TV3 Žinios

Tapti kaulų čiulpų donoru – tarsi laimėti loterijoje, sako ne vienas žmogus, ryžęsis paaukoti savo kamienines ląsteles, kad išgelbėtų sunkius ligonius. Kaip pasakoja donorai, duoti kamieninių ląstelių nei pavojinga, nei baisu – tereikia pagulėti kelias valandas, kol aparatai iš imamo kraujo atskirs kamienines ląsteles. Vis dėlto lietuviai vangiai rašosi į kaulų čiulpų registrą – apie tokį nežino, arba turi baimių, kurios, kaip sako gydytojai, nepagrįstos.

Legendiniam Rubiko kubui jau yra 50 metų. Nors amžius solidus, galvosūkio kūrėjas, vengrų matematikas, sako, kad kubas šiandien toks pat aktualus ir įtraukiantis, kaip ir prieš pusę amžiaus. Dabartinis greičiausio Rubiko sudėliojimo rekordas yra kiek daugiau nei trys sekundės. O galvosūkio entuziastai skelbia dar vieną sunkiai suvokiamą skaičių – kubui sudėlioti egzistuoja daugiau kaip 43 kvintilijonai kombinacijų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol vieni mokslininkai suka galvas, kaip pažaboti intensyvų Kauno marių žydėjimą ir kuria įrenginius, renkančius kenksmingus dumblius ir melsvabakteres, kiti jas tyrinėja ir, išskyrę veikliąsias medžiagas, kuria unikalius produktus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai jau kelis metus pluša, kurdami priemonę, kuri užkirstų kelią odos vėžio išsivystymui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijoje archeologai „prikėlė“ tikrą vampyrą – prieš keturis šimtmečius Lenkijoje gyvenusią jauną merginą Zosią. Ją tautiečiai anuomet palaidojo su dalgio ašmenimis ant kaklo ir spyna ant kojos – taip saugodamiesi vampyrų prisikėlimo. Dabar ekspertai, pasitelkę šiuolaikines technologijas, sugebėjo atkurti vampyrės veidą. Žingsnis po žingsnio, raumuo po raumens, odos sluoksnis, žydros akys – trimatė kaukolės kopija įgavo jaunos merginos išvaizdą.

Kalėdų Senelis jau pradėjo kelionę per pasaulį. Prieš leisdamasis į kelią jis pasiuntė žinią visiems laukiantiems dovanų. Tuo metu Betliejuje – Jėzaus Kristaus gimimo vietoje – džiaugsmingos nuotaikos nedaug – nėra Kalėdų eglutės ar Kalėdų mugės. Antrus metus iš eilės Kristaus gimimas švenčiamas nuosaikiai – tik su religinėmis apeigomis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalėdų Senelis su savo padėjėjais nykštukais krauna dovanas į roges. Pakinkytas jau laukia senelio elnias.

Molėtų pašonėje esantis Čiulų dvaras Kalėdas pasitiks apdengtas nauja, unikalia medine stogo danga – senovę menančiais gontais. Juos, kaip sako dvaro šeimininkai, teko užsakinėti net Zakopanės pašonėje, nes tik čia meistrai juos gamina nenaudodami beveik jokios technikos, gontus kurdami išskirtinai rankomis. Lietuvoje, kaip sako dvaro šeimininkai, tokių meistrų – nėra.

Laisvės alėja skubančių praeivių žvilgsnius traukia unikalūs kūriniai – Kauno centrinio knygyno languose žiemiškas senasis kaimas. Tai kaunietės sukurti rankų darbo nameliai, atspindintys lietuvių gyvenimo buitį. Iki šiol savo darbais džiuginusi tik namiškius ir draugus, dabar savo kūryba tautodailininkė dalijasi su plačiąja visuomene. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sužibus vakarei žvaigždei, visos krikščioniškos Lietuvos šeimos jau sėdasi prie šventinio Kūčių stalo. Ir veikiausiai nėra namų, kuriuose ant stalo nebūtų kalėdaičių ar kūčiukų, o kur dar tradiciniai patiekalai. Senovėje kiekvienas jų turėjęs ypatingą reikšmę. Kodėl jų dvylika ir kodėl ant stalo būtinai turi būti obuolių – žiūrėkite mūsų žurnalistų parengtame reportaže. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Be abejo, silkė, kuri, kaip jau minėjau, 19 amžiuje labai įsitvirtino ant mūsų stalo.

Kalėdų karaliene vadinama puansetija sutuoktinių iš Raguvos namuose savo grožį skleidžia jau penktus metus. Šeima juokiasi, kad net vasarą pas juos galima pajausti Kalėdų dvasią, mat puansetija raudonuoja iki ankstyvo rudens. O porą mėnesių pailsėjusi, belaukiant kitų Kalėdų, vėl ima džiuginti savo grožiu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Regina iš Raguvos sako, kad laiko iki Kalėdų dar yra, tad tikisi, kad jos auginama puansetija dar pasistengs ir atskleis visą savo grožį.

Prekybininkai trina rankomis – vis daugiau žmonių per šventes aptingsta – patiekalų Kūčių ir Kalėdų stalui patys negamina, o perka jau paruoštus parduotuvėse ir tik tuščias pakuotes nuo svečių paslepia. Per šventes tonomis nuperka prekybos centruose gamintą baltą mišrainę, silkę, o besikeičiant tradicijoms prie jų deda ir sušius, Cezario salotas, o vietoj šakočio – itališką Panetonės pyragą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva pasitinka didžiąsias metų šventes. Valstybės vadovai Kūčių vakarą Lietuvos gyventojams linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Per šventes žmones suvienija gerumas ir pagalba skurstantiems. Štai Vilkaviškio rajone jaunas verslininkas nepasiturintiesiems dovanoja malkas. Šiemet net trys šeimos apdovanotos kuru. Viena priekaba kainuoja apie 400 eurų.

Lietuva per trisdešimtmetį neteko ketvirtadalio populiacijos, arba vieno milijono gyventojų. Daugiausia – pusė milijono – migravo, nes tautiečiai, ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje. Na, o kita ilgus metus neišsprendžiama problema, kuri darosi vis aštresnė, nenumaldomai mažėjantis gimstamumas. Per 30 metų jis krito trečdaliu – nuo 60-ies tūkstančių gimusių per metus, iki 20-ies tūkstančių. Demografai sako – šalis turėtų padėti jaunoms šeimoms prisikviesti gandrų.

Daugiau nei pusė lietuvių nesportuoja ir nesimankština: atliktos apklausos rezultatai gąsdinantys, mat reguliariai nejuda net 62 proc. gyventojų. Sveikatos specialistai įspėja, kad per mažas fizinis aktyvumas turi didžiulę įtaką sveikatai ir vardina ligas, kurios gali užklupti sėdint namuose ir nejudant. Sveikatingumą propaguojančios įstaigos pastebi, kad tendencijos pamažu gerėja, o galimybių yra pilna.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Lietuvos tIltų būklė tiesiog tragiška – kasmet į juodąjį sąrašą patenka keliolika naujų objektų. Ir nors šių statinių tvarkymui skiriamos vis didesnės lėšos, jų neužtenka bent kiek pagerinti tiltų būklei. O žmonės, kasdien važiuojantys į darbus ir į namus, su nerimu stebi byrančius tiltus ir baiminasi tragedijų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gydytojų ir slaugytojų aplaidumas Vilniaus Lazdynų ligoninėje visiškai sugriovė 33 metų Adomo gyvenimą: jis nebegali stovėti ant kojų ir vaikščioti, sunkiai valdo rankas. Šioje istorijoje viena medikų klaida sekė po kitos: jie ne laiku atliko tyrimus, uždelsė operaciją, ne laiku suleido vaistus ir nepakankamai slaugė. Skaudžia istorija besidalijantis jaunuolis pasakoja, kaip ilgai ieškojo teisybės teismuose.

Per metus Lietuvoje algos vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Naujausi valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė alga „į rankas“ šalyje siekia beveik 1400 eurų. Tiesa, viešajame sektoriuje šiuo metu algos kyla sparčiau nei privačiame. Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas.

Prieglaudos ir organizacijos sako, kad jau prasidėjo kasmetinis pikas, kai tėvai ieško šuniukų ar kačiukų savo vaikams kaip dovanos Kalėdoms. Tačiau neretai tokios dovanos vėl atsiduria prieglaudose ar išmetamos bei pririšamos miške. Todėl kai kurios organizacijos gruodį visai neduoda žmonėms gyvūnų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalytei Kolai – vos keturi mėnesiai. Per trumpą savo gyvenimą ji spėjo pabūti ir dovana, ir patirti žmogaus išdavystę.

Prekybininkai trina rankas – žmonės jau puolė pirkti produktus Kūčių stalui. O dalis žmonių maisto ruošos išvengs, mat vis labiau populiarėja Kūčių patiekalų rinkiniai išsinešimui. Rinkinukas žmogui gali kainuoti ir nuo 40 iki 90 eurų. Keičiantis tradicijoms vietoj kuklių lietuviškų valgių Kūčių stalui žmonės užsako rinkinius su nevietiniais užkandžiais – humusu, karpačio, brusketomis ir tuno tatakiais. Yra ir tokių klientų, kurie Kūčių vakarienei prašo mėsos patiekalų.

Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc., šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Prekybininkai skundžiasi, kad pirkėjų sulaukia dar mažokai, bet jau kitą savaitę laukia antplūdžio, o pirkėjai skundžiasi, kad maistui brangstant priversti taupyti net ir per šventes. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Gražina jau dairosi maisto šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų stalui.

Kongo Demokratinė Respublika padavė į teismą pasaulinę gigantę „Apple“ ir jos dukterines įmones. Kaltina kompaniją perkant mineralus iš kasyklų, kurias valdo ginkluoti kovotojai, šalyje vykdantys žiaurius nusikaltimus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sunkus darbas Kongo Demokratinės Respublikos kasyklose. Taip vietiniai ten išgauna tris visame pasaulyje itin didelę paklausą turinčius mineralus – alavą, tantalą ir volframą.

Vokietija gedi išpuolio Magdeburgo Kalėdų mugėje aukų ir su gėlėmis, atminimo žvakėmis bei pliušiniais žaislais eina miniomis jų pagerbti. Tačiau gedulą lydi ir nepasitenkinimas. Aiškėja, kad prieš metus vokiečių pareigūnai aiškinosi, ar į minią mugėje įsirėžęs 50-metis iš Saudo Arabijos kelia grėsmę visuomenei. Be to, dėl itin radikalių jo pažiūrų Berlyną buvo įspėjusi ir Saudo Arabijos žvalgyba. Nuo kitų metų brangsta alkoholis ir rūkalai.

Sunkius laikus išgyvenantys restoranai viliasi naujos valdžios pagalbos – prašo grąžinti PVM lengvatą. Sako, kad šiemet jau bankrutavo 50 maitinimo verslų ir tai esą tik pradžia. Kai kurie ekonomistai mano, kad restoranai kadaise perlenkė lazdą užkeldami kainas iki padebesių ir taip atbaidė savo klientus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Restoranai skundžiasi, kad po PVM lengvatos panaikinimo, jų apyvartos krito drastiškai, bei smarkiai sumažėjo klientų.

Gurgiantis pilvas ar pykinimas – tokie simptomai prieš egzaminus, svarbesnius įvykius, ar patyrus patyčias mokykloje kankina kone kas penktą vaiką. Medikai pastebi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugę skundžiasi pilvo skausmais, kuriuos dažniausiai sukelia ne tiek fiziniai, kiek dvasiniai dirgikliai. Iš paskaitų Vilniaus universitete keliauja pirmakursė lituanistikos studentė Silvija. Kremtant mokslus, kaip sako mergina, netrūksta streso.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasibaisėtinos būklės Lietuvos kelius sutvarkyti reikia apie 15 milijardų eurų.

Lietuvos zoologijos sodo specialistai jau kviečia akies krašteliu žvilgtelėti, kas gi mūsų laukia kitąmet, kai prasidės žaliosios medinės gyvatės metai. O visas pranašystes lygina su realiu pas juos besirangančių gyvačių gyvenimu.  Paleista Lietuvos zoologijos sodo egzotariume žalčio patelė Eglė, kaip tikra žalčių karalienė, užtikrintai šliaužia į tikslą – Taivano laibaduodegis žaltys galėjo rinktis iš trijų apibūdinimų, kokie bus ateinantys metai: dosnūs, įkvepiantys ar permainingi.

Nuo pusnuogių Kalėdų Senelių bėgimo iki dešimčių tūkstančių lempučių ant gyvenamojo namo. Pasaulis jau įsitraukė į Kalėdų karštinę. Nesvarbu, renginys tradicinis ar kiek netikėtas, visi organizatoriai tvirtina, kad pagrindinis jų tikslas – suburti žmones, kad šie pasidžiaugtų kalėdine atmosfera. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pusnuogiai Kalėdų seneliai, snieguolės ir net nykštukai šturmavo Budapešto gatves. Vyko tradicinis nuogalių bėgimas.

Lietuvos teismai ir juos dirbantys biurokratai užsiiminėja klausimų keliančia veikla – bylose ir nutartyse bandyta paslėpti nusikaltėlių ar politikų pavardes, nuasmeninant žmonių pavardes ir net institucijų pavadinimus. Ir visa tai jie daro be jokio pagrindo, bent jau taip sako buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir europarlamentaras Dainius Žalimas.

Plaučių uždegimai Lietuvoje guldo į ligonines tiek vaikus, tiek suaugusius. Gydytojai pastebi, kad palyginus su rudens mėnesiais dabar sergančiųjų plaučių uždegimais skaičius šoktelėjo kone dvigubai – vien vaikų ligoninėse sergančiųjų kelios dešimtys. Pasak medikų, žmonės dažniau serga bakterinės kilmės plaučių uždegimais, kuriuos sukelia įvairios mikoplazmos, chlamidijos.

Panevėžiečius nustebino nekasdienis reginys – miesto centre, pliaupiant lietui, LGBT spalvų sijonu pasipuošęs menininkas stūmė spintą iki miesto savivaldybės. Menininkas aiškina, kad taip siekia atkreipti dėmesį į LGBT žmonių situaciją mieste. Tiesa, performansą jis surengė teismo posėdžio išvakarėse. Per teismą savivaldybė iš menininko reikalauja grąžinti pernai jam skirtą kultūros ir meno stipendiją. Esą menininkas neatliko darbo, kuriam buvo gavęs pinigų.

Tūkstančiai pavežėjų ir taksistų nuo naujų metų gali netekti darbo, jei nepasikeis būtinų leidimų keleiviams už atlygį vežti.  Vairuotojai aiškina, kad dėl naujos tvarkos tūkstančiai pavežėjų tiesiog daugiau nebedirbs: išlaidos auga, brangsta draudimas, o ir mokesčius turi susimokėti patys, todėl dirbti esą tiesiog nebeapsimokės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vairuotojas Donatas pavežėju dirba jau daug metų. Įsigaliojus naujai tvarkai, jam reikėjo atsinaujinti leidimą vežti keleivius.

Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau mažina bazines palūkanas. Dėl to mažės paskolų palūkanos ir Lietuvos bankuose. Tačiau lietuviai skundžiasi, kad būsto paskolos tebėra pernelyg brangios ir laukia, kad palūkanos nuskristų dar labiau.  Beveik 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, kai darbininkai atliks apdailą ir pastatys baldus, kainuos apie 200 tūkst. eurų.