TV3 Žinios

Naująjį sezoną pradedančios Kauno kultūros įstaigos džiaugiasi būsimomis premjeromis ir skaičiuoja, kad šiemet salės vėl bus sausakimšos. Gyventojai skundžiasi, kad nors daugelis bilietų ir brangūs, net ir jų nebeįmanoma gauti. Teatralai patvirtina, kad į dalį spektaklių ar koncertų bilietai jau išpirkti, o likę – tirpsta kasdien.  Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje vyko būsimos premjeros repeticija – kultūros įstaigos pradeda naują kūrybinį sezoną.

Lenkija svarsto naujovę – sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki 7 valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonėse darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Tačiau darbdavių konfederacija tokius planus laiko utopija, mat ne visuose sektoriuose 4 dienų darbo savaitė yra įmanoma.

Iš lietuvių sukčiai vilioja milijonus: apgaulės būdų tik daugėja, o sukčiams pasitelkus dirbtinį intelektą žmonės nebeatskiri, kur melas, o kur tiesa. Kibernetikos ekspertas aiškina, kad situacija išties sudėtinga, mat reikalų turime su didžiulio masto nusikalstamomis organizacijomis. O Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad per šių metų antrą ketvirtį gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai jau viršijo 4 mln. eurų.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Baltarusijoje toliau degant durpynams, Lietuvoje specialistai fiksavo padidėjusią taršą didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje, Žirmūnų rajone, kietųjų dalelių lygis beveik dvigubai viršijo normas. Žmonės skundėsi perštinčiomis gerklėmis, apsunkintu kvėpavimu ir kosuliu. Medikai įspėjo – esant tokiam orui reikia mažiau būti gryname ore ir užsidaryti langus. Vis tik lietus gerokai padėjo sumažinti ne tik prastus kvapus, bet ir užterštumą.

Vos kelių mėnesių dukrelę į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežusi moteris išgirdo, jog kūdikiui Roto virusas. Tačiau gulint ligoninėje mergytei tik blogėjo – iki keturiasdešimties laipsnių pakilo temperatūra, prasidėjo traukuliai. Mažylę pervežus į Kauną klinikų medikai nustatė meningitą ir kraujo užkrėtimą. Dabar mergytė kovoja dėl savo gyvybės.  Klaipėdietė Viktorija šiuo metu išgyvena tikrą pragarą.

Brazilija ne juokais susipyko su Elonu Musku, kai šis nepakluso teismo prašymui iš socialinio tinklo „X“ pašalinti dalį su šalies politika susijusios neva kenkėjiškos dezinformacijos. Ginčas tiek įsisiūbavo, kad ne tik milijonai brazilų liko be socialinio tinklo X, bet šimtams tūkstančių Amazonės gyventojų kyla grėsmė iš viso likti be palydovinio interneto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurtai Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai valdininkai išleido milijonus eurų, tačiau aiškėja, kad dalis šios sistemos funkcijų neveikia iki šiol, o tarp žmonių gausiai uždirbusiųjų iš ištaškytų valstybės milijonų ir šios programos – tuometės ministrės Monikos Navickienės kaimynė. Kaip teigia Seimo narys Algirdas Sysas, Elena Vingrienė ir Navickų šeima gyvena šalia – Skapo gatvėje ir įmonės registruotos būtent tais adresais.

Vėžiu susirgusi Velso princesė Keitė Middleton skelbia baigusi chemoterapijos kursą. Karališkoji šeima svarbią žinią skelbia gana neįprasta forma – platina jautrų vaizdo įrašą, kuriame princesė su trimis savo vaikais leidžia laiką gamtoje, ir dalijasi savo išgyvenimais kovojant su klastinga liga. Būsimi Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniai žaismingai žvelgia į kamerą – šiltą vaizdo įrašą internete skelbia karališkoji šeima.

Šiemet net 25 kandidatai į Seimą yra milijonieriai. Tarp jų buvęs Žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, darbo partijos mohikanas Viktoras Uspaskichas. Netrūksta ir naujų milijonierių: buvęs mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas, garsus Klaipėdos advokatas Remigijus Jakštas. Kai kurių jų turtas siekia beveik 10 milijonų eurų. O kol vieni turtus skaičiuoja, kai kurie į Seimą eina neturėdami nė skatiko.

Albanijos šiaurėje, kalnuose, dingo jaunas lietuvis. Nuo sekmadienio gausios pajėgos jo ieškojo, tačiau neradusios jokių turisto pėdsakų, paieškas laikinai sustabdė. Tarnybos prašo atsiliepti liudininkus, mačiusius lietuvį. Vietos gelbėtojai sako, kad vyriškis galimai ėjo pavojingu kalnų maršrutu, kuriuo patariama eiti tik su profesionaliais gidais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kosovo kalnų gelbėtojai vykdo žmogaus paiešką.

Vos per dvi dienas – net trys išpuoliai prieš baltarusių organizacijas ir institucijas Vilniuje: su plyta išdaužti langai, šūvis į maldos namus ir įžeidūs užrašai ant asfalto. Lietuvoje gyvenančios Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanoskojos biuras neabejoja, kad tai įvykdė Lukašenkos ir Putino režimų rankos. Policija tiria aplinkybes ir aiškinasi, ar tikrai įvykiai gali būti tarpusavyje susiję. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pirmadienio rytą Kauno trylikos aukštų daugiabutį sudrebino stiprus sprogimas. Išdužo vieno buto langai ir įstiklintas balkonas. Paaiškėjo, kad nelaimės kaltininkas sprogęs kraunamas elektrinis paspirtukas. Ugniagesiai iš buto keltuvu iškėlė du dūmais apsinuodijusius gyventojus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Latvijos teritorijoje šeštadienį nukritęs karinis rusų bepilotis, pasirodo, buvo vadinamasis dronas-kamikadzė „Shahed“. Bepilotis nešė ir sprogmenis, tačiau jie, nukritus pačiam dronui, nesprogo. Latvijos kariškiai teisinasi, kad drono skrydį stebėjo nuo pirmųjų akimirkų, nors jis į šalies gilumą įskrido mažiausiai 65 kilometrus. O NATO naikintuvai, budintys Latvijoje, nė nepakilo į orą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nevaisingumas – didėjanti problema ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Negalėdamos natūraliai susilaukti kūdikio, poros vis dažniau ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui. Deja, tik trečdalį ciklų vainikuoja vaiko gimimas. Tad medikai ir mokslininkai į pagalbą pasitelkė net dirbtinį intelektą, kad padėtų nustatyti, kada geriausiai embrioną perkelti į moters gimdą, kad tai baigtųsi sėkmingu nėštumu.  Kas šešta pora turi nevaisingumo problemų.

Algos auga visoje šalyje, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos beveik nemažėja – ir toliau viršija 400 eurų. Žmonės skundžiasi, kad pinigų turi tik būtiniesiems poreikiams – ir tai ne visada. O ekonomistai pozityvių žinių neturi. To priežastis, kad esą ateityje atotrūkis užprogramuotas dar didėti, nes, jei regionuose ir atsiranda naujų darbo vietų, jos yra menkai apmokamos. Visgi verslo atstovai tikina, kad padėtis nėra prasta.

Lietuvos kariuomenė pristatė, kaip gins sieną su Karaliaučiaus sritimi, jei rusai mėgintų pulti kirsdami Nemuno upę. Pasienyje jau dygsta įvairių rūšių fortifikacijos – „drakono dantys“, ežiai, „ispaniški arkliai“ – karo atveju zona bus ir minuojama. Įvairūs įtvirtinimai palei sienas su Rusija bei Baltarusija iš viso atsieis 600 mln. eurų per dešimt metų ir taps dalimi bendros įtvirtintos NATO sistemos dalimi.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prasidėjo bepiločių skraidyklių mokymo kursai. Visi norintieji jau mokosi ką tik duris atvėrusiame Bepiločių orlaivių kompetencijos centre. Ir vos pasirodė informacija apie tokį kursą, registracijos vietos pradingo žaibiškai. Dalis žmonių prisipažįsta norintys gauti leidimus valdyti bepilotes skraidykles, kiti gi aiškina – po rusofašistų invazijos į Ukrainą mokėti valdyti dronus ir prireikus stoti ginti šalį – tiesiog būtina.

Karšti vasariški orai toliau didina Lietuvoje elektros kainas. Sinoptikai pranašauja 1,5 laipsnio šiltesnį rugsėjį nei įprastai, tad elektros tiekėjai ragina nesitikėti ir apčiuopiamo elektros pigimo. Girdėdami tokias prognozes kai kurie verslininkai griebiasi už galvų ir baiminasi elektros sąskaitų. Panevėžyje esančios šeimos kavinės ir kepyklėlės savininkai kas mėnesį už elektrą priversti mokėti vis daugiau.

Kaimo turizmo sodybas šią vasarą užlpūdo turistai, o jų savininkai džiaugiasi, kad tokį poilsį pastaraisias metais renkasi daug lietuvių. Viena Dzūkijos sodyba sulaukė neįtikėtino įvertinimo: viena populiariausių pasaulyje kelionių platforma mažą namelį Dzūkijoje išrinko tarp 10 procentų geriausiųjų visame pasaulyje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lazdijų rajone, Mankūnėlių kaime, Živilė kaimo turizmo sodybą įkūrė vos prieš metus.

Karinė uniforma ir moteris Lietuvoje tapo įprastu reiškiniu. 10 metų vyriausiąja karinių pajėgų vade buvo prezidentė, mūsų šalies krašto apsaugai taip pat yra vadovavusi moteris, tačiau tai labiau politiniai postai. Dabar turime ir moterį, kuri vadovauja krašto apsaugos savanorių rinktinei. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 6 rinktinės nauja vade tapo Lina Jieznienė. Ji yra vos antra moteris Lietuvoje, paskirta į tokias aukštas karines pareigas.

Viena po kitos dygstančios vėjo jėgainės kelia didžiules aistras. Kelmės rajono ūkininkai nepatenkinti, kad žaliosios energijos tiekėjai lenda į jų laukus, niokoja kelius, pradeda statybas, o tik paskui apie jas diskutuoja su vietiniais. Vėjo jėgaines statančios bendrovės atšauna, kad visus leidimus statyboms turi, o padarytą žalą pasirengę kompensuoti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kelmės rajono ūkininkas Martynas skundžiasi, kad vėjo jėgaines statanti bendrovė elgiasi įžūliai.

Populiarėja neįprasta Taivano virtuvė, kurioje iš vieno ingrediento galima pagaminti daug įvairių gaminių. Vienas iš daiktų, kurį galima pasigaminti – tai perdirbto plastiko akiniai nuo saulės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Mergina iš maišelio traukia įprastus plastikinio butelio kamštelius ir deda juos ant svarstyklių. Taip prasideda neįprasto „patiekalo“ gaminimo procesas.

Su kuo bendrabučio kambaryje turėtų gyventi translytis žmogus – su vaikinais, ar merginomis? Galvosūkis iškilo vienam šalies universitetui, kai į jį dėl bendrabučio kreipėsi translytis žmogus. Lygių galimybių kontrolieriai išaiškino, kad jis turėtų gyventi su tos lyties žmonėmis, kuriai jis save priskiria, o tų, su kuriais jis gyvens, klausti nuomonės nesiūlo.

Panevėžyje neįprastas reginys – pačiame miesto centre lyg pavasarį baltais žiedais pasidabino kaštonai. Panevėžiečiai juokauja, kad augalai, ko gero, sumaišė metų laikus. O kauniečiai gali džiaugtis antrą kartą Botanikos sode pražydusiais rododendrais. Žinovai pataria jau nebesistebėti, o prie tokių anomalijų pratintis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Užimtumo tarnybą baigiantis vasarai užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad jaunoji, taip vadinama Z karta, labai vangiai palieka bedarbių gretas, o priežastis aiški –  dosnios nedarbo išmokos, siekiančios iki 1200 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinios.  Kalbinti vilniečiai sako, kad kol kas susipažinti su suaugusio žmogaus gyvenimu ir įsilieti į darbo rinką dar neteko.

Norint nusipirkti butą Vilniaus centre be paskolos, nevalgyti, negerti ir vien tik taupyti tektų 10 metų. Pagal šį rodiklį tampame panašūs į Londoną ar Paryžių. Neįpirkdami vidutinio dydžio būstų, lietuviai jau dairosi vos keliasdešimties kvadratinių metrų butų, o senesnės statybos būstų pasiūla labai maža.  Standartinė vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina Vilniuje yra 3600 eurų. Tad už 26 kv. m. naujos statybos būtą Žirmūnuose tenka pakloti 93 tūkst. eurų.

Negalėdamos išsilaikyti, kai kiurios šalies bažnyčios ėmėsi pardavinėti savo turtus. Šalia Širvintų esančiame Bagaslaviškio miestelyje pirkėjams parapija pasiūlė pirkti kleboniją ir šalia jos esančią žemę. Tikintieji įsibaiminę, kad vieną dieną parduos ir bažnyčią. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Duris į Bagaslaviškio kleboniją praveria ją kartkartėmis prižiūrinti Birutė. Moteris pasakoja, kur buvo klebono darbo kambarys, miegamasis. Galima išvysti net ir laidinį telefoną.

Miškų savininkai nori iš valstybės išsireikalauti milijonus siekiančias kompensacijas. Energetikos ministerija po Lietuvą nusiaubusios audros užsimojo plėsti proskynas prie elektros tinklų. Dėl to kasmet planuoja papildomai iškirsti tūkstančius hektarų miško. Miškininkai piktinasi, kad taip nukirsta mediena taptų beverte, tad už kiekvieną hekatarą nori gauti po 15 tūkst. eurų.  Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai.

Daugėja besimušančių ir neadekvačiai besielgiančių girtų keleivių lėktuvuose ir oro uostuose. Lietuvos oro uostas skaičiuoja, kad per metus net dvigubai išaugo incidentų Palangos oro uoste. O Vilniaus oro uoste muštynių ir konfliktų pasitaiko vos ne kas antrą dieną. Mušeikos ir girti neadekvatūs keleiviai dažniausiai skrenda Jungtinės Karalystės ir Norvegijos kryptimis. Negana to, pasak oro uostų saugumo vado, dėl girtų ir neadekvačių keleivių nukenčia ir pareigūnai.

Šiemet sergančiųjų erkiniu encefalitu kone dvigubai daugiau nei pernai, o mirė 6 žmonės. Tai – tris kartus daugiau nei pernai. Tačiau žmonės neskuba skiepytis nuo šios sunkios ligos. Nuo rugsėjo nemokamai gali skiepytis žmonės nuo 50 iki 55 metų – gydytojai tikėjosi besiskiepijančių antplūdžio, bet ateina vienas kitas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vilnietis Rimas erkiniu encefalitu susirgo prieš porą metų. Pirmuosius ligos požymius dar galėjo kentėti.

Vaikščioti lauke besidžiaugiant vasariškais orais jau keliuose miestuose tapo nesaugu – kietųjų dalelių kiekis ore kai kur normą viršija net 2 kartus. Lietaus stygius ir karštis skandina miestus dulkėse, kurias vėjas kelia ne tik nuo išdžiūvusios žemės, bet ir statybviečių. Užterštas oras pavojingas sveikatai, o sinoptikai sako, kad lietaus sulauksime tik kitos savaitės viduryje. Neries pakrantėje, Vilniuje – pilna žmonių, besimėgaujančių vasariškai orais.

Aktyviai Seimo rinkimams besiruošiantis „Nemuno Aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis gali pasigirti turintis sukaupęs nemenką turtą – VMI deklaracijoje nurodė turintis 257 tūkstančius eurų piniginių lėšų, meno ir juvelyrinių dirbinių už 280 tūkstančių eurų. Tačiau aiškėja, kad turtų už šimtus tūkstančių eurų turintis politikas yra bedarbis iš „Sodros“ gauna nedarbo išmoką – daugiau nei 1200 eurų per mėnesį.

Varšuva pareiškė kaltinimus trims Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos bendrams už prieš porą metų priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą. Lenkija kaltina A. Lukašenkos pakalikus neteisėtai atėmus laisvę 132 lėktuvo keleiviams. A. Lukašenkos režimas lėktuvą nutupdė norėdami sulaikyti jame buvusį neva opozicionierių Protasevičių, kurį vėliau išnaudojo propagandai.

Konservatoriai, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų, vėl iš stalčiaus nori traukti mokesčių reformą. Tą pačią, dėl kurios sudedamųjų dalių – pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, žmonės rinkosi ir po Seimo langais. Vis tik panašu, kad kitos partijos nenusiteikusios prieš rinkimus erzinti gyventojų ir sako kad reformai nepritars.

Būrys kauniečių leidosi į unikalią ekskursiją. Jie miestą apžiūrinėjo dardėdami bėgiais, kuriais keleiviniai traukiniai įprastai nevažinėja, tik retkarčiais pristatomi kroviniai. Smalsuoliai iš traukinio ne tik apžiūrinėjo vidines gamyklų teritorijas, bet ir įriedėjo į patį Dariaus ir Girėno aerodromą Aleksote. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Bėgiais, kuriais retkarčiais vežami įvairūs kroviniai į gamyklas, dabar rieda pilnutėlis keleivių traukinys.

Skaidiškių kaimo gyventojai skendi smarvėje. Jau kurį laiką tautiečiai ne tik negali išeiti į lauką dėl aitraus chemikalų dvoko, bet ir negali miegoti naktimis. Dėl rūgštaus kvapo gyventojams skauda galvą ir pykina. Smarvės kaltininkai, pasak gyventojų, šalia namų esančios plastiko perdirbimo įmonės „RetroPlast“ ir „EKO Perdirbimas“, kurios nesilaiko reikalavimų ir naktimis išleidžia chemikalus į orą, bandydamos išvengti aplinkosaugininkų vizitų.

Artėjant Seimo rinkimams konservatoriai prisiminė mokesčių reformą. Per pačius rinkimus žada siūlyti Seimui balsuoti dėl didesnių nekilnojamojo turto ir individualios veiklos mokesčių. Tokias konservatorių užmačias atvirai atmeta ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Tačiau konservatoriai tvirtina, esą balsavimai dėl mokesčių reformos parodys, kam iš tiesų rūpi gerovė valstybėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Niujorko gyventojai „surengė“ neįprastą gelbėjimo operaciją – nuo mirties kažkieno lėkštėje išgelbėjo omaro patelę ir dar suteikė jai vardą – Klementina, o paskui paleido į vandenyną. Vaizdo įrašai, kuriuose žmonės gamina gardžius omarus ir valgo juos priešais kameras, socialiniuose tinkluose sulaukia milijonų peržiūrų. Šis delikatesas įperkamas ne kiekvienam, todėl daugelis smalsuolių tik žiūri ir svajoja kada nors paragauti šio patiekalo.

Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) pašalino iš Seimo rinkimų Baltarusijoje nuo Lietuvos pareigūnų besislapstantį paleckininką. Taip pat pašalino ir skandalingai pagarsėjusį ūkininką iš Raudonės. Pats ūkininkas atvykęs į posėdį surengė tikrą šou. Jau tarpduryje užsipuolė VRK darbuotojas, bandė pastate ir užsirūkyti. Ūkininkas iš Raudonės – taip save pristato į Seimą pakliūti norintis Algirdas Mačiulaitis. Tiesa, kol kas jis dar tik kandidatas į kandidatus.

Remigijui Žemaitaičiui nauji nemalonumai – statybų inspektoriai aiškinasi, ar jis neužgrobė dalies valstybinės žemės šalia prabangaus Laurų kvartalo. Inspektoriai aiškina, kad turi akivaizdžių įrodymų, jog R. Žemaitaičio sklypo tvora stovi valstybinėje žemėje. Su tokia pat situacija susidūrė ir R. Žemaitaičio kaimynas, buvęs Seimo narys Juozas Imbrasas.

Vokietijos automobilių prekės ženklas „Volkswagen“ pirmą kartą bendrovės istorijoje ketina uždaryti savo šalyje dvi automobilių gamyklas. Nepopuliarius sprendimus vadovybė priima dėl stiprios Kinijos konkurencijos. Ekspertai perspėja, kad, jei „Volkswagen“ nepasitemps, netrukus galima bus kalbėti ir apie visišką kompanijos uždarymą.

Socdemai su konservatoriais susiginčijo, kurių valdymas šaliai daro didesnę žalą. Štai socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė plaka konservatorius už tai, kad šie nesugebėjo priimti mokesčių reformos. Esą dėl to Lietuva negaus beveik milijardo eurų numatytos europinės paramos.

Ką daryti, kad naujais mokslo metais patyčių mokyklose būtų kuo mažiau? Naujausio tyrimo duomenimis, net trečdalis vaikų patiria patyčias, o du trečdaliai pagalbos net nesikreipia. „Vaikų linijos“ psichologė pastebi, kad vaikai bijo būti skundikais, todėl nutyli užgauliojimus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Tadas – vienuoliktokas. Vaikinas pasakoja, kad ne kartą mokykloje jam teko kęsti patyčias ir bendraklasių užgauliojimus.

Vilniaus gyventojus nudžiugino netikėtas radinys – didysis kukurdvelkis, išdygęs vidury miesto, šalia Santaros klinikų. Įspūdingas grybas pasiekė 24 centimetrų aukštį ir yra didesnis nei žmogaus galva. Didžiausias rastas Lietuvoje kukurdvelkis svėrė beveik 15 kilogramų.  Vilniuje vaikus nudžiugino apvalus baltas radinys, išdygęs vidury miesto – didysis kukurdvelkis. Šis kukurdvelkis stebina gyventojus ne šiaip sau. Ėmė, išdygo ir apsigyveno vidury Vilniaus miesto šalia Santaros klinikų.

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis skambina pavojaus varpais, kad Lietuvoje valdžią bando paimti radikalai ir ragina visus aplinkui vienytis, kad jiems tai nepavyktų. Remigijų Žemaitaitį Landsbergis šiandien sulygino su Adolfu Hitleriu. Opozicija sako, kad pats Landsbergis su valdančiaisiais ir privedė tautą prie to, kad dalis jos nusigręžia nuo tradicinių partijų ir puola žemaitaičiams į glėbį.

Pasienio pareigūnus valdžia apginkluoja sunkiąją ginkluote – belgiškais lengvaisiais kulkosvaidžiais. Pirkdama juos kariuomenei ir išleisdama tam 5 milijonus eurų, Krašto apsaugos ministerija pusantro šimto kulkosvaidžių skyrė ir pasieniečiams. Jie apginkluoti ir naujais, NATO standartus atitinkančiais automatiniais ginklais G-36, o sovietiniai kalašnikovai keliaus į Ukrainą.

Visose šalies mokyklose įsigaliojusi įtraukiojo ugdymo reforma kaitina emocijas. Mokyklų darbuotojai pritaria, kad pokyčiai buvo reikalingi, tačiau pabrėžia, kad trūksta pasiruošimo ir specialistų. Aštriausios kritikos sulaukė Širvintų rajono merė, pareiškusi, kad vis tiek iš dalies pamokų specialiuosius poreikius turinčius vaikus išprašys mokytis kitur. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad merei gresia teisinės pasekmės. „Mes ėjom į vidurinę mokyklą, su visais vaikais mokėmės.

Artėjant Seimo rinkimams politikai tebesiginčija, ką daryti su 8 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai sukaupė antros pensijų pakopos fonduose. Štai Lietuvos banko vadovas jau siūlo kurti valstybinį antros pakopos fondą, pavyzdžiui, kad ir „Sodroje“, o valstybės įsipareigojimą mokėti žmonėms skatinamąsias įmokas užkrauti darbdaviams. Vieni politikai ragina kuo mažiau kišti nagus prie antros pakopos, kiti gi žada leisti su visais pinigais iš jos pasitraukti.