Taip pat, gegužę naujienų portalas tv3.lt publikavo išskirtinį interviu su pačiu M. Eltchaninoffu. Jį perskaitysite paspaudę nuorodą ant pavardės.
M. Eltchaninoffas Vilniuje lankėsi gegužės pabaigoje. Jo vizito tikslas buvo tarptautinė Andrejaus Sacharovo konferencija, kurioje filosofas skaitė pranešimą.
Tuo metu Vilnius kaip tik ruošėsi inauguruoti naują karinį vienetą – Vokietijos brigadą. Tai neprasprūdo ir pro svečio iš Prancūzijos akis.
„Šiandien mieste, kuris dažnai skęsta rūke, šviečia saulė, tarsi norėdama suteikti šiai ypatingai dienai šventinę atmosferą. Tačiau ji taip pat yra karinga.
Gedimino prospekte eismas yra uždarytas. Gyventojai mojuoja Lietuvos ir Vokietijos vėliavėlėmis. Ukrainos vėliavos taip pat matomos visur.
Kariškiai, dėvintys raudonas arba juodas beretes, yra beveik tokie pat gausūs kaip civiliai. Viešieji asmenys – ministrai, aukšti pareigūnai, partijų lyderiai – sveikina vieni kitus ant grindinio. Visi pažįsta vieni kitus šioje mažiau nei trijų milijonų gyventojų turinčioje ir mažesnėje už Naujosios Akvitanijos regioną šalies sostinėje“, – taip gegužės 22-osios rytą apibūdina M. Eltchaninoffas.
Realybė Lietuvoje: „Grėsmė verčia kiekvieną mąstyti konkrečiai“
Svečias atviras: „Negaliu susilaikyti nuo minties: „Tai keista.“ Visgi jis primena esminius Lietuvos istorijos įvykius: nacių okupaciją, Holokaustą, sovietų okupaciją.
Pastarąją jis apibūdina kaip didžiausią šalies traumą. Todėl, nepaisant iškylančių prisiminimų apie žydų genocidą, Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje filosofas mato kaip laukiamą įvykį.
„Naujoji NATO lietuvių-vokiečių šarvuotoji brigada leis geriau ginti šalį nuo Rusijos. Egzistencinė baimė dėl agresijos ir okupacijos yra juntama. Sostinės evakuacijos planai buvo paskelbti viešai“, – situaciją Lietuvoje apibūdina M. Eltchaninoffas.
Tam, kad geriau suprastų Lietuvos istoriją ir dabartį, Vilniuje prancūzas susitinka su Lietuvos filosofais, politologais, poetais. Kaip jam paaiškina filosofijos profesorius Viktoras Bachmetjevas, lietuviai nori turėti šansą pasipriešinti, todėl ruošiasi jau dabar: atlieka karinę tarnybą, dalyvauja karinio pasirengimo, paramedikų ir kitokiuose kursuose.
„Grėsmė verčia kiekvieną mąstyti konkrečiai: kaip evakuoti vaikus? O pagyvenusius žmones? Ką daryti su darbu? Susitikau su keliais žmonėmis, kurie įsigijo butus Ispanijoje ar Prancūzijoje, kad turėtų kur pasitraukti“, – įspūdžiais dalijasi M. Eltchaninoffas.
Ragina klausytis lietuvių
Filosofo manymu, dėl Europos ateities prancūzai turi kitokią viziją nei lietuviai. Mat lietuviai, kitaip nei prancūzai, kurie su rusų žiaurumu susidūrė tik po Napoleono karų, beveik pusę amžiaus kentė sovietų okupaciją.
„Mes ilgą laiką nuvertinome sovietizmo žiaurumą, ypač jo dominavimą „pavogtoje Vakarų Europoje“, kaip ją vadino Milanas Kundera. Mes taip pat labai blogai suvokėme putinizmo grėsmę, nors 2008 m. invazija į Gruziją, o vėliau 2014 m. Krymo aneksija jau buvo dideli pažeidimai ir akivaizdūs signalai“, – įsitikinęs M. Eltchaninoffas.
Todėl, jo nuomone, vakariečiams nuvertinti lietuvių požiūrį į Rusijos grėsmę ir sakyti, kad mes per daug ją sureikšminame „būtų didelė klaida“.
„Lietuviai geriau už mus pažįsta Rusijos imperializmą. Jie jį patyrė savo kailiu. Tačiau, kaip ir mes, jie yra europiečiai, jie dalijasi mūsų istorija ir vertybėmis. Jie turi mums pasakyti kai ką esminio: neturime puoselėti iliuzijų dėl Rusijos, mes taip pat turime būti budrūs. Bet ar mes sugebėsime jų klausytis?“ – retoriškai klausia M. Eltchaninoffas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
