algirdas sysas

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė kelis mėnesius tvyrojusią intrigą – socdemai prezidento rinkimuose nedalyvaus. Ir vietoje to rems daugiausia palaikymo iš gyventojų apklausose sulaukiantį prezidentą Gitaną Nausėdą. Kai kurie politologai vertina, kad Blinkevičiūtė atkakliai ruošiasi Seimo rinkimams ir nori įtikti prezidentui, su kuriuo greičiausiai teks dirbti ketverius metus.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, parlamentaras Algirdas Sysas kritiškai vertina bendrapartiečių apsisprendimą remti dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Politikas teigė, kad G. Nausėda atstovauja dešiniąją ideologiją, todėl, pasak jo, socialdemokratų pozicija prezidento rinkimuose atstovaujama nebus. „Nekalbėkime, kad mes laimėsime tris rinkimus, nes mūsų kandidato vienuose nėra.

Seimas nutarė nepritarti, kad kitais metais būtų sparčiau didinama pensijų individualioji dalis.  Seimas antradienį nepritarė, kad nuo 1,02 iki 1,04 didėtų šios dalies indeksavimo koeficientas. Tokį pakeitimą siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas.  „Tuo mes prisidėtume prie pensijų kėlimo“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas. Jo pataisa biudžetui būtų kainavusi 93,8 mln. eurų, o ne 46,9 mln. eurų, kaip numatyta dabar.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė nepritarti socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui dukart didinti papildomą pensijų individualiosios dalies indeksavimą.   „Didelį rezervą turime, galime sau leisti“, – komitete teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas.  A. Sysas yra sakęs, kad tokiam indeksavimui kitąmet galėtų būti skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte. Anot jo, tai sudarytų 4 proc. biudžeto pertekliaus.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Medikų atstovai nebegali tylėti dėl problemų sveikatos sistemoje. Jų teigimu, gydytojai masiškai išeina iš darbo dėl per didelio krūvio ir per mažų atlyginimų. Trūksta gydytojų, dar labiau trūksta slaugytojų. Medikų atstovai atviri, kad ateityje perspektyvos laukia tik liūdnesnės. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai antradienį susitiko su socialdemokratų frakcija Seime ir išsakė, jų požiūriu, esmines sveikatos sistemos problemas.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė valdančiųjų teikiamam projektui dėl apkaltos antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusiam parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui. Už apkaltos projektą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai. Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Visgi valdančiųjų iniciatyvai palaikymą išsakė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Rima Baškienė.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios apibrėžtų tvarką dėl streikų organizavimo nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisos nustato, kad sprendimus dėl jų valdymo srities įmonių ar įstaigų streikų priimtų tos srities ministrai.  Pagal jas, ministras kartu su institucija, atsakinga už tokios padėties valdymą, bei po konsultacijų su Trišale taryba spręstų, ar duoti leidimą streikui.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Savivaldybių išmokų skandale pasižymėjo visas būrys Laisvės partijos narių, kurie tik apie tai parašius žurnalistams Vilniaus miestui grąžino dalį pinigų. Portalas „Delfi“ paviešino, kad Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Vytautas Mitalas naktimis iš ir į gėjų naktinį klubą važinėdavo taksi už mokesčių mokėtojų pinigus.

Seimas uždegė žalią šviesą valstybės tarnybos reformai. Esą pervargę ir prastai apmokami valstybės pareigūnai ir tarnautojai nuolat palieka valstybines įstaigas ir keliasi dirbti į didesnes algas siūlančias privačias bendroves, taigi reforma padės pritraukti daugiau profesionalų. Tačiau opozicija sako: reforma tik įtvirtins įstaigų vadovų vienvaldystę ir sunaikins pačią valstybės tarnybą. Parlamentarų apsikabinimai ir plojimai – po Seimo sprendimo pritarti valstybės tarnybos reformai.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir parlamentarė Agnė Širinskienė kibo viena kitai į atlapus. Širinskienei pradėjus feisbuke skųstis Šimonytės dėmesiu, Vyriausybės vadovė atsakė ne itin mandagiais žodžiais – esą Širinskienė maudosi šūde. „Pakviečia į Seimą juokdarius, klounus, kurie čia tyčiojasi iš mūsų visuomenės.

Pirmuosius naujųjų merų ir miestų tarybų darbus galėsime pamatyti jau po kelių mėnesių, tačiau kokie politikai ateina į valdžią, jau galima spręsti iš to, kaip jie laukė rinkimų rezultatų. Partijų štabuose apsilankė ir rinkimų nakties užkulisus praskleidė laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Valdžia nusprendė užmauti apynasrį triukšmautojams. Tiems, kas trankiau pasitiks savaitgalius ar garsiai švęs bet kokias šventes bare ar bute, remontuos namus ar bėgios po namus vakarais, teks susimokėti keturis kartus didesnę baudą nei yra dabar. Baudos siektų nuo 80 iki 500 eurų. Vyriausybė pritarė grupės parlamentarų siūlymui didinti baudas už triukšmą. Ir plačiau piniginę gali tekti atverti ne tik triukšmautojams, bet ir tiems, kieno įstaigoje yra triukšmaujama.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Vis garsiau diskutuojama apie galimybę atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru. Ar matysime dar vieną reformą ir ar reikėtų priimti Estijos modelį, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsakė socialdemokratas Algirdas Sysas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Vis garsiau diskutuojama apie galimybę atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru. Ar matysime dar vieną reformą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja socialdemokratas Algirdas Sysas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Seime po ilgos pertraukos pradėta prekiauti alkoholiu. Parlamento darbuotojai ir svečiai nuo šiol galės pasinaudoti šia galimybe, nors ir su apribojimais – įsigyti ne stipresnius nei 15 laipsnių alkoholinius gėrimus. Nusidriekusių eilių prie alkoholio nematyti, bet kai kurie Seimo nariai įžvelgia rizikų, kad šia privilegija ateityje bus piktnaudžiaujama.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Kaip atgaivinti sąmonės netekusį žmogų mokėsi Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai. Tačiau dalis seimūnų tokius mokymus tik palydėjo žvilgsniu ir sako neturintys mokslams laiko arba užtikrintai žinantys, kaip gaivinti nelaimės ištiktą žmogų. Vis dėlto, medikai pastebi, kad lietuvų įgūdžiai gaivinant, pavyzdžiui, sąmonės netekusius žmonės, dar nėra pakankami.

Parlamentas – rimtiems ginčams, santūriems pokalbiams ar skandalams bei teatrui? Kartais lietuviškas Seimas primena tikrą vaikų darželį, kuriame aistros liejasi per kraštus ir politikai laido vienas kitam įžeidimus. Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti.

Ši savaitė – tikra dovana poilsio ištroškusiems Lietuvos gyventojams. Tačiau dalis tautiečių laisvadienius žada skirti ne artimųjų kapų aplankymui, o kelia sparnus į užsienį. Anot kelionių organizatorių, domėtis trumpalaikėmis kelionėmis Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis žmonės pradėjo jau liepą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sostinėje esančiose Sudervės kapinėse vilnietė Regina palaidojo tėtį ir mamą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tačiau viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad EBPO teisingesnė nei gyventojai.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad pirmieji trys ateinančių metų ketvirčiai mums bus sudėtingi, tačiau ne tokie baisūs kaip prieš 14 metų. Tokiai jo nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Aleksandrai, sakote, kad ta krizė dar neatėjo ir ji ateis kitais metais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tik tai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Visgi viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Žmonėms taupant brangią elektrą, Seimo narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė sugalvojo pareguliuoti ir tai, kas tarp dviejų žmonių vyksta išjungus šviesas. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, mat žmonėms nepatinka, kai kas nors reguliuoja jų lovos reikalus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pasitaiko, kad kai kartais vienas iš poros seksui uždega žalią šviesą, kitas jungia raudoną stop ženklą.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas nerimauja, kad dėl Vyriausybės teikiamos pertvarkos neliks aiškių neįgalumo nustatymo kriterijų. „Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti. Neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimas nuo medicininio neįgalumo nustatymo principo pereinant prie kažkokių kitokių, socioekonominių kriterijų kelia didžiausią nerimą“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad energetikos krizės akivaizdoje konservatorių populiarumas auga, o opozicinių partijų krenta. Nors šiek tiek sumažėjo Vyriausybės populiarumas, bet Šimonytė esą išlieka kaip geriausia premjero postui šiuo metu. Nors kitos kompanijos apklausa rodo, kad premjerė yra vos 14-a populiariausiųjų reitinge. Patys politikai juokiasi – visuomenės apklausos tokios skirtingos, kad dalis jų jau apskritai nei pasitiki, nei žvalgosi į jas.

Lietuvos Seimas tapo, ko gero, vieninteliu parlamentu pasaulyje, kur nei politikai, nei darbuotojai, nei svečiai neturi kur pavalgyti, papietauti ar išgerti kavos, nekalbant jau apie taurę vyno. Ilgą laiką ten veikę verslininkai atsisakė toliau maitinti išrinktuosius. Dalis politikų skundžiasi, kad situacija nenormali, to esą nebuvo net blokados laikais ir jokiame kitame pasaulio parlamente tokio absurdo nėra.