Užsienio verslas

Tikimasi, kad dėl mažėjančios infliacijos Europos centrinis bankas (ECB) šį ketvirtadienį paskutinį kartą paliks palūkanas nepakeistas ir padės pamatus pirmam normų sumažinimui birželį. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija savo pagrindinių palūkanų nekeičia nuo 2023 m. spalio. Iki tol ECB vykdė beprecedentę normų didinimo kampaniją, kad galėtų sutramdyti aukštą infliaciją.

Dažnai atsiskaitinėdami savo mokėjimo kortelėmis ar suvedinėdami jų numerius nesusimąstome, ką iš tiesų jie reiškia. O numeriai ant jų yra daugiau nei atsitiktinai sugeneruotos skaitmenų eilutės. Skaičiai yra sudėlioti taip, kad perduotų vertingą informaciją apie kortelę, jos išdavėją ir net patį kortelės savininką. Pirmas skaičius identifikuoja mokėjimo sistemą Lietuvos bankas neslėpė, kad kiekviena mokėjimo kortelė turi unikalų numerį, kuris turi tam tikrą reikšmę.

Ukrainos valiutos atsargos dėl perlaidų iš užsienio pasiekė aukščiausią visų laikų lygį, penktadienį Kyjive pranešė šios šalies centrinis bankas. Apie tai pranešta Ukrainai jau trečius metus atremiant Rusijos visapusišką invaziją. Anot centrinio banko, valiutos atsargos balandžio 1 d. pasiekė 40,3 mlrd. eurų – tai didžiausias lygis nuo 1991 m., kai Ukraina atgavo nepriklausomybę. Valiutos atsargos – tai lėšos, kurias centrinis bankas paprastai laiko užsienio valiutomis.

Išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintojas „Apple“, vienos Kalifornijos valstijos agentūros duomenimis, atleido daugiau kaip 600 darbuotojų. Tai pirmieji „Apple“ personalo narių atleidimai nuo pandemijos pradžios, apie kuriuos turima žinių. Šiai Kalifornijoje įsikūrusiai įmonei iš esmės pavyko išvengti pernai nuvilnijusios didžiulės atleidimų bangos, kuri palietė „Amazon“, „Meta“, „Google“ ir kitus technologijų milžinus. Atleidimų buvo imtasi po to, kai pandemijos metu vyko intensyvus samdymas.

Samdymo tempas JAV kovą paspartėjo kur kas labiau, nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai greičiausiai palaikys spaudimą Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris svarsto, kada pradėti mažinti palūkanų normas. Didžiausia pasaulio ekonomika kovą sukūrė 303 tūkst. darbo vietų – kur kas daugiau, nei ankstesnį mėnesį, pranešė Darbo departamentas. Anot briefing.com, rinkos tikėjosi, kad prieaugis bus gerokai mažesnis ir sieks 200 tūkst.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Mėsos kainos Europos Sąjungoje vasarį buvo vidutiniškai 3,3 proc. didesnės nei prieš metus, penktadienį skelbia Eurostatas. Kiauliena per metus pabrango 5,7 proc., aviena ir ožkiena – 4,5 proc., jautiena ir veršiena – 3 proc., tuo tarpu paukštiena – atpigo 1,6 procento. Labiausiai mėsos kainos išaugo Bulgarijoje (8,2 proc.), Rumunijoje (7,7 proc.), Kroatijoje (7,1 proc.). Kainų kritimas užfiksuotas trijose ES valstybėse narėse – Čekijoje (5,1 proc.), Suomijoje (2,2 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pranešė, kad dabartinė jo vadovė Kristalina Georgieva yra vienintelė kandidatė vadovauti šiai Vašingtone įsikūrusiai finansų institucijai.

 Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja krovininio transporto eismą trijuose pasienio su Ukraina kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka padarė per nacionalinį naujienų telemaratoną. „Sienos blokada vykdoma trijuose kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive.

Aukso kaina ketvirtadienį pirmą kartą viršijo 2 300 JAV dolerių, o tokį jos augimą lėmė įtampa geopolitinėje arenoje ir lūkesčiai, kad JAV šiemet bus mažinamos palūkanos. Šio brangiojo metalo kaina pastarosiomis savaitėmis yra sumušusi ne vieną rekordą, JAV centriniam bankui leidus suprasti, kad netrukus bus švelninama jo pinigų politika ir auksas dėl to taps dar patrauklesniu investavimo objektu.

Nedarbo lygis euro zonoje vasarį siekė 6,5 proc. ir atitiko patikslintą sausio mėnesio rodiklį, rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje per mėnesį taip pat nepakito – 6,0 procento. Bedarbių gretos ES vasarį retėjo 13 tūkst. iki 13,249 mln., tuo tarpu vien tik euro zonoje – gausėjo 17 tūkst. iki 11,102 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų vasariu) bedarbių ES padaugėjo 156 tūkst., o euro zonoje – sumažėjo 30 tūkst. žmonių.

Infliacija Turkijoje kovą pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau nei metus. Vartotojų kainos vidutiniškai augo 68,5 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2022 m. pabaigos. Vasarį infliacija šalyje dar siekė 67,1 proc., informuoja agentūra „Reuters. Vien tik nuo vasario iki kovo prekės ir paslaugos brango beveik 3,2 proc.

Elono Musko socialinių tinklų platforma „X“ (buvęs tviteris) turės porą naujų vadovų, kurių pareiga bus užtikrinti, kad platforma yra saugesnė naudoti bei patrauklesnė skelbti joje reklamą. Viena iš problemų, su kuriomis susiduria „X“, yra neapykantą kurstanti kalbą. Ši platforma yra priklausoma nuo pajamų iš reklamos, o bendrovės nenori, kad jų prekių ženklai būtų rodomi šalia įrašų, kuriuose kurstomas smurtas arba yra antisemitinių šūkių.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu atmetė Kinijos prezidento Xi Jinpingo Vašingtonui adresuotą raginimą atšaukti pažangių lustų eksporto draudimą, pareiškė Baltieji rūmai. J. Bidenas „pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos toliau imsis būtinų veiksmų, jog neleistų, kad pažangios JAV technologijos būtų naudojamos siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui, nepagrįstai neribodamos prekybos ir investicijų“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Didžioji dalis Lenkijos gyventojų nenori, kad jų valstybė prisijungtų prie euro zonos, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi „United Surveys“ apklausos rezultatais. Sociologinis tyrimas atskleidė, kad 66,8 proc. lenkų nenorėtų keisti zloto į eurą, iš jų beveik pusė teigė nusiteikę „neabejotinai prieš“ Lenkijos narystę euro zonoje. Pritarimą euro įvedimui Lenkijoje išreiškė tik 27,3 proc. respondentų.

Ukrainos draudikai per praėjusius metus pritraukė 46,011 mlrd. grivinų grynųjų įmokų – 19,5 proc. daugiau nei užpernai, pranešė šalies centrinis bankas. Grynųjų draudimo kompensacijų išmokėta 29,9 proc. daugiau – 16,736 mlrd. grivinų. Visa draudimo, įskaitant perdraudimo, įmokų suma augo 18,5 proc. iki 47,015 mlrd. grivinų, išmokų – 29,7 proc. iki 16,862 mlrd. grivinų. Draudikų aktyvai per metus padidėjo 5,7 proc. iki 74,335 mlrd. grivinų, atsargos – 13,9 proc. iki 46,681 mlrd. grivinų.

Baltarusijos tyrimų centras kartu su lenkišku leidiniu „Gazeta Wyborcza“ išsiaiškino, kad baltarusiška mediena toliau patenka į Europą per trečiąsias šalis, praneša LRT. Anot tyrėjų, medienos importas iš Kazachstano į Lenkiją išaugo 5 kartus, nuo 14 mln. eurų iki beveik 68 mln. eurų, dalis jo vežama į kitas valstybes, tokias kaip Lietuva.

Lenkijoje nuo šio mėnesio pabrango maisto produktai, vėl įsigaliojus lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Lenkijos vyriausybė nepratęsė iki praėjusio mėnesio pabaigos galiojusio nulinio PVM tarifo maisto produktams, ankstesnės vyriausybės nuo 2022-ųjų vasario įvesto kaip „antiinfliacinio skydo“ dalies.

Lenkija po nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo laikotarpio vėl įveda PVM maisto produktams.  Infliacija Lenkijoje ir kitose pasaulio šalyse padidėjo po koronaviruso pandemijos dėl tiekimo grandinės trikdžių, kai pasibaigė draudimai ir klientai suskubo pirkti prekių ir paslaugų. Padėtį dar labiau pablogino 2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą. Reaguodama į didelę infliaciją, kuri vienu metu siekė 18,4 proc.

Kaip jaustumėtės, jei Valstybinė mokesčių inspekcija praneštų, kad iš jūsų išieškotų skolą valstybė, kurioje nesate buvę? Taip galėtų nutikti, jeigu, pavyzdžiui, jūsų vardu kas nors būtų įkūręs įmonę. Mat tą padaryti – įmanoma, turint asmens tapatybės dokumentą ar jo nuotrauką. Taip nutiko vienam lietuviui, kuriam iš nežinia kur susikaupė 2 tūkst. eurų skola Belgijoje.  Specialistai neslėpė, kad egzistuoja galimybė įkurti įmonę Lietuvoje ar užsienyje kito asmens vardu.  2 tūkst.

Kinijos technologijų milžinas „Huawei“ penktadienį pareiškė, kad 2023 metais jo pelnas daugiau nei padvigubėjo. Apie tai pranešta tuo metu, kai „Huawei“ intensyvina pastangas atsitiesti po metų, kuriems bėgant ši įmonė, regis, paprieštaravo JAV sankcijoms ir pristatė aukštos klasės išmanųjį telefoną. Šendžene įsikūręs „Huawei“ prieš kurį laiką atsidūrė intensyvios priešpriešos tarp Kinijos ir JAV centre.

Vakarų kompanijų priverstinio pasitraukimo iš Rusijos nuo karo Ukrainoje pradžios nuostoliai viršijo 107 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 99 mlrd. eurų), skelbia „Reuters“, išanalizavusi šių bendrovių finansines ataskaitas. Agentūra pažymi, kad, palyginti su ankstesne, pernai rugpjūtį atlikta analize, finansiniai nuostoliai, apimantys nurašymus bei negautas pajamas, išaugo beveik trečdaliu.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė savo lėktuve „Airbus A220-300“ atlikusi pirmąjį „SpaceX“ palydovinio interneto ryšio sistemos „Starlink“ bandymą. Anot pranešimo, antžeminis bandymas buvo atliktas aviakompanijos bazėje Rygoje, o skrydžio metu ryšio sistema buvo išbandyta dalyvaujant „Air Baltic“ ir šios paslaugos teikėjos darbuotojams.

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui dėl 1 ir 2 centų monetų poreikio mažinimo dėl reto jų naudojimo, brangios gamybos ir didelio apyvartos poveikio aplinkai. Įstatymu būtų įtvirtintas pirkinių krepšelio galutinės sumos apvalinimas atsiskaitant grynaisiais iki artimiausių 5 kartotinio.

Ketvirtadienį pasirodžius naujausiai prekybos departamento ataskaitai, netikėtai paaiškėjo, kad JAV ekonomika ketvirtuoju 2023 m. ketvirčiu išaugo labiau nei prognozuota. Patikslinus duomenis, pasirodė, kad tikrasis bendras vidaus produktas ketvirtuoju ketvirčių išaugo 3,4 proc. Pirmiau buvo pranešta apie 3,2 proc. BVP augimą ir ekonomistai tikėjosi, kad jo augimo tempai nekis.

Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ ir įtakinga profsąjunga „Verdi“ pasiekė susitarimą ginče dėl antžeminio personalo atlyginimų ir darbo sąlygų. Įvykus sėkmingam arbitražo procesui, „Lufthansa“ ir „Verdi“ susitarė dėl pagrindinių kolektyvinės sutarties principų, vėlų trečiadienį Frankfurte pranešė abi pusės. „Esame labai patenkinti arbitražo rezulatais“, – pareiškė „Verdi“ derybininkas Marvinas Resčinskis.

Latvija ragina Lietuvą ir Estiją pasirašyti susitarimą dėl traukinių būsimam europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ pirkimo, pranešė Latvijos susisiekimo ministerija. Skelbiama, jog Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus savo kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį per derybas Pekine dėl įvairių klausimų, įskaitant itin svarbią puslaidininkių pramonę, Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte pasakė, kad Kinijos technologijų pažanga nesustabdoma.

Švedijos centrinis bankas trečiadienį savo pagrindinės, aukščiausią lygį per 16 metų pasiekusios palūkanų normos nepakeitė, tačiau užsiminė, kad, jei infliacija toliau bus kontroliuojama, palūkanos galės būti mažinamos gegužę ar birželį. „Riksbank“ pranešė, kad „infliacija artėja link tikslo“ – dviejų procentų rodiklio, tačiau pridūrė, kad „infliacijos daromas spaudimas vis dar yra kiek didokas“. Metinė infliacija Švedijoje vasarį smarkiai sumažėjo ir pasiekė 4,5 proc. lygį.

Latvijos parlamentas (Saeima) trečiadienį per galutinį svarstymą priėmė Vežimo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis  įvedamos taksi paslaugų kelionėms iš oro uosto ar iš bet kurio kito tarptautinės svarbos transporto infrastruktūros objekto įkainių „lubos“. Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, jog tuo siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems taksistams pasipinigauti, nustatant nepagrįstai aukštus įkainius.

Europos Komisijos skaičiuojamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas šį mėnesį pakilo 0,6 punkto iki minus 14,9 punkto. Tai didžiausia šio rodiklio vertė nuo 2022-ųjų vasario.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įsakymo projektui, numatančiam „Maskvos namų“ perdavimą Finansų ministerijai. Ministerija parduotų „Maskvos namus“ aukcione, o gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai ar ukrainiečiams. Susisiekimo ministerija paaiškino, kad netvarko nekilnojamojo turto, nesusijusio su transporto ar ryšių infrastruktūra, ir neturi pajėgumų valdyti šį pastatą.

Tyrėjų teigimu, pagal „blogiausią scenarijų“ dirbtinis intelektas (DI) gali sunaikinti iki 8 mln. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) analizė parodė, kad dėl DI panaudojimo JK yra ant permainų slenksčio, todėl vyriausybė raginama sukurti sąžiningą pramonės strategiją. Pranešime kalbama apie du pagrindinius DI pritaikymo etapus: pirmąją bangą, kuri jau vyksta, ir antrąją, per kurią įmonės dar labiau integruos DI technologijas į savo procesus.

Latvijos Saeimos Socialinių ir darbo reikalų komitetas antradienį pritarė pasiūlymui pataisyti Įstatymą dėl alkoholinių gėrimų apyvartos, uždraudžiant parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų žmonėms. Šiuo metu alkoholio Latvijoje gali nusipirkti 18 metų ir vyresni asmenys.

Latvijos valstybė aukcione parduos sklypą Rygoje ir jame esantį pastatą – vadinamuosius Maskvos namus, kurie anksčiau priklausė Rusijos sostinės vyriausybei ir buvo nacionalizuoti Saeimos sprendimu. Kaip praneša portalas LSM, tokį sprendimą antradienį priėmė Latvijos ministrų kabinetas. Maskvos namai ir po jais esanti žemė bus perduoti Finansų ministerijai, kuri leis įmonei „Valstybinis nekilnojamasis turtas“ parduoti šį turtą iš varžytinių, nusprendė Latvijos vyriausybė.

Įmonių grupei „Trump Media & Technology“ debiutavus akcijų biržoje „Nasdaq“, ženkliai išaugo jos akcijų vertė, o teisinių problemų turinčiam buvusiam prezidentui atsirado galimybė dar labiau papildyti savo kišenes. Po išvakarėse įvykdyto susijungimo su priedangos bendrove „Digital World Acquisition“, bendrovės „Trump Media“ akcijų vertė maždaug 15.45 val. Grinvičo laiku buvo išaugusi 36,3 proc. ir siekė 68,09 JAV dolerius.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pasiryžusi skrydžius į Ukrainą atnaujinti tik karui pasibaigus, pareiškė bendrovės vadovas Martinas Gaussas. M. Gaussas kovo 25-ąją lankėsi Ukrainoje, kuri susitiko su Ukrainos atkūrimui ir infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu bei Kyjivo Boryspilio oro uosto vadovu Oleksijumi Dubrevskiu. „Air Baltic“ yra įsipareigojusi būti tarp pirmųjų aviakompanijų, atnaujinusių oro susisiekimą su Ukraina“, – vizito metu kalbėjo M. Gaussas.

Ukrainos visa užsienio skola, vertinant JAV doleriais, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo 10,6 mlrd. dolerių iki 616,6 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas. Ši suma atitinka 90,7 proc. per praėjusius metus šalies sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės valdymo sektoriaus užsienio skola metų 2023-ųjų pabaigoje siekė 98,3 mlrd. dolerių (55,2 proc. BVP), privačių ūkio nefinansinių subjektų – 63,2 mlrd. dolerių (35,5 proc. BVP), o likusi dalis – komercinių bankų.

Žemės ūkio ministras Vytautas Abukauskas antradienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kur Bendrijos institucijas ragins griežčiau riboti rusiškų maisto produktų ir grūdų importą. „Europos Komisija bus raginama imtis griežtesnių priemonių dėl rusiškos bei baltarusiškos kilmės maisto produktų, rusiškų grūdų importo ribojimo į ES rinką“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija.

Naktį iš pirmadienio į antradienį vėl sutriko „Facebook“ veikla. Kaip rodo „Downdetector“ duomenys, naktį apie 3 val. buvo sulaukta daugiau nei įprasta pranešimų apie trikdžius. Vartotojai sako, kad yra atjungiami iš „Facebook“. Kovo 5 d. taip pat buvo stipriai sutrikusi „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ veikla.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasiūlė Nauru pagalbą vystymuisi ir kovai su klimato kaitai, praėjus porai mėnesių po to, kai ši mažytė pietinė Ramiojo vandenyno valstybė nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu. Nauru prezidentas Davidas Adeangas pirmadienį Pekine susitiko su Xi Jinpingu, atvykęs pirmojo valstybinio vizito į Kiniją po sausį priimto sprendimo nebepripažinti Taivano.

Ispanijos teismas pirmadienį pakeitė sprendimą ir panaikino prieštaringai vertinamą nutartį, kuria šalyje laikinai uždrausta naudotis socialiniu tinklu „Telegram“, kol policija pateiks ataskaitą apie bendrovę. Penktadienį Ispanijos Aukštojo teismo teisėjas Santiago Pedrazas nurodė laikinai sustabdyti „Telegram“ veiklą šalyje, žiniasklaidos bendrovėms pateikus skundą dėl socialinio tinklo vykdomų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.

Europos Komisija pirmadienį pranešė atliksianti tyrimą dėl įtariamų bendrovių „Apple“, „Meta“ ir „Google“ savininkės „Alphabet“ įvykdytų Europos Sąjungos internetiniams „prieigos valdytojams“ nustatytų taisyklių pažeidimų. Tai pirmas pagal kovo 7 d. įsigaliojusį ir bendrovių, kurias Komisija skaitmeninėje ekonomikoje laiko „prieigos valdytojais“, veiklą reglamentuojantį ES Skaitmeninių rinkų aktą (SRA) atliekamas reikalavimų nevykdymo tyrimas.

JAV aviacijos ir kosmoso milžinė  „Boeing“ pirmadienį paskelbė, kad jos generalinis direktorius Dave‘as Calhounas paliks savo postą, bendrovei susiduriant su akylesne kontrole po virtinės saugos incidentų ir gamybos problemų.

Po pastarojo meto streikų, kurie paralyžiavo Vokietijos oro transportą, pirmadienį prasidėjo arbitražo derybos tarp vokiečių oro linijų „Lufthansa“ ir antžeminio personalo. Tiuringijos žemės premjeras Bodo Ramelowas ir buvęs Federalinės darbo agentūros vadovas Frankas-Jürgenas Weise‘as kaip tarpininkai padės spręsti konfliktą tarp bendrovės ir profesinės sąjungos „Verdi“. „Lufthansa“ patvirtino, kad šalys derybas pradėjo ryte.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo nutartį. Teisėjas Santiago Pedrazas iš Audencia Nacional, teismo, nagrinėjančio jautrias bylas, nurodė „laikinai sustabdyti“ „Telegram“ išteklių naudojimą. Įsakymas buvo išduotas penktadienį, tačiau šeštadienio vidurdienį platforma Ispanijoje vis dar veikė.

JAV Kongresas šeštadienį patvirtino finansavimo įstatymo projektą, kuris užtikrins federalinių agentūrų veiklą iki rugsėjo ir padės išvengti dalinio vyriausybės uždarymo. Senatoriai praleido vidurnaktį nustatytą terminą priimti 1,2 trilijono JAV dolerių (1,1 trilijono eurų) vertės paketą, kad išvengtų kelių pagrindinių vyriausybinių agentūrų uždarymo, tačiau galiausiai ankstyvą šeštadienį nubalsavo už rezoliuciją, kuri jau buvo priimta Atstovų Rūmuose.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog skolinimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui paliks ribojančiame lygyje, siekdamas pažaboti infliacijos spartėjimą. Metų infliacija šalyje vasarį spartėjo iki 7,7 proc. nuo 7,4 proc. sausį, išliko aukščiausiame lygyje nuo 2023 metų vasario ir beveik dukart viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslinę viršutinę ribą.