Rusija

Vasario 7 d. naktį netoli Maskvos sprogo dvi Rusijos radarų sistemos. Anot Ukrainos žvalgybos, sprogimai nugriaudėjo Dolgoprudnio mieste, karinio dalinio teritorijoje. Jis yra visai šalia Maskvos. Sprogmenys sunaikino dvi Rusijos radarų sistemas „Valdai“, skirtas visą parą automatiškai aptikti nepilotuojamus dronus ir prieš juos kovoti. Skelbiama, kad karinis dalinys, kuriame sprogo sistemos, yra atsakingas už oro erdvės virš Maskvos apsaugą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų. 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.  „Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui sutikus pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas užbaigti karą Ukrainoje neturėtų būti primestas Kyjivui.   „Kitas uždavinys – užtikrinti, kad nebūtų primestos taikos“, – naujienų leidiniui „Politico“ sakė O. Scholzas. D. Trumpas trečiadienį atskleidė, kad tikisi susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje ir ten surengti derybas dėl taikos Ukrainoje.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas mano, jog respublikono pareiškimai apie galimus Ukrainos praradimus dar prieš prasidedant deryboms su Rusija reiškia, kad Trumpas „iš esmės pasidavė Putinui“. Kaip praneša portalas „eurointegration“, J. Boltonas tai parašė socialiniame tinkle X. Pasak J. Boltono, leisti Rusijai „kėsintis į Ukrainos suverenitetą, verbuoti (JAV) priešus, tokius kaip Šiaurės Korėja, į pagalbą kare, o paskui parduoti ukra...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos. „Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos deryboms dėl Ukrainos, Kinija ketvirtadienį pasidžiaugė, kad JAV ir Rusija „stiprina bendravimą“. „Rusija ir Jungtinės Valstijos yra didelės įtakingos šalys. Kinija džiaugiasi matydama, kad Rusija ir JAV stiprina bendravimą ir dialogą daugeliu tarptautinių klausimų“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Netoli Rusijos sienos esančios NATO šalys gynybai išleidžia gerokai daugiau nei du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau esančios valstybės skiria mažiau.  Dvidešimt dvi iš 30 JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių Europoje pernai pasiekė minimalų karinių išlaidų tikslą, bet išlaidos gynybai įvairiose šalyse skiriasi.

Naktį į ketvirtadienį, vasario 13-ąją, per masinę Rusijos ataką iš Ukrainos į Moldovos teritoriją įskrido keli dronai, vienas iš jų sprogo. Tai pranešė leidinys „NewsMaker“, remdamasis Moldovos policijos generalinio inspektorato duomenimis. Vienas iš dronų nukrito lauke netoli Taraklijos rajono Čumajaus kaimo. Dar vienas dronas sprogo lauke tarp Čadir Lungos miesto ir Valia Peržėjaus gyvenvietės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo taikos derybas ir užsiminė apie galimybę užbaigti karą Ukrainoje, tačiau šiame fone esama galimų komplikacijų. Europa susirūpinusi, kad Vladimiras Putinas gali būti paliktas kariauti toliau. „Sky News“ ekspertai pasidalino nuomone apie tai, ką naujoji JAV karinė politika ir planuojamos derybos gali reikšti Rusijai, JAV ir Ukrainai, kartu su jos siekiais prisijungti prie Europos sąjungininkių NATO.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė, kad tikisi, jog susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.  Anksčiau trečiadienį respublikonas nurodė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.

Rusijos Kursko srityje į frontą sugrįžę Šiaurės Korėjos kariškiai pakeitė taktiką. Apie tai pranešė Ukrainos Polesios ginkluotųjų pajėgų 95-osios atskiros oro desantininkų brigados būrio vadas Stanislavas Krasnovas, skelbia UNIAN.  Pasak S. Krasnovo, korėjiečių sugrįžimą į frontą patvirtino žvalgyba iš oro. Jo teigimu, sugrįžę Kim Jong Uno kariai pakeitė taktiką ir dabar mūšio lauke juda mažesnėmis grupėmis.

Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį atkakliai tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas Ukrainoje negalės būti pasiektas be Kyjivo ir jo Europos partnerių dalyvavimo. „Ukrainoje nebus teisingos ir ilgalaikės taikos be europiečių dalyvavimo“, – Paryžiuje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Prancūzijos atstovas Jeanas Noelis Barrot, o jo kolegos iš Vokietijos ir Ispanijos pridūrė, kad jokie sprendimai negali būti priimti be Ukrainos.

JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho remarkos apie karą Ukrainoje trečiadienį Maskvoje buvo sutiktos palankiai. „Pentagono vadovo pareiškimai (Ukrainos prezidentui Volodymyrui) Zelenskiui gali tapti šaltu dušu“, – pareiškė Rusijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis, kurio žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas telefoninio pokalbio metu sutarė, jog „atėjo laikas mūsų šalims dirbti kartu“. Abu nusprendė, kad „ilgalaikį sprendimą galima pasiekti taikiomis derybomis“, rašoma „Sky News“. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentas pakvietė D. Trumpą apsilankyti Maskvoje ir išreiškė pasirengimą priimti amerikiečių pareigūnus Rusijoje. „Taip pat buvo aptarta Ukrainos tema.

Pirmą kartą nuo valdžios pasikeitimo Sirijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su šios šalies pereinamojo laikotarpio prezidentu Ahmedu al-Sharaa. Tai Maskvoje pranešė Kremlius ir kalbėjo apie „išsamų apsikeitimą nuomonėmis apie dabartinę padėtį Sirijoje“. Sirijos prezidentūra Damaske patvirtino pokalbį telefonu, tačiau detalių nenurodė. Rusija pareiškė savo paramą Sirijos vienybei ir suverenumui, teigiama Kremliaus pranešime.

Jungtinės Valstijos paleidžia Rusijos kriptovaliutų karalių Aleksandrą Viniką mainais į amerikietį Marcą Fogelą, kurį Maskva paleido antradienį, trečiadienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Rusija trečiadienį atmetė bet kokį taikos susitarimą, kuris numatytų apsikeitimą teritorijomis su Kyjivu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau iškėlė tokią idėją. „Tai neįmanoma. Rusija niekada nediskutavo temos apie keitimąsi savo teritorija“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atmetęs V. Zelenskio idėją iškeisti okupuotas Ukrainos teritorijas į Kyjivo kontroliuojamas Rusijos vakarinio Kursko regiono dalis.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) Donecko srityje sulaikė Rusijos agentą, kuris koregavo raketų ir bombų bei artilerijos smūgius Gynybos pajėgų pozicijoms Pokrovsko kryptimi. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. Svarbiausi priešo taikiniai buvo didžiausios Ukrainos kariuomenės personalo ir karinės technikos koncentracijos vietos. Siekdama gauti koordinates smūgiams, FSB pasitelkė savo vadinamąjį miegantį agentą – 39 metų recidyvistą, du kartus teistą už plėšimą.

Rusija išlaisvino JAV mokyklos mokytoją ir buvusį Amerikos ambasados Maskvoje darbuotoją Marcą Fogelį, kuris atliko 14 metų laisvės atėmimo bausmę už kanapių kontrabandą. Praėjusių metų pabaigoje Valstybės departamentas pripažino, kad Rusija jį „neteisėtai sulaikė“, taip įpareigodamas Vašingtoną bandyti derėtis dėl jo paleidimo. Kaip rašo „Reuters“, už grotų Rusijoje vis dar laikoma mažiausiai dešimt amerikiečių. Ši naujienų agentūra pateikia ryškiausius įkalinimo atvejus.

Maskvoje viešėjęs JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas turėjo trijų su puse valandų susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „The Washington Post“. Anot leidinio, tokią informaciją skelbia „Fox News“ laidų vedėjas Seanas Hannity.

Anksti trečiadienį Rusijos įvykdyta mirtina dronų ir raketų ataka Kyjive rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas siekti taikos Ukrainoje, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nesirengia taikai – jis ir toliau žudo ukrainiečius ir griauna miestus“, sakė Ukrainos prezidentas. „Tik stiprūs žingsniai ir spaudimas Rusijai gali sustabdyti šį terorą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pratrūko dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio idėjos apsikeisti teritorijomis derybose su Rusija, rašo UNIAN. Kremliaus atstovė atmetė tokią galimybę ir eilinį kartą išvadino ukrainiečius „neonaciais“. Taip rusų propagandistai apibūdindami ukrainiečius dažnai bando teisinti savo invaziją į Ukrainą.

Rusija negalvoja, kokią kainą teks sumokėti už karo Ukrainoje tęsimą, todėl yra pasirengusi kovoti dar mažiausiai 10 metų, mano Rusijos savanorių korpuso Ukrainoje štabo viršininkas Aleksandras.  Apie tai skelbia UNIAN.  Pajėgūs kovoti dar 10 metų „Tikiu, kad su dabartine dinamika jie tikrai pajėgūs kovoti dar 10 metų“, – sako Aleksandras.  Jis prisiminė, kaip per įvykius Čečėnijoje pasikeitė paprastų rusų padėtis.

Amerikietis mokytojas Marcas Fogelis, kuris antradienį buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo, kur buvo laikomas nuo 2021 metų, jau grįžo į Jungtines Valstijas ir turi susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Baltieji rūmai. „Pažadai duoti, pažadai ištesėti!!!“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame Baltųjų rūmų įraše, iliustruotame nuotrauka, kurioje matyti iš lėktuvo išlipantis M. Fogelis.

Verslo lėktuvas „Gulfstream G650ER“, priklausantis vienai iš JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve’o Whitkoffo kompanijų, iš Maskvos išskrido 20.25 val.

Lenkijos kariuomenė pranešė, kad anksčiau antradienį Rusijos lėktuvas, skridęs iš Kaliningrado eksklavo, trumpam pažeidė oro erdvę virš NATO šalies teritorinių vandenų. Tai yra naujausias incidentas virš strategiškai svarbios Baltijos jūros. Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu, paragino sustiprinti saugumą po sabotažo Baltijos jūroje.

Maskva ir Vašingtonas gali susitarti tarpusavyje apeidami ukrainiečius ir europiečius, o Europa pagaliau suprato pavojų ir stengiasi tam užkirsti kelią. Apie tai autoriniame straipsnyje „Financial Times“ rašo Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ redakcijos direktorė ir apžvalgininkė Sylvie Kauffmann, straipsnį cituoja UNIAN.

Maskva pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Europos Sąjunga (ES) nuspręs konfiskuoti Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, ir pridūrė, kad laikys tai ataka, rašoma „Politico“. Pirmadienį Rusijos parlamento gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad „bet kokia ataka prieš mūsų laivus gali būti laikoma ataka prieš mūsų teritoriją, net jei laivas plaukioja su užsienio vėliava.

Rusijoje dviem vyrams, neva padėjusiems Ukrainos kariuomenei, buvo skirta griežta įkalinimo bausmė – kol kas paskutinė tokia, Maskvai imantis negailestingų represijų, siejamų su jos karine operacija. Maskvoje buvo pradėta dešimtys bylų dėl valstybės išdavystės, terorizmo, šnipinėjimo ir sabotažo, kuriose Rusijos piliečiai kaltinami neva bendradarbiavę su Kyjivui arba mėginę pakenkti 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto rusų armijos karinei kampanijai.

Augant įtampai Baltijos jūroje Rusijos žvalgybininkai suskubo apkaltinti Ukrainą dėl „būsimo išpuolio“ regione. Rusai dėl sankcijų yra priversti naudotis pasenusia technika, o ES šalys tuo metu skelbia planus griežtinti jūreivystės taisykles Baltijos jūroje, siekiant išvengti tokių katastrofų, kaip nutiko Juodojoje jūroje. „Ukrainos spec. tarnybos gali susprogdinti užsienio (šalių) laivą Baltijos jūroje, kad apkaltintų Rusiją ir uždarytų jai išėjimus į jūrą“, ‒skelbia Rusijos žvalgybos tarnyba.

Charodos centrinės regioninės ligoninės Rusijos Dagestane vyriausiasis gydytojas įkliuvo besilinksminantis su slaugytoja. Kaip rašo „Baza“, 67-erių gydytojas pamiršo išjungti kamerą ir ištransliavo savo intymų užsiėmimą su ligoninės slaugytoja. Vaizdo įrašas išplito internete. Pirmadienį gydytojas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Pasak „Baza“ šaltinių, gydytojas kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodė savo amžių, esą atėjo laikas užleisti vietą jaunesniems specialistams.

Nepaisant rekordinių Varšuvos išlaidų gynybai, 155 mm artilerijos sviediniai yra Lenkijos, o taip pat ir jos NATO sąjungininkių, silpnoji vieta, rašo dienraštis „Puls Biznesu“. Lenkija juos gamina vietoje nedideliais kiekiais, antradienį pranešė leidinys, tačiau pridūrė, kad šiai gamybai reikalingas raketinis kuras, kurį šalis turi importuoti iš užsienio.  Nepaisant priklausomybės nuo užsienio tiekimo, Lenkija dėjo pastangas pradėti parako gamybą šalyje.

Maskvoje nusileido Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo lėktuvas, skelbia keli OSINT tyrėjai, remiantis „Flightradar 24“ duomenimis. Anksčiau apie galimą JAV valdžios atstovo susitikimą su Rusijos vadovybe nebuvo skelbiama. „Flightradar  24“ duomenimis, verslo lėktuvas Gulfstream G650ER apie 10 val. ryto nusileido Vnukovo oro uoste Maskvoje.

Šiaurės Korėja Rusijai perdavė 200 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos gynybos ministerijos pareigūnas. Pchenjanas nusiuntė Maskvai „maždaug 11 tūkst. karių, (taip pat) raketų, 200 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų ir nemažai amunicijos“, – sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja galėtų papildomai nusiųsti karių, ginklų ir amunicijos.

Per Rusijos ataką nukentėjo Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ gamybiniai pajėgumai Poltavos srityje, imamasi priemonių dujų tiekimui šiame regione stabilizuoti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Naftogaz“ atstovai. „Priešas surengė dar vieną masinę ataką prieš energetikos objektus. Buvo apgadinti kompanijos „Naftogaz“  gamybiniai pajėgumai Poltavos srityje. Laimė, žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė taikos planą Ukrainai, kad NATO sąjungininkėms būtų suteikta vieta prie derybų stalo.  Apie tai praneša „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo kruviną karą Ukrainoje ir siekia pakeisti visą pasaulėtvarką. Kai kurie ekspertai mano, kad agresyvus V. Putino elgesys gali būti bent iš dalies siejamas ir su jo asmeniniais kompleksais, tokiais kaip SSRS griūtis ar net Napoleono kompleksas – siekia atstatyti didybę visais įmanomais būdais. Psichologijoje yra toks terminas, kaip Napoleono kompleksas – tai asmens bruožų visuma, pasireiškianti neaukšto ūgio žmonėms.

Didelis transporto priemonių trūkumas Rusijos pajėgoms Ukrainoje pasireiškė netikėtu būdu. Užpuolikai, atakuojantys ukrainiečių pozicijas, naudojosi įvairiomis transporto priemonėmis: senoviniais automobiliais, elektriniais motoroleriais, o dabar net ir asilais bei arkliais. „Z korespondentai“ teigė, kad gyvūnai naudojami amunicijai gabenti, rašoma „The Moscow Times“. „Rusijos kariuomenė ir toliau stebina.

Latvijos gyventojams nederėtų lankytis Rusijoje ir Baltarusijoje, „nes siena su šiomis valstybėmis gali būti operatyviai uždaryta, jeigu komplikuosis situacija“, kalbėdamas Latvijos nacionaliniam transliuotojui LSM pareiškė šios šalies vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis. „Aš suprantu, kad žmonės ten turi artimųjų, reikalų, tačiau tokių kelionių skaičių reiktų mažinti iki minimalaus.

Rusijos pareigūnai mano, kad Vakarų spaudimas trukdo Maskvai pritraukti buvusias sovietines šalis į savo orbitą ir užmegzti ekonominius ryšius su pasaulio pietų šalimis, teigiama nutekintoje vyriausybės ataskaitoje. „Financial Times“ gavo šią ataskaitą. Anot leidinio, dokumentas buvo parodytas per strateginį posėdį praėjusių metų balandį. Posėdžiui vadovavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl svaidosi skandalingais pasisakymais dėl Vakarų. Šį kartą ji sureagavo į Baltijos šalių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo. M. Zacharova pareiškė, kad toks sprendimas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos naikinimo tęsinys. „Laisvė“ nuo mokslo ir švietimo, suvereniteto ir plėtros Baltijos šalims jau įvyko.

Į Rusiją dirbti atvyko keli tūkstančiai Šiaurės Korėjos piliečių, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Sky news“. Taip Rusijoje siekiama kompensuoti darbo jėgos trūkumą, sako analitikai. Anot ISW, Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais į Rusiją atvyko tūkstančiai darbininkų dirbti statybose.

Suomijos sienos apsaugos tarnyba į Suomijos įlanką išsiuntė lėktuvus patruliavimui, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusijos šiaurės vakarų uoste sekmadienį įvykus sprogimui tanklaivyje, įgula buvo priversta evakuotis. „Pasienio apsaugos tarnyba siunčia patrulinius lėktuvus į Suomijos įlanką dėl avarijos, susijusios su naftos prikrautu tanklaiviu „Koala“ Ust-Lugos uoste, kaip anksčiau pranešė Rusijos žiniasklaidos priemonės“, – cituojama Suomijos sienos apsaugos tarnyba.

Maskva dar negavo gero pasiūlymo pradėti derybas dėl Ukrainos, interviu valstybinei naujienų agentūrai RIA pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galužinas, praneša „Reuters“. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė manantis, kad Vašingtonas daro pažangą derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Dronai atakavo Afipso naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka „Telegram“ kanale pranešė: „Nežinomi dronai atakavo Krasnodarą, taip pat Afipso naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro krašte“. Anot pareigūno, tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas – 6,25 mln. tonų naftos per metus.

Rusija per praėjusius metus sukūrė 4,1 proc. solidesnį nei ankstesniais metais bendrąjį vidaus produktą, rodo federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbtas pirmasis ekonomikos raidos 2024-aisiais įvertis. Tiek pat Rusijos ekonomika paaugo ir 2023 metais. Ekonomikos raidos per paskutinį praėjusių metų mėnesius rezultato „Rosstat“ kol kas nepateikė, ir tai planuoja padaryti po mėnesio, pateikdamas ir išsamesnius visų praėjusių metų duomenis.

Rusijos Krasnodaro regione naktį iš sekmadienio į pirmadienį griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal  24“. Skelbiama, kad veikė priešlėktuvinė gynyba. Daug dronų užfiksuota naftos perdirbimo gamyklos „Afip“ kryptimi. Sprogimai pasigirdo apie 2 val. nakties. Vietos valdžia pranešė, kad regione buvo numušta dronų, buvo apgadintas namas. Ši įmonė ne kartą buvo dronų taikinys, nes ji tiekia degalus Rusijos kariuomenei.

Rusijos šiaurės vakarų uoste sekmadienį įvykus sprogimui tanklaivyje, įgula buvo priversta evakuotis, incidentas tiriamas, pranešė šalies federalinė laivybos agentūra. Jūrų ir upių transporto agentūra „Rosmorrečflot“ socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad sekmadienio rytą Ust Lugos uoste į vakarus nuo Sankt Peterburgo „Koala“ mašinų skyriuje įvyko sprogimas.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Tad pastaruoju metu Europos valstybių lyderiai ir gynybos pareigūnai oficialiais pareiškimais reiškia susirūpinimą dėl galimos Maskvos agresijos grėsmės.