Lietuva

Kurstymu, tyčiojimusi iš baltarusių, žydų, viešosios pagarbos vietos išniekinimu kaltinamam prorusiškam aktyvistui Laurynui Ragelskiui nepavyko nušalinti dar vienos teismo sekretorės nuo savo teismo proceso.  „Kas jūs tokia?“, – pirmadienį į posėdį atvykęs kaltinamasis, rusiškai paklausė teismo posėdžių sekretorės.  Teismo atstovė prisistatė esanti sekretorė, paprašė pateikti jo asmens dokumentą ir kalbėti lietuviškai, nes rusiškai ji nesupranta.

Pirmadienį kultūros ministro Šarūno Biručio komandą papildė patarėja ryšiams su visuomene Ramunė Vaičiulytė. Naujoji patarėja, pastaruoju metu ėjusi skyriaus, atsakingo už verbavimą ir komunikaciją, vedėjos pareigas Lietuvos kariuomenėje, ministerijoje bus atsakinga už komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida.  R. Vaičiulytė yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro bei literatūrologijos magistro laipsnius, taip pat baigusi žurnalistikos kvalifikacines studijas.

Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.

Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos duomenimis, trys Rusijos kariniai orlaiviai: du IL-20 ir vienas IL-76, buvo pastebėti ketvirtadienį ir penktadienį. Du iš orlaivių skrido be skrydžio plano ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio.

Užpernai Lietuvoje mirė mažiausiai žmonių nuo 2010-ųjų, pirmadienį pranešė Higienos institutas. Jo duomenimis, 2023 metais Lietuvoje iš viso mirė 37 tūkst. 5 žmonės. „Tai mažiausias metinis mirusiųjų skaičius per visą 2010–2023 metų laikotarpį. Palyginimui – 2022 metais Lietuvoje mirė 42 tūkst. 884 žmonės“, – teigiama Higienos instituto pranešime.

Balsuoti atviruose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko užsiregistravo beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių rėmėjų. Tiesa, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. rinkėjų partijos rėmėjais yra tapę ankstesnių atvirų balsavimų metu, todėl galės balsuoti renkant naująjį partijos pirmininką be papildomos registracijos – kaip ir visi kiti TS-LKD partijos nariai. „Toks užsiregistravusiųjų skaičius ir džiugina, ir įpareigoja.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose įspėja, jog virš Lietuvos artimiausiomis dienomis įsivyraus anticiklonas Beate, kuris kartu su savimi atsineša ir miglotus, ūkanotus bei sausus orus. Visgi, anot sinoptikės, kiek vėsesnių orų, tačiau giedresnių dienų turėtume sulaukti jau nuo šios savaitės vidurio.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų: sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau, nei 200. Sausis – gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo.  Anot Nacionalinio vėžio centro Onkoginekologijos skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės ginekologės dr.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė nauji nariai – viceministru tapo buvęs Biobanko vadovas Danielius Naumovas, ministerijos kancleriu paskirtas Evaldas Raistenskis, patarėja – Neringa Grigutytė, antradienį darbus pradės patarėjas Nerijus Černiauskas, pirmadienį pranešė ministerija. „Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar turi kur tobulėti. Galima laukti pokyčių, o galima juos daryti.

Politikams ir visuomenei svarstant, ar į antros pakopos pensijų kaupimą reikia įtraukti darbdavius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad skatinant darbdavius labiau prisidėti prie orios darbuotojų senatvės esama daugiau būdų, kaip tai padaryti. Ministrė užsimena, jog reikėtų peržiūrėti pirmos pakopos, arba „Sodros“ pensijų finansavimą, kuris dabar yra per menkas. Be to, ji kalba apie galimą valstybės įnašo į antros pakopos fondus peržiūrą.

Kinija ir Baltarusija – dvi skirtingos valstybės, tačiau abi įvardijamos kaip keliančios grėsmę Lietuvai. Kokia bus neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės užsienio politika šių šalių atžvilgiu? Ar atkursime diplomatinius santykius su Kinija? O ką reikėtų daryti su likusiais dviem neuždarytais pasienio kontrolės punktais su Baltarusija? Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų savo programoje valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako nematantis poreikio savivaldybių priešgaisrinių tarnybų jungti prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Centralizuotą sistemą sukurti siekė praėjusios kadencijos Vidaus reikalų ministerija.

Vilniaus rajone sekmadienio naktį sumuštas nepilnametis, informavo policija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 5 val. 49 min. Vilniaus rajone nepažįstamas asmuo sužalojo šešiolikmetį (gim. 2008 m.), kuris paguldytas į ligoninę.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP),  „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nerimauja, kad diskusijose dėl šio tikslo retai aptariama, iš kokių pajamų toks sprendimas būtų finansuojamas. Jis pastebi, kad Lietuvoje auga ir kitų sričių poreikiai, kurie neturint papildomo finansavimo gali lemti didesnį deficitą.   „Visiškai neaišku, nes nėra apie tai kalbama.

Palangoje sekmadienį du asmenys sumušė ir apiplėšė neblaivų vyrą, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 17 val. Vanagupės gatvėje, kieme, BMW automobiliu atvažiavę vyras (gim. 1985 m.) ir nepažįstamas vyras sumušė pareiškėją (gim. 1998 m.), kuriam nustatytas 3,21 prom. neblaivumas, ir, iš džemperio kišenės ištraukę piniginę su 1000 eurų bei dokumentais, pasišalino minėtu automobiliu.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

Šią savaitę Euro grupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose dalyvausiantis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, jog pernai pasiektas susitarimas Ukrainos poreikiams naudoti įšaldytą Rusijos turtą yra svarbus solidarumo bei vienybės simbolis. „Praėjusiais metais pasiektas sutarimas Ukrainos poreikiams naudoti užšaldytą Rusijos turtą yra svarbi solidarumo bei vienybės žinutė Ukrainai.

Lygių galimybių kontrolierė siūlo kariuomenei suvienodinti išvaizdos standartus vyrams ir moterims. Tokia rekomendacija pateikta ištyrus skundą, pirmadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Į ją kreipėsi karys, nepatenkintas kariuomenėje nustatytais išvaizdos standartais. Jo tvirtinimu, nėra teisinga, kad tarnaujantiems vyrams draudžiama turėti ilgesnius plaukus, nešioti auskarus, kai moterims tai negalioja.

Šiaulių ligoninėje sekmadienį mirė galvos traumą patyręs vyras, pranešė policija. Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių ligoninėje mirė vyras (gim. 1979 m.), kuris sausio 9 d. medikų atvežtas iš namų, Šiauliuose, dėl patirtos galvos traumos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Rokiškio rajone sekmadienį ugniagesiai ištraukė į šulinį įkritusį vyrą, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, 22.11 val. pranešta, kad Aukštadvario kaime į 14 metrų gylio šulinį įkrito vyras.  Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad 10 m gylio šulinyje buvo įkritęs sąmoningas vyras. Panaudojus ištraukiamas kopėčias ir gelbėjimo virvę, žmogus ištrauktas iš šulinio ir perduotas medikams.

Jurbarke sekmadienį popiet mirė medikų gaivinta moteris. Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, apie 15 val. Jurbarko Gedimino gatvėje prie namo buvo rasta nugriuvusi 1962 metais gimusi moteris, kurią nesėkmingai gaivino greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Išorinių smurto žymių ant mirusiosios kūno neaptikta, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Daugiausia dėmesio žiniasklaidoje praėjusioje kadencijoje sulaukęs Vyriausybės narys buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tuo metu kitų ministrų menką matomumą ekspertas sieja su aktyvia premjerės Ingridos Šimonytės komunikacija. Kaip rodo BNS užsakymu surinkti žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopo“ duomenys, per ketverių metų kadenciją G. Landsbergis paminėtas 80 tūkst. kartų, tai sudaro beveik 14 proc. paminėjimų, skaičiuojant visų ministerijų vadovus.

Pirmadienio rytą pranešta apie avarija Vilniuje, Ateities gatvėje. Apie tai pirmiausia pasidalinti feisbuko grupėje „Reidas Vilniuje - Eismas Vilniuje - Kamščiai Vilniuje“. „Ateities gatvė sunkiai pravažiuojama. Laidai užkabinti stulpai abejose pusėse susilenkę“, – rašoma grupėje. Anot Vilniaus policijos atstovės Loretos Kairienės, pranešimas apie eismo įvykį gautas 05.42 val. ryto. „Šiukšliavežė kranu kliudė laidus, jie kabo nutraukti“, – sako L. Kairienė.

Anykščiuose sekmadienį neblaivus vyras moteriai grasino į pistoletą panašiu daiktu, pranešė policija. Policijos departamento duomenimis, apie 10 val. 35 min. Juozo Tumo-Vaižganto gatvėje, namo kieme, neblaivus (1,55 prom.) vyras (gim. 1971 m.), daiktu, panašiu į pistoletą, grasino moteriai (gim. 2000 m.).  Įtariamasis, kurio garaže rasta galimai dujinio pistoleto dėžutė be ginklo ir 10 vnt. šovinių, uždarytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Sekmadienį į, ligoninę pristatytas Panevėžio rajone karštu vandeniu apsiplikęs kūdikis, pranešė policija. Anot Policijos departamento, apie 23 val. į Panevėžio ligoninę iš Panevėžio rajono, savo namų, pristatytas ir paguldytas kūdikis (gim. 2024 m.).  Tėvai paaiškino, kad sūnus apsiplikė karštu vandeniu. Aplinkybės tikslinamos.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. Pasak Vyriausybės komunikacijos departamento, kasmetiniame pasaulio politikos ir verslo elito susitikime ministras pirmininkas susitiks su vyriausybių, taip pat tarptautinių finansinių, mokslo ir technologijų institucijų vadovais, dalyvaus bei tars sveikinimo žodį forumo Ukrainos paviljone, parodos „Your Country First – Win With Us“ atidaryme.

Šiandien Lietuvoje bus debesuota, kai kur su pragiedruliais. Žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis rūkas. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–4 laipsniai šilumos. Antradienį be žymesnių kritulių. Vėjas pietinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos. Trečiadienį vietomis nedideli krituliai.

Praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymo, Kauno apygardos teismas pirmadienį skelbs nuosprendį kaltinamajam šiuo itin sunkiu nusikaltimu. 34 metų Muay thai kovotojas, daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas sušaudytas Šilainiuose, prie dvylikaaukščio namo, kuriame gyveno, laiptinės 2016 metų gruodį. R. Morkevičius buvo nušautas, kai po treniruotės išlipo iš automobilio ir ėjo link laiptinės.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis pasirodo pranešimų apie įvairius diversijos aktus. Įtartini laivai Baltijos jūroje nutraukia interneto ir elektros kabelius, dėl to kuriam laikui sutrinka įprastas paslaugų teikimas. Įprastai daugelis gyventojų savo pajamas gauna į sąskaitas bankuose, o už pirkinius ar paslaugas atsiskaito kortelėmis arba grynaisiais, išimtais iš bankomatų.

Parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis sako nematantis pagrindo, dėl ko iš Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio reikėtų atimti laisvės gynėjo statusą.  Taip jis kalbėjo naujienų portalui „15min“ tyrime-dokumentiniame filme paskelbus, jog A. Stončaitis prieš daugiau nei tris dešimtmečius dirbdamas policijoje dalyvavo pasieniečio Antano Stasaičio tardyme, kai pareigūnas buvo verčiamas keisti parodymus.

Kelių JAV ir Europos žvalgybos pareigūnų teigimu, pastaruoju metu įvykę povandeninių kabelių Baltijos jūroje pažeidimai greičiausiai buvo nelaimingi atsitikimai, o ne Rusijos surengti sabotažo aktai, sekmadienį pranešė leidinys „The Washington Post“. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Vis daugiau žmonių renkasi dirbti nuotoliniu būdu. Nors dauguma darboviečių leidžia darbuotojams tokį darbo būdą, tačiau kyla nepasitikėjimas darbuotojų sąžiningu darbo atlikimu. Kai kurios įmonės pradėjo kontroliuoti darbuotojų darbą pasitelkiant įvairias priemones, kaip stebėjimą per vaizdo kamerą, garso įrašymą, ekrano stebėjimą ir panašiai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurios tai daro neįspėjus darbuotojo.

Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako dar nesvarstęs kandidatūrų į naujojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko postą. „Aš dar net ir negalvojau apskritai apie tą pokytį apskritai, kuris įvyks gegužės mėnesį tiktai. Nes norint galvoti apie pokytį reikia kalbėti su koalicijos partneriais, nes čia balsuoja Seimas. Taip, Seimo pirmininkas turi pareigą ir diskrecinę teisę teikti, bet balsuoja Seimas“, – sekmadienio LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigė S. Skvernelis.

Vilniuje skubėdami į iškvietimą policijos pareigūnai pateko į avariją: po susidūrimo su kita mašina tarnybinis automobilis apvirto. Du policininkai išvežti į ligoninę, medikų prireikė ir kito automobilio vairuotojui. Štai kokia avarija įvyko šeštadienį apie 21 val. judrioje Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžoje. Pareigūnų „VW Caddy“ susidūrė su lengvuoju automobiliu „Renault Laguna“, po smūgio policijos automobilis nulėkė nuo kelio, nulaužė stulpą ir apvirto ant šono.

Viršuliškių mikrorajone vieno daugiabučio gyventojai susiduria su opia problema – pusę metų kenčia nederamą kaimyno elgesį, kuris kiekvieną naktį garsiai klausosi muzikos. Gyventojai pabrėžia, kad policijos nekviečia dėl baimės likti apkaltintais melagingu iškvietimu bei teigia nesitikintys, kad baudos gavimas triukšmadarį sutramdys. Viršuliškių g. 65 daugiabutyje gyvenanti moteris sako, kad muzika per visą namą skamba kiekvieną naktį.

Panevėžietis Erikas itin skaudžiai išgyveno skyrybas su mylimąja. Dėl to vyras paniro į alkoholio liūną, o išbristi pabandė sėsdamas prie vairo. Maža to, kad vyras neturėjo teisės vairuoti, tai jis dar ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tai jau ne pirmas kartas, kai teisių taip ir neišsilaikęs Erikas sulaikomas girtas prie vairo. Nors ir supranta, kad pažeidžia įstatymus, vyras teigia, jog vairuoti moka. Gailisi jis tik dėl to, kad prie vairo sėdo būdamas apsvaigęs.

Tęsiantis kovai už laisvę šiandien yra daug geriau suprantama 1863–1864 metų sukilimo prasmė, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Taip jis kalbėjo sekmadienį vykusiame sukilimo dalyvių pagerbime Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.   „Šiandien, laisvės šauksmui taip galingai ataidint kiekvieno iš mūsų krūtinėje, daug geriau suprantame sukilimo reikšmę ir prasmę. Šiandien žinome, kad Lietuvos kova už laisvę nesibaigė per kruvinus 1991 metų sausio įvykius ar Medininkų žudynes.

Bendruoju pagalbos numeriu gautas pranešimas, kad šiuo metu iš mikroautobuso vagiami daiktai. Nurodytu adresu skubėjo keli policijos ekipažai.  Gaudynes užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.  Vykstant į įvykio vietą patikrintas pavėžėjo automobilis. Nei asmenų, nei daiktų jame nebuvo. Sustabdytas ir kitas automobilis – jame irgi nieko įtartino.  Netrukus pastebėtas išplėštas mikroautobusas. Liudininkai nurodė, kad įtartini asmenys pasišalino už gretimo namo.

Mirė Lietuvos vargonininkas, pianistas ir pedagogas Leopoldas Digrys. Jam buvo 90 metų. Apie tai pirmasis pranešė portalas 15min, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sekmadienį žinia pasidalino ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. Užuojautą mirusiojo artimiesiems išreiškė ir valstybės vadovas Gitanas Nausėda.

Europos Sąjungai (ES) svarstant nutraukti Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) iškeltą bylą prieš Kiniją, nuo 2021 m. šiai pradėjus taikyti prekybos ribojimus Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad byla turėtų būti tęsiama. PPO bylos nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi ES kreipimąsi. Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas, tad Lietuva apie bylos ateitį turėtų sužinoti šį sausį.

Pastarieji audingi rinkimai vėl atskleidė gilų visuomenės susiskaldymą – vieni džiūgauja rezultatais, o kiti piktinasi ir nesupranta „kitos Lietuvos“ pasirinkimo. Politologai atkreipia dėmesį, kad toks nepasitenkinimas kyla dėl iškreipto demokratijos suvokimo – ji priimama tik tada, kai atitinka mūsų lūkesčius.

2024 m. lapkričio 1 d. dingusi psichologė Lina Velykytė vis dar nerasta. Šeštadienį jos brolis Donatas Velykis kreipėsi į Ispanijoje esančius tautiečius. „Ieškoma nuo 2024 m. lapkričio 1 d. dingusi be žinios Lina Velykytė (37 m.). Iš policijos pranešimo žinoma, jog išvykusi į užsienį, vieną iš ES šalių. Gal kažkur ją matėte?“ – feibuke į lietuvius Ispanijoje kreipiasi D. Velykis.

Vaikai kiaurus metus daug dažniau nei suaugusieji serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Gydytojai patikina – tai neišvengiama, mat jų imuninė sistema tik susipažįsta su aplinka. Vis tik laiku nereaguojant tam tikros ligos gali baigtis ir labai liūdnai.  VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos doc. dr. Ingos Ivaškevičienės aiškinimu, gimę vaikai niekuomet nėra susidūrę su įvairiais mikroorganizmais – virusais, bakterijomis ir kitais patogenais.

Seimui ketinant pavesti Valstybės kontrolei atlikti Remigijaus Žemaitaičio inicijuotą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius tikina šiame procese įžvelgiantis ne tik visuomeniniam transliuotojui, bet ir kitoms žiniasklaidoms priemonėms kritikos negailinčio R. Žemaitaičio šališkumą.

Bendraujame per minkštai ir nemokome savo vaikų muštis, sako šaržuoti linkęs „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, Šaulių sąjungos narys, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Esant neramiems geopolitiniams laikams jis skatina mokytis savigynos ir išgyvenimo įgūdžių, nes nesame tikri, kada ateis diena, kai turėsime gintis.  Apie lietuvių mąstymą ir kodėl reikia mokyti savo vaikus muštis, naujienų portalo „tv3.lt“ laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su G. Liaudansku-Svaru.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose trims recidyvistams, išplūdusiems ir buteliais apmėčiusiems teisėją posėdžio metu, skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Aurimui Ramoškai, Vytautui Ažukui ir Vaidui Vitkui už nepagarbą teismui iš pradžių skirta po pusantrų metų kalėjimo. Tačiau visi trys vyrai kaltę pripažino, jos neneigė, tad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Dėl šios priežasties bausmės buvo sumažintos trečdaliu – iki vienerių metų.

Socialiniuose tinkluose platinamas suklastotas dokumentas apie šalies žvalgybos veiklą rengiant sukarintas baltarusių grupes yra prieš Lietuvą nukreiptos informacinės kampanijos dalis, praneša Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kaip sekmadienį pranešė žvalgybos institucija, „Facebook“ socialiniame tinkle platinamas tariamas VSD dokumentas yra „grubi klastotė“ ir neturi nieko bendro su tikruoju VSD veikimu.

Lietuvos miškuose augančios raudonosios musmirės nuo šiol laikomos narkotiku. Už prisirinktą krepšį grybautojui dabar gręsia mažų mažiausiai bauda arba net kalėjimas iki 2 metų. Dar griežčiau bus baudžiami tie, kurie grybus pardavinės – gali sėsti į kalėjimą net iki 15-kos metų. Toksikologai aiškina, to reikėjo, siekiant užkirsti kelią dezinformacijai. Mat gydytojai per metus gelbėja po 3–4 naivuolius, kurie manė, kad gydosi nuo įvairių ligų, o sunkiai apsinuodijo ir pateko į reanimaciją.

Parlamentaras Darius Jakavičius žada inicijuoti diskusijas apie privalomą istorijos egzaminą arba bent jau būtiną šio dalyko mokymąsi 11-oje bei 12-oje bendrojo ugdymo programos klasėje. Socialdemokrato teigimu, to priežastis – jaunimo kritinio mąstymo trūkumas, pastebėtas po to, kai įsigaliojo nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas.

Norint pasiekti „ambicingą tikslą“ iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), be skolinimosi instrumentų reikės restruktūrizuoti ir šalies pajamų bei išlaidų infrastruktūrą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas.