aplinkos ministerija

Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų bei Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. Pasak ministerijos, prastą vandens telkinių būklę lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti pokyčiai bei nuotekos.

Šio medžioklės sezono metu Aplinkos ministerija leido sumedžioti 20,6 tūkst. elnių ir 4,3 tūkst. briedžių, tai – 2,9 tūkst. elnių ir 75 briedžiais daugiau nei praėjusio sezono metu. „Kai kuriose savivaldybėse kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausos arba labai gausios. Apie tai liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas“, – rašoma pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime.

Prieš dvejus metus Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad Aplinkos ministerija su Simonu Gentvilu priešakyje vejasi laiką. Kadencijai persiritus į antrąją pusę aplinkosaugos aktyvistė atvira – Lietuva valdant klimato krizę yra ambicinga tiek, kiek Europa spiria mums į užpakalį. „Reikia pripažinti, kad praktiškai visi aplinkos ministrai vysis laiką. Aplinkosauga yra toks dalykas, kad rezultatus pamatai tik po kurio laiko.

Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos gyventojai išgyvena šoką sužinoję, kad jų kaimynystėje ketinama statyti galingų vėjo elektrinių parką. Tiesa, kaip ir visose situacijose, taip ir čia – yra šiuo projektu besidžiaugiančių, yra ir jo kategoriškai nenorinčių. Gyventojai labiausiai bijo, kad vėjo elektrinių nepastatytų prie pat jų namų ar Šušvės kraštovaizdžio draustinyje.

Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą. Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus.

Aplinkos ministerijos siūlymas 2 proc. didinti valstybinių miškų kirtimų normą rinkoje kardinalių pokyčių nelemtų – nesitikima, kad norma būtų maksimaliai išnaudota, sako Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas. Biokuro gamintojų atstovas Virgilijus Dirma teigia, kad normos didinimas yra sveikintinas dėl didesnio kiekio žaliavos.  Pagal ministerijos parengtą Vyriausybės projektą, 2024–2028 metais 12,17 tūkst.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.

Aplinkos ministerijai žadant siūlyti nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus, šio sektoriaus atstovai baiminasi skubotų ir nesuderintų sprendimų, kurie prailgintų biurokratines procedūras. Kai kurie sako, kad didelių pokyčių neturėtų būti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlymas dar yra pradinėje stadijoje, svarbu sulaukti teisinių formuluočių.

Aplinkos ministerijoje nuo antradienio pradeda dirbti naujas viceministras Kęstutis Šetkus, pastaruoju metu vadovavęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai bei laikinai vadovavęs Lietuvos geologijos tarnybai. K. Šetkus keičia iki šiol pareigas ėjusį viceministrą Daną Augutį, kuris dirbs su ekologiniais projektais, pranešė Aplinkos ministerija.  Naujasis viceministras kuruos gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.

Pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) 154 pareigybės nuo kitų metų bus perkeltos į savivaldybes, 84 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Savivaldybėms aplinkos ministro įsakymu perduodamos pareigybės, susijusios su miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės valdymu, o inspekcijai – žemės naudojimo kontrolės bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūros, pirmadienį pranešė ministerija.  Be to, NŽT nuo 65 iki 19 sumažės skyrių.

Aplinkos ministerija siūlys nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus.  Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.  „Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą.

Lietuvoje toliau tęsiantis sausrai, Aplinkos ministerija įspėja vandenį iš paviršinių telkinių naudoti atsakingai, taip, kad nebūtų sutrikdytas jų hidrologinis režimas ir ekologinė būklė. Kaip penktadienį pranešė ministerija, sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių.

Geologijos tarnybos vadovo pareigas palikus Giedriui Giparui, laikinai šiai institucijai vadovaus Kęstutis Šetkus – dabartinis Hidrometeorologijos tarnybos vadovas. Jis teigė, kad kol kas abi pareigas suderinti pavyksta, tačiau artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, ieškant nuolatinio Geologijos tarnybos vadovo. „Sudėtinga, bet įmanoma“, – BNS sakė K. Šetkus. G. Giparas tarnybai vadovavo nuo 2019 metų, o birželio 9-oji buvo paskutinė jo darbo diena.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, praneša Aplinkos ministerija. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.

Netrukus vairuotojai ir automobilių servisai sulauks naujų pokyčių, mat griežtinami reikalavimai transporto priemonių techninei apžiūrai, o taip pat ir remontui. Jeigu vairuotojų automobilis neatitiks keliamų reikalavimų, transporto priemonė dalyvauti eisme negalės. Tuo metu servisų atstovams kai kuriais atvejais grės ir baudos. Aplinkos ministerija neseniai paskelbė apie įsigaliosiančius griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.

Aplinkos ministerija siūlo maždaug pusmečiu sutrumpinti statybos leidimų išdavimo terminus. Statybos ir dar vienuolikos įstatymų pataisos, kurias Vyriausybei planuojama pateikti iki gegužės pabaigos, siūloma panaikinti perteklinius reikalavimus, sumažinti institucijų dalyvavimą šiame procese bei vietoj trijų palikti du projektavimo etapus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Gamtos fotografas Marius Čepulis trečiadienį pranešė, kad palieka aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjo pareigas. Jis feisbuke pranešė, kad „nebemato galimybių toliau dirbti Aplinkos ministerijoje“ po to, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, neatsižvelgęs į griežtą ministerijos prieštaravimą, pritarė siūlymui leisti naudoti naktinius taikiklius.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai atšilus orams išdėstė gaudykles vabalo, žievėgraužio tipografo, kenkiančio eglėms, populiacijai stebėti, ketvirtadienį paskelbė Aplinkos ministerija. Anot jos, lyginant su pernai metų vykdyta stebėsena, tokių taškų skaičius padidintas beveik du su puse karto – nuo 18 iki 44. Taip siekiama surinkti kuo tikslesnę informaciją apie šio pavojingiausio eglėms kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.

Gyventojai, norintys pasistatyti nedidelį gyvenamąjį namą ar ūkinės paskirties statinį, neretai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) klausdami, ar planuojamam statyti pastatui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Statybos inspekcija, atsižvelgdama į dažnai užduodamus panašaus pobūdžio klausimus, informuoja, kokiems statiniams SLD nereikalingas.

Už žalą gamtai – tūkstantinės baudos ir ne vieneri metai kalėjime. Aplinkos ministerijos iniciatyva teršiančius gamtą bausti pagal baudžiamąją atsakomybę skinasi kelią. Vyriausybė trečiadienį pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jos įsigalios, kai tam pritars Seimas. Įstatymo projektu patikslinama, kad už didelę žalą aplinkai baudžiamas bauda, laisvės apribojimu areštu arba laisvės atėmimu iki trejų arba iki šešerių metų.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad augant buitinio krosnių kuro, vadinamojo „raudonojo“ dyzelino vartojimui, šiemet ūkininkams bus pasiūlyta priemonė, paskatinsianti juos keisti šią kuro rūšį į dujas.   S. Gentvilo teigimu, „raudonojo“ dyzelino vartojimas auga, nes jam, skirtingai negu „žaliajam“ arba žemdirbiams skirtam dyzelinui, nebuvo taikomos įsigijimo kvotos.

Lietuvai sunkiai sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, tačiau tai daryti padėtų didinami akcizai, jų lengvatų naikinimas ir anglies dioksido dedamoji, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Klimato politikos grupės atstovas Tomas Aukštinaitis.

Aplinkos ministerija primena, kad jau atėjo laikas naikinti Sosnovskio barščius. Prasidėjus šio invazinio augalo vegetacijai jį rekomenduojama iškasti taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas. Raginama ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodo, sodybos veši Sosnovskio barščiai, suskubti juos iškasti arba pradėti ruoštis naikinti herbicidais.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo naują apynasrį taršių automobilių savininkams. Ketinta daugiau institucijų suteikti galimybę stabdyti teršiančius automobilius gatvėse ir siųsti juos atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Pirmieji plano vaisiai turėjo būti raškomi jau dabar, visgi ministro pažadas vis dar nevirto realybe.

Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.

Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Rūšiavimo konteinerių paprašiusi vilnietė atsimušė lyg į sieną – arba pirk pati, arba stok į eilę, kurioje laukti gali tekti ir kelerius metus. Nors savivaldybė aiškina, kad konteineriai atsiras jau šiemet, moters teigimu, miesto valdžios atstovai tokius pažadus dalina jau ne pirmą kartą. Savivaldybės kasmet gauna nemenką paramą rūšiavimo konteinerių įrengimui, tad situaciją aiškintis ėmėsi ir Aplinkos ministerija.

Seime priėmė sprendimą, kuriame numatyta, kad nustatytose miestų zonuose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Seimas pritarė tai numatantiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams. Už balsavo Seimo 121 narys, susilaikė du parlamentarai.

Valdžios atstovai užsimojo keisti naudotų padangų surinkimo tvarką. Tad jeigu nauji pakeitimai įsigaliotų, vairuotojams tektų susimokėti papildomą mokestį.  Šiuo metu kiekvienas vairuotojas senas padangas gali grąžinti atgal į prekybos vietą, jeigu jos buvo įsigytos naujos. Be to, nereikalingas padangas galima palikti ir autoservisuose, o vienas gyventojas taip pat turi teisę 5 padangas per metus priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato neseniai Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje svarstant įvesti naują mokestį už padangų pridavimą stambiagabaričių atliekų aikštelėse, anksčiau buvo užsiminta ir apie idėją taikyti užstato mokestį jas įsigyjant. Taip pat siūlyta įrengti vadinamuosius padangomatus, kur žmonės galėtų atgauti savo užstato metu sumokėtus pinigus.

Lietuvos pajūrio krantai ir toliau bus pildomi smėliu, stiprinami iš žabų supintomis tvorelėmis – šios ir kitos priemonės numatytos krantotvarkos programoje, kuri apima laikotarpį iki 2032-ųjų.  Programoje išskirti jautriausi kranto ruožai, kuriuos siūloma tvarkyti prioriteto tvarka – tai šiaurinė Šventosios, Palangos rekreacinė zona, Pajūrio regioninio parko šiaurinė ir pietinės zonos, Klaipėdos rekreacinė zona. Kuršių nerijos krantas visas priskiriamas prioritetiniam ruožui.

Gyventojai, norintys renovuoti senus daugiabučius, nuo vasario 24 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti ir sutaupyti sąskaitas už šildymą. Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad pareiškėjams reikės atitikti tam tikras keliamas sąlygas. Svarbiausia jų – pasiekti A energetinio naudingumo klasę.

Aplinkos viceministre nuo pirmadienio dirba ilgametė ministerijos darbuotoja Monika Juodvalkė. Ji kuruos valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.  „Jos įvairiapusė patirtis viešajame sektoriuje padės užtikrinti sklandų ir skaidrų Nacionalinės žemės tarnybos pertvarkos procesą“, – ministerijos pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Minint Rusijos karo Ukrainoje metines, Aplinkos ministerija kviečia paremti organizacijas, globojančias be šeimininkų likusius gyvūnus. Pasak ministerijos, šie gyvūnai susiduria su maisto trūkumu, todėl svarbu juos paremti finansiškai. „Daugelis augintinių liko be šeimininkų, elgetauja gatvėse, o gyvenantiems prieglaudose trūksta maisto ir medikamentų sužalojimams gydyti.

Reaguojant į žiniasklaidos atskleistą nelegalų atliekų verslą, pavasario sesijoje Seimo bus prašoma suteikti daugiau įgaliojimų aplinkosaugos inspektoriams, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  Pasak ministro, pareigūnams turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų stabdant automobilius bei patenkant į patalpas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla penktadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą tiriant nelegalaus atliekų išvežimo, tvarkymo atvejus bei baudžiant pažeidėjus. „Kalbėsim dėl bendradarbiavimo policijos ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD), dėl reidų kartu darymo, tam tikrų operacijų artimiausiu metu. Taip pat dėl mokymų, kad padėtų apmokydama policija AAD pareigūnams", – BNS sakė ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.

Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti želdinių naikintojų ir žalotojų griežtesniam baudimui. Dėl to Ministrų kabinetas galutinai apsispręs trečiadienį, apsvarstęs atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurias parengė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienės. Vyriausybė savo išvadą teiks Seimui.

Aplinkos ministerija planuoja augalais vertikaliai apželdinti sostinės A. Jakšto gatvėje esančio jos pastato pagrindinį fasadą.   Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, toks sumanymas ministerijai kilo siekiant parodyti prisitaikymo prie klimato kaitos bei automobilių išskiriamo anglies dvideginio neutralizavimo pavyzdį.

Nuo šeštadienio žvejoti vėl bus leidžiama marguosius upėtakius, sykus, Kuršių marių ungurius, skelbia Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, nuo gruodžio 31 galima bus žvejoti ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytose upėse ar jų ruožuose.

Saugomose teritorijose lankytojus fiksuos skaičiuotuvai, iki vasaros pabaigos jų planuojama įrengti 76, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Pasak pranešimo, specialius įrenginius, fiksuojančius lankytojų srautą, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose diegia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Dažniausiai jie statomi prie lankomų objektų – apžvalgos bokštų, piliakalnių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintiniuose takuose.

Kas kitais metais laukia taršių automobilių vairuotojų? Ar sovietinių daugiabučių dienos suskaičiuotos ir juos reikės griauti? Kaip valdžia ketina iki 2030 m. pasiekti tikslą, kad Lietuvoje neliktų atliekų? Apie tai, kas aplinkos apsaugos laukia artėjančiais metais naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Aplinkos ministerija nepradės Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo, kol su vietos bendruomenėmis išsamiai neaptars galimų ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimų, trečiadienį pranešė ministerija. Sausio mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas planuoja susitikti su Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio bendruomenėmis, kurių teritorijas galimai apims naujasis Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas ir išsigryninti visus joms rūpimus klausimus.