arūnas dulkys

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) be sveikatos tinklo pertvarkos kartu ruošia pokyčius ir dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimo. Tikslas yra vienas: pagalbos mieste žmogus turi sulaukti per 15 minučių, už miesto – per 25, sako ministras Arūnas Dulkys.  Detaliau apie tai, kaip vyks GMP centralizacija, sveikatos apsaugos ministras pristatė Kauno GMP stotyje, kuri laikoma geruoju pavyzdžiu, kaip būti organizuojama savalaikė pagalba. 140 tūkst.

Dvi Lietuvos medikų grupės į karo niokojamą Ukrainą turėtų išvykti balandžio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Lietuvos medikų misijas Ukrainos kolegos kviečia į Kyjivo mieste ir Kyjivo apskrityje esančias ligonines. Preliminariai išvykimas planuojamas balandžio viduryje“, – BNS informavo ministras. Jis šią savaitę lankėsi Kyjive, kur su Ukrainos kolega Viktoru Liaško aptarė Lietuvos medikų atvykimo galimybes į Rusijos užpultą šalį.

Sumažinti gyventojų pirmalaikį mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti suteikus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas – toks yra Vyriausybės patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos strateginis tikslas. Šiuo metu sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį.

Nuo Rusijos agresijos bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje jau gali skiepytis nuo COVID-19. „Mechanizmas yra sukurtas ir pilnai paleistas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, Lietuvoje paskiepyti 65 karo pabėgėliai. Anot sveikatos apsaugos ministro, Ukrainos piliečiai, oficialiai užsiregistravę apie atvykimą ir gavę specialų kodą, turi skambinti į karštąją liniją 1808 bei registruotis skiepui.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu eksministras Aurelijus Veryga neieškojo žodžio kišenėje ir vizitą apibūdino vienu žodžiu – „siaubas“. Anot jo, po daugeliu ministro išvedžiojimų paslėptas atsakymas į daugelį klausimų buvo „nežinau“.  Tokiu vertinimu parlamentaras pasidalino savo socialinio tinklo paskyroje „SIAUBAS.

Po garsiam šalies gydytojui profesoriui Kęstučiui Strupui panaikintos chirurgo licencijos ministras Arūnas Dulkys pasiuntė aiškią žinutę – toks likimas laukia kiekvieno, kuris išdrįs paimti kyšį.  Klausimą dėl K. Strupui panaikintos licencijos ketvirtadienį ministrui adresavo partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Lietuvos medicina visuomet buvo garsi savo unikaliais gydytojais, profesoriais, pasaulinio masto, kurie darė unikalias operacijas, gelbėjo žmonės.

Kol kas dar nėra aiškių rekomendacijų, ar šiemet dar reikės skiepytis nuo koronaviruso papildoma sustiprinamąja doze, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu informavo, kad bus tariamasi, ką daryti su vakcinų pertekliumi. Ministras teigė, kad kol kas nėra rekomendacijų dėl 4 skiepo dozės nuo koronaviruso. „Kol kas nėra sprendimų. Jei bus tokios rekomendacijos iš Europos vaistų agentūros, praktika parodys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys protestuodamas paliko salę Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susitikime Stambule, Rusijai paprašius žodžio, kuris nebuvo planuotas. „Vakar buvo ministrų pasisakymai. Palikau salę solidarizuodamasis su Ukraina, kai žodžio paprašė Rusija“, – BNS penktadienį sakė A. Dulkys. Jo teigimu, kitų šalių atstovai salės nepaliko. Pasak A. Dulkio, į susitikimo darbotvarkę Rusijos sveikatos apsaugos viceministro pasisakymas nebuvo įtrauktas.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Vyriausybė trečiadienį palaimino dar vienus teisės aktų pakeitimus, kurių reikia įgyvendinant ligoninių tinklo reformą Lietuvoje. Numatoma, kad valstybei tapus 7 ligoninių dalininke, jos galės tiek užtikrinti pacientų srautus ir paslaugų kokybę, tiek pretenduoti tiek į Europos Sąjungos lėšas.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Informuojama, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Ministerija taip pat pranešė, kad registracija laikinai stabdoma. „Registracija laikinai stabdoma: beveik 300 – tiek drąsių medikų pareiškė norą vykti į misiją Ukrainoje.

Lietuva medicininę pagalbą Ukrainai teiks keturiomis kryptimis, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jau artimiausiu metu iš Lietuvos turėtų išvykti dvi medikų komandos padėti nukentėjusiems ukrainiečiams. Ministras detaliau įvardijo, kaip Lietuva padės neramumus išgyvenančiai Ukrainai. „Keturios pagrindinės kryptys – medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.

Praėjusią parą nustatyti 5874 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5006, antrą – 864, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1674 COVID-19 sergantys pacientai – šimtu mažiau nei praėjusią parą, 93 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 896,9 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8387 žmonės.

Nuo kovo 2-osios pradinukams per pamokas nebereikės dėvėti medicininių kaukių. Tai numatoma ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme. Jame nurodoma, kad vaikai mokykloje kaukes ir toliau privalės dėvėti, tačiau jų nebereikės pradinukams, „kai patalpoje yra tik tos pačios klasės vaikai“.  Kiti epidemiologiniai reikalavimai – lieka.

Visų ribojimų dėl pandemijos atšaukimas turi vykti nuosekliai, pažymėjo ministras Arūnas Dulkys, paklaustas, ar greitai galėtume visur privalomai nedėvėti kaukių. Tuo metu sprendimus dėl atlaisvinimų mokyklose jis žadėjo jau kitą savaitę.  Ministras nurodė, kad artimiausiu metu planuojama tartis dėl tolesnių atlaisvinimų, esant sąlygai, kad situacija išlieka gerėjanti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Užsiminus, kad pasiekėme pandemijos piką, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad artimiausiomis dienomis pandemijos statistika dar nedžiugins. Tikėtina, kad pamatysime išaugusius mirčių nuo COVID-19 skaičius. Nepaisant to, pasak I. Šimonytės, apribojimų turėtų mažėti. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: „Apribojimų turėtų mažėti, jei nenutiks ko nors nenumatyto“ Ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad dabartinė pandemijos banga jau perkopė piką.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Lietuva jau pasiekė užsikrėtimų COVID-19 omikron atmaina piką ir situacija šalyje stabilizuojasi. Vis dėlto ministras neskuba žadėti, kad Vyriausybė imsis naikinti kitus apribojimus. Vyriausybė apsisprendė nebetikrinti į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių atvykstančių asmenų dokumentų, susijusių su COVID-19.  Taip pat nuspręsta nebetaikyti draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Vyriausybė apsisprendė nebetikrinti į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių atvykstančių asmenų dokumentų, susijusių su COVID-19.  Taip pat nuspręsta nebetaikyti draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

COVID-19 pandemija Lietuvoje jau perkopė piką, teigia sveikatos apsaugos ministras. „Šiandien jau tikrai galime pasakyti pagal skaičius, kad jau perlipome piką“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Arūnas Dulkys. Anot jo, tai liudija bendra COVID-19 užsikrėtimų ir sirgimo tendencija.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, valstiečiui Aurelijui Verygai praėjusį pirmadienį nustatytas koronavirusas. Šią informaciją jis patvirtino naujienų portalui tv3.lt Parlamentaras teigia persirgęs lengvai, šiandien baigėsi jo saviizoliacijos laikotarpis. „Buvo truputį pakilusi temperatūra. Dariausi namie greitąjį testą, kuris parodė teigiamą rezultatą. Kai užsiregistravau PGR tyrimui, jau tądien nieko nebebuvo, gerai jaučiausi “, – pasakoja jis.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nebegaliojant galimybių pasui, sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Arūnas Dulkys įtvirtino, kokių taisyklių aptarnaudami klientus turės laikytis prekybininkai ir paslaugų tiekėjai, kas bus privalu klientams. Šie ministro sprendimai įsigalios nuo vasario 7-osios, šeštadienio.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Atšaukiamas ne tik galimybių pasas ir periodinis darbuotojų testavimas, nuo pirmadienio laikinai stabdomas ir kaupinių tyrimus atlikimas moksleiviams. Jie keičiami savikontrolės testais. Kaip nurodė ministras Arūnas Dulkys, taip nuspręsta dėl didelės laboratorijų apkrovos. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad prioritetas dabar teikiamas simptominiam testavimui.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad galimybių paso atsisakymas gali būti laikinas ir šis dokumentas gali būti sugrąžintas, jei epidemiologinė situacija to pareikalaus. Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių pasas Lietuvoje bus laikinai sustabdomas nuo vasario 5 dienos. „Kokiam laikotarpiui, pasakyti negaliu, džiaugčiausi, jeigu visam laikui. Bet priklausys nuo to, kaip susiklostys epidemiologinė situacija.

Sausio antroje pusėje Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūrų įstaigų reformai, kuria norima naikinti dalį ligoninių lovų numatant plėsti ambulatorinių paslaugų skaičių. Tai reiškia, kad tik dalis gydymo paslaugų savivaldybėse gyventojams būtų suteikiamos: bazinės paslaugos, ilgalaikė asmens sveikatos priežiūra, dienos paslaugos, greitoji medicinos pagalba. Kitų paslaugų jie turėtų vykti į didesnes ar specializuotas gydymo įstaigas.

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – izoliacijoje. Koronavirusu užsikrėtė kartu su juo gyvenantis šeimos narys. Apie tai pranešė pati Sveikatos apsaugos ministerija. „Kartu gyvenančiam šeimos nariui patvirtinus COVID-19 diagnozę, nuo šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys izoliuojasi ir dirba nuotoliniu būdu.  Ministras jokių simptomų nejaučia.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Nors COVID-19 atvejai auga, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad situacija ligoninėse valdoma. Be kita ko, jis ragino nesistebėti dideliais vienos dienos atvejų skaičiais, mat ten gali susisumuoti ir ankstesnių dienų tyrimų rezultatai. Pasiskiepijusių skaičius vis didėja, tačiau lygiai taip pat auga užsikrėtimų atvejai. Paprašytas paaiškinti, kodėl taip yra, ministras pabrėžė omikron atmainos specifiškumą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama gydymo įstaigų pertvarka, Seime dar neperžengusi pirmojo balsavimo slenksčio, jau kursto dalies sistemos dalyvių nepasitenkinimą. Jie baiminasi, kad vienu mostu išardžius esamą sistemą nebūtinai sulauksime siekiamo rezultato, o paprastas pacientas nuo to tik nukentėtų.

Praėjusią parą nustatyti 5735 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dešimt mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 885 žmonės gavo pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 248 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1055 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 70 daugiau nei prieš parą, 93 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,8 tūkst.

Situacija šalyje dar nėra tokia, kad reikėtų dirbti sergantiesiems besimptome COVID-19 forma, tačiau jai reikia pasiruošti, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Turime pasirengti labiau kritiškai situacijai nei dabar ir numatėme, kad būtų užtikrintos kritiškos, gyvybiškai svarbios funkcijos. Mes parengėme tvarką ypatingai ekstremaliai situacijai, kai ji jau būtų kritiška“, – žurnalistams Seime sakė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys numatė, kurie gyvybiškai svarbias funkcijas atliekantys darbuotojai pandemijos metu galėtų dirbti net ir sirgdami besimptome koronaviruso infekcija.

Didžiajai Britanijai paskelbus, kad nuo kitos savaitės šalyje bus laisvinami su COVID-19 pandemija susiję ribojimai, pasipylė piktos dalies Lietuvos gyventojų replikos, nutaikytos į naujus Vyriausybės sprendimus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad šalyje dar nėra pasiektas susirgimų bangos pikas, todėl kovą tęsti yra būtina.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seimui nusprendus neįvesti privalomo skiepijimo medikams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad parlamentas paprasčiausiai išreiškė savo požiūrį. „Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Žmonės jau dabar „balsuoja“ už reformą vykdami į kitas gydymo įstaigas, klausiamas apie naujos sveikatos pertvarkos reikalingumą tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Raginamas pažadėti ar garantuoti, kad pacientams paslaugų prieinamumas po pertvarkos pagerės, ministras pabrėžė, kad daug svarbiau, kokios tos paslaugos. „Siūlau keisti naratyvą ir pradėti kalbėti ne šiaip apie paslaugų prieinamumą, bet kokybiškų paslaugų prieinamumą.

Greitosios medicinos pagalbos reforma Seimui bus teikiama pavasario sesijoje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pavasario sesijai taip pat Seime atsidurs ir greitosios medicinos pagalbos centralizavimo klausimai, kas dabar yra keliose dešimtyse juridinių asmenų išskaidyta“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta iki šių metų vidurio įkurti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošia testavimo ir izoliavimosi pokyčius daliai darbuotojų, tačiau artimiausiu metu neketina keisti galimybių paso tvarkos. Tai trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiuo metu ruošiame testavimo, izoliavimo galimus algoritmų pakeitimus kitoms kritinėms funkcijoms, žmonėms, kurie dirba komunaliniame ūkyje, viešojo sektoriaus paslaugų, viešosios tvarkos ir kitokių panašių, kur gyvybiškai yra svarbu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė neskuba galvoti apie ketvirtąją skiepų nuo COVID-19 dozę, nes šiuo klausimu dar trūksta informacijos.  „Mes atidžiai sekame tą informaciją. Nes Izraelyje, Danijoje pasirodė informacijos, kad didesnės rizikos žmonėms ta dozė yra suteikiama. Bet Lietuvoje mes turime situaciją, kad ir trečiąja doze nemažai žmonių yra nepasiskiepijusių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamai gydymo įstaigų tinklo reformai. Ji numato dalies paslaugų koncentravimą daugiaprofilinėse ligoninėse siekiant geresnės paslaugų kokybės ir vystyti skubiosios pagalbos teikimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.