aleksandras izgorodinas

Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų. Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką ir gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Gyventojai, prisijungę prie elektroninės Mokesčių inspekcijos sistemos, jau gali matyti parengtas pajamų mokesčio deklaracijas. Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad nuo sausio savo pajamas deklaravo jau beveik pusė milijono gyventojų. Deklaruoti pajamas gyventojai galės iki gegužės 2-os. O pinigus už mokesčių permokas, gyventojai gaus kaip įprastai – iki liepos 31-osios.

Lietuvos bankui pažėrus kritikos komerciniams bankams, uždirbantiems rekordinius milijoninius pelnus ir mokant niekines palūkanas už indėlius, šie pagaliau sukruto. Mažieji bankai ir kredito unijos jau ėmė didinti palūkanas už terminuotuosius indėlius, o štai kai kurie didieji komerciniai bankai kol kas neskuba. Tačiau minimaliai padidintos palūkanos už indėlius gyventojų kaupti bankuose neskatina.

Į Lietuvą keliauja sankcionuojamos baltarusių prekės – tą išsiaiškino baltarusių aktyvistai ir žurnalistai. Paaiškėjo gudri, bet paprasta schema, kaip apgauti mūsų muitininkus. Šią savaitę šie praleido kelis vilkikus į Lietuvą, tačiau juos iš karto sustabdė aktyvistai ir sankcijų apėjimo schemą paaiškino muitinės pareigūnams. Prokurorai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Be to, keli šimtai Lietuvos bendrovių iki šiol pasiliko Rusijos rinkoje ir toliau su ja dirba.

Artėjančios karo Ukrainoje metinės verčia prisiminti ne tik mūšio lauko, bet ir ekonominę Vakarų ir Rusijos priešpriešą.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atsakė, kuriose srityse mes laimime ir kur mums sekasi ne taip gerai.  Karas vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir ekonomikoje. Kaip jūs manote, ar šioje ekonominėje priešpriešoje laimi Vakarai ar Rusija? Aišku, nuo sankcijų nukentėjo tiek viena, tiek kita pusė.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Grožio paslaugų – plaukų kirpimo, dažymo, manikiūro – kainos stiebiasi į viršų. Grožio specialistai sako, kad vis dar atsiliepia praėjusiais metais rekordiškai brangę energetikos ištekliai, o ir be perstojo brangstanti kosmetika – plaukų priemonės, dažai, nagų lakai ir kitos priemonės – neišvengiamai nugula į galutinę paslaugos kainą. Daugelio grožio salonų esą negelbsti net paslaugų kainų kėlimas ir jie priversti užsidaryti.

Prasidėjus 2023 metams, valstybės institucijos skelbia vis daugiau duomenų apie tai, kokia buvo 2022 metų pabaiga ir bendrai 2022 metai atskiriems Lietuvos ekonomikos sektoriams bei valstybės viešiesiems finansams. Ne išimtis ir alkoholio akcizų statistika – jau turime Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis apie alkoholio realizacijos ir alkoholio akcizų surinkimą 2022 gruodį ir per visus 2022 metus.

Nepaisant didelio neapibrėžtumo, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika stebino pozityviai, tačiau metų pabaigoje pasimatė jos išsikvėpimo ženklų, sako BNS apklausti ekonomistai. Jų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti infliacija pirmąjį šių metų ketvirtį gali sumažėti dar sparčiau, sako analitikai. Anot jų, dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis ir mėnesio defliacijos. Vis dėlto kai kurie ekonomistai teigia, kad sausio infliacija dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai bendrą indeksą padidins maždaug 1 proc. punktu.  „Infliacija traukia rankinį stabdį, aišku, drąsu taip sakyti prie 21,7 proc.

Kai daugiau nei prieš metus Lietuvoje buvo leista atverti Taivano vardo prekybinę atstovybę, tarptautinėje erdvėje prasidėjo audra. Pekinas pritaikė Lietuvai nedeklaruotas tiesiogines sankcijas, jau nekalbant apie diplomatinių santykių lygio pažeminimą iš ambasadoriaus į laikinojo reikalų patikėtinio. Bet Lietuvos politikai labiausiai buvo išsigandę dėl antrinių sankcijų, pavyzdžiui, Vokietijos įmonėms, kurios dirba su mūsų šalimi.

Baltarusija pratęsė bevizį režimą Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams iki 2023 metų pabaigos. Minskas varo savo propagandą, kad taip padeda kaimyninėms šalims, kur kainos esą išaugo trigubai. Mūsų korespondentai apsilankė pasienyje ir išsiaiškino, kad ne dėl kokybiškų ir pigių prekių į Baltarusiją vyksta užsieniečiai, o atvirkščiai – į kaimynines valstybes plūsta baltarusiai. Šalčininkų pasienio punkte eilė norinčiųjų įvažiuoti į Baltarusiją buvo nusidriekusi net kelis kilometrus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

Gražiausios metų šventės jau visai ant nosies. Paruošti 12 patiekalų – nemenka užduotis, todėl idėjų Kūčių stalui gyventojai ieško iš anksto. Tarp užklausų – patarimai, kaip sutaupyti ar iš kelių ingredientų paruošti šventinius valgius. „Gal turite idėjų pasigaminti pigų Kūčių ir Kalėdų stalą 12 asmenų? Norėtųsi kažko pigiau ir skaniau“, – klausiama daugiau nei 100 tūkst. vartotojų turinčioje socialinių tinklų grupėje.

Degalinių tinklui „Circle K“ kelioms valandoms gana ženkliai atpiginus degalus, prie degalinių nusidriekė ilgos vairuotojų eilės, kilo net spūstys gatvėse.  Žmonės negailėjo nei laiko, nei pinigų, o kai kurie bagažines užpildė talpomis kurui pilti ir pylėsi jo šimtus litrų. O štai kiti vairuotojai stebėjosi, kam gaišti laiką eilėse, kai pigesnio kuro galima rasti ne tokiose gražiose, bet pigiose degalinėsene be jokių akcijų.

Artėjančios šventės kelia ne tik džiaugsmą, bet kartais ir nemalonias emocijas. Diskusijos dėl rinkliavų darželiuose Kalėdų senelio nuomai, dovanoms vaikams ir juos ugdančioms auklėtojoms tampa rūpesčių kraičiu tėvams. Iš esmės pabrangus kone viskam, jie skaičiuoja, kad ir pati Kalėdų šventė ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiemet atsieis dešimtimis eurų brangiau nei praėjusiais metais.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“ – 60 JAV dolerių. Ekonomistai įvertino, kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai, taip pat ir tai, kaip gali pasikeisti degalų kainos.  Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujų sankcijų Rusijai į vedimą, tvirtino, kad Europa tokiu būdu siekia sukurti keletą skirtingų efektų.

Ekonomistams ateinančių metų pirmąjį pusmetį prognozuojant recesiją, lietuviai, užuot atsidėję pinigų juodai dienai, taškė juos per juodąjį penktadienį. Kai kurie prekybininkai sako, kad per nuolaidų dieną prekių pardavė už trigubai, o kai kur – net keturgubai didesnę sumą nei įprastą dieną, ir 20 procentų daugiau nei per juodąjį penktadienį pernai.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Vyriausybė pritarė patobulintam kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta daugiau lėšų šildymo kompensacijoms, pensijų priemokoms, taip pat numatyta PVM lengvata kultūros renginiams. Kai kurie ekspertai peikia biudžetą sakydami, kad jis nepakankamai gerai sprendžia kainų šuolio problemą, dėl kurio dalis gyventojų kaltina „godžius“ verslus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad jokio godumo čia nemato, nes kelti kainas verslus verčia infliacija.

Išsinuomoti būstą šeimoms tampa tikru iššūkiu – neretai nuomotojai teikia pirmenybę gyventojams be gyvūnų ar vaikų. Jų prašomas ir mažesnis depozitas. To priežastis – plačiai paplitusi nuomonė, kad nuomininko su vaikais nėra galimybės iškraustyti, kad jie turi teisę gyventi būste nemokėdami nuomos mokesčio. Socialinio tinklo „Facebook“ butų nuomos grupėje, turinčioje daugiau nei 100 tūkst.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tačiau viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad EBPO teisingesnė nei gyventojai.

Šiemet Lietuvoje brango beveik viskas – taip pat kirpyklų ir grožio sektoriaus paslaugos. Gyventojai skundžiasi negalintys sau leisti anksčiau buvusių įprastų dalykų – manikiūro, plaukų dažymo ar modelinio kirpimo. Mano, kad kainos neadekvačios. Besipiktinantiems Lietuvos grožio specialistų federacijos vadovė Jolanta Mačiulienė atkerta, kad kainos auga ne dėl specialistų užmojų, bet dėl energetikos kainų. O ekonomistai įspėja – ateityje prognozuojamas dar vienas paslaugų kainų šuolis.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad pirmieji trys ateinančių metų ketvirčiai mums bus sudėtingi, tačiau ne tokie baisūs kaip prieš 14 metų. Tokiai jo nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Aleksandrai, sakote, kad ta krizė dar neatėjo ir ji ateis kitais metais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tik tai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Visgi viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų biudžeto projektui, tačiau kritikai piktinasi dideliu biudžeto deficitu ir, kaip sako opozicijos atstovai, „beatodairišku skolinimusi”. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įžvelgia pernelyg optimistines Finansų ministerijos prognozes. Esą jų įgyvendinimui trukdys keliems metams į Europą atėjusi energetikos krizė. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė šiandien patvirtino ir paaiškino kitų metų šalies biudžetą.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Infliacijos pasiutpolkė ir artėjantis šildymo sezonas privertė lietuvius nustoti švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, kaip jie tą darė visą vasarą. Anot „Swedbank“ apklausos, kone pusė šalies gyventojų dėl ekonominio sunkmečio jau ėmė taupyti maisto sąskaita – atsisako nebūtinųjų prekių, perka akcijinius produktus ir ieško pigesnių prekių alternatyvų. Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuota rekordinė elektros kaina, valdžia sako, kad aukštos kainos gali laikytis dar dvejus metus. Ekspertai ramina, kad taip toli prognozuoti sunku, elektra 2024 metais gali ir pigti, tačiau pripažįsta, kad artėjanti žiema bus itin sunki. Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val. „Nord Pool“ biržoje elektros kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę, kai įprastai tokiu metu kaina siekia apie tarp 30 ir 60 centų už kilovatvalandę.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse, gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas – pramogoms bei prabangos prekėms.

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

Ar norėtumėte per metus sutaupyti 1000 eurų? Ir viskas, ką jums reikia padaryti, tai nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo, sumažinti kondicionieriaus temperatūrą mašinoje, o kartais išvis į automobilį nelipti. Tokiais patarimais ir skaičiavimais dalijasi Lietuvos energetikos agentūra ir pastebi – nepaisant rekordinių degalų kainų, jų vartojimas nemažėja.

Pirmą kartą po 11-os metų pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad gyventojams toliau brangs dauguma paskolų, o didžiausius nuostolius patirs stambiausių būsto paskolų turėtojai. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio: vieniems per metus gali tekti papildomai primokėti ir 500-us, kitiems net ir tūkstantį eurų.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Šešerius metus už nuomojamą pusantro kambario butą sostinės širdyje, Pylimo gatvėje, 480 eurų mokėjusi vilniečių pora teigia, kad vos per naktį priversta ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Mažėjant būstų pasiūlai ir kylant nuomos kainoms rinkoje buto šeimininkas kainą pakėlė daugiau nei perpus – iki 780 eurų. Nesutikus su iškeltomis sąlygomis porai iš buto teks išsikraustyti mažiau nei per mėnesį. Panašiomis istorijomis dalinasi ir kiti Vilniaus gyventojai.