algirdas sysas

Registruotas Partnerystės įstatymo projektas šeimai grėsmės kelti negali, nes vienai visuomenės grupei užtikrinant tam tikras teises iš kitos grupės jos niekaip nėra atimamos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šeimai grėsmės jis negali kelti, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos.

Opozicinė socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime neturi vieningos nuomonės dėl penktadienį registruoto partnerystės įstatymo projekto, sako jos seniūnas Algirdas Sysas. Tuo tarpu kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad darbiečiai projektui vieningai nepritars.  „Frakcija dar susipažįsta, bet iškart sakau, kad vieningos nuomonės nėra ir, ko gero, nebus“, – BNS sakė A. Sysas.

Opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija sostinės valdžią ragina sėstis prie derybų stalo su protestavusiais savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojais ir atsižvelgti į jų teisėtus reikalavimus, rašoma pranešime spaudai. Pasak socialdemokratų, jei tokios derybos nevyks, miesto troleibusų ir autobusų vairuotojai gali surengti įspėjamąjį streiką.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Lietuvos socialdemokratų partija negaili kritikos naujosios Vyriausybės išsikeltiems tikslams. Seimo nariai socialdemokratai pasigenda ne tik ministrų kabineto ambicingumo ir naujų idėjų, bet ir nesupranta, kokiomis lėšomis Vyriausybė įgyvendins savo tikslus, jei artimiausiu metu nenumato mokestinių pakeitimų. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija antradienį aptarė Vyriausybės darbo planą. Vyriausybė paskelbė kadencijos darbo plano projektą.

Lietuvoje nedarbas siekia rekordines aukštumas. Daugiau nei 16 procentų šalies gyventojų yra bedarbiai, o net 40 procentų jų yra jaunimas iki 30 metų. Užimtumo tarnyba pamažu virsta bedarbių pašalpų dalijimo kontora. Apie šią problemą kalbėjo TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai. Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Vyriausybei pradėjus švelninti karantino priemones socialdemokratai teigia, kad to nepakanka. Pasak jų, Vyriausybė turėtų labiau pasitikėti savivaldybėmis ir leisti joms pačioms kontroliuoti situaciją. Kritika skriejo Vyriausybei ir dėl skirtingos informacijos iš skirtingų ministerijų. Pasak opozicijos atstovų, tai klaidina žmones. Opozicinės socialdemokratų frakcijos lyderis Algirdas Sysas Vyriausybei negailėjo pastabų dėl karantino priemonių taikymo.

Po užgriuvusios kritikos bangos iš socialdemokratų partijos senbuvių, Gintautas Paluckas buvo prispaustas į kampą ir priėmė sprendimą pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Po šio žingsnio jo kol kas nesigirdi viešai, kolegų manymu – pats laikas G. Paluckui padaryti pertrauką.

Europarlamentaras Juozas Olekas dalyvaus artėjančiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose bei sieks pakeisti dabartinį partijos lyderį Gintautą Palucką. Šią žinią ketvirtadienį jis patvirtino portalui tv3.lt. Europarlamentaro teigimu, sprendimą paskatino nusivylimas Seimo rinkimų rezultatais. „Vakar taryboje įvertinome rezultatus pasiektus Seimo rinkimuose. Partijos bičiuliai išreiškė pasitikėjimą, kad reikia žmogaus, kuris galėtų sutelkti įvairias nuomones.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su lengva ironija sako Kalėdoms norinti sulaukti reikšmingai mažesnio sergamumo Covid-19 Lietuvoje, o ne papildomų pinigų į valstybės biudžetą. Čia pat ji priduria, kad Vyriausybė jau šią savaitę galėtų paviešinti planą, kaip suvaldyti Covid-19 pandemiją.

Vieninga opozicijos ateitis bent kol kas atrodo miglota. Trys opozicijos sesės nesugeba susitarti nei dėl palaikymo, nei dėl bendro lyderio. O štai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad opozicijos bendradarbiavimas įstrigo, nes net neaišku, kas iš tiesų jai priklauso. Jo teigimu, viską nulems vienas balsavimas antradienį – sprendimas, ar skirti Ingridą Šimonytę ministre pirmininke.

Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas į savo partijos ateitį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai ir atvirai. Jis pripažįsta, kad partija pralaimėjo Seimo rinkimus, o kairiąją politiką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ištiko krizė, susijusi su pažiūrų sustabarėjimu. Taip pat politikas atvirai sako pasigendantis socdemų lyderio Gintauto Palucko atsakomybės už partijos pralaimėjimą ir svarsto, kokių savybių pirmininkui trūksta, kad jis užsitikrintų rinkėjų pasitikėjimą.

Antradienį paaiškėjo, ką Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiks į savo pavaduotojų pozicijas. Visgi socialdemokratų kandidato tarp jų nėra, tad partijos senbuvis Algirdas Sysas tikina, kad atsakas bus vienas – kerštas. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į Seimo vicepirmininkus siūlo Radvilę Morkūnaitė-Mikulėnienę bei Paulių Saudargą. Laisvės partija į pareigas siūlo Vytauto Mitalo kandidatūrą. Tuo metu opozicijoje dirbantys valstiečiai siūlo Aušrinę Norkienę.

Parlamentaras Algirdas Sysas sako, kad kels savo kandidatūrą socialdemokratų frakcijos Seime seniūno rinkimuose, tačiau pripažįsta, kad šiuos rinkimus turbūt laimės partijos pirmininkas Gitautas Paluckas. „Matau, kad G. Palucką norima padaryti ir frakcijos seniūnu, bet nemanau, kad tai būtų teisinga. Mūsų partijai tai būtų minusas“, – portalui lrytas.lt sakė A. Sysas. A. Sysas mano, kad G. Paluckas dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų turėtų atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų.

Dalis Seimo narių pasipiktino, kad valdantieji nuslėpė, kiek Lukiškių aikštės priežiūra kasmet kainuos valstybei, jei aikštė bus perimta iš Vilniaus miesto savivaldybės. Kol parlamentarai laukia Vyriausybės išvados apie tikėtinas išlaidas, pati sostinės savivaldybė atskleidžia, kiek jai kasmet tenka mokėti už aikštės tvarkymą.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Parlamentarai ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė Seimo statuto pataisą, kad Seimo valdyba, esant ekstremaliai situacijai, galėtų sprendimus priimti nuotoliniu būdu. Už tai balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo trys, aštuoni susilaikė. „Jeigu negalime susirinkti, kad galėtume paklausti nuomonės“, – projekto reikalingumą motyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Dalis gyventojų kitąmet atgaus 10 proc. per krizę jiems sumažintų ar neišmokėtų socialinių išmokų. Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Seimas. Kompensacijos bus mokamos 2020-ųjų rugpjūtį. Išmokos pasieks asmenis, kurie prieš dešimtmetį gavo našlaičių, maitintojo netekimo, našlių, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas, tikslines kompensacijas, signataro rentą, kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas ir sportininkų rentas.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Seimas pradeda diskusijas, ar pusmečiui atidėti pensijų anuitetų perdavimą „Sodrai“, kuris buvo suplanuotas nuo 2020 metų.    Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Toliau pataisas Seimas svarstys iki Kalėdų.  „Ilgalaikėje perspektyvoje („Sodra“) pigiau teiks paslaugas, o su trumpalaike perspektyva turime iššūkių“, – parlamentarams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Seimo nariai siūlo nuo 2020 metų gegužės dar labiau griežtinti alkoholio prekybos priežiūrą.   Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams siūloma leisti atlikti kontrolinius pirkimus, nepranešant apie tai iš anksto. Tokio pirkimo metu gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai.  Laikinoji departamento vadovė Gražina Belian BNS teigė, kad kai kuriais atvejais galima įspėti prekybininkus apie patikrą, pavyzdžiui, tikrinant dokumentus.

Nors pripažįsta, kad pensijas Lietuvoje reikia didinti, finansų analitikai ir parlamentarai stebisi prezidento Gitano Nausėdos įregistruotais pensijų kaupimo pakeitimais ir siūlo, kaip būtų galima užtikrinti didesnę pensiją ne ateities, o jau šių dienų pensininkams. G. Nausėda Seime registravo Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kuriomis numatoma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto.

Nuo kitų metų Lietuvoje ruošiama ne viena mokestinė naujovė: prezidento Gitano Nausėdos siūlymai jau tampa konkrečiais skaičiais. Seimui ruošiantis svarstyti 2020 m. Lietuvos biudžetą, darosi aiškiau, kaip kitąmet siūloma didinti pensijas, kiek lėčiau augs uždirbančių mažiausiai atlyginimai ir kokie Lietuvoje galimi akcizų pakeitimai.

Seimas antradienį nesutiko leisti mamoms dirbti pirmaisiais vaiko priežiūros metais, išsaugant išmoką. Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 17. Konservatoriai Monika Navickienė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė, kad motinystės išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, tik siūlyta nustatyti, kad tos pajamos turėtų būti gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba u...

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši tirtų pačių valdančiųjų keistą mėgėjiško sporto finansavimą. STT pareigūnų pagalbos valstiečių lyderiui prireikė po to, kai jo partietis parlamentaras K. Smirnovas sulaukė kaltinimų, kad šiemet itin dosniai finansuojamos jo rinkimų apygardos įstaigos, o tarp jų – ir jo žmonos valdoma graplingo federacija. Pinigų iš valstybės K. Smirnovo žmona nesikuklina prašyti ir savo sporto klubui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Lipdyta ir perlipdyta valdančioji koalicija vėl turi naujus partnerius – nuo R. Žemaitaičio pabėgusius ir savo frakciją įkūrusius buvusius „tvarkiečius“. Keturios frakcijos suraitė parašus po „tarpfrakciniu“ susitarimu, kuris, beje, niekuo nesiskiria nuo ankstesnių sutarčių. Naujoji frakcija su V. Kamblevičiumi priešakyje ir toliau atkakliai tvirtina postų nenorintys, tik… niekas tuo netiki.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Virginijus Sinkevičius jau gali būti ramus dėl karjeros Briuselyje – Seimas pritarė, kad ministras savo portfelį iškeistų į eurokomisaro portfelį. Sinkevičius greičiusiai bus jauniausias komisaras Europos Komisijos istorijoje. Tad opozicija piktinasi, kad siunčiamas toks nepatyręs politikas. Tačiau valdantieji sako, kad metas ir jaunimui patikėti ne tik įtakingas bei dosniai apmokamas pareigas.

Ramūno Karbauskio žadėtos mokesčių amnestijos nesulaukiantiems emigrantams „Sodra“ grasina vis didesnėmis skolomis. Iš tų, kurie nedeklaravę išvyko svetur, dabar jau reikalaujama pusantro tūkstančio eurų už nesumokėtą Privalomą sveikatos draudimą. Tiesa, pats Karbauskis stebisi, kad amnestijos projektas Seime įstrigo ir sako, kad jo idėja dar nepalaidota. Dešimtims tūkstančių lietuvių „Sodra“ jau grasina nuskaičiuoti iš sąskaitų po pusantro tūkstančio eurų.

Seimas ir Finansų ministerija taip susikirto dėl šešių milijonų eurų, kad ant kilimėlio Seimo valdyba kviesis patį ministrą. Šešių papildomų milijonų parlamento kanceliarija užsiprašė kitiems metams. Esą ne tik reikės mokėti išeitines kompensacijas kitai kadencijai neperrinktiems seimūnams ir jų padėjėjams, bet laukia ir remonto darbai, kuriems reikės pinigų. Ministerija atkerta, kad Seimo apetitas per didelis. „Vasarą čia beprotiškai karšta.

Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos. Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.

Laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo ant kilimėlio pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas priekaištauja L. Kukuraičiui dėl lyderystės stokos Lietuvai tebeskendint pagal skurdo rodiklius ES dugne, tačiau G. Nausėda nėra vienintelis, kuris turi kritikos L. Kukuraičiui. Pastarasis sako vienas nieko negalįs padaryti ir prašo prezidento pagalbos ieškant daugiau pinigų socialinei apsaugai.

Keičiantis vyriausybei Saulius Skvernelis morališkai ruošia tautą visuotiniam NT mokesčiui ir perspėja artėjant taršių mašinų apmokestinimą. Tačiau dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sutarimo tarp pačių valdančiųjų nėra. Štai Ramūnas Karbauskis tokio mokesčio kratosi, o Lietuvos bankas toliau spaudžia jį įvesti visiems būsto savininkams. Kam toks mokestis kirstų skaudžiausiai? Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykis su politinėmis partijomis jos valdymu metu keitėsi. Su vienomis ji gana atvirai konfliktavo, šalies partijas kritikavo savo metinėse kalbose, tačiau pastaraisiais metais šalies vadovės požiūris visiškai pasikeitė. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad šalies vadovė prisidėjo prie žmonių priešiškumo partijoms, tačiau vėliau suprato savo klaidas.

Seimas spręs, ar sumažinti reikalavimus į paramą pretenduojantiems gyventojams, užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą. Vertinamoms jų pajamoms siūloma priskirti tik 70 proc. įplaukų, o likusias laikyti sąnaudomis. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę pritarė iniciatyvos autorės konservatorės Gintarės Skaistės parengtai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisai. Dabar ją svarstys Seimas.

Seimo opoziciniai socialdemokratai, reaguodami į profesinių sąjungų kritiką vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui dėl neveiklumo, ragina premjerą jo nepalikti ministru Vyriausybei grąžinant įgaliojimus. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai penktadienį spaudos konferencijoje Seime teigė palaikantys profsąjungų idėją reikšti interpeliaciją ministrui.

Paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose nuo liepos galės teikti ne tik valstybė, bet ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas: už balsavo 96 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 8. Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad didinant paramą jaunoms šeimoms siekiama pakeisti kelis esminius dalykus. „Sudaryti žmonėms galimybes šalyje dirbti ir gyventi.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kyla į kovą su korupciją. Pasikvietęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą davė jam informacijos apie galimą korupcijos atvejį Kauno rajone. Nors V. Pranckietis aiškina, kad tokiomis priemonėmis stengiasi padėti žmonėms, Seimo nariai ir politikos apžvalgininkai tokius veiksmus vadina politine reklama prieš rinkimus. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žygiuoja link Seimo Pirmininko kabineto.

Nuo 2020 metų neįgaliojo priežiūros laikotarpį siekiama įtraukti į pensijos ir nedarbo draudimo stažą, kad ateityje neįgaliuosius prižiūrėję gyventojai neliktų be pensijos ar galėtų pretenduoti į bedarbio pašalpą, kai jo prižiūrėtas neįgalusis mirtų. Seimas antradienį svarstys, ar pensijų ir nedarbo draudimu drausti tuos darbingo amžiaus gyventojus, kurie nuolat prižiūrės namuose neįgalų asmenį. Tam 2020 metais reikėtų apie 10,5 mln. eurų.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.