aplinkos ministerija

Lietuvos gyventojai jau netrukus galės pildyti paraišką ir gauti 726 eurus, o už šiuos pinigus taip pat leis nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Lietuvos gyventojai nuo šiol privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, o to nepadariusiems gali būti skiriamos ir baudos. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai primena, ar rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas būtina ir tuo atveju, jeigu šalia daugiabučio nėra požeminio konteinerio ir visos šiukšlės yra išmetamos bendrai.

Nuo sausio pradėjo veikti Aplinkos ministerijos sukurta Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), prie kurios jau prisijungė pirmieji naudotojai. „Ši informacinė sistema visų pirma leis turėti aktualius duomenis apie konkrečios savivaldybės teritorijoje tvarkomų nuotekų būdus, būtinus sistemos veikimo stebėsenai ir kontrolei.

Jau šiais metais aplinkosaugininkai galės be policijos pagalbos stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Jie užsimena, kada prasidėtų pirmieji reidai. O vairuotojus įspėja – apie aplinkosaugininkų planuojamus reidus iš anksto sužinosite ne visada. Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas yra įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą.

Sumažėjus žievėgraužių tipografų, kelių savivaldybių miškuose atšaukta dėl šių kenkėjų daromos žalos anksčiau paskelbta stichinė nelaimė, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Tai padaryta gavus Valstybinės miškų tarnybos išvadą, kad praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais žievėgraužių tipografų ir vėjo pažeistų medynų buvo registruojama nedaug, didžioji dalis ankstesniais mėnesiais kilusių pažeidimų padarinių likviduota.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Jei tai nebus daroma, gyventojai gali sulaukti baudos. Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja ES Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Nuo sekmadienio vėl leidžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, skelbia Aplinkos ministerija. Anot jos, nuo gruodžio 31-osios galima žvejoti ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytose upėse ar jų ruožuose. Įprastai šiose vietose gruodžio 31 dieną žvejoti dar yra draudžiama, tačiau šiemet ši data sutampa su savaitgaliu, o minėti draudimai negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Visuomenėje daug aistrų kyla dėl kertamų medžių. Ar mūsų miškai yra pavojuje? Kada bus parengta tvarka, kaip turėtų atrodytų slėptuvės pastatuose? Kaip mažinsime taršą ir kovosime su klimato krize? Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti. Žemės įstatymo pataisoms po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 3, susilaikė 39 Seimo nariai.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Vyriausybės sumanymas perduoti Trakų istorinį nacionalinį parko pavaldumą Aplinkos ministerijai Seime patyrė nesėkmę. Šią savaitę priimta nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija numato, kad valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų, vietovių apsaugą ir tvarkymą vykdo Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas.

Neatsiejama žiemos šventinio laikotarpio dalis – eglučių puošimas. Aplinkos apsaugos departamentas (ADD) įspėja, kad paskutinį metų mėnesį – gruodžio 1–24 d. – atliks akcijos „Saugom eglutę“ patikrinimus, stebės miškus, stabdys ir tikrins transporto priemones. Kita vertus netrukus miškininkai nemokamai gyventojams dalys pušų šakas pasipuošti Kalėdoms.

Seimas keleriais metais pratęsė terminus, kada ir kokiose užtvankose ar greta jų turi būti įrengti žuvitakiai, o aplinkos ministrą įpareigojo iki 2025 metų parengti žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką.   Priėmęs Vandens įstatymo pataisas Seimas šią savaitę nutarė, kad 25 užtvankų su iki 10 megavatų (MW) galios hidroelektrinėmis savininkai ir valdytojai žuvitakius turės įrengti vėliau nei buvo numatyta – iki 2028 metų sausio, o su virš 10 MW galios – iki 2030 metų.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.  „Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad jau ne pirmus metus vykstančioje akcijoje „Garažiukas“ stebima, kaip yra vykdoma transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.  „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Praėjo jau daugiau nei pusė termino, per kurį gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką. Aplinkos ministerija ragina gyventojus paskubėti, nes be jokių sankcijų tai padaryti suteikta galimybė tik iki 2025 metų balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė skyrė dar 111,7 mln. eurų pastatų bei jų šildymo sistemų atnaujinimui, mažiau taršiam transportui, pranešė Aplinkos ministerija. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ministerijos pasiūlytus 2022–2025 metų Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus. Pagal juos gyventojai bei verslas bus skatinami naudoti žaliąsias technologijas, sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį rengia urbanistinį forumą, kuriame ketinama kalbėti apie žaliuosius plotus, dirbtinį intelektą, miestų plėtrą. Septynioliktajame forume „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“ bus aptariama tvarios Lietuvos vizija, kaip ji transformuoja miestus, atspindi kasdienius gyventojų poreikius. Taip pat bus keičiamasi nuomonėmis, kaip išvengti stichiškos miestų plėtros, atveriant ir pritaikant skirtingas erdves įvairioms visuomenės grupėms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Seime skinasi kelią pataisos dėl gerokai didesnių baudų už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudas norima didinti daugiau kaip du kartus, o gyventojams administracinę atsakomybę ketinama griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.

Trečiadienį įsigaliojant naujos redakcijos taisyklėms, laukinių gyvūnų nebegalima demonstruoti komerciniais tikslais. Kaip nurodė Aplinkos ministerija, naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų ir šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ragina Aplinkos ministeriją rasti būdų, kaip motyvuoti devynių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklų dalininkus nevengti investuoti į jų modernizavimą.  Tokią idėją komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė iškėlė trečiadienį neeiliniame posėdyje, kuriame aptarta Kauno MBA taršos ir kvapų suvaldymo problema.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje. Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti – drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paragino savivaldybes-dalininkes spręsti iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos sklindančių kvapų problemą ir įspėjo, kad to nedarant, jos veikla gali būti sustabdyta. „Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Paaiškėjus, kad Šimonių girioje kirtimas vykdytas turint neteisėtai išduotą leidimą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė peržiūrėti visus miško kirtimo leidimus Utenos regione. Jis pasirašė raštišką pavedimą Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 dienos detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo vyksmą, peržiūrėti kiekvieną atvejį, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Svarstymai dėl taromatų sistemos plėtros gali būti pradėti, jeigu Aplinkos ministerijos netenkins pakuočių tvarkymo reformos rezultatai, sako viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, tokiu atveju užstato sistema galėtų būti plečiama, į taromatus priimant vyno butelius.  „Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų.

Aplinkos ministerija kreipėsi į prokuratūrą dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje. Kiek vėliau Aplinkos ministerija skelbė: „Nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai pažeisdamas kirtimų leidimų išdavimo tvarką, naudodamasis tarnybine padėtimi neteisėtai išdavė leidimą kirsti mišką.

Aplinkos ministerija siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.  Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst.

Pamiškėse ar upėse išmetamos padangos vis dar yra didžiulė problema. Kaune gamtos mylėtojai sutvarkę vieną upeliuką, iš jo ištraukė šimtus padangų. Jas perdirbusi įmonė pagamino dangą sporto aikštelei ir įrengė ją parke. Pavasarį kauniečiai, pamatę Amalės upelį, buvo šokiruoti – jis virto padangų sąvartynu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių iš numatytų 40 tūkst. Pasak jo, renovacijos procesas yra viena geriausiai veikiančių valstybinių programų. „Renovacijoje keičiasi daug kas. Kartais save plakame, kad renovacija vyksta lėtai, bet reikėtų padėkoti daugeliui buvusių vyriausybių, nes Lietuva yra renovavusi jau 10 proc. šalies daugiabučių, iš 40 tūkst.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Lietuvos saugomų teritorijų plotų kiek padaugės patvirtinus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų vietoves, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Tuo metu žemdirbių atstovai teigia, kad elektroniniai žemėlapiai, kuriuose nustatomos tokios vietovės, dabar yra netikslūs, remiamasi senais duomenimis, apie juos žmonės nežino.

Aplinkos ministrui patvirtinus naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, skinti, rauti ar išsikasti bus draudžiama daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių, numatyta sulos paėmimo tvarka, gyvulių ganymo sąlygos. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Aplinkos ministerijos kanclere nuo pirmadienio pradėjo dirbti aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos specialistė Laura Masiliauskaitė, pirmadienį pranešė ministerija. Ji pakeitė Sigitą Vasiljevaitę. „L. Masiliauskaitė yra įgijusi reikšmingų žinių klimato kaitos, resursų aplinkosaugai skirstymo srityse, dėl to kryptingai ir atsakingai prisidės prie Aplinkos ministerijos darbų prioritetizavimo, resursų skirstymo“, – pranešime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konservatoriai, liberalai ir laisviečiai bando nuspręsti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Apie bene daugiausia ginčų keliantį artėjančios Seimo sesijos klausimą – mokesčių reformą – kalbamės su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Ar jūs palaikysite Tėvynės sąjungos siūlomą mokesčių reformą? Liberalai yra pasakę, kad svarstymo stadijoje tokiai reformai nepritars ir pasakė tris dalykus.

Gyventojams šiemet arba kitų metų pradžioje turėtų keistis rinkliavos už komunalines atliekas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netrukus tvirtins atliekų tvarkymo regionuose dydžius, o jų tvarkymo centrai turės aiškiai įvardyti sąnaudas, įtraukiamas į kainas. Aplinkos viceministrė sako, jog taip norima išskaidrinti šių paslaugų kainodarą. Be to, individualių namų savininkai, dabar mokantys pagal kvadratinius metrus, mokės pagal konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Iki kitų metų Aplinkos ministerija planuoja parengti naujus projektavimo reikalavimus, pagal kuriuos naujuose statiniuose būtų numatytos priedangos, skirtos gyventojams nuo oro pavojaus pasislėpti. Taip tikimasi bent iš dalies išspręsti priedangų trūkumo problemą. Nauji reikalavimai turėtų įsigalioti 2024-ųjų sausį, BNS nurodė ministerija.