algirdas sysas

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad pirmieji trys ateinančių metų ketvirčiai mums bus sudėtingi, tačiau ne tokie baisūs kaip prieš 14 metų. Tokiai jo nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Aleksandrai, sakote, kad ta krizė dar neatėjo ir ji ateis kitais metais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tik tai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Visgi viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Žmonėms taupant brangią elektrą, Seimo narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė sugalvojo pareguliuoti ir tai, kas tarp dviejų žmonių vyksta išjungus šviesas. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, mat žmonėms nepatinka, kai kas nors reguliuoja jų lovos reikalus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pasitaiko, kad kai kartais vienas iš poros seksui uždega žalią šviesą, kitas jungia raudoną stop ženklą.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas nerimauja, kad dėl Vyriausybės teikiamos pertvarkos neliks aiškių neįgalumo nustatymo kriterijų. „Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti. Neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimas nuo medicininio neįgalumo nustatymo principo pereinant prie kažkokių kitokių, socioekonominių kriterijų kelia didžiausią nerimą“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad energetikos krizės akivaizdoje konservatorių populiarumas auga, o opozicinių partijų krenta. Nors šiek tiek sumažėjo Vyriausybės populiarumas, bet Šimonytė esą išlieka kaip geriausia premjero postui šiuo metu. Nors kitos kompanijos apklausa rodo, kad premjerė yra vos 14-a populiariausiųjų reitinge. Patys politikai juokiasi – visuomenės apklausos tokios skirtingos, kad dalis jų jau apskritai nei pasitiki, nei žvalgosi į jas.

Lietuvos Seimas tapo, ko gero, vieninteliu parlamentu pasaulyje, kur nei politikai, nei darbuotojai, nei svečiai neturi kur pavalgyti, papietauti ar išgerti kavos, nekalbant jau apie taurę vyno. Ilgą laiką ten veikę verslininkai atsisakė toliau maitinti išrinktuosius. Dalis politikų skundžiasi, kad situacija nenormali, to esą nebuvo net blokados laikais ir jokiame kitame pasaulio parlamente tokio absurdo nėra.

Dėl per mažo atlyginimo, milžiniško darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo iš darbo traukiasi dar trys teisėjai. Ir tai ne pirmas toks pavyzdys šią vasarą. Anot Teisėjų tarybos, jei valdžia nesumažins teisėjų darbo krūvio ir nepadidins atlyginimų, kentės visi Lietuvos gyventojai: suprastės bylų nagrinėjimo kokybė, taip pat užsitęs ir nagrinėjimo laikas. Tiesa, valdžia prašo teisėjų kantrybės ir žarsto pažadus – esą nuo kitų metų algos didės. Teisėjai iš darbo savo noru išeina retai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Lietuvos komercinių bankų pelnai auga, per pusmetį susižėrę daugiau nei pernai apie 180-imt milijonų eurų paslaugų įkainių bankai nemažino, o priešingai, juos toliau didina. Nuo rugsėjo dalis bankų brangina atsiskaitymo kortelių paštu siuntimą, paslaugų planų mėnesinius mokesčius, kodų generatorių išdavimą, bankų pajamos auga ir dėl palūkanų normų didėjimo.

Ko tikėtis ir laukti valdantiesiems, besimurkdant nesibaigiančiose krizėse ir neregėtais tempais brangstant mokesčiams už energijos išteklius? Tuo metu opozicijos atstovai sako, kad situacija kaista ir darosi pavojinga – ne vienas mano, kad jau rudenį žmonės gali išeiti į gatves tūkstantiniuose protestuose. Tiesa, nuošalyje likti negali ir opozicija, mat jos indėlio sprendžiant problemas žmonės taip pat pasigenda.

Nors dabartinė Lietuvos Vyriausybė yra iš visų pusių mėtoma ir vėtoma įvairiausių krizių, kol kas nepasikeitė nei vienas ministras. Artėjant naujam rudens politiniam sezonui, opozicija jau kalba apie interpieliacijas kai kuriems ministrams, o Algirdas Sysas sako, kad „profilaktiškai apsivalyti“ būtų naudinga ir pačiai premjerei.

Artėja naujas rudens politinis sezonas. Gyventojams nerimaujant dėl augančių kainų, valdantieji žada sutelkti dėmesį jų kompensavimui tiems, kurie gauna mažesnes pajamas.

Artėja naujas rudens politinis sezonas. Gyventojams nerimą kelia augančios kainos, o opozicija kelia klausimus dėl ne vieno ministro veiklos. Kokių sprendimų iš valdžios galima tikėtis artėjant šaltajam sezonui? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja Seimo nariai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Vyšniauskas ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Algirdas Sysas.

Artėjant rudeniui didelių sąskaitų už šildymą bijoti turėtų ne tik nuo dujų kainų priklausomas Vilnius. Jau kyla ir biokuro kainos, dėl to už šildymą daugiau gali sumokėti ir kiti šalies miestai, kurie kūrenasi biokuru. Seimo socialdemokratai ir verslininkai kaltina Vyriausybę neūkiškumu. Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis.

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą.

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Seime – detektyvas dėl Sauliaus Skvernelio partijos pinigų. Vos spėjusi susikurti ir rinkimuose dar nedalyvavusi partija vien šiemet gaus 350 tūkstančių eurų. Tačiau Seimo teisininkai apsižiūrėjo, kad tokios dotacijos galimai prieštarauja Konstitucijai. Nors praėjusią kadenciją, kai valstiečiai, gelbėdami Kirkilo ir Bernatonio partiją, patys įvedė tokią tvarką, Seimo teisininkams tai neužkliuvo.

Su Algirdu Sysu susitikome Seime, kitą dieną po jo sugrįžimo iš Ukrainos. Socialdemokratas karo niokojamoje šalyje lankėsi kartu su kitais „United for Ukraine“ (U4U) pasaulinio parlamentarų tinklo nariais. Kyjive, Bučoje, Borodiankoje aplankę parlamentarai išvydo karo žiaurumus savo akimis. A. Sysas sako, kad nei jo, nei kitų mūsų regiono parlamentarų įtikinėti nereikia, ir taip supranta realią situaciją.

Prezidento kalba nesumažino priešpriešos Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos. Parlamente dėl to net dalis darbų sustoję. Po metinio Prezidento pranešimo Seimo opozicija vėl išsikėlė į kitą Kovo 11-osios salę, kur pasėdžiavo atskirai, toliau dėliojo savo planus ir kamantinėjo energetikos ministrą. Nei viena, nei kita pusė nepasiduoda, ir priešininkui nenusileidžia.  „Man svarbu, kad šiandien, klausytis metinio pranešimo, susirinkote visi.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas siūlo spalio 25-ąją dieną skelbti šventine – Konstitucijų – diena. Parlamentarai siūlo spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą. Pagal šį siūlymą, bendras šventinių dienų, kuriomis nedirbama, skaičius padidėtų iki 14 dienų.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybės darbu. Esą ši, abejingai atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, nesiima jokių kitų sprendimų. Tiesa, valdantieji jau kovoja su skaudžiai per žmonių pinigines kirtusiu šildymo sezonu, taikydami kompensacijas. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne taikyti išskirtines lengvatas, o didinti žmonių pajamas.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Algirdas Sysas nuogąstauja dėl naujo rengiamo žemo slenksčio paslaugų teikimo aprašo. Pasak socialdemokrato, šiame apraše numatytas „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“ reikštų narkotinių medžiagų legalizavimą.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Seime bręsta bandymas nuversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį iš posto. Tiesa, Lietuvos politinė istorija rodo, kad bandymas pakeisti ministrą interpeliacijos keliu dar niekada nebuvo vaisingas. Vis dėlto opozicija svarsto mėginti šį kelią ir taip, jų žodžiais, bent simboliškai parodyti ministrui, kad ne viskas yra gerai.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Seimui ruošiantis apsispręsti dėl rudens sesijos darbų programos, dalis opozicijos pareiškė neketinanti palaikyti darbotvarkės. Opozicijos atstovai sako negalintys balsuoti už programą, kurioje mato tik gražius žodžius, bet ne turinį, mat dauguma svarbių įstatymo projektų, susijusių su mokesčiais, pensijomis, sveikatos apsauga, vis dar nėra registruoti. Seimas ketvirtadienį balsuoja dėl rudens sesijos darbų programos. Kad programa būtų patvirtinta, reikės dar vieno balsavimo.

Seimo opozicijos atstovai prasidedančios rudens sesijos prioritetais mato žmonių pajamų didinimą, paskatas skiepytis. „Šitoj sesijoj mūsų prioritetas yra realios žmonių pajamos, nes žmogus apie gyvenimo kokybę sprendžia pagal tai, kiek barška pinigėlių jo kišenėj ir ar gali jis ką nors nusipirkt, gali su gyvenimu eiti koja kojon“, – po frakcijų vadovų susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį žurnalistams sakė socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Seime žengtas pirmasis žingsnis, kad buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.  Po pateikimo dauguma Seimo narių tam pritarė. Tačiau dalis parlamentarų vadina šį žingsnį istorijos perrašymu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Algirdas Sysas ir Viktoras Pranckietis. Pone Sysai, jūs esate vienas tų žmonių, kurie tai vadina istorijos perrašymu.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Seime artėja akimirka, kai paaiškės, ar iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas Rolandas Paksas galės kandidatuoti į Seimą ar prezidentus. Parlamente jau užgimė tam skirtos pataisos, Seimo nariams beliko apsispręsti. Apklausus frakcijų seniūnus, panašu, kad šįkart, skirtingai nei anksčiau, klausimui galiausiai užteks balsų, kad pagaliau būtų išspręstas.

Registruotas Partnerystės įstatymo projektas šeimai grėsmės kelti negali, nes vienai visuomenės grupei užtikrinant tam tikras teises iš kitos grupės jos niekaip nėra atimamos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šeimai grėsmės jis negali kelti, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos.

Opozicinė socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime neturi vieningos nuomonės dėl penktadienį registruoto partnerystės įstatymo projekto, sako jos seniūnas Algirdas Sysas. Tuo tarpu kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad darbiečiai projektui vieningai nepritars.  „Frakcija dar susipažįsta, bet iškart sakau, kad vieningos nuomonės nėra ir, ko gero, nebus“, – BNS sakė A. Sysas.

Opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija sostinės valdžią ragina sėstis prie derybų stalo su protestavusiais savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojais ir atsižvelgti į jų teisėtus reikalavimus, rašoma pranešime spaudai. Pasak socialdemokratų, jei tokios derybos nevyks, miesto troleibusų ir autobusų vairuotojai gali surengti įspėjamąjį streiką.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Lietuvos socialdemokratų partija negaili kritikos naujosios Vyriausybės išsikeltiems tikslams. Seimo nariai socialdemokratai pasigenda ne tik ministrų kabineto ambicingumo ir naujų idėjų, bet ir nesupranta, kokiomis lėšomis Vyriausybė įgyvendins savo tikslus, jei artimiausiu metu nenumato mokestinių pakeitimų. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija antradienį aptarė Vyriausybės darbo planą. Vyriausybė paskelbė kadencijos darbo plano projektą.

Lietuvoje nedarbas siekia rekordines aukštumas. Daugiau nei 16 procentų šalies gyventojų yra bedarbiai, o net 40 procentų jų yra jaunimas iki 30 metų. Užimtumo tarnyba pamažu virsta bedarbių pašalpų dalijimo kontora. Apie šią problemą kalbėjo TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai. Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Vyriausybei pradėjus švelninti karantino priemones socialdemokratai teigia, kad to nepakanka. Pasak jų, Vyriausybė turėtų labiau pasitikėti savivaldybėmis ir leisti joms pačioms kontroliuoti situaciją. Kritika skriejo Vyriausybei ir dėl skirtingos informacijos iš skirtingų ministerijų. Pasak opozicijos atstovų, tai klaidina žmones. Opozicinės socialdemokratų frakcijos lyderis Algirdas Sysas Vyriausybei negailėjo pastabų dėl karantino priemonių taikymo.