ateitis

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP) tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai. Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien. Klausimai buvo patys įvairiausi, o atsakymai dažnai nedžiuginantys.

Geriausiu metų treneriu pripažintas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos laimėtojas bei Prienų „Rūdupio“ vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus, Balsas.lt paklaustas apie savo ateitį kalbėjo nedrąsiai: „Dviejų – trijų savaičių bėgyje turėtų viskas pradėti aiškėti. Jeigu komanda dalyvaus Europos taurės turnyre, tai negalima taip kaip praėjusiais metais – rugpjūčio mėnesį pradėti komplektuoti komandą. Rotacija buvo didelė: viena pasiimi, po to grąžini.

Lietuva 2030 m. pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos, pasaulio konkurencingumo, korupcijos suvokimo, globalizacijos indeksus turėtų užimti ne žemesnę nei 10 vietą ES, pagal darnios visuomenės indeksą – ne žemesnę nei 7 vietą ES. Tai numatyta antradienį Seimo nutarimu patvirtintoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Už šį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai.

„Juodasis scenarijus – tai ir demografinė  krizė, ir nepasitikėjimo valstybės institucijomis didėjimas, visuomenės, tautos gyvenimo sąlygų blogėjimas, socialinės diferenciacijos didėjimas. (...) Pavojus mūsų valstybės ir tautos ateičiai“, – teigė Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas  Gintaras Songaila.

Ko gero ne vienas esame girdėję terminą „biotechnologijos“. Ir ne vienas iš mūsų įsivaizduojame, kad tai kažkas nesuprantamo, labai moksliško ir toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių. Tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus.

Naujoje japonų kompanijos „Honda“ rinkodaros skyriaus parengtoje reklamoje stengiasi parodyti, kad šis gamintojas taip pat turi savo aistringąją ir išradingąją pusę. Vaizdo klipe tai daroma rodant praeityje sukurtus firmos produktus, visų pirma, koncentruojantis į automobilius, tačiau nepamirštant ir motociklų bei žemės ūkio technikos.

Ateitis visada žadina vaizduotę, kelia nerimą, teikia vilties ir kursto smalsumą, rašo „Business Insider“. Masačusetso technologijų universiteto ekonomikos profesorius Daronas Acemoglu sūnaus gimimo proga nutarė sukurti šimtmečio ateities prognozę. Savo darbe profesorius apžvelgia praėjusio amžiaus pasaulio vystymosi tendencijas ir atsižvelgdamas į šiandienos pasiekimus bando žvilgtelėti į kito amžiaus pradžią.

Reperis Kanye Westas, neseniai paviešinęs dainą, kurioje prisipažino įsimylėjęs realybės šou žvaigždę Kim Kardashian, su kuria po viešų jausmingų pasisakymų užmezgė romantiškus santykius, viską nutraukė parašydamas jai.

Pavasario proga į „Studentų eros“ puslapius sugrįžta Studentoskopas – puiki galimybė sužinoti, ką tavo specialybės atstovams žada žvaigždynai. Kadangi žvaigždžių, kaip ir orų, prognozės kartais gali būti apgaulingos, aklai nepasikliaukite, bet kai kuriais patarimais verta pasinaudoti bet kuriuo atveju. Jei netyčia savo specialybės šiame sąraše nerasite, nepanikuokite – rašykite mums [email protected] . Būtent dėl jūsų dar kartą pakelsim akis į dangų ir atsiųsime prognozę.

Situacija Rusijoje po rinkimų stabilizavosi, todėl revoliucija yra mažai tikėtina, teigia Rusijoje viešėjęs Seimo narys Egidijus Vareikis. Pasak jo, Vladimiras Putinas į valdžią atėjo dvylikai metų ir sieks šalį išlaikyti tokią, kokia ji yra dabar. Rusija ateityje Lietuvai gali grasinti ir šiek tiek gąsdinti, didindama karinį potencialą, todėl reikėtų stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Viena iš inovatyviausių pasaulyje automobilių kompanijų „Audi“ pluša kurdama fantastiškas naujienas transporto pasaulyje, rašo wired.com. Daugelis technologinių sprendimų tebėra vystyklų stadijoje, tačiau automobilių gamintojas tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos rinką pasieks iki šiol neregėti eksterjero, apšvietimo ir automatizacijos sprendimai. Apšvietimas Trečiasis koziris „Audi“ sąraše - bevielis baterijų įkrovimas.

Strasbūre pirmadienį Europos Parlamento plenarinė sesija prasidėjo EP pirmininko Martino Schulzo raginimais kiekvieną „pasitarti su savo sąžine“ ir apsispręsti dėl požiūrio į branduolinės energetikos ateitį. Prisiminęs prieš metus įvykusią Fukušimos tragediją, EP pirmininkas teigė, kad jos buvo galima išvengti. Jis primygtinai paragino kuo geriau užtikrinti branduolinę saugą ir leisti veikti tik toms atominėms elektrinėms, kurios išlaikė patvarumo testus.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.

Sostinėje rengiama didžiausia studijų paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ ambicingai žada, kad kiekvienas atėjęs gaus atsakymą, kokį karjeros kelią pasirinkti. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ atliko eksperimentą, ką norintiems tapti verslininkais gali pasiūlyti šalies aukštojo mokslo atstovai.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas neigia JAV žiniasklaidos pranešimus, kad Sonny Weemsas dar šį sezoną gali sugrįžti į NBA lygą. Anot Lietuvos čempionų, amerikietis neturi tokios galimybės. „Jo sutartyje nėra numatyta galimybė žaidėjui nutraukti sutartį. Nėra ir išpirkos galimybės“, – pirmadienį portalui 15min.lt sakė klubo komunikacijos direktorius Almantas Kiveris. Tiesa, jis sutiko, kad teoriškai krepšininką galėtų paleisti pats „Žalgirio“ klubas.

Visus 2011 metus trukę žinių visuomenės plėtrą skatinančios organizacijos „Langas į ateitį“ surengti kursai pedagogams sutraukė daugiau nei 1500 dalyvių iš 59 Lietuvos savivaldybių. Saugaus interneto mokymai „Ką turėtų žinoti pedagogai apie interneto grėsmes“ buvo pradėti atsižvelgiant į Lietuvos pedagogų norą tobulėti šioje srityje.

Vilniaus FM „Ateitis“ komandų žaidėjai 11-metis Matas Gudaitis ir 13-metis Julius Momkus tapo prestižinių tarptautinių turnyrų Rygoje ir Sankt Peterburge rezultatyviausiasis žaidėjais. Abu jie įmušė po 7 įvarčius, teigiama pranešime spaudai. FM „Ateitis“ 2000 metų komanda Latvijos sostinėje surengtame „Riga Cup-2012“ turnyre iš 16 komandų užėmė penktąją vietą.

1900 metais Jungtinių Valstijų civilinės inžinerijos ekspertas Johnas Elfrethas Watkinsas pateikė keletą prognozių apie tai, kaip pasaulis atrodys po šimto metų, rašo naujienų portalas BBC. Šiandien mes jau galime patikrinti, ar jo pranašystės išsipildė. Kaip jau tapo įprasta, pirmosiomis naujųjų metų savaitėmis žiniasklaidoje yra pilna įvairiausių prognozių apie tai, kas nutiks per ateinančius mėnesius.

Popiežius Benediktas XVI įspėjo dėl šeimos politikos, kuri kelia grėsmę „žmonijos ateičiai“. Kai kurių šalių politika, kuri leidžia nesilaikyti tradicinės šeimos modelio – vyro ir moters sąjungos – yra „grėsmė žmogaus orumui ir netgi žmonijos ateičiai“, sakė popiežius Vatikane vykusiame susitikime su 160 diplomatų.

Vilniaus FM „Ateitis“ visų grupių komandoms ši žiema bus labai įdomi – laukia daug įvairių prestižinių tarptautinių turnyrų. Jau sausio 13-15 dienomis šios futbolo mokyklos 1998 metų ekipa dalyvaus varžybose Sankt Peterburge, o 2000 metų komanda – Rygoje. 1998 metais gimę futbolininkai pakviesti IV tarptautinį V. Levino-Kogano atminimo turnyrą, kurį rengia Rusijos čempiono Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo futbolo mokykla. Turnyre dalyvaus 8 komandos, suskirstytos į dvi grupes.

Vilniaus futbolo mokykla „Ateitis“ nuo lapkričio surengė devynių amžiaus grupių tarptautinius futbolo turnyrus. Šis futbolo festivalis baigtas 1996 metais gimusių vaikinų varžybomis. Tris dienas universalioje arenoje „Sportima“ varžėsi 6 komandos, kovojusios vieno rato sistema. Turnyro nugalėtoja tapo Bialystoko „Jagiellonia“ (Lenkija), per penkerias žaistas rungtynes iškovojusi 13 taškų. Antrąją vietą užėmė Vilniaus FM (12 tšk.), trečiąją – Rygos G. Šitiko futbolo mokyklos komanda (8 tšk.

Praeityje  garsus dainininkas Arvydas Vilčinskas,  tik prieš gerą mėnesį pagaliau  parvykęs į tėvynę,  tikrai liks čia. Vyras tiki: po penkiolikos metų, praleistų už Atlanto, po didžiausių košmarų, kuriuos teko išgyventi svetur, jo ateitis –  tik Lietuvoje. Nepaisant krizių, bankrotų ir nieko gera nežadančių valdžios prognozių. Antradienio vakarą 20 val.

Po lyderio Kim Jong Ilo mirties Šiaurės Korėja neketina keisti savo kurso. Pietų Korėja ir jos sąjungininkės neturėtų tikėtis permainų, teigiama pirmojoje žinioje užsieniui po to, kai valdžią šalyje perėmė Kim Jong Unas, mirusio ilgamečio Šiaurės Korėjos diktatoriaus sūnus. Šį pareiškimą penktadienį paskelbė Nacionalinė gynybos taryba, o jį išplatino valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Kiekvienais metais IBM skelbia ateinančių penkerių metų technologijų vystymosi prognozę, rašo  „Bussines Insider“. Siūlome žvilgtelėti į ateitį iš IBM perspektyvos. Nuo kompiuterių, gebančių skaityti mūsų mintis iki technologijų, leidžiančių visiems amžiams pamiršti slaptažodžius. Šiemet IBM spėjimai gana drąsūs. Energetika: žmogaus kūnas gamins energiją IBM manymu per artimiausius penketą metų žmonija sugebės efektyviai išnaudoti mus supančia kinetinę energija.

Kiekvienais metais bendrovė IBM skelbia ateinančių penkerių metų technologijų vystymosi prognozę, rašo  „Bussines Insider“. Siūlome žvilgtelėti į ateitį iš IBM perspektyvos. Nuo kompiuterių, gebančių skaityti mūsų mintis iki technologijų, leidžiančių visiems amžiams pamiršti slaptažodžius. Šiemet IBM spėjimai gana drąsūs. Energetika: žmogaus kūnas gamins energiją IBM manymu per artimiausius penketą metų žmonija sugebės efektyviai išnaudoti mus supančia kinetinę energija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Lietuvos televizijos projekto „Vunderkindai.lt“, skirto ugdyti gabius ir talentingus vaikus, nugalėtojus. Aštuoniems talentingiausiems projekte dalyvavusiems vaikams šalies vadovė antradienį Prezidentūroje įteikė sveikinimo raštus ir padovanojo knygų. Kviesdama prisijungti prie nacionalinės akcijos – „Knygų Kalėdų“ šalies vadovė vaikams palinkėjo atkakliai siekti žinių, toliau uoliai ugdyti savo gabumus ir drąsiai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Nejaugi euroskeptikai iš tiesų buvo teisūs? Ar svajonės apie vieningą Europą – kilusios iš idėjos užkirsti kelią naujiems europiečių tarpusavio nesantaikos proveržiams ir paremtos viltingu tikėjimu, jog tautinės valstybės jau yra atgyvena, o bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti bendra europietiškoji tapatybė – galų gale tebuvo tik utopiškos viltys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dabartinė Europos krizė, kai kurių žmonių laikoma pirmu žingsniu link Europos Sąjungos (ES) žlugimo, yra vien finan...

Italija visuomet turėjo silpnybę autoritariniams valdovams. Imperatoriai, karaliai, princai ir despotai Italijos žemes valdydavo itin dažnai nuo pat Romos imperijos laikų. Paskutiniuoju panašaus pobūdžio politiku turėtume laikyti buvusį Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconį. Ši dominuojanti Italijos politinio gyvenimo figūra, nebesugebėdama tvarkytis su globalios finansų rinkos spaudimu, galiausiai pasitraukė iš savo posto.

Per artimiausius trisdešimt metų Japonijoje gali įvykti maždaug 9 balų žemės drebėjimas – tokio pat stiprumo, kaip ir šių metų pavasarį. Jo tikimybė – 30 procentų. Atitinkamo seismologinio tyrimo duomenis penktadienį skelbia Japonijos nacionalinis dienraštis „Asahi“. Ekspertų nuomone, galingo žemės drebėjimo epicentras gali būti Ramiajame vandenyne, ruože nuo Ivatės prefektūros pakrantės Honsiu salos šiaurės rytuose iki Boso pusiasalio, kuris yra netoli Tokijo.

Sveiki atvykę į 2021 metų Europą. Prabėgo dešimtmetis nuo 2010-2011 metų skolų krizės, pareikalavusios mažiausiai dešimties vyriausybių atsistatydinimo. Kai kas išliko po senovei, tačiau daug kas per tą laiką pasikeitė. Savo įžvalgomis apie galimą ateities scenarijų „The New York Times“ dalijasi profesorius Nialas Fergusonas. Euras vis dar tebėra vieninga visos Europos valiuta, tačiau banknotai ir monetos beveik nebenaudojami, dauguma atsiskaitymų vykdoma elektroninėje erdvėje.

Įžanga Šiandieninės Vidurio Rytų regiono politinių procesų realijos, be abejo, Europos kaimynystės politikos (EKP) Pietų dimensiją daro labai įdomiu tyrimo objektu. Šiai dimensijai priskiriamos Viduržemio jūros regiono valstybės, su kuriomis ES yra pasirašiusi asociacijos sutartis. Tai valstybės nuo Maroko vakaruose iki Jordanijos ir Sirijos rytuose. Išskirtinis šio regiono veiksnys yra politinio režimo nestabilumas arba tebesitęsianti tarpusavio konflikto evoliucija.

Septyniolika Berlusconio metų Italijai reiškė augantį skurdo lygį, sustiprėjusį organizuotą nusikalstamumą, juodosios rinkos klestėjimą ir šokiruojantį smegenų plovimą. Kas laukia šalies? Šį klausimą nagrinėja Guardian. Italų rašytojas ir dailininkas Carlo Levi kartą palygino Italiją su artišoku, teigdamas, kad kiekvienas lapas po savimi slepią dar vieną, ir kiekvienas naujas sluoksnis sugeba uždengti po savimi esantį.

Tarkime, Graikija šiuo metu yra lyg padegamoji virvutė. Bet ar Italija netaps ta bomba, kuri susprogdins euro zoną ir galbūt net visą Europos Sąjungą?  Italija negalėtų pasigirti gera finansine būkle, tuo labiau jos ekonomiką dažnai atakuoja įvairūs finansų spekuliantai. Kita vertus, Italijos ekonominiai ir finansiniai pagrindai nėra tokie jau blogi. Blogai yra tai, jog nesibaigiantis politinis chaosas šalies viduje nuolatos atbaido užsienio investitorius ir kenkia šalies rinkų veiklai.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtina tikįs Europos Sąjungos (ES) ateitimi, nepaisant problemų su Graikija. Pasak Vyriausybės vadovo, ES ne pirmą kartą patenka į krizę, bet ligšiolinės krizės ją tik dar labiau suvienydavo ir sustiprindavo. „Paskutinė Europos Vadovų Taryba priėmė reikšmingus sprendimus, ir todėl aš visada kartoju: aš tikiu ES ateitimi. (...) Metas nėra lengvas, bet neverta į perspektyvą žiūrėti niūriai“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Savaitgalį pasaulio gyventojų skaičius peržengė 7 mlrd. ir dėl to portalas „Business Insider“ mano, kad galbūt jau atėjo metas pasiruošti tam, kaip pasaulis atrodys praėjus keliems dešimtmečiams. Nors dauguma iš mūsų jau galbūt nebesulauksime naujo šimtmečio, tačiau Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad iki 2100 metų pasaulio gyventojų skaičius pasieks 10 mlrd.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

„U2“ lyderis Bono iškėlė klausimą dėl savo grupės ateities. Vokalistas pripažino, jog airių kolektyvas, kitą pirmadienį perleisiantis 1991—ųjų metų albumą „Achtung Baby“, šiuo metu yra išerzintas jo klausimų apie šių roko veteranų prasmę šiuolaikinėje muzikos erdvėje. Žurnalui „Rolling Stone“ jis sakė: „Nes tikras, ar ateitis nekvepia sausra.

Kas bus rytoj ar tolesnėje ateityje? Staiga mirusio 73 metų Bronislovo Lubio bendražygiai ir buvę pavaldiniai – sutrikę. Didžiulė verslo imperija liko be svarbiausio idėjų kūrėjo. Kas jį pakeis? Nors valdomų bendrovių vadovais pasitikėjo, verslo įpėdinį jis matė savo šeimos rate.

Ateities vonios kambario dušo užuolaidose skaitysime rytines naujienas, o grindimis, keičiančiomis tekstūrą, vaikščiosime lyg smėliu ar sniegu. Vonios kambarys, kol kas nustumtas į aukštųjų technologijų invazijos paraštes, ateityje turėtų tapti itin modernus. Vonia, iš išskirtinai praktinės paskirties kambario, kuriame švarinamės ir gražinamės, turėtų tapti vis interaktyvesne, rašoma telegraph.co.uk.

Muammaro Gaddafio mirtis padėjo tašką aštuonis mėnesius trukusiuose neramumuose. Kol sukilėliai, naujoji Libijos vyriausybė ir NATO švenčia, ant jų pergalės krenta tamsus aukų skaičiaus ir pralieto kraujo šėšėlis. Kol kas apimti euforijos libiai plūsta į Tripolio, Bengazio ir kitų miestų gatves, tačiau ateityje visą tautą persekios už pergalę sumokėtos kainos padariniai, praneša RT.

Seime įkurta parlamentinė grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“. Šiuo metu joje yra 15 Seimo narių: Arvydas Anušauskas, Petras Auštrevičius, Mindaugas Bastys, Dainius Budrys, Vydas Gedvilas, Evaldas Jurkevičius, Algis Kazulėnas, Jonas Liesys, Vitas Matuzas, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Saulius Pečeliūnas, Žilvinas Šilgalis, Egidijus Vareikis ir Arvydas Vidžiūnas.

Rusijoje prasidėjo aktyvus politinis sezonas (tiek, kiek jis gali būti aktyvus šalyje, kur ant sugriautų demokratijos pamatų statoma autoritarinio pobūdžio valdymo sistema). Metų pabaigoje vyks rinkimai į šalies parlamentą – Dūmą, o kitais metais turėtų pasikeisti ir Kremliaus šeimininkas. Ne taip seniai Rusijos politinį lauką kiek sujudino žinia, kad dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas net nebandys balotiruotis antrajai kadencijai ir paslaugiai užleis vietą Vladimirui Putinui.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus specialistai parengė projektą, kuriame išdėstyti galimi S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro erdvių panaudojimo įkainiai, kai būtų paskirtas dalinis centro finansavimas. To finansavimo nereikėtų, jei aštuntą dešimtmetį visai neprastai gyvuojanti centrui priklausanti Kauno sporto halė nebūtų „paguldyta ant menčių“ jaunos ir modernios konkurentės – „Žalgirio“ sporto ir pramogų arenos.

Pasiruošimas ateities karams reikalauja novatoriškos minties, apverčiančios aukštyn kojomis įprastą mąstymą, ir modernios karinės vertikalės, pradedant nuo kosminės erdvės ir oro ir baigiant sausumos bei jūrų pajėgomis. Visa tai turi veikti kaip vieningas darinys, lengvai sujungiantis karį ant žemės su palydovu aukštai danguje. Šiuo metu kosmosas dar nėra militarizuotas. Kol kas apsiribojama žvalgybos palydovais.

Žvelgiant į šiandieninio pasaulio tendencijas, lengva pastebėti, kokia sparti ir dažnai netikėta yra technologijų ir komunikacijos priemonių raida. Štai dar prieš porą šimtmečių didžiosios kompanijos gamino garvežius. Jau pats garvežio išradimas visiškai pakeitė atstumo ir komunikacijos sampratą – pasaulis iš esmės tapo mažesnis.

Ateitį nuspėti norėtų kiekvienas. Šiais superkompiuterių laikais tai pamažu tampa realybe. Kalevas Leetaru iš Ilinojaus universiteto rado būdą žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apdoroti ir tuo remiantis nuspėti ateitį. Jis tikina, kad remdamasis tyrimų rezultatais gana tiksliai numatė, kur slėpėsi Osama bin Ladenas, ir įspėjo, kad per Šiaurės Afriką nuvilnys revoliucijų banga. „Naujienos mums pateikia neįtikėtinai daug informacijos apie žmones, vietas ir organizacijas.

Pereinamoji Libijos Nacionalinė Taryba buvo pripažinta kaip legitimi Libijos valdžia. Įdomu tai, kad naująją Libijos valdžia be jokių keblumų pripažino net ir Rusija. Taigi, galima nominaliai skelbti karo Libijoje pabaigą. Teprasideda Libijoje euforija. Tačiau, kaip žinoma, euforija labai dažnai būna labai trumpalaikis procesas, o po jos tenka prisiminti, kas yra realybė. Su tokia situacija jau labai greitai teks susidurti naujajai Libijos valdžiai.

Per dieną žmonės tūkstančius kartų nuspėja ateitį, kai, pavyzdžiui, svarsto, kada atvažiuos autobusas ar kas beldžia į duris. Dabar mokslininkai bando atskleisti, kaip smegenys gali tapti tikslios ateities pranašės, bet tik tada, kai kalbama apie kasdieniškus, paprastus dalykus, rašo dailymail.co.uk. Vašingtono universiteto mokslininkai tyrinėja žmogaus viduriniąsias smegenis, kurios perduoda signalus į likusias smegenų dalis.