Lietuvos verslas

Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ pagrindinei bendrovei „Grigeo“ nepavyko išvengti prievolės parengti Grigiškių tvenkinio valymo planą.

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Praėjusį penktadienį paskelbta, kad „Teltonika“ Lietuvoje nebestatysianti Taivano puslaidininkių lustų gamyklos. Įvardintos priežastys – šalyje trūksta elektros pajėgumų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija stabdo žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei.  „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovui Arvydui Paukščiui apie tai pranešus socialiniame tinkle „Linkedin“ viešojoje erdvėje kilo skandalas.

Ekonomistai vardija, kad oraus atlyginimo turėtų užtekti ne tik maistui ir būsto mokesčiams, bet ir pramogoms – kinui ar teatrui, kelionėms, taupymui, brangesniems pirkiniams. Tačiau jie pažymi, kad oraus atlygio dydis sostinėje ir regionuose gali skirtis. Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.

Pasitraukęs iš politikos, buvęs Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis įsidarbino „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“. Tai pirmadienį jis paskelbė asmeninėje feisbuko paskyroje. Apie tai, kad stabdo politinę veiklą ir traukiasi iš artėjančių Seimo rinkimų, kuriuose ketino dalyvauti su Lietuvos regionų partija, A. Mazuronis pranešė rugsėjo pradžioje.

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys tikina, kad Lietuvos mokslo taryba (LMT) vilkino lustų specialistų rengimo šalies aukštosiose mokyklose pradžią. „LMT blokuoja, jau du mėnesius nepatvirtina programų lustų specialistų ruošimui. Turėjo lapkričio 4 d. patvirtinti, dabar dar atidėjo, sako: galbūt dar keliems mėnesiams“, – tinklalaidėje „Politika.lt“ kalbėjo verslininkas.

Bendrovės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos. „Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė A. Šemeškevičius.

Į Lietuvos darbo rinką įsilieja latviai – čia juos atvilioja didesnis atlyginimas, papildomos naudos ir nemokamas transportas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnyba praneša, kad remiantis lapkričio 1 d. duomenimis, Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 3,5 tūkst. Latvijos piliečių, o metų pradžioje (sausio 1 d.) – 2,4 tūkst. Latvijos piliečių. Šiuo metu dirbančių Latvijos piliečių yra 1,1 tūkst. daugiau. Daugiausia latvių dirba statybos sektoriuje – 34 proc.

Vienas didžiausių šalyje prekybos tinklų keičia savitarnos kasų sistemą. Naujoje sistemoje pirkėjui reikės atlikti kitokius veiksmus ir rinktis iš skirtingų mygtukų, nei yra dabar. Pavyzdžiui, iki šiol prekių kategorijas „Lidl“ savitarnos kasa atvaizduodavo paveiksliukais. Naujoje sistemoje yra piktogramos. Keičiasi ir kai kurie kategorijų pavadinimai – pvz., vietoje „Kepyklos gaminiai“ atsiranda „Kepiniai.

Šią savaitę į Lietuvą atvyksiantis Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas Vilniuje dalyvaus dronų sektoriaus verslo forume, susitiks su dalimi parlamentarų. Kartu su Taivano užsienio ministru Vilniuje ketvirtadienį lankysis ir forume dalyvaus šios salos verslo delegacija. Po renginio numatyta vakarienė.

Naujiems valdantiesiems numatant galimybę leisti elektros vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, rinkos reguliuotojas sako, kad tokia tvarka pakenktų pažeidžiamiems vartotojams. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus teigimu, rinkos liberalizavimas turėtų būti užbaigtas, kaip numatyta, iki 2026 metų nepriklausomą tiekėją pasirenkant ir trečiojo etapo dalyviams. „Tvarus sprendimas būtų iki galo atlikti liberalizavimą, jį įgyvendinti.

Viename iš didžiausių prekybos tinklų pastebėtas kanapių aliejus, kuriame yra per daug medžiagos, už kurią ir vertinamos kanapės. Pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša apie ekologiškas nerafinuotą šalto spaudimo kanapių sėklų aliejų Bionatūralis (250 ml), kuriame esą nustatytas cheminis užterštumas.

Lietuva 2025 metais iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto turėtų gauti apie 2,49 mlrd. eurų – maždaug 0,2 mlrd. eurų, arba 7,7 proc. mažiau nei šiemet (apie 2,7 mlrd. eurų).   ES lėšų Lietuvai suma yra beveik keturis kartus didesnė nei šalies įnašas į ES biudžetą, kuri urėtų siekti 685,9 mln. eurų.     Finansų ministerijos teigimu, tai paaiškėjo po to, kai Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba pasiekė sutarimą dėl 2025 metų ES biudžeto.

Kitąmet visuomeniniame tiekime esantys gyventojai už elektrą mokės brangiau, kaina už kilovatvalandę (kWh) didės iki 5 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jau anksčiau VERT nustatė kitų metų pirmajam pusmečiui (nuo 2025 m. sausio 1 iki birželio 30 d.) prognozuojamas didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas.

Visuomeninis elektros tiekimas 2025 metų pirmąjį pusmetį brangs apie 4 proc., pirmadienį pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  Jo teigimu, nuo sausio, palyginti su antrąja šių metų puse, 0,8 cento (4,06 proc.) iki 20,5 cento už kilovatvalandę didės standartinis vienos laikos zonos tarifas, kurį dažniausiai renkasi nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo dalyviai.

Vilniuje, ant Tauro kalno, pradėjus Nacionalinės koncertų salės statybas, miesto meras sako, kad ji taps dar vienu svarbiu Vilniaus simboliu. Kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonijoje dalyvavusio Valdo Benkunsko teigimu, šis objektas Vilnių įrašys į konkurencingiausių Europos kultūros erdvių žemėlapį, pirmadienį pranešė savivaldybė. „Nacionalinė koncertų salė bus vieta, kurioje kultūra, istorija ir inovacijos susitiks su Vilniaus gyventojų ir sostinės svečių poreikiais bei svajonėmis.

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys tikina pajutęs, kad visi jo projektai „ėmė lėtėti“ po to, kai jis finansiškai parėmė šalies vadovą Gitaną Nausėdą jo rinkiminės kampanijos metu. Vis tik verslininkas neatmeta, kad tai gali būti sutapimas, o atsižvelgti, anot jo, reiktų į esminius klausimus – dėl elektros gavimo Taivano puslaidininkių gamyklai bei projekto įgyvendinimo. „Aš pajaučiau, kad nuo to laiko visi mano projektai ėmė lėtėti. Visi atsakymai ir terminai, svarstymai, pasidarė ilgesni.

Didžiausio pasaulyje kavinių tinklo operatorė „Starbucks Corporation“ pateikė paraiškas registruoti savo žodinius ir grafinius prekės ženklus Lietuvoje, praneša „Verslo žinios“. Pateikta paraiška matoma Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenų bazėje. Lietuvoje „Starbucks“ atstovaujantis advokatas Ąžuolas Čekanavičius, kuris ir pateikė paraiškas VPB registruoti JAV bendrovės prekės ženklus, klientų planų Lietuvoje „Verslo žinioms“ neatskleidė.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus, Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Šarūno Matijošaičio vadovaujama bendrovei „Kauno saulėtekis“ už antstolio reikalavimo nevykdymą Kauno apylinkės teismas skyrė 7 tūkst. eurų baudą, pranešė portalas „Delfi“. Kaip skelbė „Delfi“, šis sprendimas priimtas praėjusią savaitę, lapkričio 12 d. Ši nutartis gali būti apeliacine tvarka apskųsta Kauno apygardos teismui.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, susijusią su Lietuvos įmonių grupės „Teltonika“ praneštu ketinimu stabdyti aukštųjų technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ projekto įgyvendinimą bei nurodomas tokio sprendimo priežastis, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl atskirų pareigūnų ar valstybinių įmonių atstovų galimai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir priimti proceso sprendimus dėl ikit...

Sustiprėjus vėjui vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 27 proc. iki 86,5 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę galėjome įsitikinti, kokią didelę įtaką elektros kainoms turi vėjo jėgainių generacija (...). Šeštadienį dėl itin vėjuotų orų ir mažesnio suvartojimo vidutinė elektros kaina buvo vos 3 eurai už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pirmadienį Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo pradėti Nacionalinės koncertų salės statybų darbai. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dabar planuojama darbų pabaiga – 2029 metai, tačiau, jei taip apsispręs ateities kita Vyriausybė, statybos gali būti baigtos ir metais anksčiau.

Kabelių, reikalingų „Teltonikai“ aprūpinti elektrą, tiesimą, perims Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, teigia bendrovės vadovas Rokas Masiulis. Jis pabrėžia, kad tai bus vienas iš pirminių operatorės prioritetų.   „Mes šiandien sutarėme, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelių tiesimo projektą. Tas pakeitimas yra. Mes perimsime ir pastatysime“, – pirmadienį, po susitikimo tarp institucijų ir „Teltonikos“ atstovų teigė R. Masiulis.

Su Vyriausybės atstovais ir „Teltonikos“ grupės įkūrėju Arvydu Paukščiu Taivano puslaidininkių gamyklos projekto vystymą pirmadienį aptaręs valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas sako, kad iš įmonės pusės puslaidininkių projekto klausimas „yra išspręstas“. „Teltonikos“ klausimas „Via Lietuva“ fone yra visiškai nereikšmingas ir jau išspręstas. Ką sakiau penktadienį – mes atėjome jau su sprendimais ir šiandien neišeiname su namų darbais.

 Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad prie Vyriausybės kanceliarijos bus įkurta komisija, kuri atliks tyrimą ne tik dėl „Teltonikos“ Taivano puslaidininkių lustų gamyklos projekto, bet ir kitų stringančių investicinių projektų. Anot jo, atsakomybė dėl to krenta tiek valstybės tarnautojams, tiek valstybės valdomoms įmonėms, o nauja Vyriausybė tai turės įvertinti.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad „Teltonikos“ Taivano puslaidininkių lustų gamyklos projektas greičiausiai yra ne vienintelis, kuris stringa dėl biurokratinių kliūčių. „Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui teigiant, kad situacija pasikeitė jam šalies vadovo rinkimuose parėmus Gitaną Nausėdą, Prezidentūros atstovas kelia klausimą, ar procesai stringa dėl institucijų žioplumo, ar dėl piktybiško elgesio.

Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ dėl biurokratizmo strigusios milijardinės vertės parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2032-ųjų, sako bendrovės savininkas Arvydas Paukštys. „Nusikels (statybos – BNS) kokiems 2-3 metams. Ką planavome iki 2028 metų, tikiuosi, kad iki 2032 metų, koks yra maksimalus terminas projektui įgyvendinti, mums pavyks jį visą užbaigti.

Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ dėl biurokratizmo strigusios milijardinės vertės parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2032-ųjų, sako bendrovės savininkas Arvydas Paukštys. „Nusikels (statybos – BNS) kokiems 2-3 metams. Ką planavome iki 2028 metų, tikiuosi, kad iki 2032 metų, koks yra maksimalus terminas projektui įgyvendinti, mums pavyks jį visą užbaigti.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad pasibaigus žemės mokesčio terminui 634 tūkst. žemės savininkų sumokėjo beveik 90 proc. visos apskaičiuotos žemės mokesčio sumos. VMI duomenimis, tai sudaro 53 mln. eurų. 620 tūkst. gyventojų sumokėjo kiek daugiau nei 43 mln. eurų, o 14 tūkst. įmonių – apie 10 mln. eurų. Skelbiama, kad daugiausiai žemės mokesčio sumokėta Vilniaus miesto savivaldybėje – 9 mln. eurų ir Kauno miesto savivaldybėje – 5 mln. eurų.

Praėjusį penktadienį „Teltonika“ grupės vadovui Arvydui Paukščiui pranešus apie stabdomas milijardines investicijas į technologijų parko statybas Liepkalnyje, naujosios valdančiosios daugumos atstovai neabejoja – susiklosčiusia situacija turėtų pasidomėti ir Seimas. Parlamentarai svarsto, jog klausimus dėl stringančių 3,5 mlrd.

 Prieš pirmadienio susitikimą tarp atsakingų institucijų ir „Teltonikos“ atstovų dėl stringančių Taivano puslaidininkių lustų gamyklos Vilniuje, bendrovės vadovas Arvydas Paukštys teigia, kad elektros tiekimo ir sklypo paskirties klausimai dar turi būti išspręsti.   „Gal gausime elektros?“ – pirmadienį, prieš susitikimą su institucijomis, paklaustas apie nuotaikas, atsakė A. Paukštys.

Kaina, vieta mieste, galimybė statyti automobilį – svarbiausi kriterijai žmonėms, perkantiems naują būstą, rodo „EIKA Development“ užsakymu  atlikta reprezentatyvi Vilniaus gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, kainą, kaip svarbiausią kriterijų perkant naują būstą, nurodė daugiausiai Vilniaus gyventojų. Po to sekė rajonas (vieta mieste), galimybė automobiliui statyti, infrastruktūra, garantijos įsigyjant būstą, pastato baigtumas, vystytojo reputacija ir patirtis.

Dėl biurokratinių kliūčių stringant aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statyboms, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, su bendrove pasirašyta investicijų sutartis galioja, tačiau joje numatytų rodiklių pasiekti nespėjanti „Teltonika“ dėl jos pratęsimo kreipėsi neoficialiai.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad jeigu „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio teiginiai apie aplaidų valstybinių institucijų pareigų vykdymą dėl planuojamos statyti Taivano puslaidininkių gamyklos yra tiesa, tai turėtų pritraukti teisėsaugos institucijų dėmesį.

 „Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pareiškus, kad institucijų komunikacija dėl planuojamos statyti Taivano puslaidininkių gamyklos su institucijomis smarkiai pablogėjo jam skyrus finansinę paramą prezidento Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai, naujasis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokio varianto neatmeta.

 Dėl penktadienį susiklosčiusios situacijos, kai aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys pranešė apie stabdomas Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas, kalčiausias yra pernelyg stiprus biurokratijos vaidmuo šalies verslo aplinkai, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Viskas strigo tame, pavadinkime, viduriniame sluoksnyje, kai komunikacijos tarp institucijų nebuvo labai geros.

Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako, kad situacija, kai dėl biurokratinių kliūčių stringa milijardinės vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybos Vilniuje, yra skandalinga. „Jei iš esmės, tai – skandalinga situacija“, – LRT radijui pirmadienį sakė parlamento vadovas. „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys praėjusį penktadienį pareiškė, kad stabdo 3,5 mlrd.

Teismai iš naujo turės vertinti, ar nebeveikiančios dujų prekybos bendrovės „Dujotekana“ vadovas Saulius Trečekauskas padarė žalos bendrovei prieš 6 metus pardavęs jos patalpas Vilniuje už gerokai mažesnę nei rinkos kaina.  Apeliacinis teismas spalio 29 dieną priėmė įmonės akcininkui Piotrui Vojeikai, valdančiam 21,6 proc. akcijų, palankų sprendimą.

Vilniuje, ant Tauro kalno, pirmadienį skelbiama Nacionalinės koncertų salės statybų pradžia – bus įkasta kapsulė ateities kartoms. Daugiafunkcis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Rūmai suprojektuoti taip, kad tiktų aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, o Lietuvos orkestrai turėtų puikios akustikos sales ir repeticijoms, ir koncertams.

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, pirmadienį vyks pasitarimas tarp atsakingų ministerijų, valstybės įmonių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir „Teltonikos“ atstovų, jog projektas galėtų būti sklandžiai tęsiamas. Apie planuojamą susitikimą dar penktadienį informavo premjerė Ingrida Šimonytė.

Ar norėtumėte kiekvieną mėnesį gauti 1 tūkst. eurų, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus, išsilavinimo ar darbo, ir visada būti ramūs, kad, kas benutiktų, tie pinigai jus pasieks? Kai kuriems tai – realybė, kitiems – utopija, tačiau specialistai neneigia, kad ateityje tai gali būti neišvengiama.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad norint daugiau pinigų skirti gynybai, valstybės skolos augimas yra neišvengiamas. „Bus padaryti darbai dėl finansavimo didinimo, ne savitikslio, kad būtų 4 proc. pasiekti, bet mes matome, kad mes neturime laiko diskusijoms (...) dėl papildomų finansavimo šaltinių suradimo“, – LRT laidai „Savaitė“ sakė S. Skvernelis. „Taip, tas skolos didinimas, matyt, yra neišvengiamas“, – pridūrė jis.

Parduotuvės kartais susiduria su vagišiais. O jų vadovai ir savininkai patirtus nuostolius bando permesti darbuotojams. Prašo sumokėti už pavogtus daiktus. Vis tik ne visada šis prašymas būna teisiškai pagrįstas, pažymi darbo teisės specialistai. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje. „Dirbu parduotuvėje jau metus.

Šią savaitę Vyriausybė nutarė kriptoturto paslaugas įtraukti į ūkinės veiklos sritis, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus finansų sektoriaus dalimi. Tokius nutarimo „Dėl ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo nustatymo“ pakeitimus pasiūlė Finansų ministerija.

Kalėdų laikotarpiui besiruošiantys didieji šalies miestai jau suplanavo, kada įžiebs švenčių simboliu tapusias miesto egles. Brangiausia kalėdinė puošmena šiemet stovės Vilniuje, pigiausia – Klaipėdoje. Sostinės savivaldybės teigimu, šiemet miesto eglė kainuos 118,7 tūkst. eurų (su PVM), kai pernai jos kaina siekė maždaug 30 tūkst. eurų mažiau – beveik 90 tūkst. eurų. Eglės įžiebimas Katedros aikštėje vyks lapkričio 29 d., detalesnio eglės dizaino savivaldybė neatskleidžia.

Lietuviai sudegina vis daugiau benzino ir dyzelino, nors valdžia ragina vairuoti elektromobilius ar minti dviračių pedalus. Tad vyriausybė paskutinėmis valdymo dienomis dar mėgino skubos tvarka pakeisti alternatyvių degalų įstatymą ir įpareigoti Lietuvius naudoti daugiau biodegalų. Nors tai nepavyko, panašu, kad šis klausimas nuo politikų stalo nedings. Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl biodegalų didesnės dedamosios benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau.

Trečiadienį posėdžiausianti laikinoji Vyriausybė ketina svarstyti galimybę praplėsti Kurtuvėnų, Asvejos ir Anykščių regioninių parkų ribas. Šių parkų ribų ir tvarkymo planai paskutinį kartą buvo atnaujinti maždaug prieš 15 metų, tad, anot laikinojo aplinkos ministro Simono Gentvilo, siekiant apsaugoti gamtos kraštovaizdžio vertybes, būtina optimizuoti funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribas.