Komentarai ir analizė

Rusijos plataus masto karo sukelta geopolitinė krizė 2022 metais sugrąžino dėmesį ES plėtrai ir ypač Ukrainos narystės ES perspektyvoms. Praėjus kelioms dienoms po Rusijos puolimo Ukrainos prezidentas pateikė oficialų šalies prašymą tapti ES nare. Reaguodama į jį Europos Komisija pasiūlė suteikti jai ir Moldovai kandidačių tapti ES narėmis statusą, o tam netrukus pritarė ES valstybės narės.

Finansų ministerija pasiūlė 2025–2027 metais akcizus visoms alkoholinių gėrimų grupėms didinti kasmet po maždaug 10 proc. Tačiau kažkodėl tai negalioja etilo alkoholui. Ministerija patiems stipriausiems alkoholiniams gėrimams – etilo alkoholio grupei, akcizą siūlo kelti perpus mažiau – tik po 5 procentus kasmet. Kadangi toks pasiūlymas akivaizdžiai prasilenkia su atsakingo vartojimo politika, su juo kategoriškai nesutinkame.

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos mūsų šaliai įtakos neturės, nes prekybiniai ir verslo santykiai su A. Lukašenkos režimu yra praktiškai nutraukti. „Iš esmės Lietuvai tai neturės jokio įtakos dėl to, kad prekybiniai ir verslo santykiai su šia režimo šalimi yra praktiškai nutraukti. Bendrai ekonomikai įtakos neturės, sektoriams irgi neturės.

Atmintis ir jos klaidos – tai mūsų gyvenimo siužetų rašytoja, kuri kartais mums primena seną gerą filmą, o kartais – prastai surežisuotą spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dėmesio trūkumas. Kas gi mes būtume be tų nuostabių akimirkų, kai ieškome raktų, kurie visą laiką buvo mūsų rankoje, ar kai pamirštame vardą, kurį žinome, nuo pat vaikystės? Atrodo, kad kartais mūsų smegenys turi savo nuomonę apie tai, ką verta išsaugoti, o ką – „perjungti“ kaip nuobodų televizijos kanalą.

Drąsūs, savimi pasitikintys ir tobulėti norintys Z kartos atstovai sparčiai įsitvirtina Lietuvos darbo rinkoje. Tai po 1995 metų gimę jaunuoliai – tikra Nepriklausomybės karta. Ši technologiškai ir socialiai sąmoninga karta keičia darbo rinką, kadangi vis dažniau darbo sąlygas ir atmosferą vertina labiau nei darbo atlygį. Apie tai, ką reikėtų žinoti darbdaviams, norintiems organizacijoje išlaikyti motyvuotus ir aktyvius jaunuosius darbuotojus.

Dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje itin didelis mažesnių būstų pasirinkimas. Jų kainos labiau prieinamos, tad perkant galima gerokai sutaupyti, o pasitelkus keletą gudrybių įrengti taip, kad atrodytų kur kas erdvesni.  Pasak ekspertų, žinant vos kelias taisykles, keliolikos kvadratinių metrų loftą ar tradicinį senos statybos butą galima paversti be galo patogiu gyventi bei keliančiu nuostabą visiems svečiams.

Pasileido laiko matuoklė, kai per kelis metus turėsime uždaryti kailinių gyvūnų verslą. Tai reiškia, kad fermos, kurios buvo kurtos dešimtmečiais, turės užsidaryti. Žmonės, kurie jose dirba, bus atleisti, o gyvūnai sunaikinti kartu veisliniu genofondu, kuris buvo kruopščiai kuriamas. Be visų šių problemų ir reikalaujamų kompensacijų dar reikės nugriauti ir perdirbti fermas, kurios niekam kitam negali būti panaudotos.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus. Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc.

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Pilotiniai eksperimentai Europoje ir kituose žemynuose mums kol kas tik iš šono pavydžiai leidžia stebėti kaip keičiasi visą amžių gyvavusi 5 darbo dienų savaitės samprata ir nenumaldomai artėja trumpesnis, 4 darbo dienų modelis. Šiandien mums, Lietuvoje, 5 darbo dienų savaitė atrodo kaip duotybė. Taip dirbame mes, taip dirbo mūsų tėvai, seneliai. Tikriausiai daugelis nustebs sužinojęs, kad Indijoje ar Meksikoje dauguma darbuotojų iki šiol dirba 6 dienas per savaitę.

Kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras, esu stipriai susirūpinęs neatsakingais ir populistiniais Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės viešais pareiškimais apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius, o Lenkija, karo atveju, Lietuvos negintų.

Nesiliaujanti diskusija apie tai, iš kur imti daugiau pinigų gynybai, turi vieną keistą savybę: kai kurie jos dalyviai įsivaizduoja, kad visuomenė privalo sunešti pinigus ir net neklausti valdžios, kaip ir kodėl tie pinigai bus naudojami. „Dirbkit savo darbą“ Rūpindamiesi savo šalies gynyba, mes rūpinamės ir savo konstitucine santvarka – demokratija. Tačiau minėtas požiūris į pinigų gynybos reikmėms „paėmimą”, vartojant teisėsaugos žodį, su demokratija nieko bendra neturi.

Miestelyje, kuris slėpėsi tarp žaliuojančių kalnų, gyveno du nuomonės formuotojai. Vienas buvo žinomas kaip Protingas – jis buvo logikos ir analitinio mąstymo meistras. Jo namai buvo pilni knygų apie mokslą, matematiką ir filosofiją. Jis tikėjo, kad kiekvieną problemą galima išspręsti naudojant logiką ir matematinius skaičiavimus. Kita vertus, Išmintingas buvo visiška Protingo priešingybė. Jis buvo žmogus, kuris vadovavosi išlavinta intuicija, patirtimi ir gyvenimo išmintimi.

Šią savaitę švenčiame pergalę prieš nesąžiningus elektros tiekėjus: žmonės gali susigrąžinti pinigus iš tiekėjų už nesąžiningai taikytas baudas. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pagaliau ne tik viešai pripažino savo grubią klaidą, bet ir oficialiai paskelbė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai neturėjo teisės iš buitinių elektros vartotojų ir mažų įmonių reikalauti jokių sutarties nutraukimo ar netesybų mokesčių, o surinktas baudas privalo grąžinti.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau 2 metus trunkantis plataus masto karas su Rusija. 31 tūkst. žmonių aukų. Kiek prarado per tą laiką Rusija? Manau, tiksliai niekada nesužinosime, ir Rusijos gyventojai taip pat nesužinos, kiek gi kainuoja šis „pergalingas“ Vladimiro Putino žygis. Kiek Rusija jau metė savo žmonių į kruviną mėsmalę? Per 400 tūkst.

Lietuva iki 2050 m. siekia naudoti 100 proc. atsinaujinančiąją energiją, o šalies prioritetas – mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Kai šalis agresorė pradėjo karą Ukrainoje, susidurta su energetikos krize ir ES šalių šantažu. Tad tapo akivaizdu, kad būtina plėsti Lietuvos nuosavą elektros energijos infrastruktūrą ir skirti dėmesio žaliųjų degalų gamybai.

Kodėl žinant, kad kiekvieno mūsų smegenys yra tokios pat unikalios kaip pirštų atspaudai, mokykloje vis dar diktatoriškai taikomas vienodas mokymo(si) modelis? Tas pats vadovėlis, tos pačios užduotys – visiems. Tai primena bandymą įspausti visų formų pėdas į vienodo dydžio batus ir tikėtis, kad jie tiks visiems. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus mokymosi poreikiai ir gebėjimai skiriasi.

Kaip manote, ar sutartyse gali būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems įstatymams? Atrodytų, klausimas į kurį akimirksniu galėtų atsakyti net pirmokas. Tačiau energetikos ministrui D. Kreiviui, jo vadovaujamai ministerijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) rasti atsakymą į šį klausimą ne tik kad užtruko 3 mėnesius, bet taip pat prireikė ir Europos Komisijos pagalbos. Bet apie viską iš pradžių.

Toliau ieškome sprendimų, kaip greitai ir efektyviai padidinti gynybos finansavimą. Visos verslo organizacijos šiuo klausimu vieningos – didinti reikia, ir kuo greičiau. Tačiau mano akcentas, kad bedidindami turime nepakenti Lietuvos ekonomikai, kurios bene sparčiausiu augimu Europoje džiaugiamės ne vienus metus. Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus. Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd.

Šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kiekviena gyvybės forma atlieka savitą vaidmenį, sukdama gamtos ratą, nesibaigiantį ir amžinai kintantį. Tačiau žmogus – šios ekosistemos dalis, kurios egzistencija visuomet kėlė daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Žmogus – gyvūnas, tačiau vienu metu siekia išsiskirti, lyg būtų kažkas daugiau. Taip prasideda trumpa pažintis su žmogaus esme, išryškinant jo gyvūniškumą, unikalumą bei amžiną konfliktą tarp gamtos ir kultūros.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet? Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų norisi ir išleisti daugiau pinigų, nei būtina.

Pradėjus ar jau vystant individualią veiklą tenka įvertinti, kad su laisve kurti ir valdyti savo laiką atkeliauja didesnė atsakomybė. Dažnai pasineriama į veiklą, jos vystymą, paslaugų kokybės gerinimą, bet finansų valdymo sritis būna neliečiama keletą metų, kol išaušta diena, kai veikla nebegeneruoja užsibrėžtų pajamų.

Daugiafunkcio komplekso statybų projektas – itin kompleksiškas ir sudėtingas, todėl siekiant suteikti kuo daugiau aiškumo apie sostinei ir visai Lietuvai reikšmingą daugiafunkcį kompleksą, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas atsako į 10 svarbiausių klausimų apie projektą, kurio dalis yra ir nacionalinis stadionas.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gyvenimas yra tarsi „gliancinis“ žurnalas, o kiekvienas puslapis – tai diena iš gyvenimo. Čia, paviršutiniškų žmonių karalystėje, gyvenimas tvyro tarp spalvingų, bet trumpalaikių antraščių ir nuolat keičiamų socialinių medijų statusų.

Netylant diskusijoms dėl gynybos finansavimo diskutuojama apie mokesčių didinimą. Daugiausiai dėmesio skiriama ko gero neišvengiamam PVM didinimui, pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui. Tai natūralu, nes valstybės biudžeto pajamos realiai ir yra generuojamos iš šių mokesčių. 2023 metais biudžeto pajamos iš mokesčių pasiskirstė taip: PVM surinkta 5,5 mlrd. eurų arba 35,5 proc. pajamų krepšelio, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis generavo 4,2 mlrd. arba 26,7 proc. pajamų.

Europos Komisija kas mėnesį skelbia įvairių išankstinių ekonominių indikatorių sąrašą. Šie indikatoriai leidžia daryti išvadas apie esamą situaciją ekonomikoje ir jos perspektyvas. Siūlau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė mūsų kaimynės Estijos ekonomika. Estijos, kurią, neslėpsiu, dar visai neseniai laikiau aiškios ir suprantamos mokesčių sistemos pavyzdžiu. Ir ne kartą siūliau jos keliu eiti mūsų politikams, svarstant naujas mokestines reformas.

Įsivaizduokite sceną: esate sporto salėje, apsupti raumeningų atletų. Jūsų akys nukreiptos į pakeltą 300 kg štangą, po kuria reikia atsigulti ir pasistengti tik išlaikyti – ir tu čempionas. Jūs gyvenime nesate kėlę 20 kg, bet šiandien, impulso pagauti, nusprendėte, kad pats metas išbandyti. Pajudinote… ir jus ji prispaudė amžiams. Šis momentas, tarsi gyvenimo loterijos bilietas, kur tikėjotės, kad jis atneš laimę, bet neįvertinote tikrosios šio laimėjimo svorio reikšmės.

Minėdami antrąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines, Vakarai turėtų konfiskuoti Rusijos centrinio banko 350 mlrd. dolerių užsienio aktyvų. Tai turėtų didžiulę simbolinę ir praktinę naudą, nes pakeltų Ukrainos kovinę dvasią, pademonstruotų vienybę, nubaustų Rusiją ir papildytų sparčiai tuštėjantį Kyjivo iždą. Vienas iš argumentų prieš tokį žingsnį yra tas, kad tarptautinė finansų sistema priklauso nuo pasitikėjimo. Ji neturėtų priklausyti nuo politinių užgaidų.

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai traukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.

Artėjantis referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra galimybė užbaigti savo piliečių atstūmimą. Referendumo kartelė kaip visada – drastiškai aukšta.

Šiandien skelbiamas tekstas, kurį ilgai atidėliojau, ir kuris ilgą laiką buvo nepabaigtas. Tai yra tekstas, kuris, nors ir ilgai atidėliotas, visada užėmė ypatingą vietą mano mintyse. Jis laukė tinkamo momento, kada galiausiai būtų imtas ir tinkamai papildytas bei ištobulintas. Tačiau šią savaitę nusprendžiau, kad pakanka delsti, ir štai jis čia… Ši tikra istorija įvyko 2022 m. vasarą Kaune. Ir tekstą parašiau tuo metu, tik tada dar nežinojau, kaip jį pavadinti.

Kai praėjusią savaitę kartu su tūkstančiais lietuvių apsnigtame Vilniuje sveikinau Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jo kelionės po Baltijos šalis pirmojoje stotelėje, ore tvyrojo nebylus klausimas: ar mes būsime kiti? Kontrastas tarp gražiai papuoštų, ramių Lietuvos sostinės gatvių ir nuniokotų miestų ir miestelių, į kuriuos grįš Ukrainos delegacija, buvo ryškus. Dėl Ukrainos padėties Baltijos šalyse, kurios per savo istoriją patyrė panašių kančių, labai išgyvenama.

Lygiai prieš metus naujienų portalas „Politico“ pavadino Suvalkų koridorių, pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, pačia pavojingiausia vieta žemėje. Norėdami išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, neturime kito pasirinkimo, kaip tik užtikrinti, kad Suvalkų koridorius taptų ne pavojingiausia, o saugiausia vieta žemėje.

Pasiekėme naują civilizacijos etapą – socialinių tinklų teismų erą, kurioje kiekvienas, turintis prieigą prie interneto, gali tapti teisėju, prokuroru ar bent jau neprašytu pseudo liudytoju. Šiame kontekste klaviatūra ir vaizdo kamera tampa galingiausiais ginklais, o išlikęs populiarus požiūris: „Mano kaimynė matė, vadinasi, žinau!“ kelia klausimą apie objektyvią tikrovę ir patikimumą šiose situacijose.

Sakoma, kad įvairios mokesčių lengvatos yra populizmas. Ar tikrai? Jei taip manytume, populistėmis turėtume apšaukti daugelį ES šalių. Panašu, jog užtenka tapti TS-LKD nariu ir išgaruoja visas iki tol buvęs “socialinis jautrumas“. O tapus premjerės patarėju galima pradėti svaidytis tokiais terminais, kaip „socialinis popsas“. Kalbu apie Raimondą Kuodį, kuris iki tapimo valdančiųjų atstovu labai rūpinosi ir medikų darbo užmokesčio didinimu, ir laimės ekonomikos propagavimu ir pan.

VETO teisė – labai galingas ginklas tiek sprendžiant kontraversiškus politinius klausimus Lietuvoje, tiek ryžtingus Europos viršūnių sumanymus. Labai dažnai veto teisė – tarsi slapta viltis užkardyti kažką, kas gali įtraukti į labai gilų liūną. Kita vertus, situacija tokia, kad šiuo „stebuklinguoju“ veto jau kurį laiką manipuliuojama, taip silpninant visą Europos Sąjungą ir niekiniais paverčiant bendrus 27 valstybių atstovų priimtus gyvybiškai svarbius sprendimus.

Priežastis, kodėl reikia vadovauti išmintingai yra paprasta – jūs juk nenorite būti nekenčiamas. Išmintingas vadovavimas prasideda nuo savo komandos pažinimo. Galite samdyti koučerius visai komandai arba tiesiog pats pradėti studijuoti senąją išmintį, kad geriau suprastumėte save ir savo komandos žmones. Šeimininko pozicijoje juk esate atsakingi už visą organizaciją, ir jūsų sprendimai turi ilgalaikį poveikį.

Spartus technologinis progresas, dinamiška vartotojų elgsena ir vis atsinaujinantys algoritmai – ko gero, būtų sunku rasti sritį, besikeičiančią taip greitai, kaip skaitmeninė rinkodara. Kokios ryškiausios tendencijos mūsų laukia 2024-aisiais? Kaip pastebėti ir pasinaudoti šiais pokyčiais? Pasak ekspertų, šiemet toliau augs dirbtinio intelekto svarba, kita vertus, auditorijoms vis labiau aktualus darysis tikras, organiškas turinys ir bendrumo jausmas.

Svarstymai apie tai, kas yra „normalu“, yra visuotinai žmogiški ir labai svarbūs. Kiekvienas iš mūsų kartais susimąsto, ar atitinkame tam tikrus visuomenės nustatytus standartus ir šių dienų normas. Svarbu atsiminti, kad net psichologijoje vadinamasis „normalumas“ yra labai subjektyvus terminas, ir tai, kas viename krašte laikoma normaliu, kitoje klimato zonoje gali atrodyti visai kitaip. Absoliučios psichologijos nėra, yra tik skirtingų šalių išmintys.

Kai Rusija urzgia, mažesnės šalys dreba. Bent jau to tikisi Kremlius. Tačiau kai rusų ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polanskis išsikvietė Čekijos nuolatinį atstovą į skubų Saugumo Tarybos susitikimą, kad pasiskųstų dėl tariamo čekų gamybos raketų paleidimo įrenginių panaudojimo Ukrainai atakuojant Rusijos Belgorodo miestą, Prahos reakcija buvo tiesmuka. „Atsisakome būti kur nors išsikviečiami Rusijos. Čekija netarnaus melu apnuodytai agresorės propagandai.

Ar esate kada pagalvoję, kodėl žodis „pažeminimas“ įkrautas tokiu stipriu emociniu svoriu? Kas mus verčia vartoti šį terminą, ir kaip jis susijęs su priešingybėmis – aukštinimu ir žeminimu? Svarstymas apie žodžio „pažemintas“ prasmę, atveria diskusiją apie hierarchiją – visuotinę ir amžiną žmogaus sąlygą. Pažeminimas ir paaukštinimas tampa reikšmingi tiems, kurių mąstymas yra stipriai hierarchinis.

  Graikų kalboje „Charizma“ (χάρισμα – khárisma) reiškia ypatingą Dievo malonę, dovaną, kurią, atrodo, mes visi, būdami dievo kūriniai, esame gavę. Tai dovana, kurią mes galime tobulinti – šlifuoti kaip deimantą, kad jis taptų briliantu, spindinčiu ryškiau nei bet koks kitas akmuo. Bet jeigu manote, kad dar negavote šios graikiškos dovanos, nenusiminkite! Jūs ją turite. Tik reikia pasikapstyti giliau. Charizma – tai unikalus reiškinys.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Nors žemė nėra plokščia, atrodo, kad žmonių pasaulis plokštėja ir siaurėja. Ši tendencija kelia nerimą, nes atspindi mūsų gebėjimų ribotumą. Taigi, leiskite pasidalinti įžvalgomis apie keturis skirtingus mąstymo būdus: plokščiąjį, erdvinį, sferinį ir linijinį. Šie mąstymo būdai yra kaip įvairiapusė prizmė, kurią reikia suprasti ir įvertinti tinkamai. Plokščiasis mąstymas yra ganėtinai paprastas, be gilių perspektyvų.

Prieš didžiąsias metų šventes Lietuvą supurtė išties neeilinė nelaimė – policijos pareigūnas nušovė agresyvią, galimai psichine liga sirgusią moterį. Ir prasidėjo visuomenėje sujudimas. Vėl visi suskilo į dvi puses – vieni piktinasi pareigūnų veiksmais, kiti pareigūnus užstoja. O supratimo ir atjautos, panašu, realiai trūksta abiem pusėms. Vilniaus rajonas, vidurys dienos. Agresyvi moteris blaškosi po namus šaukdama, kad ją apsupo „netikri“ policininkai ir nori ją nužudyti.

Stasio Lozoraičio ištarti žodžiai „Saugokite sienas” šiais laikais skamba kaip kertinis politinio testamento įpareigojimas, kurio įgyvendinimui negalime tausoti nei jėgų, nei laiko. Ypač tada, kai už kelių šimtų kilometrų nuo mūsų sienos beveik dešimtmetis vyksta karas dėl Ukrainos teisės būti laisva, demokratiška, europietiška šalimi, o pastaruosius dvejus metus šio karo realybė peržengė net pesimistų vaizduotės ribas.

Vakarų pažadai dėl pagalbos Ukrainai atrodė nuoširdūs, bet iš tikro buvo tušti, sako Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edward Lucas. Nuo: ES, NATO, Vakarų vyriausybių Kam: ukrainiečiams ir jų lyderiams Data: 2022-ųjų vasara Brangūs ukrainiečiai, Mums labai malonu girdėti, kad sugebėjote atlaikyti pirmąją Rusijos plataus masto invazijos dalį. Dabar mes džiaugiamės jūsų didvyriškumu ir norime būti jūsų draugais. Dėl to jaučiamės drąsūs, žavūs ir svarbūs.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą. Ką naudinga žinoti norint jaustis geriau, būti sveikesniam, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja Vilniaus Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir kineziterapeutė Kristina Jackūnė.