artūras paulauskas

Šį sekmadienį sueis dvidešimt metų, kai Lietuvos žmonės Baltijos kelyje susikabino rankomis kovodami dėl savo nepriklausomybės. Tas pats įvyko ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, parodė visam pasauliui, kad šių kraštų žmonės labiau už viską brangina savo laisvę.

Henrikas Daktaras savo memuaruose pateikia galimas Sigito Čiapo žmogžudystės versijas. Prisipažinimus lydėjo mirtini šūviai 1996 metų balandžio 5-osios – Didžiojo penktadienio – rytą Kaune, Sargėnuose, prie savo namų buvo nužudytas Kauno koncerno „Agora“ prezidentas, buvęs čekistų karininkas, turėjęs didelių politinių ambicijų Sigitas Čiapas ir jo asmeninis vairuotojas Vincas Varnas, susiruošę verslo reikalais į Vilnių. Per stebuklą išliko gyva S. Čiapo žmona Jolanta.

Ilgametis kovotojas su „daktarais“ prokuroras Algimantas Kliunka prisipažįsta buvęs įtrauktas į Sigito Čiapo priešų voratinklį. Dvylika neigiamų publikacijų Tik po ilgai užtrukusių derybų su „Akistata“ sutikęs pasidalinti savo prisiminimais apie Kauno kriminalinį pasaulį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka teigė, jog pradėjus domėtis nelegalia Alkoholio prekybos tarpininkų asociacijos steigėjų veikla ir...

Tvankią vasarą, kai vis tebesitęsianti ir stiprėjanti Lietuvos energetinė priklausomybė nuo buvusią pasaulinę galybę susigrąžinti užsimojusios Rusijos naftos, dujų ir branduolinio kuro nebe tokia pastebima, atkunta tas Lietuvos politikų ir analitikų sluoksnis, kuriam Maskvai paklusnūs Rytai - naudinga ir geidžiama rinka, o Vakarai ir jų sąjungininkė Pažadėtoji žemė (Izraelis) – apiplėšti ir nuskurdinti lietuvius nuolat ketinančių intrigantų  lizdas.

Kai ekonomika dūsta nuo kreditinių išteklių trūkumo, Lietuvos banko vadovas tiktai skėsčioja rankomis, o politikai bando stiprinti reitingus. Opozicinės ir už Seimo ribų vegetuojančios partijos reikalauja Reinoldijaus Šarkino galvos. Kaip teigia tvarkiečiai, lankęsis jų frakcijoje R. Šarkinas nepaaiškino, kodėl Lietuvoje veikiantys bankai nesilaikė Europos centrinio banko pinigų skolinimo skatinimo politikos.

Priešrinkiminiai liberalų partijų pažadai mažinti mokesčių naštą ir skatinti verslo plėtrą byra į šipulius. Liberalai, šiek tiek pasimaivydami Seime, drąsiai balsuoja už mokesčių naštos didinimą. Reikia didesnio PVM – nuo 19 procentų iki 21 procento –, prašau. Reikia didesnių „Sodros“ įmokų – taip pat prašau. Ir jokios graužaties. Kasmet Laisvės nuo mokesčių dieną švenčiantys liberalai iškilmingai po Vilnių tampo mokesčių naštą simbolizuojantį akmenį.

Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas reikalauja Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino atsistatydinimo. "Reikalaujame, kad R. Šarkinas paliktų postą", - antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Paulauskas. Jo nuomone, laikas ieškoti naujo Lietuvos banko vadovo, žmogaus, galinčio prisiimti nors kruopelytę atsakomybės už situaciją šalies bankų rinkoje, turinčio idėjų ir noro tą situaciją keisti.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Birželio mėnesį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino tris visuomenės lyderius - Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kadenciją baigusį valstybės vadovą Valdą Adamkų ir europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Neabejotina šios trijulės ir visos birželio apklausos, beje, kaip ir ankstesnių, lyderė - D. Grybauskaitė, kurią palankiai įvertino 85 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. V. Adamkui skirtas 61 proc. respondentų palankumas, V. Blinkevičiūtei - 52 proc.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas apgailestauja, kad valstybės tarnyba yra politizuojama, o vienintelis kompetencijos kriterijus yra partiškumas. "Nuo liepos pirmosios aukščiausi karjeros valstybės tarnautojai nebereikalingi. Jų vietas pakeitė partiniai viceministrai. Nori padaryti karjerą valstybės tarnyboje - stok į partiją? Priešingu atveju, aukščiau departamento vadovo karjeros laiptais nepakilsi. Aukščiau - tik partiniai. Nori padaryti karjerą, būk partinis.

Negrąžinus žemės tikriesiems jų savininkams, kalbėti apie teisingumą, žmonių pasitikėjimą valstybe – neįmanoma. Deja, jau dvidešimt metų dalis Lietuvos žmonių ieško savo žemės, beviltiškai mina valdininkų kabinetų slenksčius. Visos partijos deklaruoja, kuo skubesnį žemės grąžinimą, ne išimtis ir Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, juolab kad liko nedaug negrąžintos žemės.

Naujoji sąjunga (socialliberalai) protestuoja prieš Vilniaus savivaldybės sprendimą uždrausti ketvirtadienį sostinės Vinco Kudirkos aikštėje organizuotą protesto akciją "Prieš motinystės (tėvystės) išmokų mažinimą". "Tokius Vilniaus savivaldybės veiksmus vertiname kaip antikonstitucinius, pažeidžiančius žmogaus teises. O Vilniaus valdžios vyrų aiškinimus, kad V. Kudirkos aikštėje netilps tūkstantis protestuotojų, vertinu kaip absurdą.

Valdžioje esanti keturių partijų koalicija bet kuria proga reklamuojasi savo begaline meile žmogui, daugiau niekuo neužsiima tik rūpinasi visų gerove. Skelbdami įspūdingus taupymo vajus, skelbiasi neliesią socialiai mažiausiai apgintų žmonių-pensininkų. Deja, šios deklaracijos visiškai neatitinka tikrovės.

Gegužės mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino išrinktąją Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nepalankiausiai viešosios nuomonės apklausoje atsiliepta apie Seimo Pirmininką Arūną Valinską, buvusios ir dabar veikiančios Vyriausybių vadovus Gediminą Kirkilą ir Andrių Kubilių. Teigiamo vertinimo viršūnėje senokai įsikūrusiai D. Grybauskaitei gegužę palankumą išreiškė 84 proc. respondentų.

„Naujosios Sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pradėjo įgyvendinti „gudrų planą“, kaip šalį gelbėti ne mažinant išlaidas valstybės valdymui, o karpant išmokas tėvams, pensininkams ir bedarbiams.

Seimo rinkimuose tragiškai pasirodžiusi Naujoji sąjunga (socialliberalai) mėgina atsispirti politinei mirčiai, kurią jiems pranašauja oponentai ir partijos likučių pirkėjai, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys teigia manąs, kad socialliberalų reiškiama parama tai vienai, tai kitai politinei jėgai tėra desperatiškas bandymas priminti apie savo egzistavimą.

Saulėlydžio komisijoje į visas puses valdančiųjų partijų tampomas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Su ironija tenka pastebėti, kad sunkiai sprendžiama didžiausia problema – kokiai ministerijai priskirti departamentą – tėra biurokratinė problema. Pagrindinės problemos – sporto ir sportininkų – lieka nuošalyje. Departamento statuso pakeitimas, jo priskyrimas vienai ar kitai ministerijai ar ministrui esminių problemų nesprendžia.

Naujoji sąjunga (socialliberalai) sveikina Lietuvos partijas ir politikus, kuriems Lietuvos rinkėjai suteikė teisę atstovauti šaliai Europos Parlamente, tačiau siūlo kukliau džiaugtis savo pergalėmis. "Esant tokiam menkam rinkėjų aktyvumui, pergalė netenka svorio. Tai pergalė savo virtuvėje.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys mano, kad Naujosios sąjungos (socialliberalų) reiškiama parama tai vienai, tai kitai politinei partijai tėra desperatiškas bandymas priminti apie savo egzistavimą, bylojantis apie artėjantį socialliberalų išnykimą iš Lietuvos politinės arenos.

Vyriausybės artinamas darbo rinkos „liberalizavimas“ paskatino kai kuriuos darbdavių atstovus įsidrąsinti ir pareikšti, kad nesupranta, kam reikalingos profsąjungos, kolektyvinės sutartys, kodėl neleidžiama darbuotojui tartis akis į akį su darbdaviu.

Praėjusią savaitę Premjeras A. Kubilius pažėrė gerų žinių Lietuvos žmonėms: krizė baigsis šių metų birželio 21 d., biudžeto peržiūros birželio mėnesį nebus, naujų mokesčių, bent iki rudens, neatsiras. Atrodo, išrinktos Prezidentės perspėjantieji žodžiai ir artėjantys Europos Parlamento rinkimai tiesiogiai veikia šios Vyriausybės sprendimus.

Naujoji sąjunga siūlo Vyriausybei nedelsti ir įsteigti nacionalinį komercinį banką pritraukiant Lietuvos žmonių pinigus. Gyventojai, šios partijos nuomone, galės tapti šio banko savininkais. Antradienį spaudos konferencijoje Seime Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas sakė, kad didelių sąnaudų steigiant šį banką nereikėtų. Politiko nuomone, jį galima steigti arba Turto banko, o geriau valstybės pašto, turinčio platų tinklą Lietuvoje, bazėje.

Lietuvos muziejai, portalo „Balsas.lt“ žiniomis, ir toliau yra privačių Lietuvos elito puotų aikštelės. Prieš kelis metus žiniasklaida rašė apie Darbo partijos veikėjo, tuometinio parlamentaro, prieštaringai pagarsėjusio verslininko Antano Boso privatų balių Palangos Gintaro muziejuje. Bėga metai, keičiasi valdžios, o muziejų eksploatavimo tradicijos nekinta. Kur nori – ten puotauja „Balsas.

Planus steigti nacionalinį komercinį banką finansų ekspertai pasitinka dvejonėmis. Verslininkai, skolinimosi kainų kartelės užkėlimu kaltindami šalyje veikiančius skandinavų bankus, jau senokai svajoja apie nacionalinį banką. Jo atsiradimas turėtų sumažinti užsienio kapitalo bankų įtaką, padidinti bankų sektoriaus konkurencingumą, verslas ir gyventojai galėtų pasiskolinti daugiau ir pigiau. Politikai pagaliau pradėjo rodyti ženklus, kad gali šią svajonę įgyvendinti.

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą. Balso teisę turi 2 686 346 rinkėjai. Prezidentas 2009-ųjų gegužės 17-osios rinkimuose bus renkamas iš septynių kandidatų.

Prezidentas Valdas Adamkus nesuteikė malonės nė vienam iš 50 nuteistųjų, kurie laisvės ar gyvenimo be skolų viltis dėjo į šalies vadovą. Ar nusikaltėliai tampa neverti malonės? Prezidentas ir jo patariamasis organas Malonės komisija darosi visai nemalonūs – paskutiniame komisijos posėdyje nei vienam iš 50 nuteistųjų, prašiusių prezidento suteikti malonę, nebuvo atsakyta teigiamai.

Per rinkimus kandidatai į valdžią turi užpildyti specialias anketas ir pateikti apie save duomenis, kurie gali rūpėti rinkėjams. Tačiau mūsų valstybėje praktiškai nėra instrumentų, kad šios žinios apie kandidatus visada atitiktų tikrovę. Dažnai tai priklauso tik nuo kandidato sąžinės. Valstybė iš kandidatų reikalauja tik mažą dalį informacijos pateikti privaloma tvarka, o kitą dalį leidžiama surašyti savo nuožiūra.

Šalies gyventojai A. Kubiliumi nepasitiki daugiau nei A. Zuoku ir V. Uspaskichu. Balandžio mėnesį tik tris visuomenės veikėjus daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų vertino palankiai - eurokomisarę Dalią Grybauskaitę, Prezidentą Valdą Adamkų ir parlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Nepalankiausiai atsiliepta apie buvusios Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą ir dabartinį Seimo Pirmininką Arūną Valinską.

Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos pirmininkas, kategoriškai neigiamai vertina Vyriausybės priimtą sprendimą dėl daugiabučių renovavimo. „Vyriausybė visą naštą nori užkrauti ant daugiabučių gyventojų pečių“, - teigia Naujosios sąjungos lyderis.   Negali būti prievartinės renovacijos Daugiabučius renovuoti būtina, tik ne tokiomis sąlygomis, kokias dabar gyventojams siūlo A. Kubiliaus Vyriausybė. Daugiabučių renovavimas – labai svarbus valstybei ir jos gyventojams.

Seimo narys socialliberalas Valerijus Simulikas prisijungė prie valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime. Iki šiol jis priklausė Mišriai parlamentarų grupei. "Mano partinis ir politinis statusas nėra ir nebus kvestionuojamas. Prisijungęs prie šios frakcijos galėsiu geriau atstovauti mane išrinkusiems Šiaulių miesto rinkėjams. Be to, frakcija įsipareigoja atsižvelgti į socialliberalų pasiūlymus ir teikiamas įstatymų pataisas", - teigia Seimo narys V. Simulikas.

Nuliūdinsiu savo oponentus ir politinius konkurentus: Artūras Paulauskas nepasiilgo valdiškos kėdės, tačiau nesirengia trauktis iš politikos ir gins Lietuvos žmones bei jų teises. Artūras Paulauskas pasiilgo protingų valdžios kėdėse sėdinčiųjų sprendimų ir bent jau jų prisipažinimo, kad padaryta nedovanotinų klaidų, kad klaidas reikia taisyti arba už jas mokėti. Ir tai yra bloga žinia tiems, kurie savo sprendimais stumia Lietuvos žmones į visišką skurdą.

Vienintelis Naujosios sąjungos atstovas Seime Valerijus Simulikas svarsto galimybę jungtis prie valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos. V.Simulikas, iš TPP sulaukęs siūlymo jungtis, sako, jog sprendimą dar turi patvirtinti NS vadovybė, tuo tarpu TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius tvirtina, jog dėl atėjimo į frakciją jau susitarta.

Naujajai sąjungai (socialliberalams) gali būti atimta teisė dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Teisingumo ministerija (TM) tvirtina iki įstatyme numatyto termino pabaigos sulaukusi 17 partijų narių sąrašų. Tarp jų nėra Naujosios sąjungos, kuri skelbė ketinanti dalyvauti EP rinkimuose. "Partija dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose.

Darbo grupė sutarė dėl naujos daugiabučių namų renovavimo finansavimo tvarkos. Jų šiltinimui ir modernizavimui gyventojai galės 20 metų gauti lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Iki šiol esančią galimybę iš valstybės gauti iki 50 proc. lėšų, reikalingų renovavimui, keis nuostata, kad bus suteikiama iki 15 proc. papildoma finansinė parama. Vyriausybė planuoja, kad patvirtinus naująjį renovavimo modelį dar šiemet bus apšiltinti 500 daugiabučių.

Sausio viduryje prie Seimo ir Vyriausybės vykęs profesinių sąjungų mitingas vyko taip, kaip suplanuota, o dėl neramumų prie parlamento kalti viešosios tvarkos neužtikrinę pareigūnai. Taip antradienį per Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo posėdį teigė mitingo, pasibaigusio riaušėmis, organizatoriai -profesinių sąjungų vadovai, kuriems gresia administracinė atsakomybė už susirinkimų tvarkos pažeidimą. Policijos atstovai su tuo nesutiko.

Vakar „Darbo partija“ paskelbė, jog derėsis su „Naująją Sąjunga“ dėl partijų susijungimo galimybės. Derybos prasideda tebevykstant teismams dėl galimų „Darbo partijos“ finansinių machinacijų. Artūras Paulauskas neslepia jau galvojantis apie bendrus sąrašus į Europos parlamentą, tačiau Viktoras Uspaskichas kol kas neskuba. A. Paulausko teigimu, reikia susitarti dėl keleto dalykų – bendro sąrašo ir dėl tolesnio jungimosi proceso bei to, kaip sparčiai jis turi vykti ir kokia forma.

Neparlamentinė Naujoji sąjunga rinkimuose į Europos Parlamentą norėtų dalyvauti viename sąraše su Darbo partija. NS lyderis Artūras Paulauskas po šeštadienį Kėdainiuose įvykusio partijos tarybos posėdžio BNS sakė, jog rinkimuose į EP nuspręsta dalyvauti, bet kartu su „sąjungininkais". „Kaip sąjungininkai mums galėtų būti Darbo partija. Mes esame preliminarius pokalbius su jais turėję, jie neatmeta tokio varianto.

„Naujosios Sąjungos“ lyderis Artūras Paulauskas šiandien pareiškė, kad jei dabartinė Vyriausybė nori „ištempti“ iki prezidento rinkimų, reikia „aukoti“ du pareigūnus – finansų ministrą Algirdą Šemetą, kuris atsakingas už „didelį riedėjimą su trenksmu žemyn“, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Kęstutį Glavecką už „liapsus lingua“ apie lito ir euro santykio pablogėjimą.

Naujosios sąjungos (NS) suvažiavime šeštadienį partijos vadovu išrinktas ilgametis jos vadovas, po nesėkmės rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose iš šio posto atsistatydinęs eksministras Artūras Paulauskas. Partijos vadovo postą iš laikinai šias pareigas ėjusio Algirdo Monkevičiaus susigrąžinęs A.Paulauskas sakė neketinantis dalyvauti prezidento ar Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Valdžios svertus po Seimo rinkimų praradę socialliberalai per partijos suvažiavimą žada tiksliai apibrėžti savo opozicinį statusą. Tai būtų vienas žingsnių atsinaujinimo link. Rytoj Vilniuje vyks eilinis Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) suvažiavimas. Keturi mėnesiai, praėję po nesėkmės Seimo rinkimuose, paskatino NS bei jos lyderius ne tik analizuoti padarytas klaidas, bet ir rimtai susimąstyti apie partijos ateities viziją.

Nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą siekiantis panaikinti buvęs aplinkos ministras Artūras Paulauskas teigė spaudoje nesireklamavęs kaip politikas ir iš paskelbto interviu asmeninės naudos negavęs. „Tikrai jokių veiksmų, siekiančių sau naudos, neatlikau. Rinkimų rezultatai rodo, kad jokios naudos nebuvo. Šis (VTEK - BNS) teiginys per laiką save paneigė“, - trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme kalbėjo A. Paulauskas.

Buvęs aplinkos apsaugos ministras socialliberalas Artūras Paulauskas bylinėjasi su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) dėl jam nepalankaus etikos sargų sprendimo. Vilniaus apygardos administraciniame teisme trečiadienį planuojama nagrinėti politiko skundą prieš VTEK.

Šiandien žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir dviejų jo pavaldinių išvyką į Nairobį, ministerija suskubo pasiaiškinti – esą kelionė, kuri mokesčių mokėtojams kainavo apie 30 tūkstančių litų, buvo iš anksto derinta su Vyriausybe, o pats renginys, į kurį vykstama, – prioritetinis.

Didžiosios politikos užribyje po Seimo rinkimų likusi Naujoji sąjunga (socialliberalai) po savaitės vyksiančiame suvažiavime rinks naują lyderį ir keis partijos pavadinimą. Prieš 11 metų politiniame šalies žemėlapyje atsiradusi Naujoji sąjunga (NS) gali būti pervadinta Lietuvos socialliberalų partija. Tikimasi, kad pavadinime atsispindėsianti politinė partijos ideologija bus patrauklesnė rinkėjams. Ypač sunkmečio metu, kai socialliberalizmo idėjos pasaulyje atgimsta iš naujo.

Neparlamentinės Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) Tauragės skyriaus nariai pranešė likviduoją skyrių ir pereiną į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Tuo metu NS atstovai tvirtina, kad šis veiksmas - neteisėtas, nes steigti ir naikinti skyrius pagal NS įstatus gali tik partijos prezidiumas. Penktadienį vykusiame NS Tauragės skyriaus susirinkime dalyvavo 51 narys, 49 balsavo už, kad skyrius būtų likviduotas. Iš viso NS Tauragės skyriui priklauso 61 narys.

Teisėsaugininkų akiratyje atsidūręs buvęs „Gubernijos“ alaus daryklos vadovas Romualdas Dunauskas perėjo į kontrataką. Liūdnai pagarsėjęs verslininkas staiga pasijuto pareigūnų auka - ir nutarė iš valstybės išmelžti milijoną. Pinigai - už kančias R. Dunauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pateikė ieškinį Generalinei prokuratūrai bei Teisingumo ministerijai. „Verslininkas“ nepasikuklino: už esą patirtą neturtinę žalą prašo milijono, už turtinę - 19 tūkst.

Nusikaltimas padarytas. Žala - pusė milijono. įtariamieji vagiūkščiai yra. Teisėsaugininkai pateikia įtarimus, atlieka tyrimą. Byla tuojau keliaus į teismą. Bet nenukeliavo. Nes poetiškos sielos teisėjas liepė tyrimą nutraukti. Suteikė įtariamiesiems indulgenciją. Neskundžiama nutartimi. Sukūrė precedentą Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius buvo žinomas kaip poetiškos sielos žmogus.

Prieš porą savaičių socialliberalas Artūras Paulauskas pasiūlė steigti Nacionalinį komercinį banką (NKB), kuris padėtų kredituoti Lietuvos ūkio atsigavimą ir apribotų šalyje veikiančių komercinių bankų savivalę. Ši idėja susilaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos, todėl šiuo rašiniu noriu išdėstyti savo argumentus, kodėl tokį banką steigti yra tikslinga.