aplinkos ministerija

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo palieka pareigas. Anot ministerijos, jis traukiasi dėl asmeninių gyvenimo planų – grįžta dirbti ir gyventi į Birštoną. Penktadienis yra paskutinė viceministro darbo diena, pranešė ministerija. M. Michaliunjo kuravo urbanistikos, architektūros, inovacijų, statybos, renovacijos ir būsto klausimus.

Valstybinei miškų tarnybai nuo penktadienio vadovauja verslo ir vadybos specialistas, inžinierius mechanikas Saulius Cironka. „Norėčiau, kad Valstybinė miškų tarnyba taptų patikimu partneriu įgyvendinant ilgalaikius valstybės tikslus ir politiką miškų sektoriuje, kad įstaiga veiktų efektyviai, būtų pažangi, jos paslaugomis besinaudojančių gyventojų ir įmonių lūkesčius atitinkanti organizacija“, – pranešime sakė S. Cironka.

2023 metais numatoma griežtinti statybas kurortuose, sako aplinkos viceministras. Pasak Manto Michaliunjo, tokiu būdu ketinama nebeleisti negyvenamųjų statinių neteisėtai paversti būstais.  Pasak jo, vizualinę raišką ketinama prilyginti esminiam projekto keitimui – tiek vyriausiajam architektui, tiek pastato projektuotojui bus leidžiama stabdyti statybą nustačius esminių pažeidimų.   „Kad būtų kurortams formuojama pakankamai kokybiška architektūra.

Lietuvos zoologijos sodo Kaune atnaujinimui Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1,9 mln. eurų. Šią savaitę pasirašytu aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu lėšos skirtos iš Europos Sąjungos investicinės programos aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita. Nurodoma, kad už šias lėšas zoologijos sodas numato atnaujinti visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančią infrastruktūrą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. pusė sostinės automobilių turi būti elektromobiliai. Tam statoma tūkstančiai naujų įkrovimų stotelių. Ministerijos skatina gyventojus rinktis elektromobilius ir dėl siūlomų kompensacijų bei pripažįsta, kad jei Vilnius pasiekti tikslą bus sunku, bet įmanoma, tai kitiems miestams, norintiems pasiekti, kad jų gatvėse važiuotų daugiau elektromobilių, reikia daug daugiau pastangų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne kartą į Seimą nešė pasiūlymus, kaip kovoti su automobilių tarša Lietuvoje, tačiau visi atsimušė į sieną. Parlamentarai atmetė tiek automobilių mokesčio idėją, tiek siūlymą išvyti iš šalies kelių labiausiai dūmijančius automobilius. Tačiau Aplinkos ministerija rankų nenuleidžia ir ruošia naujas iniciatyvas, kaip kovoti su teršėjais.

Prokurorams įpareigojus Aplinkos ministeriją peržiūrėti viešųjų želdynų plotų normas, ministerija siūlo jas patikslinti ir planuoti želdynus taip, kad jie nuo gyvenamojo kvartalo pėsčiomis būtų pasiekiami per 5 minutes. Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų pakeitimo projektu siūloma nustatyti 300 metrų atstumo tarp 10 kv. metrų želdynų rodiklį, pranešė Aplinkos ministerija.

Dėl išaugusios malkinės medienos paklausos bei įvestų sankcijų medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, šiemet malkų kainos išaugo beveik dvigubai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) pastebi nemažai spragų ir teikia konkrečių pasiūlymų paketą – ką reikia daryti, kad iš privačių miškų būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti biokurą ir malkas.

Šį rudenį dažniau pastebima klevo lapų demėtligė – gelstančius lapus nusėjusios juodos dėmės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Klevo lapų demėtligė arba kitaip – klevinis žvynokas (lot. – Rhytisma acerinum) – juodos dėmės, rudenį išryškėjančios ant  gelstančių klevo lapų. Šiemet stebimas ypatingas šios ligos atvejų pagausėjimas, pranešė ministerija.  Klevinis žvynokas – tai grybų sukeliama klevo lapų liga.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo uždrausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matosi rūkstantys dūmai, dėl šių siūlymų Seime pirmadienį turėtų vykti balsavimas. „Ūžti turėtų gal trys procentai automobilių savininkų, maždaug trys procentai yra techniškai netvarkingi, jiems sustojus prie šviesoforų akivaizdžiai matot ir užuodžiat, o visi likusieji – jie yra aukos tos taršos“, – pirmadienį LRT radijui teigė ministras.

Aplinkos ministerijai pasiūlius nuo 2025 metų atsisakyti šildymui naudojamo kietojo iškastinio kuro, šio tikslo pasiekti padėtų Lietuvoje uždrausta prekyba anglimis ir durpėmis, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Kaip kaliošų negalima deginti arba impregnuotos medienos deginti, nes tai yra kancerogenai, taip ir su kietu išgautu kuru, bet iš esmės bus draudimas parduoti šalyje anglį ir durpes deginimui“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija siūlo laidoti urnas su pelenais kolumbariumuose savivaldybių lėšomis – žmonėms tai nebekainuotų, taip pat siekiama nustatyti draudimą kape su urna laidoti ant viršaus. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo, juo taip pat siūloma nustatyti kapavietės kremuotiems palaikams dydį – 1,32 kv. metro.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo komandoje penktadienį pradėjo dirbti naujas viceministras – architektas ekspertas Mantas Michaliunjo. Jis kuruos architektūros, statybos, renovacijos ir būsto klausimus, pranešė ministerija.

Suvalkijos nacionalinis parkas turėtų būti įsteigtas 2024 metais, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak ministerijos, šio parko įsteigimas planuotas dar prieš 20 metų, tačiau darbai buvo sustabdyti dėl saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, susijusių su sklypų skaidymu dalimis. Dėl pasikeitusio įstatymo Suvalkijos nacionalinio parko steigimas bei Vištyčio regioninio parko transformavimo darbai bus tęsiami.

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia.  „Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika mala į miltus Vyriausybės sprendimus dėl biokuro, kuriais Valstybinei miškų urėdijai pavesta į rinką tiekti daugiau biokuro. Seimo nario teigimu, tai naudos duos galbūt tik kito šildymo sezono viduryje. K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.

Generalinė prokuratūra antradienį įpareigojo Aplinkos ministeriją spręsti dėl priemonių, kuriomis būtų pašalinti viešųjų želdynų plotų normų pažeidimai.

Daug diskusijų sukėlęs automobilių taršos mokestis gali ilgam nugulti stalčiuje. Po nesėkmės Seime iniciatyvos bent artimiausiu metu nesiruošia imtis nei Aplinkos, nei Susisiekimo ministerijos, o šaltinių teigimu, kritikos projektui negailėjo ir premjerės patarėjas. Visgi opozicija perspėja, kad pabėgti nuo sprendimų nepavyks, kadangi nesumažinus taršos, Lietuvai gresia nuobaudos iš Europos Sąjungos institucijų.

Šiandien Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos policija ruošiasi rugsėjo 22-ajai – Dienai be automobilio – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose stabdo automobilius bei kviečia vairuotojus keliauti aplinkai draugiškais būdais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pareigūnai trečiadienio rytą vairuotojus stabdė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kvietė juos rytoj sėsti į nemokamą viešąjį transportą, o taip pat dovanojo viešojo transporto bilietus būsimoms kelionėms.

Aplinkos ministras ragina skubiai pertvarkyti vandentvarkos sektorių ir dar šioje Seimo sesijoje būtina priimti tam kelią atversiančią naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją. Kitu atveju, Simono Gentvilo teigimu, jau sausio pradžioje dalis vandentvarkos įmonių bankrutuos.

Dvi Aplinkos ministerijos komisijos nenustatė Pasaulinės parodos „EXPO 2020“ Lietuvos paviljono vadovų finansinių ir veiklos pažeidimų, bet surinktus liudijimus perdavė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT). Kaip pranešė ministerija, atlikusios tyrimus dėl EXPO skyriaus vadovo Romo Jankausko bei vyriausiojo specialisto Manto Svečiulio, komisijos nenustatė tarnybinių ar darbo pareigų pažeidimų, susijusių su finansine veikla ir darbo organizavimu.

Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Iš pareigų traukiasi aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.  Darbą ji palieka nuo ketvirtadienio dėl asmeninio gyvenimo planų, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. G. Krušnienė buvo atsakinga už klimato kaitos, hidrometeorologijos, Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių politikos formavimo sritis. Taip pat ji koordinavo ir kontroliavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą. Anksčiau ji yra dirbusi aplinkos ir energetikos ministrų patarėja klimato kaitos klausimams.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) imasi eksperimento: kviečia žmones nemokamai gauti daugkartinio naudojimo sauskelnes ir jas naudoti vietoje šimtmečius yrančių vienkartinių. Tris mėnesius truksiančiame eksperimente kviečiami dalyvauti regiono savivaldybėse gyvenantys tėvai, auginantys du ir daugiau vaikų iki trejų metų amžiaus. Jie turi atsiųsti motyvacinį laišką, nurodydami gyvenamąją vietą, amžių, kontaktinius duomenis ir priežastis, kodėl siekia dalyvauti eksperimente.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Trečiadienį pristatyta didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos įmonių įkurta asociacija „Vandens jėga“: ji sieks mažinti vandens kainų skirtumus miestuose ar regionuose, spręsti brangstančių energetikos resursų keliamas problemas.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Viešojoje erdvėje kilo milžiniškas pasipiktinimas dėl aplinkos ministro įsakymo. Kritikai sako, kad sprendimas drastiškai sumažins žaliuosius plotus miestuose ir apskritai yra nelogiškas. Ministerija ginasi, kad plotai tikrai nėra sumažinti ir bus arčiau žmonių.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužės 27 d. pasirašė įsakymą dėl želdynų plotų normų nustatymo, kuris įsigaliojo kitą dieną po to, kai ministras padėjo parašą ant dokumento.

Aplinkos ministerija imasi Valstybinės miškų tarnybos vadovo paieškų – šią savaitę paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms eiti. Ministerija nurodo ieškanti „dinamiško lyderio“, kuris įkvėptų komandą įgyvendinti keliamus tikslus ir uždavinius. „Augančio miškų vaidmens klimato ir biologinės įvairovės krizių, taip pat ir energetikos bei bioekonomikos iššūkių akivaizdoje matome, kad miškams valdyti reikia pokyčių.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad ši įvertintų aplinkos ministro Simono Gentvilo galimybes toliau eiti pareigas, pirmadienį informavo partija. Anot frakcijos, pastarosiomis savaitėmis dėl Aplinkos ministerijos priimtų tvarkų gautos kelios neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, kad minėtos tvarkos palieka vietos šešėliui, yra naudingos siauram interesų ratui.

Specialiųjų tyrimų tarnybai įžvelgiant korupcinių rizikų bei viešojoje erdvėje kilus abejonių dėl naujos viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, Aplinkos ministerija rengs viešas diskusijas su savivaldybių atstovais, architektais, kraštovaizdžio ir želdynų specialistais. Bus diskutuojama dėl želdynų normų skaičiavimo metodikos ir optimalaus dydžio, analizuojami praktiniai pavyzdžiai, penktadienį pranešė ministerija.

Norint gauti papildomos biokuro žaliavos, medienos perdirbimo įmonėms, kurios gamybos atliekas parduos biokuro aukcionuose, siūloma leisti įsigyti daugiau medienos iš valstybinių miškų, pranešė Aplinkos ministerija. Jos siūlomais pakeitimais norima paskatinti perdirbėjus didinti pasiūlą, mainais ir už tai gaunant papildomą kiekį medienos, kurią galima įsigyti pusmetiniuose aukcionuose.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu paskelbė nemažai naujų sumanymų, kurie teoriškai yra skirti gamtos resursų saugojimui ir taršos mažinimui, tačiau gyventojus jie verčia kraipyti galvas. Pirmiausia paskelbta apie tai, kad norima apmokestinti per parą sunaudojančius 10 kub. m ir daugiau paviršinio vandens. Tai aktualu daržininkams ir sodininkams, kurie laisto savo gėrybes gamtos telkinių vandeniu.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos leistų sumažinti jų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, abejojama, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.

Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siekia nuolat gerinti procesus, kad šie vyktų sklandžiai. Prie to itin prisideda glaudus bendradarbiavimas su įvairiais socialiniais partneriais – skirtingomis Lietuvos ir tarptautinėmis instititucijomis, padedančiomis dar efektyviau renovuoti gyventojų būstus.

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seimo narių siūlymui prekybininkams uždrausti nemokamai dalyti labai lengvus plastiko maišelius, tačiau projektą siūlo tobulinti. Anot Aplinkos ministerijos, turėtų būti numatytos kitos alternatyvos, kokius maišelius ar kitas pakavimo priemones pirkėjai galėtų nemokamai rinktis sveriamiems produktams supakuoti.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Aplinkos ministerija pakeitė želdynų plotų normas ir perpus sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir savivaldybės naujai projektuojamose kvartaluose galės palikti mažiau ploto žalumai, nei iki šiol įpareigojo teisės aktai. Opozicija naująją tvarką vadina skandalinga ir ketina imtis veiksmų.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar įsigiję visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Daugėja istorijų, kaip gyventojai susiduria su piktavališku namų administratorių elgesiu. Namą administruojančios įmonės nesuteikia pakankamai informacijos, už ką ima pinigus iš gyventojų, o kartais gyventojų noras pakeisti administratorių baigiasi šnipštu – sąskaitas siunčia tiek senasis, tiek naujasis namo administratorius. Politikai siūlo iniciatyvas, kaip pažaboti savivalę, tačiau pripažįsta, kad bausti piniginėmis baudomis gali nepakakti.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių žmonių nuotekų šalinimą, o duomenys bus teikiami ir tyrimą prieš Lietuvą pradėjusiai Europos Komisijai (EK). Planuojama, kad 1 mln. eurų kainuosianti sistema pradės veikti kitų metų viduryje. Nauja nuotekų tvarkymo informacinė sistema apims visų individualių sistemų duomenis ir juos apskaitys, teigia ministerijos atstovas.

Skelbimuose internete galima rasti pačių įvairiausių ir netikėčiausių pasiūlymų. Tačiau rasti parduodamo naujo lauko tualeto skelbimą – gana retas atvejis. Portale Skelbiu.lt rubrikoje „Buitis/baldai ir interjeras“ galima rasti pasiūlymą už 220 eurų Kėdainių rajone nusipirkti būtent nenaudotą medinį lauko tualetą. „Medinis lauko tualetas. Nenaudotas, ilgokai stovėjęs lauke. Daugiau informacijos telefonu. Kaina simboliškai derinama.

Daugelis daugiabučiuose gyvenančių lietuvių turėtų suklusti. Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.

Pagalbą karo sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija.  „Buvo aptarta su aplinkos ministru, kad koordinacinis klausimas, kiek susiję su infrastruktūra, keliaus į Aplinkos ministeriją“, –  trečiadienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais žurnalistams sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Gyventojam išnaudojus  visą 6 mln. eurų paramą už įsigyjamus elektromobilius Aplinkos ministerija sako, kad mažiau taršiam transportui, tarp jų ir elektromobiliams, planuojama skirti dar 5 mln. eurų.  Ministerijos teigimu, nors dabar lėšų neliko, gyventojai iki birželio 1 dienos gali teikti paraiškas elektromobiliams, nes Vyriausybė balandžio viduryje turėtų pritarti papildomų 5 mln. eurų skyrimui mažiau taršioms ar alternatyvioms transporto priemonėms ir elektromobiliams.

Aplinkos ministerija perskirstė Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas ir papildomai skyrė po 1 mln. eurų asbesto atliekoms tvarkyti ir tekstilės konteineriams įsigyti. Taip bus užtikrintas saugus asbesto atliekų tvarkymas ir sudarytos sąlygos tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas. Visos paraiškos, kurias savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė šiai paramai, bus peržiūrėtos kovo mėnesį.