algirdas sysas

Darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų naujasis Darbo kodeksas nepaskatino, pripažįsta socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Darbo tarybos vangiai kuriasi (...) Tai rodo tam tikrą suvokimą arba naudos matymą telktis ir derėtis“, – antradienį Seime pareiškė L. Kukuraitis, parlamentarams pristatydamas pernai liepą įsigaliojusio Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną.

Seimo koridoriuose dar sklando derybų, dėl paramos jaunoms šeimos įsigyjant pirmąjį būstą, aidai. Dar trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė Vyriausybės rengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui. Komiteto nariai taip pat pasiūlė ir naują idėją dėl turto vertės, kuris keičia teritorijų, kuriose galiotų galimybė gauti paramą, sąrašą. Žinoma, tai yra tik pasiūlymą, kuris dar bus svarstomas.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Seime stringa idėja leisti kai kurias paslaugas teikti su kvitais ir paprasčiau apmokestinti šių darbuotojų pajamas. Tarp tokių paslaugų būtų namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, senelių ir neįgaliųjų slauga, sodų ir daržų priežiūra.

 Per keturis Seimo rudens sesijos mėnesius plenarinių posėdžių salėje dažniausiai kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas, o „valstietis“ Vytautas Rastenis ir „tvarkietis“ Rimas Andrikis per posėdžius nepasakė nė žodžio, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. A. Sysas kalbėjo 209 kartus, antrasis sąraše konservatorius Mykolas Majauskas – 162. Jonas Rimantas Dagys kalbėjo 155 kartus, socialdemokratas Juozas Olekas – 150 kartų.

Pernai skubos tvarka Seimo padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokurorų atlyginimai iššaukė mažiau uždirbančių darbuotojų pasipiktinimą – neaišku, kodėl teisėsauga tapo valdančiųjų prioritetu. Buvę ir esami šių įstaigų darbuotojai pasakoja, su kokia situacija taikstėsi iki šiol, ir atsako, kaip didesni atlyginimai paveiks jų darbą.

Nuo sausio beveik 7 proc. augs našlių pensijos, tačiau ateityje jų didinti neketinama. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad 22,46 euro pensiją (tokia ji yra nuo sausio) norima pakeisti vienišų žmonių išmoka, kurią gautų ne tik našliai, bet visi vieniši asmenys.

Nuo Naujųjų metų nebeliks gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą prie savivaldybių. Žmonės, kurie neturi galimybės deklaruoti tikrosios gyvenamosios vietos, bus įtraukti į nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tai nustato ketvirtadienį priimtas naujas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Už jį balsavo 92 parlamentarai, susilaikė 20. Naują įstatymo redakciją teikusi Vyriausybė tikisi, kad apskaita leis sužinoti realią žmogaus gyvenamąją vietą, nors jis ten nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo nariai nutarė dar metams atidėti ryškesnį valstybės tarnautojų atlyginimų didinimą, ypač mažiau uždirbančiųjų. Antradienį 58 parlamentarams balsavus už, 21 – prieš ir 21 susilaikius, valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų kėlimas atidėtas iki 2019 metų sausio 1-osios. Pagal anksčiau priimtą įstatymą, 2018 metų sausio 1 dieną turėjo pradėti galioti sumažinti valstybės tarnautojų kategorijų intervalai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė 2018 metų nedeficitinio „Sodros“ biudžeto projektui. Galutinis balsavimas numatomas gruodžio 12 dieną. Už tai balsavo 71 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 21 parlamentaras. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad kai kurios „Sodros“ įmokos ir išmokos nėra subalansuotos, o tai, pasak jo, neleidžia didinti pensijų. „Ligos ir motinystės draudimo išmokos viršija pajamas 124 mln. eurų, motinystės išmokos – 33 mln.

Seimas vėl spręs, ar pradėti naujas diskusijas dėl progresinių mokesčių įvedimo – konservatoriai siūlo jau nuo kitų metų nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratai – keturis. Seimui antradienį teikiamos socialdemokratų darbo ir konservatorių atstovų pataisos dėl naujų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų nustatymo. Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst.

Seimas ketvirtadienį priėmė „tvarkiečio“ Petro Gražulio inicijuotą rezoliuciją dėl paramos Lenkijai. Opozicinėje darbotvarkėje pateiktą dokumentą palaikė 44 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė keturi.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Skylant Socialdemokratų partijos frakcijai Seime vyksta šio pavadinimo dalybos. Partijoje likę socialdemokratai nutarė pradėti derybas su buvusiais bendražygiais dėl minėto frakcijos pavadinimo, tuo metu vadinamieji maištininkai nutarė geruoju jį atiduoti ir ketvirtadienį pakeitė frakcijos vardą. „Jie be reikalo šaukia, kad mes neatlaisviname frakcijos pavadinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijoje kol kas lieka dirbti ir partijos nario bilietą turintys parlamentarai, ir palikę socialdemokratus dėl prieš partijos valią pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Seime į priekį stumiasi praėjusią kadenciją kelią parlamente pradėjęs Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kurį oponentai sako esant deklaracijų rinkiniu. Iniciatoriai kritikams atsako, kad įstatymo reikia suformuoti kryptingai valstybės šeimos politikai. Antradienį apsvarsčius projektą už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki ir 14 parlamentarų susilaikė. Įstatymui priimti liko dar vienas balsavimas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas traukiasi iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų. J.Sabatauskas antradienį BNS patvirtino ketinąs atsistatydinimo pareiškimą įteikti per komiteto posėdį trečiadienį.

Kovoje su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pasitelkti turto deklaracijų viešinimą. Seimas po svarstymo pritarė prezidentūros teiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma praplėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti asmenų sąrašą bei viešinti šių deklaracijų duomenis. Diskutuodami apie prezidentės pasiūlymus, Seimo nariai neatmetė ir visuotinio turto deklaravimo idėjos.

Antradienį Seime viešai paskelbus apie socialdemokratų ir valstiečių frakcijų koaliciją, kilo painiava, kiek socialdemokratų remia šią koaliciją. Antradienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis plenarinių posėdžių salėje paskelbė sekmadienį socialdemokratų ir valstiečių frakcijų pasirašytą deklaraciją dėl koalicijos. Anot jo, tai reiškia, kad valdančioji dauguma turi 76 atstovus parlamente.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija pirmadienį spręs, ar paskelbti pareiškimą dėl pasitraukimo iš visų postų Seime, sako frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Anot jo, partijos sprendimas akivaizdus – trauktis turi visi, tik traukimosi procedūra aiškiai neapibrėžta. „Partijos sprendimas įpareigoja aiškiai pasakyti savo poziciją, tik traukimosi procedūra niekur neaprašyta. Pirmininkus ir pavaduotojus tvirtina komitetas, tik po to – Seimas.

Seimas svarstys siūlymą, kad išeiti vaiko priežiūros atostogų gaudami „Sodros“ išmokas galėtų dirbantys seneliai. Šią savaitę Seimas po patiekimo pritarė tokioms konservatorės Monikos Navickienės inicijuotoms pataisoms. M.Navickienės teigimu, taip jaunos šeimos, susitarusios su seneliais dėl vaiko priežiūros, galėtų greičiau nei po dvejų metų sugrįžti į darbo rinką. Parlamentarė pabrėžė, kad į vaiko priežiūros išmokas pretenduoti galėtų tik dirbantys seneliai – t.y. mokantys „Sodros“ įmokas.

Nors 42 Lietuvos socialdemokratų partijos skyriai iš 60 pageidauja palikti valdančiąją koaliciją, partijos ateitis koalicijoje dar neaiški. Lygiai taip pat neaišku, kur dėsis trys socialdemokratų deleguoti ministrai bei keturi Seimo komitetų pirmininkai socialdemokratai. Nors politologai mano, jog ministrams ir komitetų pirmininkams būtų garbinga pasitraukti, galime laukti įvairių scenarijų. LSDP į Vyriausybę yra delegavusi tris ministrus – teisingumo, ūkio ir užsienio reikalų.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta. Tačiau kai kurie valdantieji sako, kad tokia lengvata nebūtų socialiai teisinga. Valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra pažadėjęs dar iki spalio grąžinti 9 proc.

Eilinis siūlymas buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti prezidento statusą vėl pasitiktas nevienareikšmiškai. Kol Ramūnas Karbauskis abejoja, ar valstiečiai vieningai palaikys idėją, Gabrielius Landsbergis šį dažną siūlymą vadina pasityčiojimu.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo gerokai padidinti bazinį dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Dabar bazinis dydis siekia 130,5 euro. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas siūlo nuo kitų metų jį padidinti iki 142 eurų. Projekto aiškinamajame rašte A.Sysas teigia, kad tam papildomai reikėtų 210 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Šiandien minimą Žolinę daugiau žmonių turbūt sieja su dar viena nedarbo diena nei su Lietuvoje dar nuo pagonybės laikų minima švente, vėliau sutapatinta su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Kol Seimo nariai tarpusavyje ginčijasi, ar Žolinė vis dar turėtų būti nedarbo diena, kunigai tikina, kad bet kokia proga žmonėms susitelkti, augti ir kalbėtis – naudinga valstybei. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei.

Žiemą šalį sukrėtus keturmečio Matuko nužudymui į valdžią atėję valstiečiai pažadėjo: iki liepos visa vaiko teisių apsaugos sistema bus reformuota. Liepa jau ant nosies, tačiau iki reformos dar labai toli. Teisės aktų – galybė, politikai ir teisininkai nesutaria dėl paprasčiausių sąvokų. Kritikai rėžia, kad dirbdami tokiu tempu, sulauksime dar ne vienos tragedijos. O ir smurto prieš vaikus statistika šokiruoja – vien šiemet policija reagavo į 1300 tokių atvejų.

Nemalonumai stambias pinigų sumas iš verslininkų gaunančiam Seimo nariui Artūrui Skardžiui nesibaigia. Seimas jo galimas sąsajas su vėjo energetikos verslininkais svarsto pavesti aiškintis komisijai. Jeigu ši patvirtins, kad A.Skardžius supainiojo interesus ir iš tiesų protegavo verslininkus Seime, jam gali grėsti ir apkalta. Pats politikas visa tai vadina šmeižtu ir tikina grasinimų sulaukęs jau anksčiau.

Seime pradėtas svarstyti siūlymas lengviau atleisti ligoninių vadovus. Vienas pataisų iniciatorių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad jos leistų iš pareigų atleisti korupcija įtariamus medikus, tačiau kritikai baiminasi, kad tokia nuostata sudarytų sąlygas steigėjui piktnaudžiauti ir politiniu pagrindu atleisti gydymo įstaigų vadovus.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti liberalų inicijuotas pataisas, kurios įteisintų tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę. Civilinio kodekso bei lydinčiųjų įstatymų pataisų paketas privalomai įrašytas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, nes savo parašais jį parėmė 47 Seimo nariai. Pagal pataisas, partnerystės faktas būtų fiksuojamas dviem būdais: pas notarą registravus partnerystės faktą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus.

Seimas klibina trijų įtakingų valstiečių mandatą. Etikos sargai pripažino, kad Agnė Širinskienė negalėjo imti partijos kolegų Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos kortelių ir su jomis parlamentarų registruoti diskusijai. Taip ji pažeidė Seimo statutą. Visa kompanija dėl nederamo poelgio apgailestauja, bet daliai opozicijos tai nė motais. Tvarkiečiai renka parašus apkaltai. Tiesa, konservatorių vadovas trijulės veiksmus išvadino smulkiu sukčiavimu, bet prie apkaltos neprisidės.

Seimui beliko vienas žingsnis ir atnaujintas, beveik visus darbuotojus paveiksiantis Darbo kodeksas bus priimtas. Valdantieji giriasi per pusmetį nuvertę kalnus, Lietuva dabar taps patraukli investuotojams, o darbdavių ir darbuotojų santykiai taps lankstesni. Tačiau profsąjungos šaukia, kad kompromisai priimti jų sąskaita, darbuotojai taps labiau pažeidžiami. Savo ruožtu verslo atstovai ironizuoja, kad Kodeksas paseno dar nespėtas priimti.

Valdančiųjų Seimo frakcijų atstovai kritikuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų. Jų teigimu, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet prikurtų didelių problemų regionuose, todėl viliamasi, kad veto bus atmestas.

Suskaičiuota: per metus kiekvienas jūsų vidutiniškai sumoka daugiau kaip 4000 eurų mokesčių. O per mėnesį sąžiningas mokesčių mokėtojas biudžete palieka maždaug pusę savo algos – daugiau nei išleidžia būstui, maistui ir drabužiams. Minint kasmetę Laisvės nuo mokesčių dieną dalis ekonomistų valdžią ragina mažinti bent jau darbo apmokestinimą ir Pridėtinės vertės mokestį. Tačiau valdantieji apie tai nė negalvoja.

Valdantieji valstiečiai tikisi, kad nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso bei alkoholio vartojimą mažinančios pataisos netrukus bus priimtos. „Artimiausiu metu – ketvirtadienį (gegužės 25 dieną – BNS) – matysime rezultatą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad svarstoma vaiko pinigus nuo kitų metų skirti visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų, o šios išmokos dydis 1-2 vaikų šeimoms galėtų siekti 30 eurų, o didesnėms šeimoms - 50 ar 60 eurų už kiekvieną vaiką. Ministras BNS taip pat sakė, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įvardyta 100-150 eurų išmokos galėtų būti siekiama palaipsniui.

Darbo kodekso svarstymas jau pasiekė Seimą. Tačiau diskusijos tarp darbdavių ir darbuotojų nesiliauja – bus liberalesnės sąlygos ar ne, sudarys prielaidas didinti algas, ar ne? Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kodeksas nėra pakankamai liberalus. „Yra pasaulio banko „Doing business” metodika. Pagal darbo kodeksą palygintos šalys.

Valdančiųjų apsimėtymas žodžiais gali tik dar kartą parodyti koalicijos neveiksnumą. Tai patvirtina tiek politologai, tiek patys socialdemokratai. Visgi, S.Skvernelio atsisakymas susitikti su naujai išrinktu koalicijos partnerių pirmininku G.Palucku gali nurodyti ir slaptą premjero žaidimą. Arba dar kartą tiesiog nesuvaldytas emocijas. Šeštadienį naujai išrinktas socialdemokratų partijos lyderis išreiškė norą peržiūrėti koalicijos sutartį jų partijai būdingų vertybių atžvilgiu.

Dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų nuo 2015 metų pavasario susilaukę tėvai gali tikėtis padidintų išmokų. Į tokią valstybės paramą Seimas antradienį leido pretenduoti daugiau šeimų, ne tik toms, kurios iš karto daugiau vaikų susilaukė 2017 metais, kai pradėtos mokėti papildomos išmokos. Tam valstybės biudžete teks rasti apie 1,2 mln. eurų.

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo Lietuvos pensininkų sąjunga rengė mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas. Pasak Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės, laiko turintys pensininkai siekia išjudinti visuomenę, kad ši pradėtų aktyviai reikšti savo poziciją.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte užsimenama apie vadinamuosius „vaiko pinigus“. Paprastai tariant, valdžia nuo kitų metų nori šeimoms už kiekvieną vaiką nuo gimimo iki pilnametystės mokėti po 15 eurų. Tiesa, kol kas tai tėra siūlymas ir tiksli suma nėra aiški. Plane paminėtos išmokos vaikui („vaiko pinigų“) visiems šeimoje auginamiems (globojamiems ) vaikams sistemos sukūrimas ir įteisinimas.

Visas arsenalas hibridinių grėsmių yra besikeičiantis. Tie, kurie nori kurti nesaugumo aplinką, jie randa daugiau ir daugiau priemonių“, - diskusijoje „Vidurio ir Rytų Europos saugumas atsižvelgiant į hibridines grėsmes“ sakė Petras Auštrevičius. Anot P. Auštrevičiaus, Lietuva daro labai mažai dėl piliečių asmens duomenų apsaugos. „Lietuva labai dažnai pažeidinėja žmonių teisę į jų asmenų apsaugą“, - teigė jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Algirdas Sysas nekovos dėl partijos vadovo posto. „Jūs iškėlėte kandidatais į partijos pirmininko postą ne vieną bičiulį, vertą partijos lyderio vardo. Aplankęs skyrius, pabendravęs su bičiuliais, sudalyvavęs pirmuose debatuose, noriu padėkoti už mane balsavusiems bičiuliams už pasitikėjimą ir pranešti, kad nekandidatuosiu partijos pirmininko rinkimuose“, – į partijos bičiulius ketvirtadienį atviru laišku kreipėsi A.Sysas.

Kaunietė, dviejų vaikų mama Jurga susidūrė su problema: ji prisiregistravusi Vilniuje, jos vyras – Šiauliuose, viena dukra – Vilniuje, o kita – Šiauliuose. Jurga su vyru nuomojasi namą, tačiau nuomotojai nenori ten leisti jaunai šeimai prisiregistruoti.

Jonavietis Arimantas Blaškys pateko į keblią padėtį: iš darbo išėjęs vyras negali registruotis Darbo biržoje ir gauti bedarbio pašalpą, nes šiuo metu jis mokosi Jonavos suaugusiųjų švietimo centre. Septynias klases baigęs vyras sako, kad jis nori kabintis į gyvenimą, nori mokytis, tačiau Darbo biržoje jam pasakė: turi išeiti iš mokyklos – kitaip bedarbio pašalpos negausi. „Išėjau iš darbo, toje darbovietėje atidirbau trejus metus, ir dabar lieku be jokių socialinių garantijų.

Seimas skubėdamas priimti biudžetininkų darbo užmokestį reguliuojantį įstatymą jame paliko „bombikę“, teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Per skubėjimą paprasčiausiai visados priimami ne patys geriausi sprendimai. Manau, kad didžiausias minusas šito įstatymo, kad bėgdami nuo subjektyvumo, ant jo dar labiau užlipome“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas. Jo teigimu, įstatymas nustatė galimybę darbuotojui 100 proc.

„Mes ne iš mėnulio iškritę, turėjom pasimokyti iš mūsų kolegės Birutės Vėsaitės. Skraidymas privačiais lėktuvais, net užsimokėjus, brangiai kainuoja. Važinėjimas automobiliu, irgi užsimokėjus, rezultatas tas pats“, - Gretos Kildišienės etikos pažeidimus komentavo Algirdas Sysas. Šią savaitę G.Kildišienės automobilio nuomos istorija sulaukė didelio susidomėjimo.