aleksandras izgorodinas

Dažnas lietuvis susigundo atsisiųsti pigesnes prekes, užsisakydami jas iš Kinijos elektroninių parduotuvių, tokių kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“. Tačiau pirkėjams jau greitai už mažos vertės siuntas tekts susimokėti papildomai. Tad ar atsisiųsti prekes iš Kinijos vis dar bus finansiškai naudinga? Europos Sąjunga (ES) užsimojo įgyvendinti muitų reformą. Jau dabar aišku, kad, pakeitimams įsigaliojus, mažos vertės siuntos (iki 150 eurų) pabrangtų.

Abu JAV prezidento rinkimų kandidatai turi radikaliai skirtingas pozicijas dėl ekonomikos, užsienio politikos, darbo rinkos ir kitais klausimais, tad lapkričio 5–ąją įvyksiantys rinkimai turės didelę įtaką tiek JAV, tiek pasaulinei ekonomikai. Nors atotrūkis tarp kandidatų yra mažas, o apklausos – nepajėgios tiksliai nuspėti rinkimų baigties, rinkimų lenktynės jau dabar atsispindi finansų rinkose.

Dalis Lietuvos restoranų, kavinių, valgyklų skelbia atsidūrę gilioje krizėje. Esą padidėjęs PVM, išaugę atlyginimai, per mažas vartojimas juos veda link bankrotų: vis daugiau verslų atsiduria ties bedugne. Restoranų atstovai reikalauja valdžios peržiūrėti mokesčių politiką – grąžinti lengvatinį PVM tarifą, tačiau ekonomistai aiškina, kad apie lengvatas kalbėti per anksti, nes restoranai laikosi pakankamai gerai: apyvartos pakankamai geros, o ir darbuotojų sektoriuje daugėja.

Algos auga visoje šalyje, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos beveik nemažėja – ir toliau viršija 400 eurų. Žmonės skundžiasi, kad pinigų turi tik būtiniesiems poreikiams – ir tai ne visada. O ekonomistai pozityvių žinių neturi. To priežastis, kad esą ateityje atotrūkis užprogramuotas dar didėti, nes, jei regionuose ir atsiranda naujų darbo vietų, jos yra menkai apmokamos. Visgi verslo atstovai tikina, kad padėtis nėra prasta.

Lietuvoje didėja algos. Vidutinis šalies atlyginimas per metus padidėjo dešimtadaliu ir perkopė 1350 eurų į rankas. Tiesa, viešajame sektoriuje atlyginimai šiuo metu kyla sparčiau nei privačiame. Lygiai prieš metus vidutinis šalies darbo užmokestis siekė 1241 eurą į rankas. Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad ši suma išaugo 112 eurų. Dėl to vidutinė alga pasiekė 1353 eurus į rankas.

Rugpjūtį išankstinei metinei infliacijai nesiekiant 1 proc., o per mėnesį fiksavus nedidelę defliaciją, artimiausiu metu infliacijos augimas gali paspartėti, teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad mėnesio defliacija liepą – didesnė nei tikėtasi ir tai yra itin palanki tendencija vartotojams.

Liepos mėnesio JAV darbo rinkos duomenys (NFP) nuvylė analitikus ir į finansų rinkas bei viešą erdvę grąžino diskusijas apie netrukus prasidėsiančią recesiją JAV. Liepą čia sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo 39 proc. mažesnis, nei tikėjosi rinka, atlyginimų augimas sulėtėjo iki 3,6 proc. ir buvo lėčiausias nuo 2021 m. gegužės, o nedarbo lygis pakilo iki 4,3 proc.

2024 m. pirmą pusmetį penktadaliu sumažėjus lietuvių apsipirkimo mastams Lenkijoje, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tokį pokytį nulėmė pasikeitę Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Be to, anot jo, prie pokyčio prisidėjo ir 2023 m. pabaigoje euro atžvilgiu išaugusi zloto vertė. „Manau, kad esminės įtakos turėjo tai, kad lyginant su praėjusiais metais pastebimai pakilo Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir perkamoji galia.

Lietuviai savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje vertina optimistiškiausiai. Pasak ekonomistų, Lietuva kol kas puikiai įveikia visas ekonomines negandas: gyventojų perkamoji galia sėkmingai auga, dėl to žmonės šalyje net nustoja taupyti: vėl sėkmingai leidžia pinigus, skolinasi nežiūrėdami didžiulių palūkanų ir pradeda galvoti apie vis stambesnius pirkinius. Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo kryptį? Naujausi išankstiniai rodikliai indikuoja, kad vos prasidėjęs euro zonos pramonės atsigavimo ciklas galimai pasibaigė.

Lietuvos vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.

Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Nematau galimybių, kad restoranai sumažins kainas (...). Lietuvos ekonomika vis labiau atsigauna ir tikėtina, kad ekonomikos atsigavimas stiprės, mes matysime vis aštrėjantį darbuotojų trūkumą apskritai darbo rinkoje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo. „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad ECB retorika išlieka atsargi dėl vis dar per aukštų infliacijos rodiklių. Visgi, jos manymu, toks mažinimas atgaivins vartojimą, investicijų ir eksporto rinkas.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas – Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, šis atotrūkis ir toliau auga. Kur Lietuvoje algos mažiausios, o kuriose savivaldybėse didžiausios – TV3 žinių reportaže. Vilkaviškio rajone gyvenantis Saulius prieš du mėnesius grįžo iš užsienio, kur uždarbiavo. Vyras darbavosi ne vienoje užsienio šalyje, bet apsisprendė visam laikui grįžti į Lietuvą pas šeimą.

Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ dėl sviedinių gamyklos Lietuvoje. Nors dar liko galutinai suderinti vietą, kur iškils amunicijos gamykla, aišku, kad statybos turėtų prasidėti jau rudenį. Nors mūsų politikams pavyko prisikviesti tiek vokiečių karius, tiek ir vokiečių ginkluotės gamintojus, tarpusavyje partijoms sutarti dėl gynybos finansavimo vis dar sekasi sunkiai.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins Finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16 centų, o benzino beveik 9 centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Su ekonominiu nuosmukiu ir blėstančiu produktyvumu besikaunanti Kinija šias spragas kamšo europinių verslų sąskaita. Azijos milžinė dirbtinai mažina savo produkcijos kainas, kad ES šalių verslai neišgalėtų konkuruoti, reikalauja nerealistiškų dokumentų, taip neįsileisdama europinių įmonių produkcijos. Ministras Landsbergis, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai tarėsi, kaip kovoti su tokiu Xi Jinping vadovaujamos šalies nesąžiningumu.

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų. Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna.  Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc.

 „Citadelės“ banko vyriausiojo ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą turi įtakos naftos kainos pasaulinėje rinkoje kilimui, tačiau tai nėra esminė priežastis. Pasak ekonomisto, didžiausią įtaką tam daro rinkų pasiruošimas galimam JAV ir Europos centrinių bankų palūkanų mažinimui šią vasarą. „Manau, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos gamyklas ir saugyklas, aišku, paveikia naftos kainą, bet tai nėra vienintelė priežastis.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Lietuvos eksportas per metus smuko 11 procentų, kai užpernai augo net 14. Labiausiai traukėsi chemijos, baldų, medienos eksporto apimtys. Pramonininkų konfederacijos vadovas 11 proc. smukimą vadina skausmingu. Dalis ekonomistų tikina, kad skaičiai neatspindi realybės – pernai mažėjo infliacija, todėl esą ir prekybos sumos atrodo mažesnės.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija savo ekonomiką visiškai sufokusavo karo pramonei. Pasirodžius Vladimiro Putino pareiškimams, kad Rusijos ekonomika stabiliai auga, ekspertai ėmė abejoti. Jų teigimu, tokius netikėtus augimus reikėtų vertinti skeptiškai ir pernelyg nenuvertinti sankcijų galios.  Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusijos BVP 2023 m. pakilo 3,6 proc.

Savaitės pradžioje įvykus diskusijai dėl šalies gynybos finansavimo, partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Kada būsto paskolas turintys lietuviai galės pagaliau mokėti žmoniškesnes palūkanas? Ar aukštomis palūkanomis paprasti žmonės dabar sumoka už vyriausybių ekonominės politikos klaidas? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos? Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Brangstančios paskolos ir prieštaringos žinios iš Vokietijos bei Kinijos ekonominkų pastaruoju metu gesino brėkštantį vartotojų optimizmą dėl ateinančių metų. Bet panašu, kad šviesa tunelio gale vis dėlto pasirodė.  Apie tai, kam ji šviečia, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Ar turite gerų žinių tiems, kurie kankinasi su didelėmis paskolomis? Taip, turiu gerų žinių.

Vežėjų atstovai nerimastingai laukia gruodžio 1 d. – Vokietijai padidinus kelių mokesčio tarifus, neatmetama, kad ateityje pervežimo paslaugų tarifai gali didėti. Tuo metu ekonomistai paaiškino, ar verta baimintis minėtų vežėjų nuogąstavimų, kurie gali būti susiję su tam tikrų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, pristatymu.

Europoje dyzelinas yra pagrindiniai lengvųjų automobilių ir sunkvežimių degalai, tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėjo, kad šią žiemą Europoje esą dyzelino gali pritrūkti. Tuo metu rinkos ekspertai pasidalijo savo vertinimu, ar iš tiesų degalinėse gali jo pritrūkti.  Dar spalio mėnesį TEA paskelbė prognozę, kurioje sakoma, kad šią žiemą Europoje gali pritrūkti dyzelino.

Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau. Apie tai, ar naujas prekybos centras Lietuvoje sumažins kainas kituose tinkluose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Pricer.lt maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad rugsėjį Lietuvos pramonės gamyba nukrito lėčiausiai nuo 2023 metų pradžios, tai lėmė gamybos atsigavimas energijai imliuose sektoriuose bei prasidėjęs atsargų mažėjimas Lietuvos pramonėje.  „Rugsėjį Lietuvos pramonė pasiekė geriausią šiemet rezultatą. (...) Lietuvos pramonė toliau lieka recesijoje, tačiau gamybos kritimo tempas vis labiau lėtėja“, – BNS teigė ekonomistas.

Naujas degalų ir ypač dyzelino kainų šuolis – kai kuriose degalinėse dyzelinas jau brangesnis už benziną. Ekonomistai dėl to kaltina Saudo Arabiją ir Rusiją. Pirmąją, kad sumažino naftos gavybą, o antrą – dėl dyzelino deficito sukėlimo. Ekspertai prognozuoja, kad nafta ir degalai gali brangti dar labiau, tačiau pasiekti 2 eurus už litrą esą neturėtų, o brangstantys degalai didina infliaciją. Panevėžietis Albinas atvyko į degalinę sklidinai pripildyti mašinos baką dyzelinu.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog mažėjančios kai kurių prekių kainos leidžia tikėtis mažmeninės prekybos augimo. Analitikas teigia pastebintis akivaizdų skirtumą tarp prekių ir paslaugų infliacijos. „Transporto prekių ir paslaugų kainos per mėnesį pakilo 2,3 proc. dėl naftos, bet nepaisant to, bendra prekių infliacija krito 0,3 proc.

Analitikas Aleksandras Izgorodinas tapo padalinį Lietuvoje turinčio Latvijos komercinio banko „Citadele“ ekonomistu Lietuvoje. A. Izgorodinas gilinsis į pagrindinius pasaulio ekonomikos rodiklius, išorines ir vidines Baltijos šalių makroekonomikos naujienas bei bendras makroekonomikos sektoriaus tendencijas, teiks komentarus, pranešė bankas.

Lietuvos pramonės gamyba stabilizavosi, tačiau rudenį nuosmukis gali paspartėti, mano ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad stabilizavimas matomas tik baldų pramonėje. Statistikai skelbia, jog apdirbamoji gamyba be naftos produktų liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, traukėsi 5,1 proc. A. Izgorodinas mano, kad spalį-gruodį jos kritimas gali paspartėti iki 7-8 procentų.

Vietoje rusiškos daktariškos dešros muitininkai aptiko rekordiškai daug – net milijoną pakelių – baltarusiškų cigarečių. Kontrabandininkai tikėjosi prasmukti deklaravę gabenantys dešros krovinį. Pasak pareigūnų, kontrabandininkai dažniausiai net nesivargina kokybiškiau maskuoti nelegalių cigarečių – tiesiog įžūliai bando pervežti siuntą per sieną. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sulaikyta dvigubai daugiau kontrabandinių cigarečių nei pernai per tą patį laikotarpį.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Nors iš verslo ir ekonomistų vis girdime negerų žinių ir skaičių, liudijančių, kad šįmet išgyvename nemenkas ekonomines problemas, kai kas skuba mus nudžiuginti. Yra teigiančių, kad padėtis visai nebloga ir tuoj dar gerės, o lietuviai esą aptekę pinigais, džiaugiasi turintys darbus ir galintys mėgautis pingančia energetika. Apie tai, ar šis džiugus vaizdas atitinka tikrovę, kalbamės su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Ekonomikai nyrant į recesiją Lietuvoje daugėja masinių darbuotojų atleidimų. Štai bankrutuojantys „Žemaitijos keliai“ paskelbė atleisiantys daugiau nei 100 darbuotojų. Tačiau visus darbininkus netrukus pažadėjo įdarbinti kita statybų kompanija. Tiesa, tikrai ne visiems darbuotojams taip sekasi, mat Užimtumo tarnyba skelbia naujus duomenis – lėtėja naujų darbuotojų priėmimas į darbus ir to netgi neatsveria jau įsibėgėję sezoniniai darbai.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Lietuvoje gyvena apie 73 tūkst. ukrainiečių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pabėgėliai iš Ukrainos per 2022-uosius metus galėjo sukurti 400 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudaro apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kaip buvo pasiekti tokie rezultatai ir kaip galimas masinis ukrainiečių išvykimas į gimtąją šalį gali paveikti Lietuvos ekonomiką? Alena atvyko į Vilnių iš Odesos. Prieš karą ji 9 metus pardavinėjo medieną. Atvykusi į Lietuvą moteris nusprendė pradėti savo verslą.