artūras paulauskas

Nežinau, ar tokia mintis kyla visų vadinamosios opozicijos ir kai kurių koalicijos lyderių galvose, tačiau drįstu manyti, jog socialdemokratai ir valstybinės valdžios strateguotojai svarsto „geresnės“ koalicijos būrimo galimybę bei būdus. Dabartinėje koalicijoje įtampą didina vis labiau į svarbiausio valstybės veikėjo vaidmenį įsijaučiantis Arūnas Valinskas, daugėja nepatenkintų numatytais vyriausybės veiksmais ir naujais mokesčiais, randasi vis naujų koalicijos partnerių iniciatyvų.

Pasibaigus Seimo kadencijai valdžios užribyje likę politikai laimės ieškoti pabiro ne tik po visą šalį, bet ir po pasaulį. Vieni grįžo į gimtuosius miestus tęsti verslo, kiti išvažiavo ambasadoriauti, treti įsitaisė šiltose vietelėse valstybės tarnyboje. Tačiau ne visi saugūs dėl ateities. Kai kurie buvę parlamentarai vis dar ieško darbų. Tikisi sėkmės Tautos atstumti politikai susigyveno su pralaimėjimu rinkimuose ir į tai šiandien žvelgia filosofiškai.

Toliau nesiliauja buvusios valdžios priekaištai naujajam krizės įveikimo planui. Šiandien socialliberalas Artūras Paulauskas išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, prisidengdama krizės suvaldymo planu, siekia uždėti apynasrį laisvai žiniasklaidai. „Vyriausybės planus spaudai taikyti 19 proc. PVM tarifą vertinu kaip sąmoningą spaudos žlugdymą bei bandymą kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, – teigia buvęs socialliberalų vadovas A. Paulauskas.

Lietuvos prezidento rinkimuose, jei jie vyktų artimiausią savaitgalį, daugiausiai balsų surinktų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, tačiau sparčiai populiarėja ir naujai išrinkto Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Kaip rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atlikta apklausa, D. Grybauskaitę prezidento rinkimuose palaikytų 40,5 proc. respondentų, Tautos prisikėlimo partijos vadovas A. Valinskas sulauktų 14 proc. respondentų paramos.

Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose pralaimėję politikai teigia nesigailintys dėl rinkimų kampanijai išleistų sumų, svyruojančių nuo 2 iki 62 tūkst. litų. Pagal Socialdemokratų partijos sąrašą į Seimą patekusi, tačiau vienmandatėje Vilniaus Šeškinės apygardoje rinkimus pralaimėjusi laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, jos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos ataskaitos duomenimis, savo rinkimų kampanijai vykdyti surinko ir išleido 57 tūkst. litų.

Dauguma Seimo rinkimuose nesėkmingai pasirodžiusių ir už jo ribų likusių politinių partijų išsivaikščioti neketina. Kai kurios keičia lyderius. Kitos žada vienyti jėgas. LSDS toliau mėgins būti „teisinga kaire“ Lapkričio 15 d. Vilniuje vyko Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) kandidatų, dalyvavusių 2008 m. Seimo rinkimuose, pasitarimas.

Prieš savaitę visuomenei atvėrėme turtingiausių Lietuvos žmonių valdų duris. Beliko menkniekis - išsiaiškinti, iš kokių šaltinių Laurų kvartale susikuriamas prabangus gyvenimas.

Pirmajame „Balsas.lt savaitės“ numeryje nagrinėjome opią Lietuvos visuomenei temą: kas vis dėlto valdo Lietuvą – ar mūsų visų išrinkti Seimo nariai ir visuomenės labui dirbti turintys pareigūnai bei valdininkai, o gal tik saujelė turtingiausiųjų Lietuvos žmonių, skambiai vadinamų oligarchais. Atradome nemažai sąsajų – galingos verslo struktūros remia politikus, o šie atsidėkodami priima verslo struktūroms naudingus sprendimus.

Artūras Paulauskas paliko Naujosios sąjungos (NS) pirmininko postą. Apie tai jis paskelbė šeštadienį partijos tarybos posėdyje. Kartu su juo pasitraukia ir pavaduotojai - Algirdas Monkevičius ir Vaclovas Karbauskis.  „Politikuosiu, - paklaustas, ką veiks palikęs socialliberalų pirmininko postą, trumpai nukirto A.Paulauskas. - Turime skirti politikus, kurie gyvena iš to, ir žmones, kurie nėra mokami politikai. Jų erdvė veikti yra siauresnė, bet nemanau, kad tai yra blogai.

Socialliberalų partijoje permainos – jai pralaimėjus rinkimus, iš posto traukiasi Artūras Paulauskas. Laikinai partijai vadovaus  Algirdas Monkevičius. Tuo tarpu vienintelis į Seimą išrinktas Naujosios sąjungos atstovas Valerijus Simulikas turi apsispręsti, prie kurios parlamentinės frakcijos jungtis. Šeštadienį BNS V. Simulikas teigė dar neapsisprendęs, tačiau manantis, kad tai nebus valdančioji.

Penktadienį į paskutinį plenarinį posėdį susirinkęs 2004-2008 metų Seimas baigė darbą, o jo įgaliojimai nutrūks pirmadienį, į pirmąjį posėdį susirinkus naujajam Seimui. Paskutiniame posėdyje Seimas priėmė Elektroninių ryšių, Antstolių, kitus įstatymus, paskyrė atstovą į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą.

Seimo nario išeitinės išmokos norėtų ir vienas ministras, turintis parlamentaro mandatą. Tiesa, Seimo kanceliarija kol kas vengia atskleisti minėto ministro pavardę. BNS žiniomis, į Seimo kanceliariją žodžiu kreipėsi švietimo ir mokslo ministras socialliberalas Algirdas Monkevičius. Su pačiu ministru BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Prasidėjusios kadenciją baigiančių parlamentarų kraustynės verčia perbraižyti Seimo rūmų žemėlapį. Tuo metu liekantys tautos išrinktųjų duonos krimsti politikos senbuviai užvertė kanceliariją prašymais pagerinti jų darbo sąlygas. Apie 70 Seimą paliekančių politikų jau pradėjo kraustyti stalčius, pakuoti per ketverius metus užgyventą turtą. Parlamento tvarkytojos net suprakaitavusios tempia maišus šiukšlių.

Lietuvos darbdaviai labai abejoja, ar priimtų į darbą neperrinktus į Seimą parlamentarus. Didelė dalis kadenciją baigiančių ir neperrinktų Seimo narių taps bedarbiais, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios kabinetus turės palikti netgi tokios garsenybės kaip ministrai Artūras Paulauskas, Kazimira Prunskienė ar Vytas Navickas. Štai žemės ūkio ministrė turi minčių pasukti į konsultacijų verslą.

Viena didžiausių Lietuvos partijų - Darbo partija (DP) - šeštadienį Vilniuje, Utenos pramogų arenoje, mini 5 metų gimtadienį. Pasveikinti jos atvyko beveik visų parlamentinių partijų atstovai, išskyrus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Tautos prisikėlimo partijos. Tačiau būryje sveikintojų tebuvo dviejų partijų pirmininkai - Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas ir Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovė Kazimira Prunskienė.

Darbą ministrų kabinete baigiantis aplinkos ministras socialliberalų vadovas Artūras Paulauskas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė nesutinka su jiems nepalankiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu, kuriuos jie pripažinti supainioję viešuosius ir privačius interesus. Paklaustas, ar skųs tokį sprendimą teismui, A. Paulauskas tokios galimybės neatmetė.

Etikos sargai nustatė, jog aplinkos ministras socialliberalų vadovas Artūras Paulauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė bei Vilniaus meras „tvarkietis“ Juozas Imbrasas reklamuodamiesi Seimo rinkimams už valstybės pinigus pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Šiuo metu besiformuojanti naujoji valdančioji centro dešinės koalicija ir jos sudarymo aplinkybės yra svarbiausias politinis įvykis nūdienos Lietuvos kasdienybėje. Didžioji dauguma politinių komentatorių linkę minėti būsimosios koalicijos trapumą, galimas politines išdavystes bei suaktyvėsiantį politinį turizmą, būsimos Seimo daugumos neveiksnumą ir kt. Daugeliu atvejų kalbama apie potencialų „techninį“ valdžios galių pasistūmėjimą, t.y. keliamos hipotezės, jog, pvz.

Vyriausybės patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane oro uosto plėtra nenumatoma. „Turbūt karščiausias diskusijas sukėlęs objektas yra oro uostas. Vyriausybė sutiko su mūsų siūlymu, kad tiek, kiek dabar ploto skirta, toliau nebeplėsti, ir pats susisiekimo ministras pasakė, kad, matyt, ten oro uosto nebus, nes tam nėra ir ypatingų sąlygų“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams antradienį sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas.

Centro dešinės koalicija susibūrė neįprastai greitai. Paskui derybas nespėjo net žiniasklaida, kuri stengėsi įpūsti intrigos burbulą, dirbtinai kurdama skandalingos nežinios atmosferą. Senajam Seimui nespėjus baigti darbų naujasis jau pasiruošęs dirbti. Suprantama, jei nėra sugalvota kokia ypatinga intriga, tačiau tokia galėtų atsisukti prieš pačius sumanytojus – krizės įsibaiminusi publika nebesuprastų politikų „humoro“. Kol kas operatyvumas publikai teikia pasitikėjimo.

Ministrų kabinetui kitą savaitę tiekiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) parengtą dokumentą Vyriausybei teiks aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Patvirtinus jį, pasak Neringos savivaldybės atstovės Sandros Vaišvilaitės, iki metų pabaigos galėtų būti patvirtintas ir Neringos bendrasis planas. Tiesa, prieš tai dabartinį jo variantą numatoma kiek pakoreguoti ir patiekti viešai diskusijai.

Būsimoje keturių partijų koalicijos Vyriausybėje neliks nė vieno dabartinio ministrų kabineto nario. Tik keletas jų pateko į Seimą, o kiti jau dabar pamažu pradeda dairytis naujos veiklos, praneša „Lietuvos rytas“. Iš trylikos ministrų tik trims rinkėjai patikėjo parlamentaro mandatą - socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, susisiekimo - Algirdui Butkevičiui ir krašto apsaugos - Juozui Olekui. Visi jie - socialdemokratai. Ministrai savo kėdėse dar sėdės mėnesį kitą.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Vienintelis Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovas naujajame Seime Valerijus Simulikas teigia, kad partijos vadovai spręs prie kurios frakcijos jam jungtis, o NS pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad pasiūlymų yra gauta beveik iš visų į Seimą patekusių partijų. Visgi BNS V. Simulikas sakė, kad kol kas konkrečių pasiūlymų tapti kurios nors frakcijos nariu nėra gavęs.

Kadenciją baigiančio Seimo ir Vyriausybės nuveiktus darbus vertinantys kai kurie politikai ir politologai pažymi, kad intrigų, skandalų, įtarimų keliančių susitarimų būta daugiau nei kraštui naudingų sprendimų, rašo „Lietuvos žinios“. Nors prieš ketverius metus nemažai rinkėjų tikėjosi, kad į Seimą patekę tautos atstovai dirbs principingai ir sąžiningai, netrukus teko labai nusivilti. Pirmieji skandalai į valdžios duris pasibeldė praėjus vos pusmečiui.

Rinkimus pralaimėjusių Seimo narių ir ministrų širdgėlą greičiausiai kiek sumažins pinigai. Pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarams ir jų padėjėjams bus padalyti 8 mln. litų. Ministrai tenkinsis kiek kuklesnėmis, bet vis dėlto solidžiomis išmokomis. Į naujos kadencijos Seimą nepatekę parlamentarai, jų padėjėjai bei referentai vargti neturėtų. Jų kompensacijoms išmokėti šių metų biudžete buvo rezervuota apvali suma.

Pralaimėjimo kartėlis savaip veikia įvairius politikus, Kai kurie jų teigia vis tiek laimėję, kiti kaltina rinkėjus kvailumu. Pralaimėjusių partijų lyderiai atsistatydinti neskuba. Kai kas ragina rinkėjus pasitikrinti psichiką. „Nesusiprato“, – nesunkiai buvo galima išskaityti Panevėžio miesto mero socialdemokrato Povilo Vadopolo veide. Nedžiuginantys preliminarūs rinkimų rezultatai išmušė iš pusiausvyros visą dieną ramybe spinduliavusį merą.

Seimo rinkimų 5 proc. barjero neįveikusių partijų lyderiai gali guostis rinkėjų parama - po reitingavimo jie sąrašuose išlaikė savo vietas. Arčiausiai ties barjeru likusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, beje, į Seimą išrinktas jau pirmajame ture vienmandatėje apygardoje, liko pirmas partijos sąraše su 13985 pirmumo balsais. Savo poziciją pirmoje vietoje sąraše išlaikė ir Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė, gavusi 12010 pirmumo balsų.

Seime antradienį susitikę Naujosios sąjungos, Darbo partijos ir Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderiai Artūras Paulauskas, Viktoras Uspaskichas ir Kazimina Prunskienė tarėsi dėl paramos per antrąjį Seimo rinkimų turą. Po susitikimo „darbiečių“ lyderis V.Uspaskichas BNS sakė, kad valstiečiai liaudininkai ir socialliberalai pažadėjo remti jo vadovaujamos partijos kandidatus per antrąjį turą. Savo ruožtu, Darbo partija, anot jos pirmininko, rems šių partijų atstovus vienmandatėse apygardose.

Ilgametėms partijoms, sudariusioms valdančiąją daugumą 2004-2008 m. Seime, šiuose rinkimuose 5 proc. griovio peršokti nepavyko. Partijų lyderiai dėl nesėkmės kaltina Arūno Valinsko partiją, rašo „Respublika“. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS), surinkusios 3,72 proc. rinkėjų balsų, ir Naujosios sąjungos, surinkusios 3,65 proc., nariai sako tokio mažo rinkėjų aktyvumo nesitikėję, tačiau su tuo susitaikę ketina ieškotis naujo darbo.

Daug svarstoma apie pirmajame Seimo rinkimų ture partijų gautus balsų procentus, būsimų koalicijų variantus. Kol kas pirmauja Andriaus Kubiliaus vadovaujami sąjungiečiai-krikdemai. Didžiuma sociologinių apklausų šitai ir prognozavo. Tačiau toks laimėjimas teikia ir džiaugsmo, ir nevilties. Suprantamas, džiaugiamasi dėl pirmavimo, kuris tarsi patvirtina partijos pirmininką ir jos smegenų centrą tinkamai vadovavus.

Nepatekęs į Seimą Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas žada imtis teisininko darbo. „Visų pirma turiu dar partijoje atlikti tokių organizacinių darbų, kurie reikalingi po kiekvienų rinkimų. Na, o po to grįžti prie savo profesijos“, - apie artimiausius planus kalbėjo buvęs generalinis prokuroras, dar einantis aplinkos ministro pareigas. A.Paulauskas jokių konkrečių planų dėl naujo darbo sakė nesvarstęs, tačiau nemanė, kad grįžtų į prokuratūrą.

Ankstų pirmadienio rytą Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas vylėsi, kad jo partija peržengs 5 proc. rinkimų barjerą. „Mes visą laiką jautėme 5 procentus“, - A.Paulauskas sakė BNS. Pagal pirminius duomenis, socialliberalai surinko mažiau nei 5 proc. rinkėjų balsų. A.Paulauskas dar nenorėjo svarstyti, ką partija galėtų paremti per antrąjį Seimo rinkimų turą.

„Balsas.lt“ žurnalistai sekmadienio naktį laksto po partijų štabus ir stebi, kokios ten nuotaikos. Taip pat atkreipia dėmesį ir į vaišes, kalbas, pykčius, pajuokavimus bei viltis. Liberalų sąjūdis neliūdi „Balaton“ viešbutyje susirinkę liberalai vidurnaktį atrodė arba labai linksmi, arba save mokantys guosti.

Beveik penkiolika metų Lietuvoje sklandžiusi legenda, kad „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo užsakovas Borisas Dekanidzė 1993 m. rudenį sulaikytas ne Rygoje, kaip buvo iš tiesų, o Jūrmaloje, išlaužta ne iš piršto, rašo „Respublika“. Šią savaitę „Respublika“ atskleidė „Vilniaus brigados“ vadeivos B.Dekanidzės sulaikymo ir perdavimo Lietuvos policijai aplinkybes.

Spalio 9 d. posėdžiavusi Aplinkos ministerijos kolegija nutarė laikinai pristabdyti dviejų naujų saugomų teritorijų – Daugų regioninio parko ir Suvalkijos nacionalinio parko – steigimo procesą, kol yra ruošiami Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai. Šiuos pakeitimus rengia praėjusią gegužę Seimo valdybos sudaryta darbo grupė.

Rinkimų į Seimą išvakarėse Naujosios sąjungos lyderis, aplinkos ministras Artūras Paulauskas tvirtino, jog tikisi rinkėjų palankumo. 6-ąjį numerį ištraukusios partijos lyderis A.Paulauskas teigė, jog suformavo profesionalią komandą, kuri iš karto be pereinamojo laikotarpio galėtų efektyviai dirbti Vyriausybėje.  - Jūs buvote Seimo pirmininkas, laikinasis Prezidentas, esate aplinkos ministras. Jeigu susiklostytų palankios aplinkybės, po rinkimų neatsisakote užimti ir premjero posto.

Kovoje dėl elektros kainų ginami privačių energetikos gigantų interesai ir pamirštami paprasti žmonės. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovo Virgilijaus Poderio siekiui apkarpyti energetikų gaunamus viršpelnius, kad būtų išvengta elektros kainų šuolio, palaikymą išreiškė Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas. „Palaikome principą, kad verslo monopolijos negali diktuoti sąlygų.

Pasak neįgaliųjų organizacijų, teise balsuoti ateinantį sekmadienį realiai galės pasinaudoti tik 19 proc. judėjimo negalią turinčių neįgaliųjų. Atkreipdama dėmesį į susidariusią situaciją, Naujoji sąjunga (socialliberalai) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją. „Vyriausioji rinkimų komisija neatsakingai vykdo savo pareigas neįgaliųjų atžvilgiu. Komisija privalo užtikrinti galimybę rinkimų teise pasinaudoti kiekvienam piliečiui“, – tvirtino Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas.

Pasak neįgaliųjų organizacijų, teise balsuoti ateinantį sekmadienį realiai galės pasinaudoti tik 19 proc. judėjimo negalią turinčių neįgaliųjų. Atkreipdama dėmesį į susidariusią situaciją, Naujoji sąjunga (socialliberalai) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją. „Vyriausioji rinkimų komisija neatsakingai vykdo savo pareigas neįgaliųjų atžvilgiu. Komisija privalo užtikrinti galimybę rinkimų teise pasinaudoti kiekvienam piliečiui“, – tvirtino Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.  - Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc.

Generalinė prokuratūra jau ketveri metai tiria skandalingąją "Rubicon group" juodosios buhalterijos bylą. Tačiau byla nuolat stringa - net jai pasiekus teismą, sunku tikėtis, kad visuomenei taps žinomos visos gijos, nusidriekusios nuo "Rubicon" iki aukščiausių valstybės politikų, tarp jų - ir prezidento Valdo Adamkaus. Juk tai, ko ieško pernelyg giliai kapstantys pareigūnai, paaiškėjo dar 2004-aisiais.

Kas mūsų laukia po Seimo rinkimų, paklauskime žvaigždžių. Astrologinę prognozę pagal didžiausių partijų susikūrimo datas ir jų lyderių gimtadienius specialiai „Lietuvos žinioms“ parengė garsi astrologų šeima Vaiva Budraitytė ir Gaudentas Naujokas. Spalio 12-oji - ne itin palanki rinkimams, kurie lems, kas ateinančius ketverius metus valdys valstybę. Tądien išsirinkę naująją valdžią artimiausiais metais galime nesitikėti naujų vėjų politikoje ar didelių permainų viešajame gyvenime.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.

Seime dar vakar užvirus aistroms dėl pateiktų Konstitucijos pataisų, kuriomis neva siekiama leisti Lietuvoje kurti NATO karines bazes ir kviestis į pagalbą sąjungininkų pajėgas. Pataisų iniciatoriai mano, kad tai šiuo metu būtų neteisėta. Konservatorė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti ypač nustebusi, kad po iniciatyva pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Peržvelkime partijų rinkimų programas. Net jei partijos linkusios „pamiršti“ programas po rinkimų, vis dėlto programos yra tam tikras partijų veidas, atspindintis jų ketinimus, intelektualines galias. Šiandien pasklaidykime Lietuvos socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos programas. Anksčiau esu aptaręs Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų ir centro sąjungos programas, taip pat Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio programas.

Šimtai grybautojų ir tūkstančiai smalsuolių savaitgalį klegėjo Varėnoje. Grybų šįkart surinkta perpus mažiau nei pernai. Užtat politikų čia „užderėjo“ kaip niekada gausiai - juk artėja rinkimai, rašo „Lietuvos žinios“. Jau tryliktą kartą paskutinį rugsėjo šeštadienį grybų sostine tituluojama Varėna sulaukė daugybės svečių iš visos Lietuvos ir užsienio. Daugeliui jų Grybų šventė - ne tik pramoga, bet ir galimybė susitikti su giminėms bei draugais.

Naujoji sąjunga išplatino pranešimą, kuriame patikslino socialliberalo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko poziciją dėl neteisėtai įgyto turto. „Turime surasti kelią, kaip neleisti legalizuoti ir surasti būdų, kaip atimti neteisėtai įgytą turtą“, – cituojamas parlamentaras patikslintoje Naujosios sąjungos pranešimo versijoje.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas. - Prieš rinkimus norisi paklausti apie Jūsų partijos programas ir rinkiminius pažadus. Ne pirmą ir ne antrą kartą į savo programą lyg ir įrašote progresinius mokesčius, tačiau jų taip ir nesugebate įvesti, nors ne pirmą kartą esate valdžioje.