bandymai šioje srityje yra eksperimentiniai, tačiau tai netrukdo „Scania“ kompanijai dalyvauti net kelete tokių projektų.

Žmonės visada domėjosi ateitimi. Žiūrėdami į žvaigždes, skaitydami iš delno ar tiesiog naudodamiesi fantazija milijonai žmonių nuolat stengiasi išsiaiškinti, kas mūsų laukia. Čia išvardyti įvykiai yra paremti studijomis ir moksliniais vertinimais, o daugelis jų jau netgi planuojami. Tad jų negalima pavadinti prietarais arba fantazijomis. Šie įvykiai parodo, kad mūsų laukia jaudinanti, gąsdinanti ir, be abejonės, labai įdomi ateitis.

Dauguma futuristinių ateities vizijų mūsų pasaulį piešia niūriomis spalvomis, bet tą lemia kelios rimtos priežastys. Mūsų aplinka yra tikra betvarkė, žmonija turi blogą įprotį technologijas naudoti negeriems tikslams, o su kiekviena diena mes vis labiau artėjame prie savo pačių susinaikinimo, teigia futuristinėmis temomis garsėjantis io9.com tinklapis. Tačiau reikia pripažinti, kad tragiška žmonijos baigtis nėra vienintelis variantas.

„Goldman Sachs“ neseniai paskelbė pasaulio BVP prognozes 2050 metams. Nors tokias prognozes daryti sunku ir jos gali labai keistis, „Goldman Sachs“ spėjimai iliustruoja kelias įdomias tendencijas, rašo „Business Insider“. BRIC valstybės (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) iki 2050 m. taps dominuojančia jėga bendro pasaulio produkto gamyboje. Šios keturios šalys per pastaruosius dešimt metų sukūrė beveik pusę pasaulio BVP.

Po labai neskaidrių Seimo rinkimų šalyje kilo politinė krizė. Rimtų abejonių dėl neskaidrių rinkimų kildavo jau ir anksčiau, tačiau iki šiol Vyriausiajai rinkimų komisijai pavykdavo viską užglaistyti, todėl dabar kilusį didelį žmonių nepasitenkinimą vertinu labai teigiamai ir viltingai, nes rinkimai Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau tampa parodomieji ir vis mažiau atspindi Tautos valią.

Strateginių tyrimų centras (STC) parengė Aleksejaus Kudrino pilietinių iniciatyvų komitetui pranešimą apie Rusijos gyventojų politines nuotaikas prasidėjus trečiajai Vladimiro Putino kadencijai prezidento poste. Tyrimas, kurio tekstą gavo Lenta.ru, buvo atliktas šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais. Jo duomenimis, rusai „vis dažniau kalba, kad revoliucija yra galima ir pageidautina“. 66 proc. apklausų dalyvių yra nusivylę valdžia ir neigiamai vertina įstatymų griežtinimą.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikus gyventojų apklausą. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.

3D spausdintuvai atneš į mūsų gyvenimus milžiniškų pokyčių. Visų pirma, dalį produkcijos gamybos bus galima perkelti iš pigios darbo jėgos šalių atgal į bendrovių gimtuosius kraštus. Buitiniai trimačiai spausdintuvai leis dalį produktų pasigaminti patiems vartotojams. Dizaineriams atsivers naujos galimybės. Sumažės kai kurių produktų gamybos kaštai.

Žvelgdami į 2012 m. antrąjį pusmetį 66,7 proc. įmonių, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, savininkai ir vadovai teigia, kad apyvartinių lėšų trūkumo nepatiria, situaciją vertina kaip stabilią ir gerai valdomą bei jaučiasi užtikrinti dėl ateities. Tokius duomenis atskleidė „Danske“ banko užsakymu atliktas įmonių savininkų ir vadovų nuomonės tyrimas. Pirmąjį 2012 m. pusmetį 54,8 proc.

Pedantiškai išanalizavęs faktiškai kiekvieną savo gyvenimo aspektą nuo 1989-ųjų, Stephenas Wolframas pastebėjo: “Kuo daugiau nesvarbių ir minimalaus intelekto reikalaujančių užduočių paverčiu rutina, tuo daugiau energijos lieka svarbioms ir intelekto reikalaujančioms užduotims.” Mes per daug laiko skiriame kasdienėms užduotims. 2010-iais metais atliktas tyrimas parodė, kad biuruose dirbantys žmonės susitikimus planuoja vidutiniškai 5 valandas per savaitę.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Hugo Gernsbackas – išradėjas, verslininkas, rašytojas. Nemažai žmonių jį laiko „mokslinės fantastikos tėvu“, kadangi būtent jis išleido pirmąjį pasaulyje mokslinės fantastikos žurnalą „Amazing Stories“. Kaip teigė Ray'us Bradbury, „Gernsback privertė mus visus pamilti ateitį“. Ir, žinoma, jis pats mėgo pranašauti, kas toje ateityje bus.

Pernai spalio 5 dieną pasaulis neteko „Apple“ vadovo Steve‘o Jobso. Daugelis baiminosi, kad praradus šį vizionierių „Apple“ laukia neaiškus likimas, o technologijų pasaulyje naujas S. Jobsas neatsiras.

Prancūzijos mokslininkai teigia, kad ateityje keleiviniai lėktuvai bus varomi kuru, pagamintu iš šiaudų ir pjuvenų. Mokslininkai bando išrasti mažiau aplinką teršiantį aviacinį kurą nei žibalas. Liepos mėnesį pradėjo veikti projektas „ProBio3“, kurio tikslas - iš šiaudų ir pjuvenų pagaminti naują biokuro rūšį, per pusę maišomą su žibalu ir naudojamą aviacijoje.

„Visi norime, kad gyvenime pūstelėtų nauji vėjai, ir kaip nors pavyktų laiku pagauti sėkmės paukštę. Būtent todėl horoskopas gali būti labai geras pagalbininkas jums, nes jame jūs rasite bendrąsias  savo gyvenimo gaires, tai, kas laukia jūsų ateityje, patarimus kokius žmones pasirinkti, kad verslas dar geriau sektųsi“, – pasakoja astrologė Lilija Atėjo ruduo ir pramogų verslo darbymetis.

Didžiąją praeito amžiaus dalį pasaulis stebėjo Amerikos miestus tikėdamasis juose išvysti ateities dalį. Tačiau dabar visų akys nukrypo į Kiniją, rašo „Foreign Policy“. Net JAV viceprezidentas Joe Bidenas pripažino, kad Kinija miesto inovatyvumo atžvilgiais pralenkė JAV. Į Honkongą ar Šanchajų (ar net mažiau žinomus miestus Šenzeną ir Dalianą) atvykstančius keleivius pasitinka žvilgantys, architektūra pribloškiantys oro uostai.

Prasidėjo megamiestų era. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus. Su Kinija priešakyje, šiandienos globalūs miestai didėja gyventojų skaičiumi bei tampa pasaulio ekonomikos varikliais – ir kelia daug problemų šalių vyriausybėms, rašo „Foreign Policy“. McKinsey pasaulinis institutas sudarė pačių dinamiškiausių miestų reitingą. Pateikiame pirmąjį jų dešimtuką.

Latvijos ekonomikos laukia puiki ateitis, įsitikinęs banko „Citadele“ valdybos pirmininkas Guntis Beliavskis, informuoja Telegraf.lv. „Esu tikras, kad mūsų ekonomikos laukia šviesia ateitis, su sąlyga, jeigu Briuselyje nebus priimti neteisingi sprendimai.

1987-aisiais grupė mokslinės fantastikos rašytojų, tarp kurių – ir lietuvių kilmės Algis Budrys – sukūrė tekstinę „laiko kapsulę“, kurioje raštu išdėstė, kaip pasaulis atrodys po 25-erių metų – 2012-aisiais. Ar smarkiai skiriasi fantastų prognozės nuo tikrovės? Be A. Budrio, savo prognozes „laiko kapsulėje“ paliko ir tokie fantastikos rašytojai kaip Isaacas Asimovas, Orsonas Scottas Cardas, Robertas Silvebergas, Jackas Williamsonas ir Frederikas Pohlas.

Maisto kainos auga drauge su alkstančių burnų skaičiumi, tad maisto futurologai turi darbo, rašo BBC. Šie mokslininkai bando atspėti ateitį, o konkrečiau maisto futorologai bando atsakyti į klausimą, kaip per ateinančius 20 metų pasikeis žmonijos mitybos racionas. Daugelis vakariečių užaugo maitindamiesi pigia mėsa, tačiau gali būti, kad per ateinančius penkerius ar septynerius metus mėsos kainos padvigubės ir jautiena bei kiauliena taps prabangos produktais.

Ne už kalnų 2015-ieji – metai, į kuriuos laiko mašina keliaujama žymiajame filme „Atgal į ateitį“. Kaip prieš 25 metų filmo kūrėjai įsivaizdavo mūsų laikus, ir ką apie ateitį galvojo lietuviai? Atgal į 2015-uosius Visai neseniai pasaulį apskriejo pokštas. Visuotinai pasklido faktas, kad žymiajame devintojo dešimtmečio filme „Atgal į ateitį“ laiko mašina yra nustatoma būtent į 2012 metus, birželio 27 dieną.

Minėdami liepos 6-ąją - valstybės dieną, turime progą prisiminti, pagalvoti, kas mes ir kokie mes. Taip pat reikia nepamiršti pasvajoti, kokie norime būti ateityje, kad turėtume prieš akis viziją, tikslą. Nors kasdien geras naujienas ir nuotaikas dažnai užgožia neigiamos emocijos, viskas nėra taip jau blogai. Jau vien todėl, kad turime pozityvaus ir gražia ateitimi tikinčio jaunimo. Vieną popietę Vingio parke vykusioje šventėje „Nuspalvinkime Vilnių“ Balsas.

Žurnalas „Wired“ sudarė 50 žmonių, kurie turės didžiausią įtaką mūsų ateičiai, sąrašą. Atrenkant kandidatus buvo apklausti ekspertai – mokslo, meno ir verslo lyderiai: pradedant „Wikipedia“ įkūrėju Jimmy Wales'u ir baigiant dailininku Ai Weiwei. Žurnalas „Theory and practice“ atrinko dešimt įdomiausių žmonių iš šio sąrašo.

Su žymiuoju filmu susijęs pokštas privertė prisiminti penkias didžiausias pasaulio mistifikacijas. Į ateitį negrįžo Filmo „Atgal į ateitį“ gerbėjai visame pasaulyje liko nusivylę, kai paaiškėjo, kad „laiko automobilio“ prietaisų juostos nuotrauka, ilgą laiką klajojusi internete, iš tiesų tebuvo apgavystė, praneša „The Daily Telegraph“. Savaime suprantama, kad kalbama ne apie tikrą „laiko mašiną“, bet apie kadrą iš žymiojo filmo – tačiau ir tas buvo apgaulė, rašo Newsru.com.

Prieš penkiasdešimt metų Antrojo pasaulinio karo nualintoje Europoje susikūrė Europos anglies ir plieno bendrija. Sąjunga, skirta apjungti Prancūzijos, Vakarų Vokietijos ir Beneliukso šalių anglies ir plieno industriją, per pusę amžiaus išsivystė į gigantišką 27 šalių sąjungą. Daugelis iš dabartinių narių net neegzistavo 1952 metais. Europos Sąjungos vizija šiuo metu atsidūrė kryžkelėje ir per ateinančius mėnesius gali pradėti byrėti, rašo CNN.

Įvairių Lietuvos regionų pedagogai, darželio auklėtojos ir vaikų futbolo treneriai praėjusią savaitę mokėsi naujų būdų, kaip sudominti vaikus futbolu ir organizuoti užsiėmimus, kurie būtų ne tik linksmi, bet ir naudingi, praneša LFF. Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune vyko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Tarptautinės futbolo asociacijos (FIFA) organizuojami masinio futbolo („Grassroots“) mokytojų-organizatorių kursai. Jie Lietuvoje buvo rengiami antrus metus iš eilės.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Ilgiau nei šimtmetį elektromobiliai varžosi su vidaus degimo varikliais, tačiau iki pat šių dienų jiems nepavyko nuskinti nė vienos pergalės, rašo „Foreign Policy“. Elektromobilių akumuliatoriai vis dar kainuoja pasakiškus pinigus, paprastas automobilis pilnu kuro baku gali įveikti kur kas didesnį atstumą nei vidutinis elektromobilis, o akumuliatoriaus įkrovimas trunka žymiai ilgiau nei degalų bako papildymas.

Prieš šiuos mokslo metus, kurie jau eina į pabaigą, „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai nusprendė sudaryti studento biudžetą, turėjusį padėti būsimiesiems pirmakursiams ir jų tėvams susiorientuoti studentiškų išlaidų kreivėse. Biudžetas buvo skirtas konkrečiam atvejui - dieninio kurso studentui, studijuojančiam Vilniuje, gyvenančiam bendrabutyje, važinėjančiam viešuoju transportu ir du kartus per mėnesį vykstančiam aplankyti tėvų į Šiaulius.