artūras paulauskas

Jau dabar aiškūs 73 politikai, kurie patenka į naująjį – 2012-2016 metų Seimą. Tarp būsimo Seimo parlamentarų - nemažai naujų veidų, tačiau iš Seimo nesitraukia ir daugelis politikos veteranų. Darbo partija (DP) daugiamandatėje apygardoje gavo daugiausiai mandatų – net 17. Antroji pagal mandatų skaičių – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gaunanti 15 mandatų.

Visose Vilniaus vienmandatėse rinkimų apygardose prireiks antrojo turo, kuriame susirungs po du daugiausia rinkėjų simpatijų pelnę kandidatai. Nė vienas politikas nesulaukė  solidžios rinkėjų paramos, kad jau per pirmąjį  turą užsitikrintų Seimo nario mandato.

Šiandien Darbo partija (DP) surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė ketinimus surinkti 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų ir teikti Seimui Konstitucijos papildymo projektą, numatantį, kad pagal partinį sąrašą išrinktas Seimo narys netektų savo mandato tuo atveju, jeigu jis išstotų arba būtų pašalintas iš jį delegavusios partijos. Tikimasi, kad tokiu būdu bus susidorota su vadinamąja „politine prostitucija“. „Visiems nusibodo lakstymas iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko kreipimąsi į kitų padermių liberalus su užkeikimais vienytis ir nugalėti vadinamuosius populistus galima vertinti kaip konvulsijas prieš rinkimus. Liberalų sąjūdis turi gerokai daugiau vilčių patekti į Seimą, tad nematyti jokios aiškios prasmės, kam kuris nors iš populiaresnės partijos lyderių turėtų užleisti savo vietą A.Čaplikui ar kokiam kitam jo ginklanešiui.

Balsas.lt redakcijoje apsilankęs politikos veteranas Artūras Paulauskas, kadaise buvęs generalinis prokuroras ir Seimo pirmininkas, vos per plauką netapęs Lietuvos prezidentu, atskleidė, kodėl dabar jis beveik nėra girdimas ir matomas žiniasklaidoje, ir išdėstė savo požiūrį į tam tikras politines realijas. Nepaisant to, kad pastaruoju metu jūs neužimate jokių vadovaujamųjų postų ir esate mažai matomas, politikos neišsižadate.

Iki Seimo rinkimų lieka mažiau nei metai. Apžvalgininkai spėlioja, ar atsiras nauja jėga, kuri vėl pasiskelbs kaip alternatyva „sistemai“ ir pažadės išgelbėti tautą. Jauno, gražaus, energingo, nesusitepusio ir nenusibodusio kovotojo, kuris nušluos netinkamą sistemą ir išgelbės tautą, įvaizdį Lietuvoje jau yra susikūrę ir Artūras Paulauskas, ir Viktoras Uspaskichas, ir Rolandas Paksas, ir Arūnas Valinskas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Kas mus išgelbės?“.  Iki Seimo rinkimų lieka mažiau nei metai. Apžvalgininkai spėlioja ar atsiras nauja jėga, kuri vėl pasiskelbs kaip alternatyva „sistemai“ ir pažadės išgelbėti tautą.

Buvęs aršus Garliavos minios dalyvis mano, kad Kauno pedofilijos istorija besidomintys žmonės idealizuoja klaidingai pasirinktus herojus. Su kuo artėjančias Kalėdas ir Naujuosius metus sutiks Kauno pedofilijos istorijos pagrindinių veikėjų, pernai paslaptingai mirusio Drąsiaus Kedžio ir buvusios jo sugyventinės Laimutės Stankūnaitės, mažametė duktė, gali paaiškėti gruodžio 16-osios rytą.

Tą ankstyvą rytmetį, susiruošusi į darbą, Tatjana buvo puikios nuotaikos. Nors kelias ‒ tolimas, tačiau gerai pažįstamas. Moteris niekuomet ir niekur nevėlavo. Todėl vos išlipusi iš maršrutinio autobuso, ji pasuko artimiausios pėsčiųjų perėjos link. Žengė tvirtu žingsniu, visai nesitikėdama, kad į ją netrukus atsitrenks prabangus automobilis. „Generalinio prokuroro nepažinau. Su juo tikrai nebuvau turėjusi jokių reikalų.

Birželio 18 d. Vilniuje įvyko XI–asis neeilinis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl Naujosios sąjungos reorganizavimo. Darbo partija galutinį sprendimą dėl jungimosi su socialliberalais priims liepos 9 d. vyksiančiame partijos suvažiavime. „Politinė konsolidacija neišvengiama. Rinkėjas tai pradeda suprasti, partijoms gi derėtų nugalėti ambicijas“, – argumentavo socialliberalų apsisprendimą partijos pirmininkas ir įkūrėjas Artūras Paulauskas.

Užmarštin grimztančios politinės partijos ir jų lyderiai nepraranda vilties prisikelti, tačiau neįstengia pelnyti buvusio populiarumo. „Politinis lavonas“ Apie aukščiausiojo rango „politinius lavonus“ Lietuvoje vėl pradėta kalbėti, kai pirmosios Europoje prezidento apkaltos metais Rusijos verslininkas Jurijus Borisovas, negavęs žadėtos tuomečio prezidento Rolando Pakso paramos, pagrasino jį sunaikinti politiškai.

A.Kubiliaus Vyriausybė nerimsta ir ieško vis naujų būdų, kaip ir ką dar apmokestinti, ką ir iš ko dar atimti. Atėjo Lietuvos studentijos eilė: Vyriausybė jau ne kartą svarstė ir iki šiol blaškosi, kaip iš studentų nulupti Privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokestį.

Pokalbis su pirmuoju atkurtos Lietuvos generaliniu prokuroru Artūru Paulausku – apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. – Kokie Jūsų, tuomečio generalinio prokuroro, atmintyje išliko 1991-ųjų sausio įvykiai? –Tų dienų nerimo ir jaudulio neįmanoma užmiršti. Net šiandien, po dvidešimties metų, kai galima lyg ir ramiau pažvelgti į tų dienų įvykius.

Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos (socialliberalai) pirmininkas siūlo visoms politinėms jėgoms dar iki rinkimų atversti kortas ir viešai pareikšti savo poziciją dėl šilumos tinklų nuomos sutarties – pasirašyti deklaraciją dėl Vilniaus šilumos ūkio valdymo. Pasak A. Paulausko, būtina peržiūrėti savivaldybės ir „Dalkia“ grupės miesto šilumos tinklų nuomos sutartį. Tam yra nemažai teisinių prielaidų.

Ne kartą tvirtinau, kad dabartinės Vyriausybės veikla yra Lietuvos valstybės nelaimė. Deja, tokiam nemokšiškam valstybės valdymui atrišo rankas ir bedantė, nesolidi, tarpusavyje kovojanti Seimo opozicija. Taip teigiu matydamas bergždžias opozicijos pastangas, dažniausiai panašias į viešųjų ryšių spektaklius, norint tiesmukiškai priminti rinkėjams apie save, o kartu ir pažeminti tas politines jėgas, kurios galėtų padėti veikti opozicijai ir už Seimo sienų.

Prieš dirbtinį ir nusikalstamą maisto kainų didinimą – valdžia bejėgė. Praėjusią savaitę dar bandė tautai suvaidinti spektaklį, kaip labai pergyvena dėl didėjančių kainų, pakilnojo savo kumštelius, nereikšmingai pabaksnojo piršteliais į dangų. Ir viskas. Ašarojantys premjeras A.Kubilius, žemės ūkio ministras K.Starkevičius vos ne viešai prisipažino, kad nieko nebegali. Įgaliojo tuo reikalu užsiimti Konkurencijos tarybą.

Šį vakarą „Auksinė blykstė“ atsakys į klausimą – egzistuoja Lietuvoje mafija, ar ne. Garsūs žurnalistai, prokurorai ir politikai dalysis savo mintimis ir patirtimi, susidūrus su nusikaltėlių gaujomis. „Auksinės blykstės“ studijoje apie mafiją, jos veiklą ir ypatumus  pasakos buvęs prokuroras, o dabar politikas Artūras Paulauskas.

Iniciatyvinė grupė, siekianti suteikti tautai iniciatyvos teisę paleisti Seimą, nesurinko reikiamo piliečių parašų skaičiaus referendumui surengti. Pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ji įteikė 250 tūkst. piliečių parašų. Referendumo iniciatoriai, kuriems nepavyko surinkti 300 tūkst. rinkėjų parašų, būtinų referendumui surengti, prašo VRK dar mėnesiui pratęsti parašų rinkimo terminą.

Ar diktatorius-diskriminatorius ir vis dar premjeras A. Kubilius suprato, ką šią savaitę pensininkų ir kitų vargstančiųjų klausimu paskelbė Konstitucinis Teismas? Nesuprato. Nenori suprasti. O gal ir negali.

Neparlamentinės Naujosios Sąjungos (NS), kuriai vadovauja buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, atstovai tvirtina beveik surinkę būtinus parašus referendumui dėl prezidento galių paleisti Seimą išplėtimo. NS atstovas spaudai Marius Ulozas trečiadienį portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog surinкtas parašų skaičius „artimas reikiamam“. „Susivežam iš regionų ir koncentruojamės didžiuosiuose miestuose.

Kai vieną dieną šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių sužinojo, kad yra skolingi valstybei, premjeras A.Kubilius antradienį nubėgo pas Prezidentę D.Grybauskaitę.

Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko nuomone, kitų metų žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje realu būtų vienu metu rengti Seimo, savivaldos ir tiesioginius merų rinkimus. "Drįstu teigti, kad iš šiandieninės politinės krizės yra tik vienintelė išeitis - keisti Konstituciją ir suteikti žmonėms bei Prezidentei galimybę paleisti Seimą, rengti naujus Seimo rinkimus", - antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Paulauskas.

Referendumą dėl piliečių teisės reikalauti pirmalaikių Seimo rinkimų inicijuojanti Naujoji sąjunga jau surinko 200 tūkst. gyventojų parašų. Simbolinė 200 tūkst. parašų riba buvo pasiekta penktadienį Vilniuje. Referendumui inicijuoti reikia surinkti bent 300 tūkst. parašų, kurie turi būti pristatyti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ne vėliau kaip balandžio 26 d. "Kiekvieno žmogaus parašas yra ypatingai svarbus. Džiaugiuosi matydamas, kaip mūsų tauta bunda.

Andriaus Kubiliaus ministras ir liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis pastarosiomis dienomis surengė politinį šou „2 minutės šlovės“. Šou, skirtą visiems, kurie yra praradę atmintį. Taip reikia vertinti A.Kubiliaus ministro siūlymą neva mažinti mokesčius. Kita vertus, bandymai vaidinti mokesčių mažinimą – juokingi: E.Masiulis ir A.Kubilius susirišę viena virvele.

Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas pripažįsta jautęs politikų spaudimą. Kauno pedofilijos byla pramintoje istorijoje dedamas paskutinis taškas. Pastarosiomis savaitėmis griaudėjo masiniai protesto mitingai Vilniuje, prie Generalinės prokuratūros , ir Kaune, prie apygardos prokuratūros pastatų.

Užsnigtu kiemu, po to slidžiu bromo grindiniu skuta moteriškė. Iš paskos – LNK „Paskutinės instancijos“ filmavimo grupė. „Ponia Kraujutaitiene, gal galėtume pasišnekėti...“- maldauja žurnalistė. Tačiau Loreta Kraujutaitienė, bendra Andriaus Ūso ir Laimutės Stankūnaitės advokatė, kovojanti, kad nuo pedofilų smarkiai nukentėjusi penkiametė mergaitė grįžtų pas jos ginamuosius, nė negrįžteli.

Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas neigia vienos televizijos laidų aktyviai bandomą įpiršti mintį, kad jis neva kažkokiu būdu susijęs su Kauno pedofilijos byla. Naujosios sąjungos lyderio manymu, nešvarų puolimą galėjo paskatinti ir pasklidę gandai, jog jis gali būti siūlomas į generalinio prokuroro postą. Puolimą A. Paulauskas sieja ir su galimu Kauno ir Vilniaus kriminalinių, finansinių grupuočių kerštu už jo veiklą generalinio prokuroro poste.

Referendumo "Dėl tautos teisės inicijuoti Seimo pirmalaikius rinkimus" iniciatyvinės grupės koordinatorius Artūras Paulauskas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas patraukti administracinėn atsakomybėn Lietuvos darbo biržos vadovą. Naujosios sąjungos lyderio nuomone, Lietuvos darbo biržos vadovybės veiksmais yra pažeidžiamas Referendumo įstatymas.

Į Artūrą Paulauską, Naujosios sąjungos pirmininką, su prašymu apginti nuo smurto Seimo rūmuose kreipėsi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierė Albina Kavaliauskaitė ir Lietuvos medikų koordinacinės tarybos narė Violeta Seiliuvienė. Rašte A.Paulauskui medikių atstovės teigia patyrusios psichologinį smurtą 2010 metų sausio 6 dieną vykusiame susitikime Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas įsitikinęs, kad šalyje susiformavo valdžios diktatūra, ne tik negirdinti ją rinkusių žmonių protesto balsų, bet ir norinti nutildyti žmones, priversti juos aklai paklusti išrinktųjų valiai. Tautai, išrinkusiai valdžią ir jai perdavusiai galias, nepalikta jokių realių galimybių kontroliuoti valdžią, reikalauti iš jos atsakomybės.

Artimiausiu metu Naujosios sąjungos (socialliberalai) suburta iniciatyvinė grupė ketina pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai referendumo tekstą, kuriuo būtų siekiama suteikti Lietuvos piliečiams teisę atstatydinti Seimą. Referendumą ketinama rengti dėl Konstitucijos 58 straipsnio, suteikiančio teisę paleisti Seimą ir rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, pataisų. Naujoji sąjunga taip pat ketina siūlyti taisyti ir Konstitucijos 57 straipsnį, kad eiliniai Seimo rinkimai vyktų pavasarį.

Šį sekmadienį vyko rinkimai į LR Seimą dviejose vienmandatėse apygardose. Vilniaus – Šalčininkų apygardoje jau pirmame ture nugalėjo Šalčininkų meras L.Talmont. Mažai kas abejojo kitokia rinkimų baigtimi šioje apygardoje, nes Lenkų rinkimų akcija jau seniai valdo šį rajoną ir yra sukūrusi geležinę sistemą reikiamam balsų skaičiui gauti.

Savivalė renčiant nelegalius statinius Lietuvoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau ją pažaboti imamasi tik dabar, kai statybų bumas baigėsi. Ko galima tikėtis? Ką daryti su nelegaliais pastatais? Kokia kitų valstybių praktika ir kas darytina Lietuvoje? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti aplinkos ministras Gediminas KAZLAUSKAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas ŠIMĖNAS, buvę aplinkos ministrai Henrikas ŽU...

Keli šimtai Vyriausybės planais mažinti pensijas nepatenkintų visos Lietuvos senjorų surengė piketą prie Prezidentūros. 60 tūkst. pasipiktinusių žmonių parašų mitingo organizatoriai įteikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Per vis stiprėjančią pūgą prie Prezidentūros mitinguoti pensininkai atvyko iš Panevėžio, Kauno, Raseinių bei kitų šalies miestų.

Prieš keletą metų  po parodytų laidų apie vaikų tvirkintojus ir prievartautojus grasinantys laiškai pradėjo plaukti į žinomo žurnalisto ir prodiuserio Virginijaus Gaivenio namus. Juose – antkapių  nuotraukos su žurnalisto pavarde, gimimo ir mirties data.   Šį ketvirtadienį pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ laidos „Abipus sienos“ prodiuseris dar kartą atvirai prabils apie Lietuvoje veikiantį pedofilų tinklą.

Naujoji sąjunga (socialliberalai), inicijavusi akciją prieš pensijų mažinimą, surinko per 25 tūkst. piliečių parašų po peticija Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pranešė Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Pasirašantieji po peticija "Dėl gėdingo senatvės pensijų mažinimo" prašo šalies vadovės netvirtinti Vyriausybės ir Seimo sprendimų mažinti senatvės pensijas.

Po žudynių Kaune Seimo nariai ir žinomi teisininkai tikina, kad pareigūnai nepakankamai gerai vykdė savo darbą. Kai kurie jų ragina svarstyti generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakomybę. Užvakar Kaune įvykdyta dviguba žmogžudystė ir su ja susijusios aplinkybės visuomenei sukėlė nemažai klausimų dėl teisėsaugininkų galimų darbo spragų. Padėtį aiškinsis bei kaltų ieškos ne tik patys teisėsaugininkai, bet ir Seimas. Smūgis prokuratūrai.

Protestuodama prieš valdžios ketinimus mažinti senatvės pensijas Naujoji sąjunga pradeda įspėjamąją akciją, kurios metu bus renkami parašai po peticija Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pranešė Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Pasirašantieji po peticija "Dėl gėdingo senatvės pensijų mažinimo" prašys šalies vadovės savo parašu netvirtinti Vyriausybės ir Seimo sprendimų mažinti senatvės pensijas.

Naujosios sąjungos gretas papildė dvi politinės jėgos. Partijos suvažiavime pabrėžta, kad Lietuvai reikalinga nauja jėga, galinti išvesti šalį iš krizės. Socialliberalai taip pat kritikavo Seimą ir ragino Vyriausybę atsistatydinti, praneša LTV naujienų tarnyba. Naujoji sąjunga (socialliberalai), į savo glėbį priėmusi neparlamentines Lietuvos liaudies sąjungą „Už teisingą Lietuvą“ ir Lietuvos gyvenimo logikos partiją, tikisi atsinaujinti ir, turėdama per 7 tūkst.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas priims sprendimus mažinti senatvės pensijas, naikinti našlių pensijas, padėsime pensininkams kreiptis į teismą, į Konstitucinį teismą, kad pensininkus skurdinantys ir žlugdantys sprendimai būtų sustabdyti ir panaikinti. Bandysime telkti ir dar sąžinės nepraradusius Seimo narius. Seimas ar Seimo narių grupė turi teisę apskųsti sprendimus Konstituciniam teismui. Ne A. Valinskas turi būti didžiausia Seimo problema, o Lietuvos gyventojus vis labiau slegiantis skurdas.

Senas anekdotas. Pragare vyksta jaunų velniukų ekskursija. Patyręs velnias rodo vieną katilą, sakydamas, kad čia verda žydai. Juos reikia labai saugoti, nes jei pabėga vienas – tuojau paskui save traukia kitus. Rodo kitą katilą. Jame „gyvena“ rusai. Juos reikia saugoti ne taip stipriai – jei vienas kitas ir pabėga, dažniausiai grįžta atgal pas savus su buteliuku stipriosios. Rodo trečią katilą. Jame verda lietuviai.

Po kelių dienų politikai rinksis į eilinę Seimo rudens sesiją ir paskelbs politinio sezono pradžią. Lietuva yra parlamentinė Respublika ir Lietuvos piliečiams svarbu, kokius savo veiklos prioritetus Seimas paskelbs šį rudenį. Padėtis ekonomikoje, socialinėje sferoje, švelniai tariant, apgailėtina. A. Kubiliaus Vyriausybė, atrodo, išrado laiko mašiną ir per praėjusį pusmetį perkėlė mus į 2005-sius metus.

Henrikas Daktaras memuaruose „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie jauniausią, kalėjime pradėtą atžalą – dukrą Henrietą. Masinė legalizacija 1997–2000 metais Kauno kriminaliniame pasaulyje atsirado nauja tendencija – kai kurių banditų legalizavimas. Daugelis mafijos šulų suprato, kad nuolat jausti savo konkurentų spaudimą ir teisėsaugininkų dėmesį darosi nenaudinga ir net pavojinga. Daug paprasčiau yra tapti „dorais“ verslininkais – legalizuotis.

Netrukus prasidėsiančioje rudens sesijoje Seimo Aplinkos komitete žadama kelti klausimą: ar Panevėžio regiono atliekų centras buvo pastatytas skaidriai, ar nebuvo dirbtinai padidintos statybininkų sudarytos sąmatos? Koks šioje istorijoje Seimo pirmininko Arūno Valinsko deleguoto aplinkos ministro Gedimino Kazlausko vaidmuo? 79 milijonai žinomoms bendrovėms Naujojo Panevėžio sąvartyno teritorijoje buvo įbetonuota simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms.

Lietuvos miškų ateitis tampa vis skaudesne problema. Valstybinius miškus valdanti Generalinė miškų urėdija laikosi vienos pozicijos, privačių miškų savininkai – kitokios. Ir vieni, ir kiti turi savų argumentų. Teisybės dėlei turėtų būti išklausomos abi pusės. Buvęs Aplinkos ministras Artūras Paulauskas nevynioja žodžių į vatą: „Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa.

Rytoj Lietuvoje plaikstysis vėliavos. O populiarūs dainininkai Andrius Mamontovas ir Igoris Kofas, politikas Artūras Paulauskas bei kiti daugiau ar mažiau žinomi žmonės švęs gimtadienį. Įdomu, kai jis sutampa su svarbia mūsų šaliai data. Apie tai mums pasakojo garsenybės, sveikinimų sulaukiančios įvairiomis Lietuvos istorijoje įamžintomis dienomis.

Henrikas Daktaras savo knygoje smulkiai aprašė teismo procesą, kuriam pasibaigus vėl buvo pasiųstas už grotų. Svaiginantis žiniasklaidos dėmesys 1997 metų vasarį Vilniaus apygardos teisme prasidėjo Henriko Daktaro bylos teismo procesas. Jis buvo kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso sunkių nusikaltimų straipsnius: turto prievartavimą bei poveikį nukentėjusiam.

Buvę Lietuvos vadovai suskubo neigti įtakingos JAV žiniasklaidos pranešimus apie greta Vilniaus buvusį slaptą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą. „Tokie dalykai neįmanomi be Seimo pirmininko, be Prezidento, be Premjero žinios. Apie tai nebuvo informuota nei Gynybos taryba, nei Seimo vadovybė, nei Premjeras. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad tai (CŽV kalėjimas Lietuvoje red. past.) yra netiesa“,- teigia Artūras Paulauskas.