arūnas dulkys

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anksčiau ministras vis kartojo, kad svarbus rodiklis yra reanimacijos lovų užpildymas iki 240 lovų,  o dabar jau prakalbo apie naują rodiklį – situacija organizacijose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad omikron verčia galvoti apie galimybių pasą ir šios priemonės turinį. Visgi jis pažymėjo, kad kol kas sunku atsakyti, kada galimybių paso bus atsisakyta. „Galimybių paso turinys gali būti peržiūrėtas, priklausomai nuo situacijos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Dulkys.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė savaitei atidėti sprendimą atsisakyti dalies darbuotojų privalomo testavimo dėl koronaviruso. Nuo šiol testuotis privaloma sveikatos apsaugos ir socialines paslaugas teikiantiems bei įstaigas aptarnaujantiems darbuotojams. Kaip posėdžio pradžioje pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, klausimas atidedamas, siekiant jį suderinti su kitais teisės aktais, kad nebūtų skirtumų tarp paslaugų teikėjų ir jų gavėjų.

Pokyčiai dėl galimybių yra ant Vyriausybės stalo, konstatavo ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, keičiantis pandeminei situacijai reikia peržiūrėti ir šio įrankio veikimą. Tiesa, dar šiandien sprendimai dėl galimybių paso nebus priimami. Ministras pažymėjo, kad galimybių pasas buvo laikinas įrankis, tad, natūralu, galima sulaukti ir pokyčių dėl jo.   „Galimybių pasas, jei pažiūrėsime retrospektyviai, mes visada sakėme, kad tai yra laikina priemonė.

Siekiama peržiūrėti privalomo periodinio testavimo tvarką atsisakant dalies profesijų, pranešė ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymėjo, kad dabar būtina mobilizuotis ir testuoti tik prioritetinių sričių darbuotojus. „Peržiūrimi visi procesai, kur yra vienos ar kitos testavimo apimtys, šiandien yra pasiūlymas pasilikti tik tas, kurios yra pačios svarbiausios, kurios nukreiptos į didžiausios rizikos žmones, svarbiausias, kritines institucijas.

Kylant omikron bangai ir vis daugiau žmonių „iškrentant iš rikiuotės“ dėl būtinybės izoliuotis sprendžiama keisti šią tvarką ir trumpinti izoliacijos laiką, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi jis įspėjo, kad, nepaisant stabilios situacijos ligoninėse, sprendimai dėl pandemijos priemonių gali keistis kiekvieną dieną. Ministras nurodė, kad ketinama svarstyti pokyčius dėl izoliacijos tvarkos ne tik medikams, bet ir visai visuomenei.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kitą savaitę planuoja atostogauti. Atostogų jis išeina pirmą kartą, kai vadovauja Sveikatos apsaugos ministerijai. Pagal premjerės Ingridos Šimonytės potvarkį, sveikatos apsaugos ministras ilsėsis sausio 3–7 dienomis. Vasarą, kai didelė dalis Vyriausybės kabineto narių buvo išėję atostogų, A. Dulkys savąsias atšaukė. Jis planavo poilsiauti rugpjūčio 9–20 dienomis, bet liepą jas dėl COVID-19 pandemijos atšaukė.

Arūnas Dulkys, paklaustas, kodėl karantiną reiktų skelbti, jei koronaviruso pacientai užimtų būtent 240 lovų, jis paaiškino, kad taip būtų blokuojama sveikatos apsaugos sistema. Sveikatos apsaugos ministras TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Lietuvoje gydytojų jau daugėja. Jau visą savaitę nuo Kalėdų daug kalbama apie griežtą karantiną, kurį ankščiau ar vėliau greičiausiai privalėsime įvesti.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Prieš kelias dienas pranešta skaudi žinia – per Kūčias nuo koronaviruso mirė 16 metų paauglys. Medikai dėl jo gyvybės kovojo daugiau nei 1,5 mėnesio ir gelbėjo visais įmanomais būdais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestauja, kad kitą kartą tik tokios liūdnos istorijos paskatina priimti sprendimus dėl sveikatos.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Po plačiai visuomenėje nuskambėjusio Egidijaus Dragūno-SEL kalėdinio koncerto, kuriame didelė dalis klausytojų galimai nesilaikė saugumo reikalavimų, kilo sujudimas dėl toje pačioje arenoje koncertavusio Donato Montvydo. Atlikėjas gruodžio 27-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje surengė grandiozinį koncertą, kurį ne kartą vadino „svarbiausiu per jo karjerą“. Pilnutėlėje salėje šėlo tūkstančiai žmonių, tarp kurių – ir garsenybės.

Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Nuo gruodžio 28 d. įsigaliojant naujai tvarkai dėl galimybių paso galiojimo žmonėms kilo labai daug klausimų. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys juos siūlo spręsti paprastai – pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze. Taip pat jis konstatavo, kad omikron atmainos neišvengsime, tačiau čia svarbus tik vienas rodiklis. Komentuodamas situaciją dėl omikron A. Dulkys priminė, kad atvejų didesnis skaičius nėra pagrindinis dalykas.

Sektoriuose, kuriuose planuojama įvesti privalomą skiepijimą, reikės būti gavus ir sustiprinančiąją, trečiąją, dozę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Čia eina kalba jau ir apie trečią, pastiprinančią dozę, nes būtent jinai yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Dėl daugybę diskusijų sukėlusios sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos sveikatos apsaugos ministras ir jo komanda aiškinosi parlamentarams. Ministerija pristatė reformos planą ir pateikė pagrindines kryptis, kaip reforma būtų įgyvendinama, taip pat išskyrė priežastis, kam pokyčiai yra reikalingi. Pasak A. Dulkio, Lietuva negali sau leisti reikalinga įranga ir specialistų kiekiu aprūpinti kiekvienos šalies ligoninės, todėl valstybė ir turi priimti pokyčius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad privalomą skiepijimą tam tikrų specialybių atstovams Vyriausybė galėtų svarstyti jau kitą pirmadienį. Kol kas vyksta dokumentų derinimas, tačiau ministras vardija, kokių profesijų atstovams skiepijimas galėtų būti privalomas. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys penktadienį dalyvavo Darbo partijos frakcijos posėdyje.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo palikti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, kurios rajoninės ligoninės gali ir toliau veikti, teikdamos sveikatos paslaugas gyventojams vietoje, o ne didžiuosiuose miestuose.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino rodiklį, pagal kurį ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms būtų naikinami arba švelninami. Jis priklausys nuo ligoninių lovų užimtumo. Ministrų kabinetas pritarė, kad šalyje dėl COVID-19 įvesti ribojimai bus panaikinami arba švelninami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.

Dėl jau ir Lietuvoje nustatytos omikron atmainos bent apie griežtesnius judėjimo ribojimus negali būti kalbos, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Paklaustas, ar ir kada dėl jau Lietuvoje nustatytos omikron atmainos galėtų būti įvesti griežtesni, pavyzdžiui, judėjimo tarp savivaldybių ar kelionių, ribojimai, ministras tokią galimybę atmetė. „Tikrai dėl jokių judėjimo apribojimų būti kalbos negali. Svarbiausia yra situacija gydymo įstaigose“, – sakė jis.

Seime egzaminas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui – parlamentarai balsuoja dėl interpeliacijos. Opozicijos pateiktoje interpeliacijoje Dulkys pliekiamas ir dėl prastos pandeminės situacijos, ir dėl esą „priverstinės“ vakcinacijos strategijos. Premjerė Ingrida Šimonytė interpeliaciją Dulkiui vadina normaliu procesu, o Laisvės frakcija – pagalių kaišiojimu ministrui į ratus ir cinišku elgesiu pandemijos akivaizdoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mykolo Majausko pavardė yra tarp kandidatų į Europos audito rūmus. Tai portalui tv3.lt patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, bet pats politikas, paklaustas apie galimą ateities karjerą Europos audito rūmuose, nuo komentarų susilaikė.

Nors sulaukė daug priekaištų dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir kitų sprendimų sveikatos priežiūros sistemoje, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išsaugojo savo postą. Antradienį Seimas balsavo dėl ministro atsakymų į interpeliacijos klausimus ir jiems pritarė. 71 Seimo narys pritarė jo atsakymams į interpeliacijos klausimus, 36 buvo prieš, susilaikė keturi parlamentarai.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad už periodinius testus turi mokėti patys darbuotojai, šie baiminasi, jog privačios laboratorijos ims kelti kainas. Šiuo metu antigeno tyrimas kainuoja nuo 18 iki 33 eurų. Darbuotojų atstovė įspėja, kad kylančios testų kainos taptų nepakeliama našta mažiau uždirbantiems darbuotojams. Vis dėlto privačios klinikos tikina kainų artimiausiu metu neplanuojančios kelti.

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1 d. medicininių kaukių dėvėjimas tapo privalomas ne tik vyresniųjų, bet ir pradinių klasių mokiniams. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šis sprendimas buvo neišvengiamas, mat sergamumas ugdymo įstaigose vėl auga. Tačiau vos tik užsiminta, kad kaukėmis mokyklas aprūpins savivaldybės, realybė kitokia – rūpinasi patys tėvai. Pastarieji tikina – kaukių taikymas pradinukams yra nelogiškas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko reikiamą parašų skaičių Seime inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Interpeliaciją palaiko visos opozicinės frakcijos, tačiau socialdemokratai sako netikintys jos sėkme. Ar pavyks ministrą išversti iš posto, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Linas Slušnys ir Aurelijus Veryga.

Nors nuo gruodžio ir pradinukams privalomos medicininės kaukės audrina dalį tėvų, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šis sprendimas buvo neišvengiamas, mat sergamumas ugdymo įstaigose vėl auga. Kaip teigė ministras, iš atostogų grįžę vaikai vėl truputį išbalansavo sergamumą, todėl tiki, kad kaukės bus efektyvi priemonė.

Sveikatos priežiūros įstaigų reformą inicijuojantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė dalies Seimo narių priekaištų, kad noras mažinti ligoninių lovų skaičių gali pagilinti perteklinių mirčių problemą Lietuvoje. Pats ministras šią kritiką laiko nepelnyta ir teigia, kad Lietuva pagal mirčių, kurių galima išvengti prevenciškai, skaičius dar iki koronaviruso pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne.

Darbuotojams, negalintiems skiepytis nuo COVID-19 dėl medicininių priežasčių, periodiniai testai bus finansuojami ir po gruodžio 1-osios, trečiadienį nusprendė Vyriausybė.

Prabilus apie vis didesnę COVID-19 situacijos stabilizaciją ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad ir kalėdiniu laikotarpiu, kaip ir per Vėlines, žmonės išliks sąmoningi ir laikysis rekomendacijų. Tiesa, didžiausias dėmesys šiuo metu nukreiptas į ugdymo įstaigas ir čia fiksuojamą sergamumo situaciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienį surinko reikiamą parašų skaičių Seime inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Interpeliaciją palaiko visos opozicinės frakcijos, tačiau socialdemokratai sako netikintys jos sėkme. Inicijuoti interpeliaciją Seime būtina surinkti bent 29 Seimo narių parašus LVŽS frakcija vienija 22 parlamentarus.

Opozicija kelia interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad interpeliacija – normalus politinis žanras, o ministru, kaip tikino Vyriausybės vadovė, ji pasitiki. „Interpeliacija vyksta vienam ar kitam ministrui kiekvienoje Seimo kadencijoje. Jeigu dėl to, kad yra surinkti parašai interpeliacijai, kiekvienas ministras turėtų trauktis, tai, man atrodo, čia kažkoks įdomesnis supratimas apie interpeliaciją.

Interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui palaiko visų Seimo opozicinių frakcijų seniūnai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūną. Interpeliacijos rengėja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienio rytą tikisi surinkti reikiamus parašus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jau baigė rengti klausimus sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ir suderino juos su opozicinėmis frakcijomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako normaliu procesu laikanti opozicinių valstiečių sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui rengiamą interpeliaciją bei teigia pati reikalo ministro keisti nematanti. „Interpeliaciją vertinu kaip normalų procesą – noriu priminti, kad ponui Verygai anos Vyriausybės kadencijoje turbūt irgi vienam iš pirmųjų buvo pradėta interpeliacija, kuri nebuvo sėkminga.

Savivaldybės nevienareikšmiškai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų reformą: dalis iniciatyvą iš esmės palaiko, kitos teigia, kad tai sunaikins gerai veikiančią sistemą, o pacientai liks be dalies paslaugų. Savivaldybės iki gruodžio 10 dienos įpareigotos ministerijai pateikti informaciją apie situaciją konkrečioje savivaldybėje bei savo siūlymus dėl savo sveikatos priežiūros įstaigų reformavimo.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.

Nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus išduodamas ir vaikams nuo 12 metų. Pasas galios 7 mėnesius po pilnos vakcinacijos, tačiau dokumento nebegalės gauti atlikę greitąjį antigenų testą. Nors dalis ekspertų kritikuoja naują tvarką, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad į visas skirtingas nuomones atsižvelgti neįmanoma. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ministre, pirmiausia apie skiepą ir galimybių pasą vaikams nuo 12 metų.

Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. „Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks.

Nuo gruodžio 1 d. serologinį antikūnų testą galimybių pasui gauti bus galima atlikti ne tik po ligos, bet ir po vakcinacijos. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina bent vieną testą kompensuoti. Tokius sprendimus Vyriausybės posėdžio metu pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip pažymėjo jis, iki šiol serologinį testą galimybių pasui buvo galima tik po ligos.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai reikės ir dar vienos sustiprinamosios skiepo dozės. Kartu jis konstatavo, kad, yra vilties, jog galimai „esame savo problemų kalno viršuje“. Atsakydamas į klausimą, ar antikūnų testo rezultatas galėtų prilygti trečiajai skiepo dozei, A. Dulkys užsiminė, kad, neatmetama galimybė, jog ateityje reikės dar vieno sustiprinančio skiepo.

Lietuva neįsigys planuotų „Valneva“ vakcinų nuo COVID-19 dėl bendro vakcinų pertekliaus ir nepakankamo šio preparato veiksmingumo, netinkamumo revakcinacijai trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Šių metų vasarį Vyriausybė buvo pritarusi, kad bendru Europos Komisijos koordinuojamu pirkimu Lietuva įsigytų 186 tūkst. šios, kol kas Europoje nepatvirtintos vakcinos dozių, tačiau vėliau padidino šį kiekį iki 370 tūkst. šių vakcinų.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Antikūnų tyrimas galimybių pasui pratęsti galios ir jį atlikus po vakcinacijos, apie tokius ruošiamus pakeitimus pranešė ministras Arūnas Dulkys. Pasak ministro, yra dažnai klausiama, ką daryti, jei ir po pilno pasiskiepijimo turima pakankamai antikūnų. „Tai šiandien Vyriausybės nutarimo projekte taip pat yra numatyta galimybė, kad būtų galima pasidaryti serologinį tyrimą ne tik persirgus, bet ir tiems, kurie yra pasiskiepiję tam, kad galėtų priimti sprendimą pasitikrinę.