Koronavirusas COVID-19

Sustabdžius galimybių paso galiojimą, norintieji pasimatyti su nuteistaisiais privalės turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą, pirmadienį pranešė Kalėjimų departamentas. Jo teigimu, svečiams reikės turėti neigiamą PGR testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 48 valandas, rezultatą arba atsivežti greitąjį testą ir jį atlikti stebint pareigūnui. Jeigu greitasis testas būtų teigiamas, pasimatytas nebus suteikiamas.

Neseniai pranešus, kad Lietuvoje greičiausiai išplito, manoma, dar labiau užkrečiamas COVID-19 omikron potipis, virusologas Gytis Dudas teigia, kad kol kas stebimi omikrono subvariantai dar neturėtų kelti didelio nerimo. Be kita ko, jis priminė, kad apskritai skirtingose šalyse paplinta kiek skirtingos tos pačios atmainos versijos. Tad ir Lietuvoje turėjome bent 4 atmainas, kurios labai akivaizdžiai buvo paplitusios tik pas mus.

Ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota 2,5 tūkst. COVID-19 protrūkių – maždaug tūkstančiu daugiau, nei prieš savaitę, pirmadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centras pažymi, kad 80 proc. šių protrūkių fiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose, dauguma (apie 95 proc.) protrūkių apima iki 20 užsikrėtusių asmenų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 858 testus nustatytas 4 621 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną infekcija testais buvo patvirtinta 7 048 žmonėms, taip pat buvo paskelbta apie trijų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 6 705,39 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nustatyta 7538 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 6463 buvo pirminiai, 1070 – antriniai ir penki tretiniai. Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai dėl COVID-19. Moksleiviai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais greitaisiais testais kas tris–penkias dienas.

Praėjusią parą nustatyta 10 tūkst. 280 COVID-19 atvejų: iš jų 8 tūkst. 923 nauji, 1 tūkst. 349 pakartotiniai ir 8 tretiniai užsikrėtimai, 14 žmonių mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Devyni mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Nors apie atnaujintos COVID-19 vakcinos poreikį pradėta kalbėti dar pasirodžius delta atmainai, tą realybėje bandoma įgyvendinti jau omikron bangos metu. Visgi specialistai konstatuoja, kad tol, kol bus vykdomi tyrimai, pats omikronas jau gali būti praūžęs, tad ir skiepai gali nebebūti tokie reikalingi. Kita vertus, bent rizikos grupėms skiepytis tikrai prireiks ir ateityje, o tam praverstų net ir pirminė vakcina.

COVID-19 yra kvėpavimo takų liga, tačiau paveikia ne tik plaučius. Gali būti paveikta daugybė gyvybiškai svarbių organų, įskaitant inkstus, ir neseniai atliktas tyrimas pagaliau išsiaiškino, kaip virusas tai padaro.  SARS-CoV-2 – virusas, sukeliantis COVID-19 – gali infekuoti ir tiesiogiai pažeisti inkstus, palikdamas randus, teigiama žurnale „Cell Stem Cell“ paskelbtame tyrime. Autoriai teigia, kad susidaręs randų audinys gali turėti ilgalaikį poveikį inkstų funkcijai.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Kas devintam, persirgusiam ūmine COVID-19 infekcija, išsivysto ilgalaikis pokovidinis sindromas – žmones kankina didžiulis nuovargis, dusulys, galvos skausmai, dingusi uoslė, sutrinka ir atmintis. Tokie simptomai pacientus gali varginti net ilgiau nei pusę metų – dažniausiai jie kankina darbingo amžiaus žmones – ypatingai moteris. O didėjant susirgimų skaičiams, milžiniškas krūvis tenka ir šeimos gydytojams – priversti konsultuoti net po 100 pacientų per dieną.

Saviizoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju nuo pirmadienio esančiam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui nustatyta COVID-19. Apie teigiamą PGR tyrimo rezultatą ministras penktadienį informavo BNS. „Simptomai lengvi. Jaučiuosi gerai. Nedarbingumo neplanuoju. Toliau dirbsiu nuotoliu“, – teigė A. Dulkys. Anksčiau penktadienį A. Dulkys feisbuke pranešė, kad trečiadienį pajuto peršalimui būdingus simptomus ir pasidarė savikontrolės testą, kuris irgi buvo teigiamas.

Nuo pat koronaviruso ribojimų pradžios tam tikros visuomenės grupės skatino panaikinti visus reikalavimus ir tiesiog leisti visiems žmonėms persirgti. Naujų užsikrėtimų skaičiui kylant, ribojimai naikinami – jau netrukus atsisveikinsime su galimybių pasu, kalbama, kad palaipsniui gali nelikti ir kitų ribojimų. Kai kurie specialistai svarsto, kad paleidus pandemijos valdymą iš rankų ir leidus persirgti visiems gyventojams, pandemijos pabaiga ateitų greičiau.

Iki šiol oficialiai skelbti tik pirminiai užsikrėtimo koronavirusu atvejai, informavo Statistikos departamentas. Penktadienį jis ėmė viešinti informaciją ir apie antrinius bei tretinius susirgimo atvejus. „Iki penktadienio viešinami buvo tik pirminių užsikrėtimų duomenys“, – BNS nurodė departamentas. Tai reiškia, kad jei žmogus koronavirusu sirgo, pavyzdžiui, du kartus, o tarp užsikrėtimų buvo metų skirtumas, antrasis jo užsikrėtimas į naujų atvejų statistiką iki šiol nebūdavo įtraukiamas.

Apžvelgiant visą koronavirusinį pandemijos periodą, tenka pripažinti, kad pasiūlymų, kaip efektyviai gydyti COVID-19, buvo tikrai daug. Tačiau nestinga ir įvairaus plauko savigydos pasiūlymų. Apie vieną iš naujai aptariamų tokių būdų pasakoja Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Seimo valdyba penktadienį atšaukė reikalavimą įeinant į Seimo rūmus pateikti galimybių pasą: apribojimai panaikinti tiek darbuotojams, tiek lankytojams, tiek Seimo nariams.

Saviizoliacijoje po kontakto su sergančiuoju COVID-19 esantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako trečiadienio vakarą pajutęs peršalimui būdingus simptomus ir pasidaręs savikontrolės testą, kuris buvo teigiamas. „Nuo pirmadienio esu saviizoliacijoje. Trečiadienio vėlų vakarą pajutau būdingus peršalimui simptomus. Pasidariau reguliarų savikontrolės testą. Deja, šį kartą teigiamas“, – penktadienį feisbuke pranešė ministras.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nebegaliojant galimybių pasui, sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Arūnas Dulkys įtvirtino, kokių taisyklių aptarnaudami klientus turės laikytis prekybininkai ir paslaugų tiekėjai, kas bus privalu klientams. Šie ministro sprendimai įsigalios nuo vasario 7-osios, šeštadienio.

Nuo šeštadienio, vasario 5 d., iš užsienio atvykstantiems asmenims, kurie buvo pilnai paskiepyti anksčiau nei prieš 270 dienų ir negavo sustiprinančiosios vakcinos dozės, nebus taikomos išimtys dėl izoliacijos (atvykus iš ne Europos ekonominės erdvės šalių) ir testavimo.

Nuo šeštadienio didžiųjų parduotuvių, grožio salonų, kavinių ir restoranų durys bus atvertos visiems – galimybių pasas nebeteks prasmės, jo veikla bus sustabdyta. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai, tačiau kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, o renginių metu – respiratoriai, išliks privalomi.

Ketvirtadienį Europos Komisija pasiūlė pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą vieniems metams – iki 2023 m. birželio 30 d. COVID-19 virusas Europoje vis dar plačiai išplitęs ir šiuo etapu neįmanoma nustatyti, kokį poveikį galėtų turėti 2022 m. antrąjį pusmetį padidėjęs infekcijų skaičius arba naujos atmainos.

Praėjusią parą nustatyti 12 tūkst. 294 nauji COVID-19 atvejai bei daugiau kaip 2 tūkst. pakartotinių užsikrėtimų, 13 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Du mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1442 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 92 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 28,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Statistikos departamentas nuo penktadienio pradeda skelbti pakartotinų užsikrėtimų rodiklį. Pasak departamento, šis rodiklis tapo aktualus plintant omikron atmainai, nes anksčiau pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 procento. „Nuo sausio pakartotiniai užsikrėtimai pradėjo sudaryti ženklią užsikrėtimų dalį, beveik 15 proc.“, – skelbiama feisbuko paskyroje Valstybės duomenų analitika.

Dirbantys žmonės serga šimtais tūkstančių – vien per sausį „Sodra" išdavė apie 400 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų – 60 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Maža to, persirgę koronavirusu žmonės juo užsikrečia ir antrą, ir netgi trečią kartą. Apie tai, kad kaip ant mielių augantis sergančių darbuotojų skaičius jau ima trukdyti įmonių veiklai skelbia „Lietuvos paštas“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ – įmonės įspėja, kad jų paslaugos gali vėluoti.

Nors koronaviruso omikrono atmaina, panašu, sukelia lengvesnę ligą ir dėl to augantys užsikrėtimų skaičiai taip sparčiai nedidina įtampos ligoninėse, medikams nerimą kelia vis daugiau dėl COVID-19 į ligonines patenkančių vaikų. Gydytojai pažymi, kad koronavirusas linkęs slėptis už įvairiausių simptomų, todėl būna sunkiai atpažįstamas, o intensyvaus gydymo susirgus koronavirusu prireikia ir kūdikiams.

Vokietija ketvirtadienį rekomendavo ketvirtą skiepų nuo COVID-19 dozę didesnės rizikos grupėms, šiuo sprendimu pasekdama Izraelio ir kelių Europos šalių pavyzdžiu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė įspėja, kad pastarosiomis dienomis fiksuojami užsikrėtimų antirekordai dar toli gražu nėra pabaiga. Jos vertinimu antirekordai bus gerinami ir toliau, be to, ramybės neduoda nežinomybė, kokie gali būti ligos liekamieji reiškiniai. „Rekordus mušime ir toliau. Faktas. Nuo to jau niekur nepabėgsime.

Nauja koronaviruso realybė – vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet virusu užsikrėčia žmonės juo prasirgę jau anksčiau. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad atsiradus omikron atmainai pakartotinių užsikrėtimų skaičiai išaugo. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Statistikos departamentas. Anot jo, bus pradėti skelbti pakartotinių užsikrėtimų skaičiai. „Nuo rytdienos dienos ataskaitoje pradėsime skelbti pakartotinių užsikrėtimų rodiklį.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio, vasario 7 d., ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai. Mokiniai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais testais kas 3-5 dienas.

Baudą dėl greitųjų COVID-19 testų gavusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) svarsto skųsti sprendimą ir nemano, kad sudėtingomis pandemijos sąlygomis veikę darbuotojai padarė pažeidimų. „Aišku, teismo sprendimas yra toks, koks yra, jis tikrai nedžiugina, tačiau laboratorija pirmiausiai turėtų detaliai susipažinti su teismo sprendimu – tam turime 30 dienų.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Praėjusią parą nustatyti 12 tūkst. 75 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1402 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 83 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 30,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Lietuva patenkino Kipro prašymą perleisti 117 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių nuo COVID-19 ligos. Pirmadienį jos buvo pristatytos į Kiprą tiesiai iš gamintojo „BioNTech ir Pfizer“. „Vienas lauke ne karys – tą puikiai suprantame kiekvienas pandemijos akistatoje. Džiaugiamės, kad užtikrinę galimybę pasiskiepyti visiems savo gyventojams, galime ištiesti pagalbos ranką ir kitoms Europos Sąjungos narėms“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia paskatinti gydymo įstaigas ir vaistines dar aktyviau įsitraukti į vakcinacijos procesą ir sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą ir patogų vakcinacijos tinklą, todėl nuo vasario mėnesio visos galinčios skiepyti įstaigos už kiekvieną įskiepytą vakcinos dozę gaus skatinamąjį priedą. Jis bus skiriamas nepriklausomai nuo to, kelinta doze ar kokio amžiaus žmogus bus paskiepytas.

Dėl Lietuvoje sparčiai plintančios COVID-19 omikron atmainos Kalėjimų departamentas stabdo nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos įstaigų viduje, trumpalaikes išvykas į namus.  Tokį sprendimą priėmė Kalėjimų departamento Ekstremalių situacijų Operacijų centras. „Trumpalaikės išvykos buvo suteikiamos išimtinais atvejais. Kadangi tai būna susibūrimų vietos, nuspręsta iki kovo 1 dienos jas apriboti“, – BNS trečiadienį sakė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.

Lietuvoje išplito COVID-19 omikron potipis, kuris, manoma, gali būti užkrečiamesnis, nei pirminis atmainos variantas, sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) medicinos genetikas Lukas Žemaitis. Anot jo, Lietuvoje labiausiai iš kelių naujai nustatytų omikron potipių išplito BA.1.1 versija, tačiau kol kas nėra duomenų, ar ši bei kitos omikron atmainos variacijos lemia sunkesnę ligos eigą.  „Lietuvoje iš sekoskaitos matyti, kad vyrauja BA.

Prancūzija pranešė, kad jau šią savaitę pradės platinti farmacijos bendrovės „Pfizer“ vaistus nuo koronaviruso – pirmąjį 27 ES valstybėse patvirtintą geriamą preparatą COVID-19 gydyti. Pagal dienos užsikrėtimų skaičių, tenkančių vienam gyventojui, šalis yra viena pirmaujančių pasaulyje, tačiau kritinių hospitalizacijos atvejų mažėja. Todėl Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pradėjo laisvinti suvaržymus, kurie buvo įvesti kilus omikron atmainos sukeltai užsikrėtimų bangai.

Vyriausybė stabdo galimybių paso galiojimą: jo nebereikės rodyti parduotuvėse, kavinėse ar renginiuose jau nuo šeštadienio. Verslininkai ir džiūgauja, ir pyksta – esą per visą galiojimo laikotarpį galimybių pasas didelės naudos nedavė – supriešino visuomenę ir sumažino pirkėjų srautus. Premjerė Šimonytė atšauna – esą tai buvo sėkmingas projektas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad jį nudžiugino Vilniaus apygardos teismo sprendimas greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje. Teismas trečiadienį skyrė 20 tūkst.

Koronavirusu užsikrečiant vis daugiau gyventojų, užkrato neišvengia ir medikai. Ligoninės ir poliklinikos skaičiuoja, kad šiuo metu COVID-19 serga dešimtys jų darbuotojų. Nors skaičius iš šalies ir atrodo nedidelis, ligoninių vadovai situaciją sako stebintys su nerimu. Net ir vienas iškritęs darbuotojas apsunkina įstaigų darbą. Be to, bijoma, kad užsikrėtimų ligoninėse tik daugės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatomi 10 336 užsikrėtimai koronavirusu.

Atšaukiamas ne tik galimybių pasas ir periodinis darbuotojų testavimas, nuo pirmadienio laikinai stabdomas ir kaupinių tyrimus atlikimas moksleiviams. Jie keičiami savikontrolės testais. Kaip nurodė ministras Arūnas Dulkys, taip nuspręsta dėl didelės laboratorijų apkrovos. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad prioritetas dabar teikiamas simptominiam testavimui.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad galimybių paso atsisakymas gali būti laikinas ir šis dokumentas gali būti sugrąžintas, jei epidemiologinė situacija to pareikalaus. Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių pasas Lietuvoje bus laikinai sustabdomas nuo vasario 5 dienos. „Kokiam laikotarpiui, pasakyti negaliu, džiaugčiausi, jeigu visam laikui. Bet priklausys nuo to, kaip susiklostys epidemiologinė situacija.

Lietuvoje bus pripažįstama Indijoje gaminama britų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 „Covishield“ bei Europos vaistų agentūros registruotas kompanijos „Novavax“ preparatas „Nuvaxovid“. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, „Covishield“ vakciną patvirtinusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „PSO yra paskelbusi dokumentą, kad „Covishield“ ir „Vaxzevria“ vakcinos yra visiškai ekvivalentiškos, išskyrus tam tikrus gamybos etapus ir pavadinimą, tai nuspręsta pripažinti „Cov...

Nuo šiandien gyventojai mobiliuose punktuose galės išsitirti ir greitaisiais antigeno testais. Tai padaryta reaguojant į didelį sergamumo didėjimą ir ženkliai išaugusius besitestuojančiųjų srautus mobiliuose punktuose, rašoma pranešime spaudai. Šis testavimo būdas ne tik leis operatyviai gauti atsakymą dėl COVID-19, bet ir sumažins darbo krūvį tyrimus atliekančioms laboratorijoms.

Keičiasi tvarka dėl privalomo periodinio tam tikrų sričių darbuotojų testavimosi dėl COVID-19. Nuo šiol testuotis reikės tik kritinių institucinių atstovams, kuriems yra numatytas atskiras algoritmas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tam, kad būtų atsisakyta periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso.

Vyriausybė apsisprendė, kad nuo šeštadienio Lietuvoje nebegalios galimybių pasas. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai. Taip pat nuspręsta naikinti prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl COVID-19. Sveikatos apsaugos ministerija atsisakyti galimybių paso Vyriausybei pasiūlė pastebint, kad omikron atmaina užsikrečia ir imunitetą turintys gyventojai. Vis dėlto ministerija neatmetė, kad galimybių pasas, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, galėtų būti grąžintas ateityje.

Vyriausybei planuojant atsisakyti nuolatinio darbuotojų testavimo, vieni verslo atstovai sako, kad ši priemonė jau prarado prasmę, tuo metu kiti teigia, kad atsisakant galimybių paso toks testavimas galėtų išlikti.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina tokius Vyriausybės planus. Anot jo, periodinis darbuotojų testavimas, kaip ir galimybių pasas – praėjusio etapo pandemijos valdymo priemonės.

Praėjusią parą nustatyti 12 tūkst. 278 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, sergamumo rekordai kelias dienas iš eilės fiksuoti ir praėjusią savaitę. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 pilnai paskiepyti buvo du. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1377 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 82 iš jų – reanimacijoje.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso. Toks siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu numatytas Vyriausybės nutarimo projekte.