artūras paulauskas

Seimo narys ir kandidatas į Prezidentus Artūras Paulauskas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vertina kritiškai. Parlamentaro nuomone, šis metinis pranešimas buvo rinkiminis ir stokojantis savikritikos bei dėmesio Lietuvos žmonėms. „Aš manau, kad šių metų pranešimas buvo vienas iš silpniausių. Vėl girdėjome apie nesibaigiančias vidinių priešų ir oligarchų paieškas, apie metamus korupcijos bei nekompetencijos šešėlius.

„Susiskaičiavome parašus. Jų surinkome apie 14 tūkst., bet nesusisiekiame su žmonėmis, kurie negražina parašų lapų. Štai kur bėda. Reikia dabar jų ieškoti, žmonės nekelia ragelių, neatsiliepia. Parašiau žinutes, kad perduosiu policijai. Gal atsilieps“, - balsui.lt sakė Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė Kristina Brazauskienė. Tapusi oficialia pretendente į kandidatus prezidento rinkimuose K. Brazauskienė iki kovo 27-osios dienos turėjo surinkti bent 20 tūkst.

„Prancūzija kreipėsi į Lietuvą, prašė suteikti paramą. Mūsų karinis bendradarbiavimas su Prancūzija vienas intensyviausių, santykiai vystosi augančia linkme“, – per posėdį sakė Seimo narys Artūras Paulauskas.

„Mes pirmieji pradėjome rinkti parašus, jų surinkome daugiau negu reikia“, – po apsilankymo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sakė „darbiečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Artūras Paulauskas. VRK jis pristatė kiek daugiau negu 40 tūkst. jį palaikančių žmonių parašų. „Kiek daugiau negu tūkstantis parašų yra surinkta elektroniniu būdu. Tiesiog nutraukėme parašų rinkimą, nes juos dar reikia patikrinti, – kalbėjo po procedūros A. Paulauskas.

„Nė vienoje pastarųjų mėnesių apklausoje socialdemokratas Zigmantas Balčytis nepirmavo prieš Rolandą Paksą. Jo atžvilgiu visuomenės nuomonė pakrypo į gerą pusę, kai pats pasiskelbė, kad galėtų tapti kandidatu į prezidentus“, – balsui.lt sakė Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius. Naujausių apklausų duomenis, šiuo metu 41 proc. rinkėjų savo balsą atiduotų šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, už R. Paksą balsuotų beveik 10 proc., o Z. Balčytį palaikytų 9 proc. rinkėjų.

Prezidento rinkimų favoritė išlieka antrosios kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, parodė apklausa, tačiau dėl antros vietos gyventojų nuomonė pasikeitė. Socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį, apklausos duomenimis, aplenkė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas, kuriam praėjusią savaitę teismas galutinai užkirto kelią į rinkimus. Ketvirtas pagal apklausą – Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, bet jo reitingas nebedaug atsilieka nuo Z.Balčyčio.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Politologai, vertindami pretendentų į Prezidento postą retorinius gebėjimus, teigia, kad kandidatai nėra paruošę namų darbų, o kai kuriose sferose išvis nežino, ką pasakyti. Profesoriaus Gintauto Mažeikio manymu, bene svarbiausias klausimas, kuriuo kandidatai turės pasisakyti, yra Ukrainos situacija. „Šie rinkimai bus giliai veikiami visos Ukrainos ir Maidano situacijos. Kiekvienas pretendentas vienaip ar kitaip turės pasisakyti šiuo klausimu.

Kandidatai į prezidentus, stosiantys į kovą dėl šalies vadovo posto, nešykšti atverti savo piniginių. Bent dalis būsimų kandidatų planuoja politinei kampanijai išleisti po keliasdešimt tūkstančių litų iš savo kišenės, rašo „Lietuvos žinios“. Keli pretendentai į prezidentus jau paplonino savo pinigines dėl būsimos politinės kampanijos, kiti taip pat pripažįsta, kad vien rėmėjų aukų nepakaks. Kandidatams savo politinei kampanijai leidžiama paaukoti iki 44 640 litų.

Kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Artūro Paulausko rinkimų štabo skaičiavimais, surinktų kandidato rėmėjų parašų skaičius viršijo 30 tūkstančių. Nepaisant to, A. Paulauskas parašų rinkimą tęs toliau ir sieks perkopti 50 tūkst. parašų skaičių. Kandidato į Prezidentus teigimu, parašus jo štabo nariams bei patikėtiniams rinkti sekasi itin lengvai, žmonės noriai pasirašinėja VRK išduotuose lapuose. Anot A. Paulausko, toks žmonių aktyvumas tik patvirtina, kad Lietuvai reikia permainų.

 Visi svarbiausi šalies vadovai iš anksto buvo informuoti apie dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ sunkumus, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi beveik dvejus metus, sako parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

Siekdamas padidinti Lietuvos kariuomenės finansavimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, leidžiančius fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paramą Lietuvos kariuomenei.

„Jokių slaptų užmačių čia nėra. Loreta Graužinienė nenorėjo, o Artūras Paulauskas, atvirkščiai, pareiškė didelį norą dalyvauti prezidento rinkimuose“, – Rusijos žiniasklaidai apie prezidento rinkimus sakė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Paklaustas, ar Lietuvoje niekas nenori būti prezidentu, politikas nusišypsojo: „Manau, daugeliui trūksta ambicijų. Tačiau Lietuvoje veikia politinė konjunktūra ir yra aišku, kam dirba dalis žiniasklaidos, valdininkų armijos ir kiti veikėjai.

Elektroniniu būdu rinkėjų parašus renkantys pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose turi aiškų lyderį. Pirmadienio rytą daugiausia parašų elektroniniu būdu buvo surinkusi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jai palankumą elektroniniu būdu jau pareiškė kiek daugiau negu 8 tūkst. rinkėjų. Antroje vietoje – sėkmingai socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį išstūmęs Kauno verslininkas Vladas Lašas. Jo sąskaitoje – kiek daugiau negu 2300 parašų.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.

Politikos grandai ir naujokai ima blizginti šarvus. Laikas ruoštis kovai dėl prezidento sosto. Tiesa, šįkart kova bus kiek kitokia – kovinių apdarų nepuoš reklaminės labdaringo verslo emblemos. Likus kiek mažiau nei trims mėnesiams iki rinkimų savaitgalio, baigiami registruoti kandidatai. Pamažu įsibėgės viešųjų ryšių agentūrų išmonės kova, kuri savo klientą į prezidentus parduos įtikinamiau.

„Noriu, kad teisingumas taptų Lietuvos valstybes pagrindu“, – atėjęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją salė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose „darbietis“ Artūras Paulauskas. Politikas pateikė savo dokumentus ir prašymą tapti pretendentu į kandidatus. Iki kovo 27 dienos rinkimų štabas rinks Lietuvos piliečių, kurie norėtų A. Paulauską matyti prezidento rinkimuose, parašus. Politikas teigė šalyje matantis labai daug problemų, kurias reikia spręsti.

„Galiu papasakoti anekdotą. Tupi varna su sūriu snape ant šakos. Atbėgo lapė ir paklausė „Ar balsuosi už konservatorius?“, varna sušuko „Neee“ ir sūris iškrito. Vėliau varna tupėjo ir galvojo „Ar kas nors būtų pasikeitę, jei būtų paklausę, ar balsuosiu už socdemus?“, - taip ketvirtadienį neoficialiai prasidėjo daugiau negu 300 narių vienijančios iniciatyvinės grupės spaudos konferencija.

„Dalia Grybauskaitė, pranešdama apie savo sprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose, pakalbėjo pagal griežtas komunistines tradicijas“, – sakė Darbo partijos kandidatas į prezidento postą Artūras Paulauskas.

 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prezidento rinkimų kampanijos dalyviu įregistravo pensininką Antaną Mickevičių. Tai šeštasis VRK užsiregistravęs politinės kampanijos dalyvis. Susisiekti su pačiu A. Mickevičiumi BNS nepavyko. Jo telefonu atsiliepusi moteris sakė, kad 79 metų vyras taip elgdamasis kvailioja.

Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius Jos populiarumo nepalaužė nei viešai nediskutuojama komunistinė praeitis, nei politologams neaiški užsienio politika, nei populiarios žurnalistės išleista knyga apie jos „nuslėptą gyvenimą“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo pat prezidentavimo pradžios lieka populiariausių politikų reitingų viršūnėse. Be to, apklausos rodo, kad gyventojai pasiryžę ją perrinkti prezidente antrai kadencijai.

Darbo partijos kandidatas į prezidentus Seimo narys Artūras Paulauskas siūlo neleisti Respublikos Prezidentui atsisakyti būti apklausiamam. Parlamentaro parengtoje Baudžiamojo proceso kodekso pataisoje siūloma išbraukti nuostatą, kad Respublikos Prezidentas ikiteisminio tyrimo teisėjo gali būti apklausiamas tik jo sutikimu.

Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas įregistruotas prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Kol kas jis vienintelis registruotas šios politinės kampanijos dalyviu. Registravimasis politinės kampanijos dalyviu yra būtinas siekiant tapti pretendentu kandidatuoti rinkimuose, tai suteikia galimybę atidaryti specialią rinkimų sąskaitą ir pradėti kaupti lėšas.

Keturi Seimo nariai įregistravo pataisą, kad teisėjas turėtų paaiškinti visuomenei priimto sprendimo motyvus, jei jis sukėlė rezonansą. Šiuo metu Teismų įstatymas numato, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Seimo narys Artūras Paulauskas, komentuodamas Prezidentūros poziciją dėl Prokuratūros įstatymo pataisų, sako, kad būtų žymiai geriau subalansuotos valdžių galios, jeigu generalinis prokuroras būtų atskaitingas ne vienam žmogui ar vienai institucijai, o dviem institucijoms, šiuo atveju – Prezidentei ir Seimui. A. Paulauskas teigia, kad taip prokuroro nepriklausomumo garantijos ne silpnėtų, o tik sustiprėtų.

 Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) su Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija pradės parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos teisėsaugai ir Valstybės saugumo departamentui (VSD). „Sieksime išaiškinti, ar organizuotos politinės ar interesų grupuotės darė įtaką teisėsaugai ir VSD“, - pranešime spaudai teigia NSGK pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Parlamente vėl bus grįžtama prie anksčiau įvairių komitetų ir komisijų atliktų, baigtų ir nebaigtų tyrimų, tarp jų „Snoro“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybių ir kitų. Tačiau kai kurie parlamentarai abejoja, kad visais klausimais pavyks priimti sprendimus.

Spektaklis prasideda. Pirmadienį oficialiai startuoja kitąmet vyksiančių šalies prezidento rinkimų kampanija. Būtent šią dieną įsigalioja spalio mėnesį priimtas Seimo nutarimas, kuris nustato ir būsimųjų rinkimų datą – gegužės 11 diena. Nors iki rinkimų dar 180 dienų, jau netrukus turėtų ryškėti vis daugiau detalių, ir būsimieji kandidatai pradės vis aktyviau aiškinti, kodėl būtent jie ateinančiais metais turėtų stoti prie valstybės vairo.

LNK laidoje „Valanda su Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. septyniasdešimt trejų metų kėdainietis Adolfas Urža pasakos turintis uždarbiauti statybose – vežioti akmenis, žvyrą, cementą – kad turėtų už ką valgyti. Pensija nėra minimali – 800 litų, bet kai vyras susimoka už būstą, už gydymui būtinus dalykus, beveik nieko nelieka maistui. Sužinojęs, kad valdžia paklusdama Konstitucinio teismo sprendimui atstato per krizę sumažintas algas teisėjams, pareigūnams, politikams, buvo šokiruotas.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tvirtina neketinanti dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose. „Yra patvirtintas Darbo partijos (DP) kandidatas Artūras Paulauskas, kuris tikrai kandidatuos. Ateinančių metų rinkimuose tikrai nebūsiu kandidate į prezidentus“, – LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė parlamento vadovė. L. Graužinienė pabrėžė, kad atsakingai žiūri į Seimo pirmininkės pareigas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Artūras Paulauskas kol kas bijo lažintis, ar pateks į antrą turą prezidento rinkimuose, tačiau negaili kritikos Daliai Grybauskaitei ir teigia, kad jam klijuojamos etiketės nesutrukdys pasiekti pergalę. „Jau esu kelis kartus bandęs į tą upę bristi.

Darbo partijos kandidatas į prezidentus parlamentaras Artūras Paulauskas teigia, jog anksčiau „darbiečių“ įkūrėją Viktorą Uspaskichą yra vadinęs Rusijos specialiųjų tarnybų agentu, nes buvo supykęs ir norėjo kerštauti dėl tuomet prarasto Seimo pirmininko posto. „Kaip jūs žinote, tada buvo konfliktinė situacija, kaip tik buvo įvykęs balsavimas dėl mano atstatydinimo, kuris buvo patenkintas daugiausia dėl Darbo partijos balsų.

 Pirmas oficialiai į prezidento rinkimus Darbo partijos iškeltas kandidatas Artūras Paulauskas neslepia nepasitenkinimo dabartinės prezidentės vykdoma užsienio politika ir tikina, kad tokiu atveju, jei laimėtų kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus, taisytų Dalios Grybauskaitės klaidas bei toliau įgyvendintų Darbo partijos rinkiminius pažadus.

Darbo partija į prezidentus žada kelti parlamentaro Artūro Paulausko kandidatūrą, o į partijos pirmininko postą kandidatuos Seimo pirmininkė Loreta Graužinenė. Tai penktadienį interviu radijui "Laisvoji banga" patvirtino pati L.Graužinenė, kuri šiuo metu yra laikinoji DP vadovė. Seimo pirmininkė patikino, kad šeštadienį Šiauliuose vyksiančiame Darbo partijos suvažiavime ji nebus minima tarp kandidatų į prezidentus. "Ne, tikrai ne, tą labai atsakingai galiu pasakyti.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Europarlamentaras, galimas kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis interviu naujienų tinklalapiui LRT.lt tvirtina, kad premjeras Algirdas Butkevičius neprieštarautų jo kandidatūrai į prezidentus. „Prieštaravimų iš jo pusės nebūtų, jei partija pritartų mano kandidatūrai“, – tvirtina politikas. Tuo metu partijoje, Z. Balčyčio žiniomis, palaikymo jis turi užtektinai. Vis labiau ryškėja, kas kausis dėl valstybės vadovo darbo vietos Simono Daukanto aikštėje.

Artėjantys Prezidento rinkimai verčia vis garsiau partijas prabilti apie savo kandidatus. Neseniai pasigirdo kalbos, kad Darbo partija kels net du kandidatus: kultūros ministrą Šarūną Birutį ir Seimo narį Artūrą Paulauską. Paklaustas, kodėl atsisakė dalyvauti artėjančiuose Prezidento rinkimuose, Š. Birutis atsakė, jog  labai džiaugiasi kolegų įvertinimu, tačiau dabartinės pareigos jam yra itin svarbios, o kultūros padėtis kelią didelį susirūpinimą. „Priežasčių yra ne viena.

„Džiaukitės, kad jūsų dukrai dar gyvai esant galvą nupjovė“, – tokią baisią paguodą išgirdo šiaulietė Dalia Račkauskienė iš prokurorų. Pasak jų, jei ne ekspertų išvados, kad duktė buvo itin žiauriai nužudyta, žudikėms būtų buvusi pasiūlyta dar mažesnė bausmė. Šiaulietei nesuprantama kaltinamosioms siūloma 20 metų kalėjimo bausmė. Tiesiog netiki, kad jų nepaleis anksčiau.

Kėdainiuose vykstančio Darbo partijos (leiboristų) tarybos posėdžio metu partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas paskelbė, jog nusprendė trauktis iš aktyvios politikos; taip pat nuspręsta, kas iš partijos gretų kandidatuos į prezidento postą, informuoja naujienų portalas “lrytas.lt”. V. Uspaskichas pabrėžė, kad jis užleidžia vietą jaunesniems partijos lyderiams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pataria gyventojams net nepuoselėti iliuzijų, kad galima turėti privatų gyvenimą. Šalies politinį elitą krečiantis „ambasadorių skandalas“ atskleidė liūdną realybę – piliečiai sekami ir šnipinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kuo pareigos aukštesnės, kuo svarbesnis postas, tuo didesnė tikimybė tapti specialiųjų tarnybų taikiniu.

Pastarosiomis savaitėmis, kai internete išplito Lietuvos diplomatijos korifėjų (pagal juos ginančių pajėgų reakciją – net superkorifėjų) pliurpalai apie saulėgrąžas, „kramtoškes“, paramą „krikščionims armėnams prieš maurus azerus“ ir kt., pasigirdo kažkoks isteriškas, stereo ir net „surroundu“ atliekamas falcetas, kuris kai ką iškart priminė. „Tariame Leninas, sakome partija. Tariama partija, sakome Leninas“, – kriuksėdavo sovietų propaganda laikraščiais, televizijos ir radijo triukšmais.

„Lietuvoje reikia kibernetinio saugumo centro, nes internete paviešinti įrašai, kuriuose neva kalba Lietuvos diplomatai, yra išorės agresija prieš Lietuvą“, – mano Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Emanuelis Zingeris. „Nemanau, kad kokie nors jaunuoliai interneto kavinėje gali tai daryti. Aš nemanau, kad programišiai labai domisi Europos Sąjungos rytų partneryste. Tenka pagalvoti, kad tai specialiųjų tarnybų darbas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, jog įrašyti ir paviešinti galbūt Lietuvos diplomatų pokalbiai telefonu tikriausiai nebus paskutinė ataka prieš Lietuvos pastangas vykdant ES Rytų partnerystės programą.

Dažnai girdime, kad telefoniniai sukčiai išvilioja neįtikėtinas sumas pinigų iš patiklių žmonių. Sudėtingos apgavysčių schemos jau pritaikomos ir internete, socialiniuose tinkluose. Nors apie sukčiavimo atvejus kalbama gana garsiai ir dažnai, aukų skaičius nuo to nemažėja.

Atsistatydinus M.Dūdai, NSGK pirmininkas kritikuoja prokuratūros reformą (žiniasklaida) Vilnius, liepos 4 d. (BNS). Buvęs generalinis prokuroras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas sako, kad dėl jaunų prokurorų traukimosi iš sistemos kalta ir prokuratūros reforma. Tai jis pareiškė komentuodamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Dūdos sprendimą trauktis iš pareigų.

Vilniaus bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas Artūras Paulauskas ir kiti nariai mano, kad Vilniaus meras Artūras Zuokas turėjo laikytis Konkurencijos įstatymo ir sudaryti sąlygas kitoms keleivių vežimo paslaugas teikiančioms įmonėms konkuruoti dėl keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo Vilniaus mieste. „Kiekviena pertvarka duoda ir naudos, įneša tvarkos, veiklos efektyvumo, patogumo. Tačiau įstatymų laikytis yra privaloma.

Po ketvirtadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad būtina suformuoti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo modelį, kuris užtikrintų operatyvią gynybą nuo kibernetinių atakų. Parlamentaras pridūrė, kad visos už kibernetinį saugumą atsakingos institucijos kažką daro, bet tik maža jų dalis bendradarbiauja tarpusavyje.

Prieš naujienų portalą delfi.lt pradėta ataka turi būti svarbus signalas prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. "Tai nacionalinio saugumo klausimas, nes puolama žiniasklaida, puolamas bankas, institucijos, kurios lemia žmonių gyvenimą. Ypač prieš pirmininkavimą ES Tarybai yra svarbus signalas.

Pasirodžius žinioms, kad rusai ketina statyti karinę aviabazę Baltarusijoje, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas įžvelgia grėsmę Lietuvai. „Tokie veiksmai tikrai nestiprina geros kaimynystės. Rusų naikintuvų dislokavimas šalia Lietuvos kelia susirūpinimą. Toks jėgos demonstravimas didina grėsmę mūsų žmonių saugumui”, – sakė A.Paulauskas. Anot NSGK pirmininko, Rusijos ir Baltarusijos susitarimas gali turėti įtakos ir Rusijos santykiams su NATO.

Šiandien, balandžio 11 d., Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas, surinkęs 36 parlamentarų parašus, užregistravo Seimo nutarimo projektą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tokį referendumą Seimo narys siūlo rengti kartu su artėjančiais Prezidento rinkimais. „Kadangi stiprėja globalizacija, dvigubos pilietybės klausimas kelia daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų.

Kaip jau teko brūkštelėti vakar, kai šventėme Kovo 11-osios akto sukaktuves, prieš 23 metus į aikštę priešais Seimą kovo 12 dieną buvo atropojęs nedidelis skaičius nukvakėlių ir/arba provokatorių, liejusių krokodilo ašaras – kodėl Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) neišrinktas šalies vadovu. Truputį šventę pagadino, bet nieko esminio iš to neišėjo. Kitą dieną „The day after“ (kitą dieną – liet. iš ang.