Sveikatos DNR

Lietuvoje nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, vis tik grėsmių sveikatai yra nemažai. Vienos yra tokios, kurioms išskirtinai ruošiasi valstybė, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimams ar kibernetinėms atakoms, tačiau kiekvienuose namuose turėtų būti sukomplektuota ir paruošta išsinešti vaistinėlė. Jos tikslas – kaip įmanoma greičiau gebėti sau ir artimiesiems suteikti ambulatorinę pagalbą.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Gali atrodyti, kad įsitvirtinant naujoms priklausomybėms įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms Lietuvoje alkoholizmas keliauja į antrą planą ir nebėra tiek išplitusi priklausomybės liga. Vis tik kasdien nuo šios priklausomybės žmones gydantys ekspertai su tuo nesutinka.

Vasarą norisi daugiau laiko aktyviai leisti lauke, vis tik ne visada poilsis baigiasi taip, kaip norėtųsi. Kada kaulų lūžiai tampa pavojingais ir kuriais atvejais moterims reikia pasitikrinti dėl kitos ligos? Dažniausiai vasarą aktyviai leidžiant laiką nukenčia galūnės. Vis tik, traumos būna įvairių rūšių ir priklausomai nuo jų sudėtingumo sprendžiama, ar reikia operacijos.

Vasarą vienas aktualiausių klausimų, ypač moterims, yra celiulitas ir kaip su juo galima kovoti. Net 98 proc. moterų teigia, kad turi celiulito ir jo gėdijasi. Celiulito labiausiai pažeidžiamos vietos yra šlaunys, tačiau jo pasitaiko ir ant pilvo bei rankų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ laidos vedėja Erika Fuks apie celiulitą ir kokiais būdais galima jo atsikratyti, kalbino kvalifikuotą masažuotoją ir masažuotojų mentorę Kariną Mikailovą.

Lytiškai plintančios ligos Lietuvoje vis dar yra tokios, apie kurias gėda ne tik kalbėti, bet ir kreiptis į medikus, pastebi gydytojai. Dėl to kai kurių lytiškai plintančių ligų Lietuvoje pagal statistiką registruojama ir nustatoma gerokai mažiau kaimyninėse šalyse, o tai reiškia tik vieną: žmonėms jos arba nediagnozuojamos, arba diagnozavus – neregistruojamos.

Plaučių uždegimas lieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir 2023 m. tai buvo 9-a visų Lietuvoje tais metais mirusių vyrų ir 11-a moterų mirties priežastis. Nors atrodytų, kad ši liga yra puikia pažįstama, dėl jos klastingumo išgydyti žmogų pavyksta ne visuomet.

Kai kurios ligos jau puikiai buvo žinomos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rasta būdų jų saugotis, vis tik ir dabar jos išlieka aktualios, viena tokių – stabligė. Pakanka šiek tiek susižeisti, tarkim, dirbant darže, ir rizikuojate itin rimtai susirgti.

Gimdos kaklelio vėžys, deja, bet dar labai dažna onkologinė liga, kuria suserga moterys. Ir nors nuo jos gali apsaugosi skiepas, ne visos moterys apie jį žino ir suskumba skiepytis, nes mano, kad, jei to nepadarė paauglystėje, po to naudos nebebus. Profesorė tokią nuomonę paneigia.

Masažas – dažnam žmogui yra maloni patirtis, vis tik, ne visada pavyksta tam rasti laiko ir pinigų. Pasirodo, tinkamai įvaldžius technikas, masažą sau galima pasidaryti ir patiems, pasirinkus patogiausią laiką ir tam visiškai neišlaidaujant.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jau kuris laikas žinoma, kad rizikos veiksniai, kurie gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas yra rūkymas, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, nutukimas ir t.t., bet dabar yra nustatytas dar vienas naujas rizikos veiksnys, dėl kurio rekomenduojama pasitikrinti.

Tuberkuliozė yra klastinga liga, galinti įsitvirtinti ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose, tarkim, per kraują sukėlėjai gali patekti į kaulus ir sąnarius, akis, odą, virškinimo sistemą, šlapimo sistemą, krūtinės ląstą. Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės Pulmonologas plaučių gydytojas Virginijus Meškinis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, ką naudinga žinoti apie šią klastingą ligą ir kaip dažnai reikėtų pasitikrinti profilaktiškai.

Dauguma žmonių žino, kas yra paauglystė, vis tik žmogaus raida po paauglystės nesibaigia ir laukia ne vienas sudėtingas etapas: išsikraustymas iš tėvų namų, tapimas suaugusiu, galimai vidurio amžiaus krizė, suvokimas, kad artėja senatvė. Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Galvos smegenų traumos ir ligos yra vienos pavojingiausių, nes jas patyrus žmogus gali tapti visiškai neveiksnus: atrodytų, net jei fiziškai žmogus ir yra pajėgus reabilituotis, bet jei jis nebesupranta, ką jam sako gydytojas, padėti tampa kur kas sudėtingiau.

Lietuvą jau užplūdo karščiai, kurie daliai žmonių yra itin pavojingi: perkaisti galima ne tik būnant saulėje, bet ir namuose. Naudinga įsidėmėti ženklus, kuriuos siunčia organizmas, kai karštis alina per stipriai, ir žinoti, kada metas kreiptis į medikus. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Julius Kalibatas.

Kraujagyslių sistemos ligos gali turėti įvairiausių simptomų, tik štai viena jų būklė, išsiplėtusi kraujagyslė pilvo aortoje, kitaip vadinama pilvo aortos aneurizma, paprastai nei skauda, nei kaip nors kitaip duoda apie save žinoti. Būtent dėl to pilvo aortos aneurizma vadinama tyliąja žudike: jai plyšus ne visada žmogus spėja pasiekti ligoninę ir gauti pirmąją pagalbą.

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Erkės Lietuvoje platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė pasakoja daugiau, kokiais simptomais ši liga pasireiškia. Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Lietuvoje daugybė gyventojų skundžiasi nugaros skausmais arba surakinta nugara, sako reabilitologė Brigita Paulienė. Pašnekovė apgailestauja, kad nors galima problemų su nugara ir juosmeniu išvengti, vis tik retas ima rūpintis savo kūnu laiku. Kaip išvengti kūno, ir ypač nugaros, juosmens skausmų, kodėl judesys būtinas kasdien ir kaip jis naudojamas net ir gydymui ar pooperaciniam sveikimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja reabilitologė Brigita Paulienė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

Venų varikozė pirmiausia asocijuojasi su estetine problema: itin ryškiai matomos išsiplėtusios venos. Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas sako, kad ši liga kur kas klastingesnė. Plika akimi matomos venos yra tik dalis problemos, nes iš tiesų yra besivystančio giliųjų venų nepakankamumo požymis, o tai gali baigtis net mirtimi.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, kokios procedūros yra saugios ir kokios kvalifikacijos medikai gali leisti įvairias injekcijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Įvairių keistų, neįprastų ar net intymių sapnų reikšmės aiškinamos skirtingai – galima rasti įvairiausių versijų, ką reiškia vienas ar kitas sapnas. Tačiau ar kada susimąstėte, ką reiškia intymūs ar keisti sapnai? Apie tai, ką reiškia sapnai ir kokia jų tikroji reikšmė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo egzistencinės terapijos praktikas dr. Justinas Grigas.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Ką reiškia sapnai, kodėl sapnuojame ir kokios realios naudos galime iš jų gauti, ar galime sužinoti sapnų reikšmę ir kodėl kai kurie išvis nesapnuojame, apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik, ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakoja, kad yra paprastų būdų, kaip galima atsikratyti ar bent sumažinti knarkimą.

Knarkimas – nemaloni problema, kankinanti milijonus žmonių pasaulyje. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, tampanti net skyrybų priežastimi. Tačiau labai svarbu žinoti, kad knarkimas taip pat gali išduoti klastingą ligą – miego apnėją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakojo, kad knarkimą gali sukelti daugybė veiksnių.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba atkreipia dėmesį, kad knarkimas gali rodyti ir itin pavojingą ligą.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kai kurias ligas rasti retas ligas yra iššūkis. Pirmiausia dėl to, kad tokių ligų yra tūkstančiai, o simptomai dažnai gali būti nespecifiniai ir paprasti. „Nustatyti retą ligą Europoje trunka apie 4–6 metus, o JAV net nuo 4 iki 8 metų gali užtrukti retos ligos nustatymas nuo pirmo kreipimosi, pirmų simptomų, iki kol ji yra diagnozuojama“, – sako Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro koordinatorė, doc. Rūta Navardauskaitė.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Tokia sunki liga kaip kepenų cirozė gali užklupti visiškai netikėtai, nes, kaip sako medikai, „kepenys nesiskundžia“. Alytiškė Daiva Benedikienė prisimena didžiulius sunkumus, kuriuos teko išgyventi susirgus Vilsono liga, kuri galiausiai komplikavosi kepenų ciroze – jos gyvybę išgelbėjo kepenų transplantacija.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje.

Turbūt kiekvienas turi savo nuomonę apie antibiotikus: vieni juos geria net ir nepaskyrus gydytojui, nes turi pasidėję spintelėje likutį, o gal ir kas iš pažįstamų jais pasidalina, kiti gi pradėję gerti antibiotikus nesugeria viso kurso, treti net ir gavę gydytojo paskyrimą gerti antibiotikų vengia it didžiausios grėsmės.

Kvėpavimo takų ligos ypač tampa aktualios šaltuoju metų laiku, kai aplink siaučia virusai, bakterijos, o ir peršalti yra visai nesudėtinga. Viena pavojingiausių ligų – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis net mirtimi.

Kvėpavimo takų ligos ypač tampa aktualios šaltuoju metų laiku, kai aplink siaučia virusai, bakterijos, o ir peršalti yra visai nesudėtinga. Vis tik kartais net ir kosulys gali išduoti lėtinę ir nepagydomą ligą, kurią iki šiol nesirgote.

Tinkama reakcija į traumą iš esmės gali palengvinti gydymą ir gijimą, todėl labai pravartu žinoti, kaip su patirta trauma elgtis. Kada sužeidimą palikti gydyti laikui, o kada skubėti pas gydytoją? Kada sužeidimą šaldyti, o kada gerti vaistą nuo skausmo? Į šiuos ir kitus klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ studijoje atsako „Nordclinic“ bei Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Varkalys ir ortopedas – traumatologas, Lietuvos futbo...

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gali likti ne tik malonių prisiminimų, bet ir kilti sveikatos problemų, pirmiausia, su virškinimo sistema, jei per didžiąsias metų šventes buvo sau leidžiama gerokai daugiau, nei reikėtų. Kokie yra skrandžio negalavimai ir kaip jų išvengti? Kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“, kurios viešnia – gydytoja gastroenterologė, docentė Goda Sadauskaitė.

Mirtinai plaučių ligai Lietuvoje visai neseniai dar nebuvo jokio gydymo, o ją diagnozuoti pavyksta itin retai, mat apie šią ligą žinoma labai nedaug. Dabar sergantiems idiopatine plaučių fibroze gydymas jau yra, bet to nedarantiems šis susirgimas lieka pražūtingesniu nei vėžys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės, gydytojos pulmonologės doc.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus.

Nors Lietuvoje yra prevencinių programų, kaip ir kada pasitikrinti krūtinę, Vaivos Mickuvienės istorija rodo, kad krūties vėžys gali užklupti gerokai anksčiau nei pradedamos taikyti šios prevencinės priemonės. Apie tai, kaip dažnai ir kokiais būdais moterys turėtų rūpintis savo krūtinės sveikata, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalba krūtų chirurgė, mamologė Daiva Gudavičienė ir bendruomenės „Vėžys – ne sloga“ įkūrėja Vaiva Mickuvienė.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus. Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Tad ko griebtis, kai kankina galvos skausmas, kada padės vaistai, o kada neapsieinama be vizito pas gydytoją? Ką daryti pajutus vieną ar kitą skausmą ir kitais naudingais patarimais naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dalinosi gydytoja anesteziologė-reanimatologė, skausmo specialistė bei skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos „Clinic Agatas“ įkūrėja Asta Mažeikaitė.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą. Ką naudinga žinoti norint jaustis geriau, būti sveikesniam, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja Vilniaus Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir kineziterapeutė Kristina Jackūnė.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Nors dažnu atveju laikas gydo, kaip sako Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis, bet, jei trauma buvo, galiausiai ji gali grįžti daug skaudesnėmis pasekmėmis ir kai kam tenka gultis ant operacinio stalo.

Sveikos mitybos įpročiai – pamatas, kurį kai kurie tėvai vaikams pakloja jau vaikystėje. Deja, ne visi vaikystėje tokius įpročius įgijo, kad vėliau galėtų juos perduoti ir savo šeimai, tad kas yra svarbiausia, kai kalbame apie vaikų mitybą? Ką turime žinoti apie sveiką mitybą, kokios gudrybės gali padėti sudominti ne tik mažuosius, bet ir visą šeimą sveikais produktais ir kokie įpročiai gali padėti geriau jaustis ir išsaugoti sveikatą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja ...

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – per savo gimtadienį mirė 79-erių sulaukusi žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Apie tai pranešė žmonės.lt. Dar šių metų rugpjūčio mėnesį poetė lankėsi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kur atvirai pasakojo apie kovą su atsitiktinai aptiktu vėžiu.