Komentarai ir analizė

Įsivaizduokite sceną: esate sporto salėje, apsupti raumeningų atletų. Jūsų akys nukreiptos į pakeltą 300 kg štangą, po kuria reikia atsigulti ir pasistengti tik išlaikyti – ir tu čempionas. Jūs gyvenime nesate kėlę 20 kg, bet šiandien, impulso pagauti, nusprendėte, kad pats metas išbandyti. Pajudinote… ir jus ji prispaudė amžiams. Šis momentas, tarsi gyvenimo loterijos bilietas, kur tikėjotės, kad jis atneš laimę, bet neįvertinote tikrosios šio laimėjimo svorio reikšmės.

Minėdami antrąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines, Vakarai turėtų konfiskuoti Rusijos centrinio banko 350 mlrd. dolerių užsienio aktyvų. Tai turėtų didžiulę simbolinę ir praktinę naudą, nes pakeltų Ukrainos kovinę dvasią, pademonstruotų vienybę, nubaustų Rusiją ir papildytų sparčiai tuštėjantį Kyjivo iždą. Vienas iš argumentų prieš tokį žingsnį yra tas, kad tarptautinė finansų sistema priklauso nuo pasitikėjimo. Ji neturėtų priklausyti nuo politinių užgaidų.

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai traukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.

Artėjantis referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra galimybė užbaigti savo piliečių atstūmimą. Referendumo kartelė kaip visada – drastiškai aukšta.

Šiandien skelbiamas tekstas, kurį ilgai atidėliojau, ir kuris ilgą laiką buvo nepabaigtas. Tai yra tekstas, kuris, nors ir ilgai atidėliotas, visada užėmė ypatingą vietą mano mintyse. Jis laukė tinkamo momento, kada galiausiai būtų imtas ir tinkamai papildytas bei ištobulintas. Tačiau šią savaitę nusprendžiau, kad pakanka delsti, ir štai jis čia… Ši tikra istorija įvyko 2022 m. vasarą Kaune. Ir tekstą parašiau tuo metu, tik tada dar nežinojau, kaip jį pavadinti.

Kai praėjusią savaitę kartu su tūkstančiais lietuvių apsnigtame Vilniuje sveikinau Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jo kelionės po Baltijos šalis pirmojoje stotelėje, ore tvyrojo nebylus klausimas: ar mes būsime kiti? Kontrastas tarp gražiai papuoštų, ramių Lietuvos sostinės gatvių ir nuniokotų miestų ir miestelių, į kuriuos grįš Ukrainos delegacija, buvo ryškus. Dėl Ukrainos padėties Baltijos šalyse, kurios per savo istoriją patyrė panašių kančių, labai išgyvenama.

Lygiai prieš metus naujienų portalas „Politico“ pavadino Suvalkų koridorių, pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, pačia pavojingiausia vieta žemėje. Norėdami išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, neturime kito pasirinkimo, kaip tik užtikrinti, kad Suvalkų koridorius taptų ne pavojingiausia, o saugiausia vieta žemėje.

Pasiekėme naują civilizacijos etapą – socialinių tinklų teismų erą, kurioje kiekvienas, turintis prieigą prie interneto, gali tapti teisėju, prokuroru ar bent jau neprašytu pseudo liudytoju. Šiame kontekste klaviatūra ir vaizdo kamera tampa galingiausiais ginklais, o išlikęs populiarus požiūris: „Mano kaimynė matė, vadinasi, žinau!“ kelia klausimą apie objektyvią tikrovę ir patikimumą šiose situacijose.

Sakoma, kad įvairios mokesčių lengvatos yra populizmas. Ar tikrai? Jei taip manytume, populistėmis turėtume apšaukti daugelį ES šalių. Panašu, jog užtenka tapti TS-LKD nariu ir išgaruoja visas iki tol buvęs “socialinis jautrumas“. O tapus premjerės patarėju galima pradėti svaidytis tokiais terminais, kaip „socialinis popsas“. Kalbu apie Raimondą Kuodį, kuris iki tapimo valdančiųjų atstovu labai rūpinosi ir medikų darbo užmokesčio didinimu, ir laimės ekonomikos propagavimu ir pan.

VETO teisė – labai galingas ginklas tiek sprendžiant kontraversiškus politinius klausimus Lietuvoje, tiek ryžtingus Europos viršūnių sumanymus. Labai dažnai veto teisė – tarsi slapta viltis užkardyti kažką, kas gali įtraukti į labai gilų liūną. Kita vertus, situacija tokia, kad šiuo „stebuklinguoju“ veto jau kurį laiką manipuliuojama, taip silpninant visą Europos Sąjungą ir niekiniais paverčiant bendrus 27 valstybių atstovų priimtus gyvybiškai svarbius sprendimus.

Priežastis, kodėl reikia vadovauti išmintingai yra paprasta – jūs juk nenorite būti nekenčiamas. Išmintingas vadovavimas prasideda nuo savo komandos pažinimo. Galite samdyti koučerius visai komandai arba tiesiog pats pradėti studijuoti senąją išmintį, kad geriau suprastumėte save ir savo komandos žmones. Šeimininko pozicijoje juk esate atsakingi už visą organizaciją, ir jūsų sprendimai turi ilgalaikį poveikį.

Spartus technologinis progresas, dinamiška vartotojų elgsena ir vis atsinaujinantys algoritmai – ko gero, būtų sunku rasti sritį, besikeičiančią taip greitai, kaip skaitmeninė rinkodara. Kokios ryškiausios tendencijos mūsų laukia 2024-aisiais? Kaip pastebėti ir pasinaudoti šiais pokyčiais? Pasak ekspertų, šiemet toliau augs dirbtinio intelekto svarba, kita vertus, auditorijoms vis labiau aktualus darysis tikras, organiškas turinys ir bendrumo jausmas.

Svarstymai apie tai, kas yra „normalu“, yra visuotinai žmogiški ir labai svarbūs. Kiekvienas iš mūsų kartais susimąsto, ar atitinkame tam tikrus visuomenės nustatytus standartus ir šių dienų normas. Svarbu atsiminti, kad net psichologijoje vadinamasis „normalumas“ yra labai subjektyvus terminas, ir tai, kas viename krašte laikoma normaliu, kitoje klimato zonoje gali atrodyti visai kitaip. Absoliučios psichologijos nėra, yra tik skirtingų šalių išmintys.

Kai Rusija urzgia, mažesnės šalys dreba. Bent jau to tikisi Kremlius. Tačiau kai rusų ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polanskis išsikvietė Čekijos nuolatinį atstovą į skubų Saugumo Tarybos susitikimą, kad pasiskųstų dėl tariamo čekų gamybos raketų paleidimo įrenginių panaudojimo Ukrainai atakuojant Rusijos Belgorodo miestą, Prahos reakcija buvo tiesmuka. „Atsisakome būti kur nors išsikviečiami Rusijos. Čekija netarnaus melu apnuodytai agresorės propagandai.

Ar esate kada pagalvoję, kodėl žodis „pažeminimas“ įkrautas tokiu stipriu emociniu svoriu? Kas mus verčia vartoti šį terminą, ir kaip jis susijęs su priešingybėmis – aukštinimu ir žeminimu? Svarstymas apie žodžio „pažemintas“ prasmę, atveria diskusiją apie hierarchiją – visuotinę ir amžiną žmogaus sąlygą. Pažeminimas ir paaukštinimas tampa reikšmingi tiems, kurių mąstymas yra stipriai hierarchinis.

  Graikų kalboje „Charizma“ (χάρισμα – khárisma) reiškia ypatingą Dievo malonę, dovaną, kurią, atrodo, mes visi, būdami dievo kūriniai, esame gavę. Tai dovana, kurią mes galime tobulinti – šlifuoti kaip deimantą, kad jis taptų briliantu, spindinčiu ryškiau nei bet koks kitas akmuo. Bet jeigu manote, kad dar negavote šios graikiškos dovanos, nenusiminkite! Jūs ją turite. Tik reikia pasikapstyti giliau. Charizma – tai unikalus reiškinys.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Nors žemė nėra plokščia, atrodo, kad žmonių pasaulis plokštėja ir siaurėja. Ši tendencija kelia nerimą, nes atspindi mūsų gebėjimų ribotumą. Taigi, leiskite pasidalinti įžvalgomis apie keturis skirtingus mąstymo būdus: plokščiąjį, erdvinį, sferinį ir linijinį. Šie mąstymo būdai yra kaip įvairiapusė prizmė, kurią reikia suprasti ir įvertinti tinkamai. Plokščiasis mąstymas yra ganėtinai paprastas, be gilių perspektyvų.

Prieš didžiąsias metų šventes Lietuvą supurtė išties neeilinė nelaimė – policijos pareigūnas nušovė agresyvią, galimai psichine liga sirgusią moterį. Ir prasidėjo visuomenėje sujudimas. Vėl visi suskilo į dvi puses – vieni piktinasi pareigūnų veiksmais, kiti pareigūnus užstoja. O supratimo ir atjautos, panašu, realiai trūksta abiem pusėms. Vilniaus rajonas, vidurys dienos. Agresyvi moteris blaškosi po namus šaukdama, kad ją apsupo „netikri“ policininkai ir nori ją nužudyti.

Stasio Lozoraičio ištarti žodžiai „Saugokite sienas” šiais laikais skamba kaip kertinis politinio testamento įpareigojimas, kurio įgyvendinimui negalime tausoti nei jėgų, nei laiko. Ypač tada, kai už kelių šimtų kilometrų nuo mūsų sienos beveik dešimtmetis vyksta karas dėl Ukrainos teisės būti laisva, demokratiška, europietiška šalimi, o pastaruosius dvejus metus šio karo realybė peržengė net pesimistų vaizduotės ribas.

Vakarų pažadai dėl pagalbos Ukrainai atrodė nuoširdūs, bet iš tikro buvo tušti, sako Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edward Lucas. Nuo: ES, NATO, Vakarų vyriausybių Kam: ukrainiečiams ir jų lyderiams Data: 2022-ųjų vasara Brangūs ukrainiečiai, Mums labai malonu girdėti, kad sugebėjote atlaikyti pirmąją Rusijos plataus masto invazijos dalį. Dabar mes džiaugiamės jūsų didvyriškumu ir norime būti jūsų draugais. Dėl to jaučiamės drąsūs, žavūs ir svarbūs.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą. Ką naudinga žinoti norint jaustis geriau, būti sveikesniam, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja Vilniaus Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir kineziterapeutė Kristina Jackūnė.

Kibernetinio saugumo ekspertai ilgai skambino pavojaus varpais dėl privatumo skaitmeninėje erdvėje ir didžiulių kiekių mūsų duomenų, kuriuos kaupia bei trečiosioms šalims perduoda socialiniai tinklai. Vis dėlto, dažnas į savo duomenų apsaugą buvo linkęs žiūrėti pro pirštus. Viskas pasikeitė 2018 metais, kai pasaulį sudrebino „Cambridge Analytica“ skandalas, privertęs suvokti tikrąjį problemos mastą.

Jeigu skaitote tekstą, vadinasi, Jums pavyko ištrūkti iš rutinos gniaužtų. Puiku! O dabar pakalbėkime apie Rojų. Visi svajoja apie Rojų, nes pragaras nevilioja! Atskleisiu Jums paslaptį – tokio dalyko kaip Rojus nėra. Tiksliau tariant, jeigu jis ir atsiranda, tai neilgam. Nes nėra tokio Rojaus, kurio žmogus nesunaikintų arba kuris nesunaikintų žmogaus. Esame patys kalti, tiksliau kalta daugumos mūsų prigimtis. Na, ir ačiū Dievui.

Planuodami šeimos pagausėjimą pradedame ieškoti įvairios su tuo susijusios informacijos apie nėštumą, gimdymą bei vaiko auginimą. Ne mažiau svarbi tema, kuria reikėtų pasidomėti – šeimos biudžetas. Akivaizdu, kad šeima padidės, o pajamos – nebūtinai. Tai reiškia, kad labai svarbu apgalvoti, kur teks taupyti, o kokios išlaidos prisidės.

Praėjusiais metais persistengiau. Tad šiais metais ruošiantis šventėms tikrai pataupysiu ir išlaidausiu protingiau. Tikėtina, jog tai yra situacija bent kartą gyvenime palietusi daugelį iš Jūsų. Pradedant nuo „Juodojo penktadienio”, baigiant paskutinės minutės išpardavimais.

Kiekvienam savo greitis ir savas gyvenimo tempas. Tačiau ar esate kada susimąstę, kokiu greičiu „važiuojate“ per gyvenimą? O ar pastebite, kad grįžti prie lėto gyvenimo tempo itin sunku? Sunku ne tik dėl pernelyg stipriai spaudžiamo greičio pedalo, bet ir dėl išsivysčiusios priklausomybės nuo adrenalino ir dopamino. Užuot išvažiavę iš greitkelio, kad aplankytume įvairius miestus, skuodžiame toliau.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio punkto Saloje į paskutinį dar veikiantį Lotoje Tolimojoje Šiaurėje, netoli Murmansko. Vaizdai – širdį veriantys: nevilties apimti žmonės iš Somalio, Irako bei Sirijos stoviniuoja stingdant šalčiui vos keli šimtai metrų nuo vienos saugiausių ir geriausiai valdomų šalių pasaulyje.

Spalio pabaigoje pradėjo cirkuliuoti gandai esą mirė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jo siela iškeliavo pas šeimininką kažkur tikrai ne į aukštesniuosius pasaulius, o kūnas nugulė maisto produktų šaldytuve kuris yra jo, Putino, viloje kažkur Valdajuje. Šalia jūros produktų, vištienos ir kažko tokio, reikia manyti. Skeptikai kaip visuomet panašiais atvejais yra skeptiški, bet astrologiškai žvelgiant – pats laikas. Išsikraustyti. Jei ne spalio pabaigoje, tai pačiu artimiausiu metu.

„Visada tikėjau stebuklais“, – tokiais žodžiais savo rinkėjams dėkojo ką tik rinkimus laimėjusios partijos lyderis Skottas Morrisonas. Liberalų partijos pergalė 2019 metų Australijos nacionaliniuose rinkimuose tikrai panaši į stebuklą – Leiboristų triumfą rinkėjų apklausos prognozavo ištisus dvejus metus, jokių staigmenų nesitikėjo ir apžvalgininkai.

Lietuvos saugumo koncepcija sukurta ir remiasi kelių iki šiol iš esmės nepajudintų tikėjimų pagrindu. Pirmasis, kad tarptautine teise grįsta tvarka neturėtų būti sugriauta. Keletą kartų šis tikėjimas jau buvo išmėgintas – Rusijos karas prieš Sakartvelą 2008-aisiais ir prieš Ukrainą 2014-aisiais uždavė klausimą, ar tikrai, tačiau nesupurtytas. Antras tikėjimas, kad teise grįsta tvarka, jei pažeidžiama, bus ginama.

Kas yra žodis? Klausimas paprastas, bet ar tikrai? Apie tai šįkart ir pakalbėsiu, nes žodžiai mus lydėjo, lydi ir visada lydės. Tema svarbi ir dėl to, kad žmonės nesusikalba, nors kalba ta pačia kalba, o blogiausia – nesusikalba net patys su savimi. Kadangi tema itin plati, parašysiu apie tai ir vėlesniuose tekstuose.

Visi turbūt pamename Ezopo pasakėčią apie skruzdėlę ir žiogelį. Kai šis užuot kaip skruzdėlė ruošęs maisto atsargas žiemai muzikavo ir muzikavo visą vasarą. Skruzdėlė pažiūrėdavo į žiogą ir palinguodavo galvą: – Dirbti reikia, o ne linksmintis. Aš ruošiu maisto atsargas žiemai. – Dar ko! – nusijuokdavo žiogas. – Sek mano pavyzdžiu. Aš groju, dainuoju ir taip leidžiu laiką. – Na, na! – sumurmėdavo skruzdėlė ir pasiėmusi nešulius nueidavo savo keliu.

„Ieškome patyrusio politiko vadovauti sėkmingiausiam istorijoje kariniam aljansui. Kreipkitės adresu Leopoldo III-iojo bulvaras, B-1110 Harenas, Briuselis, Belgija. NATO – lygių galimybių darbdavys, nors kai kurios šalys lygesnės už kitas.“ Šis darbo skelbimas gali būti išgalvotas (nemaža dalimi todėl, kad paskutinis punktas yra teisingas). Tačiau konkursas dėl kito NATO generalinio sekretoriaus jau vyksta.

Vizualinio identiteto pokytis yra svarbus ir atsakingas žingsnis. Kintanti konkurencinė aplinka, noras atnaujinti įvaizdį arba įmonės reputacijos problemos yra dažnos priežastys, dėl kurių logotipo keitimas tampa neišvengiamas. Vis dėlto, būtina turėti omenyje, kad atliktas netinkamai, jis gali pakišti koją net dideliems ir stipriems prekės ženklams, sukelti klientų nepasitikėjimą ar net pyktį, prekės ženklas gali prarasti savo atpažįstamumą.

Ar Jūs – socialinių tinklų dinozauras? Pasaulis jau pasikeitė negrįžtamai. Dabar už vieną eilutę teksto – tūkstančiai eurų. Sutiksite su tuo ar ne, tokia šiandienos realybė socialiniuose tinkluose. Dauguma žmonių „persikraustė“ į socialinius tinklus, ten ieško ne tik draugų, bet ir prekių, paslaugų. Stebint jų pasirinkimus yra akivaizdu, kad turėti vien elektroninę parduotuvę ar „pliką“ veiklos puslapį = neturėti nieko.

Savarankiškas darbas yra tarsi galingas magnetas – traukia vis daugiau šalies gyventojų. Prieš keletą mėnesių VMI skaičiavo, kad individualios veiklos vykdytojų nors vienai dienai šalyje buvo daugiau nei 200 tūkst., o tai yra maždaug 7-8 proc. visos šalies gyventojų. Žmonės nusprendžia išeiti iš samdomo darbo ir pradėti dirbti savarankiškai, kadangi nori turėti laisvę planuoti savo laiką savarankiškai ir išreikšti savo idėjas nepriklausomai nuo darbdavio pozicijos.

Jau nebekartosiu ne vieną kartą minėtų argumentų, kodėl dabartinės sveikatos centrų steigimo „reforma“ yra grįžimas į sovietmetį ir kokias rizikas tai kelia šeimos medicinai bei kokią lėšų švaistymo riziką užprogramuoja. Šį kartą apie kitus aspektus.  Pirmiausia, kad suprastume problemą, turime sutarti, kad visi Lietuvoje gyvenantys pacientai turi tas pačias Konstitucijos jiems garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą.

Vienu taikliu raketos smūgiu į šipulius sumaltas karinis rusų aerouostas Berdianske atrodo labai įspūdingai, bet kol kas nepanašu, kad tai pakeistų kažką iš esmės. Ukraina įstrigo. Maža to, dar ir su visa virtine politinių draugų sugebėjo susipykti. Kaip sakoma, kai nesiseka, tai nesiseka. Kodėl nesiseka, kodėl toks kliūčių ruožas, paaiškinimas yra, bet pirma reikia pasakyti porą žodžių apie vieną šiuolaikinės Ukrainos respublikos horoskopą.

Artėja viena didžiausių marketingo „švenčių“ – juodasis penktadienis. Dažnas socialinių tinklų vartotojas ir taip yra pavargęs nuo kasdien matomų reklamų. Vis dėlto, artėjant šiai dienai, potencialūs klientai bus dar intensyviau viliojami įvairiausiais pasiūlymais.

Šiandien, kai vieni kitų gyvenimus matome net asmeniškai nebendraudami, įsigyti ,,heiterių“ (angl. hate – žmogus, kuris tavęs nemėgsta ir kritikuoja) yra lengviau nei lengva. Įžeidinėjimų ir ,,šmaikščių pašaipų“ kasdienybėje kiekis yra toks milžiniškas, kad puolamiems jau trūko kantrybė.

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Ką gali nuveikti milijoną gyventojų turinti šalis, kad sukeltų baimę priešams, sujaudintų sąjungininkų širdis, sustiprintų transatlantinį aljansą ir parodytų drąsą bei vaizduotę? Atsakymas į šį klausimą bus pateiktas trečiadienį Taline vyksiančiame seminare, kurį rengia Tarptautinis gynybos studijų centras, pagrindinė Estijos analitinė grupė.

Šiandien būdų išgydyti sunkias ligas – daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau ne visas gyvybes gelbstintis gydymas yra kompensuojamas Lietuvoje. Nors pagal sveikatos apsaugos sektoriuje vienam žmogui skiriamas lėšas lenkiame Latviją, Estiją ir Lenkiją, pagal inovatyvių vaistų prieinamumo rodiklius esame Europos sąrašo dugne. Sprendimai, kaip iš ten pakilti – gerai žinomi ir veikiantys kitose valstybėse.

Iki šiol gajus stereotipas, kad moterys vidutiniškai per dieną pasako daugiau žodžių negu vyrai. Jeigu tai būtų tiesa, tai galėtų paaiškinti, kodėl vyrų, kurie su vaikais niekada nesikalba apie pinigus, yra tris kartus daugiau negu moterų. Tačiau JAV mokslininkai, dar prieš dešimtmetį ištyrę kasdienius žmonių kalbėjimo įpročius, nustatė, kad vyrų ir moterų žodžių srautai tokie pat.

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja. Galėtume sakyti, kad oficialiai taupymo diena kaip simbolis nustos būti reikalingas tuomet, kai nepajudinamą taupymo įgūdį bei santaupų turės visi be išimties gyventojai.

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.