Europos Parlamento rinkimai 2024 m.

Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečiai, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Komisijos duomenimis, balsuoti Lietuvoje teise pasinaudojo 228 Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Iš viso tokią teisę turėjo 7060 asmenų. Anot VRK, Lietuvos atstovus į EP rinko 53 Vokietijos, 46 Lenkijos, 22 Latvijos piliečiai, 18 prancūzų, 17 italų ir 11 olandų.

Sekmadienį pasibaigę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiuntė ne vieną reikšmingą signalą, mano Lietuvos politinių partijų lyderiai. Naujienų agentūros ELTA surengtoje diskusijoje EP rinkimams aptarti politikai tvirtino jau dabar matą, kurioms politinėms jėgoms nepavyks nieko reikšmingo pasiekti Seimo rinkimuose. Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvykusius EP rinkimus mato kaip indikaciją socialdemokratams.

„Valstiečiui“ Aurelijui Verygai išvykus dirbti į Europos Parlamentą liksianti laisva vieta Lietuvos Seime nevilioja politikų ją užimti dėl itin trumpo laiko iki kadencijos pabaigos. „Kiek beliko šitam Seimui dirbti? Praktiškai iki lapkričio. Rugsėjo 10 dieną prasideda (rudens) sesija, priesaikos priėmimas. Dviem mėnesiams. Keistai atrodyčiau. Šiandien esu tarybos narys, komitetui vadovauju, kai kuriose organizacijose esu, valdybose. Dėl dviejų mėnesių visko atsisakyti.

Paaiškėjo Europos Parlamento rinkimų rezultatai – jau žinome, kas gi yra 11 parlamentarų, kuriems rinkėjai atidavė pasitikėjimą. Aiškėja ir tai, jog ne visi iš jų sklandžiai kalba anglų kalba, o kai kuriuos politikus šis klausimas erzina. Informaciją apie mokamas kalbas kiekvienas kandidatas privalo nurodyti VRK anketoje. Nors Europos Parlamento atstovams nėra būtina mokėti anglų kalbą, anksčiau prastai angliškai kalbantys lietuvių politikai neretai susilaukdavo pašaipų.

Mandatą Europos Parlamente iškovojęs, iš Seimo išmestas Petras Gražulis pirmadienio rytą dar negalėjo patikėti savo sėkme, bet jau buvo sukaupęs pakankamai jėgų kritikuoti valdančiuosius, žiniasklaidą, sociologines apklausas atliekančias visuomenės nuomonės tyrimo agentūras bei išdėstyti Lietuvos istorijos vingius.  P. Gražulio vadovaujamas Tautos ir teisingumo sąrašas Europos Parlamente laimėjo vieną vietą, kuri kaip tik ir atiteks jam pačiam.

Laisvės partijai iškovojus mandatą Europos parlamento (EP) rinkimuose, partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atkerta, kad gandai apie „laisviečių“ pabaigą buvo paskleisti per anksti. „Laisvės partija 8,07 proc. ir mandatas Europos Parlamente. Ketvirta partija Lietuvoje Gandai apie mūsų mirtį yra gerokai perdėti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Armonaitė.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Europos Parlamento rinkimuose iškovojo vieną mandatą ir į Briuselį vyks dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai gali reikšti, kad šis politikas nefigūruos partijos Seimo rinkimų sąraše arba figūruos, bet su mintimi toliau dirbti Briuselyje, o ne Lietuvoje.

Vieną mandatą į Europos Parlamentą (EP) iškovojusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis jau galvoja apie Seimo rinkimus. Politikas svarsto, dėl ko į Lietuvos prezidentus kandidatavęs Ignas Vėgėlė galėtų pasirinkti bendradarbiavimą su „valstiečiais“, ir atsako, su kuo partijai ne pakeliui į Lietuvos parlamentą.  R. Karbauskis sako, kad partija kol kas nėra apsisprendusi dėl sąrašo lyderio rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis Europos Parlamento rinkimuose buvo paskutinė politinė partija, kuri dalyvavo mandatų dalybose ir į Briuselį išsiųs dabartinį europarlamentarą Petrą Auštrevičių.  Liberalų sąjūdis pasirodė prasčiau nei Laisvės partija, nes surinko vos 36,6 tūkst. balsų, kai Laisvės partija 54 tūkst.

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose. Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

Iškart paaiškėjus Europos Parlamento rinkimų rezultatams, Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašą vedantis Petras Gražulis, panašu, suabejojo, ar tikrai atstovaus Lietuvai Europos Parlamente. Šiandien vyras tikina, jog buvo ne taip suprastas. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) šiuose rinkimuose išsikovojo 5,35 proc. balsų – tai sąrašui užtikrina vieną mandatą Europos Parlamante. Šis mandatas atitenka sąrašą vedusiam P. Gražuliui.

Rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatai sukėlė audrą – socialiniai tinklai tiesiog lūžta nuo reakcijų į Petro Gražulio patekimą į Briuselį. Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad nustebimas dėl W. Tomaszewskio ir P. Gražulio ir yra didžiausia EP rinkimų staigmena. Ekspertas paaiškina, kodėl šie Lietuvoje ne pačiu geriausiu žodžiu minimi politikai vis dėlto gavo mandatus į Briuselį.

Europos Parlamento rinkimuose 2 mandatus iškovoję socialdemokratai rinkimų rezultatus vertina gerai, bet prikandę lūpą laukia rudens Seimo rinkimų. Jie tikisi, kad tuomet aktyvumas bus didesnis ir rinkimus laimės jie, o ne valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kaip kad nutiko dabar. „Tai tas rezultatas, kuris esant tokiam mažam rinkėjų aktyvumui, matyt, kitoks ir negalėjo būti.

Sekmadienį Lietuva išsirinko 11 Europos Parlamento (EP) narių. Artimiausius kelerius metus jie ne tik spręs pagrindinius Europos Sąjungos politinius reikalus, bet ir mėgausis įvairiomis privilegijomis. Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į EP pateko Konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga.

Lietuvoje sekmadienį išrinkti 11 atstovų į Europos Parlamentą. Pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad šiuos mandatus pasidalijo aštuonios politinės jėgos. Naujienų agentūra BNS pristato išrinktuosius europarlamentarus. Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis politikas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės.

Liberalų sąjūdžio atstovas būsimajame Europos Parlamento (EP) Petras Auštrevičius partijos rezultatą sekmadienį pasibaigusiuose rinkimuose vertina teigiamai. Anot jo, dar geresniam rezultatui galėjo sutrukdyti lietus. „Pergalė yra pergalė. Vieną mandatą vertinu kaip gerą Liberalų sąjūdžio pasirodymą. Matyt niekas negalėjo išprognozuoti, kad taip išsidėlios mandatai, (...) šešios partijos po vieną mandatą. Man atrodo, įėjome į naują politinį laikotarpį“, – LRT televizijai teigė P. Auštrevičius.

Europos Parlamento (EP) mandatą iškovojęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis sako, kad netikėjo, jog jam išties pavyks gauti vietą Briuselyje. Politikas neslepia, kad kol kas nėra užtikrintas, jog tikrai vyks į Briuselį. Visgi, pasak P. Gražulio, nors jis ir svarsto apie vietos europarlamente perleidimą, jam nesinori nuvilti pasitikėjimą jam išreiškusių rinkėjų. „Nežinau, apie tai dar nespėjau pagalvoti. Netikėjau, kad gausiu mandatą.

Paaiškėjus, kad rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavo tris mandatus, komentarą pateikė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. „Dėkojame rinkėjams už pasitikėjimą ir pergalę šiuose rinkimuose. Sveikiname su gerais rezultatais bei iškovotais mandatais ir abi koalicijos partneres. Tai solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas.

Skelbiami Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfuoja konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis. Kas keliauja į Europos Parlamentą? Iš TS-LKD mandatus pelnė Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.

Neoficialius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus įvertinęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis įsitikinęs, kad į Briuselį išvykti jam nepavyks. Pasak Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) keliamo politiko, tautines vertybes išpažįstančių partijų galimybes gerai pasirodyti EP rinkimuose sumažino politinių jėgų susiskaldymas. „Jau dabar pagal tuos rezultatus mandato tikrai nesitikime, bet gal kokius 3,5 proc. balsų gausime per Lietuvą.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) viliasi išlaikyti tris mandatus ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose užimti pirmą vietą. Vienas iš partijos sąrašo lyderių, profesorius Liudas Mažylis pakomentavo, kaip vertina žemą rinkėjų aktyvumą ir atskleidė, ką darytų, jeigu ir vėl būtų išrinktas į EP. Profesoriaus teigimu, rinkimuose į EP TS-LKD „atrodo neblogai“, tačiau daug ką gali nulemti balsai už mažesniąsias partijas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad partija Europos Parlamente (EP) užtikrintai jau laimėjo vieną mandatą. Tiesa, anot partijos vadovo, rezultatams įtakos turės po vieną mandatą pasidalinusios partijos, tarp jų ir Petro Gražulio vedama „Tautos ir teisingumo sąjunga“ . „Šimtu procentu (vienas mandatas garantuotas – ELTA), jau seniai ir neabejotinai.

Dar vienos kadencijos Europos Parlamente (EP) siekiantis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad, vertinant išankstinius neoficialius EP rinkimų rezultatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau užsitikrino bent du mandatus. Ar pavyks gauti dar vieną, anot politiko, priklausys nuo didžiųjų apylinkių rezultatų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) užsitikrino bent vieną mandatą Europos Parlamente (EP), remdamasis stebėtojų duomenimis teigia partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis. „Turime apie 7 proc. balsų. Jeigu tiksliai, galbūt 6,5 proc., optimistiškai ir virš 7 proc. Tai užtikrintai peržengėme rinkimų barjerą ir LLRA-KŠS gauna mandatą EP“, – žurnalistams sekmadienį vakare teigė W. Tomaszewskis.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau laukia rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų. Rinkiminiame štabe – žinomi politikai ir rinktinės vaišės. TS-LKD rinkiminiame štabe – žinomi politikai. Pareikšti palaikymo ir laukti rinkimų rezultatų atėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos liaudies partija (EVP) vėl tapo stipriausia jėga. Centro dešinysis aljansas tikriausiai iškovojo 181 mandatą, sekmadienio vakarą pranešė Europos Parlamentas, nurodydamas į prognozes, informuoja agentūra „Reuters“. Šias duomenimis, socialdemokratai užėmė antrąją vietą ir turės 135 atstovus. Toliau eina liberali frakcija „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“), iškovojusi 82 vietas.

Europos Parlamento rinkimai pasižymėjo nedideliu rinkėjų aktyvumu, bet socialdemokratų naratyvas laukiant rezultatų buvo gana aiškus: jie tikėjosi pakartoti 2009 metų sėkmę, kai aktyvumas irgi buvo gana menkas, bet tuomet labai pasisekė jiems patiems bei oponentams konservatoriams. Šiųmetiniuose rinkimuose aktyvumas siekė 28,35 proc. 2009 metais rinkėjų aktyvumas buvo menkesnis, bet socialdemokratai sugebėjo laimėti 3 mandatus.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą, rodo balsavusiųjų apklausos. 28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų, rodo kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų apklausų duomenys. RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Europos Parlamento rinkimų balsavimas pasibaigė, bet Vyriausioji rinkimų komisija rezultatus skelbs tik pasibaigus balsavimui visoje Europos Sąjungoje. Portalo tv3.lt gautais neoficialiais duomenimis, po tris mandatus galimai gali iškovoti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija, bet šiai partijai gresia turėti ir du mandatus.

Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai –  juos laimėjo konservatoriai, gavę tris mandatus, o socialdemokratai liko antroje vietoje. Rinkimuose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.

Per Europos Parlamento (EP) rinkimus užsienyje fiksuojant prorusiškų programišių atakas, Nacionalinis kibernetinis saugumo centras (NSKC) sako esantis pasiruošęs reaguoti į panašius incidentus Lietuvoje. „Pačių rinkimų metu yra taikomos įvairios saugumo priemonės, apimančios tiek prevencinius veiksmus, tiek operatyvų reagavimą į galimus incidentus“, – komentare žiniasklaidai penktadienį nurodė centras.

Konservatorių deleguota ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė balsavo Europos Parlamento (EP) rinkimuose, tačiau nepranešė apie tai iš anksto. I. Šimonytė balsą atidavė ketvirtadienį išankstiniame balsavime, BNS patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė. „Premjerė, pasirodo, vakar pabalsavo po Seimo posėdžio, pamatė, kad nėra eilių, sustojo ir pabalsavo“, – BNS penktadienį sakė M. Lingė.

Penktadienį Lietuvoje prasideda balsavimas namuose renkant Europos Parlamento (EP) narius. Jis vyks dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Taip pat baigiasi balsavimas specialiuose punktuose: kariuomenės vienetuose, bausmės atlikimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose ir kt.

Ketvirtadienį vakare pasibaigus išankstiniam balsavimui Europos Parlamento rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad per tris balsavimo dienas iš viso balsavo 88,8 tūkstančių rinkėjų arba beveik 3,7 proc. nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. „Rinkimų komisijos dar skuba aptarnauti iki 20 valandos į išankstinio balsavimo vietas atvykusius rinkėjus.

Jau šį savaitgalį europiečiai balsuos Europos parlamento rinkimuose. Užsienio žiniasklaida praneša, jog šį kartą mandatų daugumą rinkimuose gali užsitikrinti kraštutinės dešinės partijos, nors naujienų portalo tv3.lt kalbintiems ekspertams kyla abejonių, ar kraštutiniai dešinieji sugebės suformuoti stabilią koaliciją.

Jeigu laimės mandatą Europos Parlamente (EP), Lietuvos regionų partijos rinkimų sąrašo lyderė Živilė Pinskuvienė žada atsisakyti Širvintų merės posto. „Dilemos jokios nėra. Aš nebūčiau kandidatavusi, jeigu aš žinočiau, kad aš neičiau – aš kategoriškai esu prieš žmonių apgaudinėjimą“, – ketvirtadienį Eltai teigė išankstiniame balsavime dalyvavusi Ž. Pinskuvienė. „Aš esu pasiruošusi. Jeigu turėsiu žmonių pasitikėjimą – važiuoti dirbti. Pasikartoju – dirbti, o ne užimti pareigas“, – pažymėjo ji.

Lietuvoje ketvirtadienį baigiamas balsavimas iš anksto renkant Europos Parlamento (EP) narius. Išankstinis balsavimas savivaldybėse vyksta nuo antradienio, savo valią rinkėjai gali pareikšti nuo 7 iki 20 valandos. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per dvi dienas prie balsadėžių atėjo 52 tūkst. arba 2,2 proc. visų rinkėjų.

Per dvi išankstinio balsavimo dienas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) balsavo per 52 tūkst. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai yra 2,2 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus. Kaip rodo VRK duomenys, per dvi išankstinio balsavimo dienas aktyviausiai balsuoja Neringos savivaldybės gyventojai. Jų balsavimo aktyvumas perkopė 7 proc. Aktyviai balsuojama ir Birštone, Ignalinos bei Lazdijų rajonuose, taip pat Palangoje.

Lietuviai pradėjo rinkti 11 mūsų šalies europarlamentarų. Pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjų aktyvumas buvo maždaug dvigubai mažesnis nei per prezidento rinkimus. Balsuoti atėję šalies vadovai ir politikai ragino žmones būti aktyvius. O pagrindinių partijų vedliai tikisi gauti bent po du mandatus Briuselyje. Balsuoti susirinkę socialdemokratai nusprendė kartu ir paagituoti rinkėjus balsuoti už juos. Už tai sulaukė pylos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iš anksto Europos Parlamento rinkimuose balsavęs valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad jo partijos sąraše esantys politikai prisidėtų prie reikalingo Europos Sąjungos (ES) atsako į geopolitinius iššūkius. „Europos Parlamente dirbame su stipriausia ir didžiausią mandatų skaičių turinčia Europos liaudies partijos šeima.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo balsą išankstiniuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose atidavė Lietuvos ambasadoje Paryžiuje. Apie tai trečiadienį pranešė prezidentės biuras. Taip pat skelbiama, kad Paryžiuje viešinti D. Grybauskaitė buvo pakviesta Prancūzijos tarptautinių santykių institute (IFRI) pasidalinti įžvalgomis apie dabartinį krizių, turinčių didelę įtaką geopolitinei situacijai, laikotarpį.

Lietuvoje trečiadienį toliau balsuojama iš anksto renkant Europos Parlamento (EP) narius. Balsavimas iš anksto savivaldybėse prasidėjo antradienį, o baigsis ketvirtadienį. Savo valią galima pareikšti nuo 7 iki 20 valandos. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmąją išankstinio balsavimo dieną balsavo 21,5 tūkst. arba 0,9 proc. visų rinkėjų.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) balsavo 21,5 tūkstančio rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai yra 0,9 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus. Prieš penkerius metus, 2019 metais vykusiuose rinkimuose į EP, pirmąją balsavimo iš anksto dieną balsavo apie 18 tūkst. rinkėjų. Tai buvo 0,74 proc. nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus.

Prezidento posto siekęs Ignas Vėgėlė Europos Parlamento (EP) rinkimuose tikina remiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). „Esu tvirtai apsisprendęs balsuoti už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri yra vedama Aurelijaus Verygos, Broniaus Ropės, Aušrinės Norkienės, Dainiaus Gaižausko, Giedriaus Surplio: viso – 22 laiko patikrintų, sąžiningų, savo įsitikinimų ir vertybių už patogesnį gyvenimą neparduodančių politikų“, – savo feisbuko paskyroje rašo I. Vėgėlė.

Pilietinę valią rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) išreiškusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad jos vadovaujamai partijai itin geras rezultatas būtų du laimėti mandatai. „Balsavau už Liberalų sąjūdį. Geras scenarijus yra išlaikyti tęstinumą ir turėti vieną europarlamentarą, labai geras – turėti du. Manau, kad realistiškai vertinant, tai būtų labai geras scenarijus“, – antradienį žurnalistams Lukiškių aikštėje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

2035 metais įsigaliosiantis transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį draudimas laikomas vienu prieštaringiausiu šios Europos Parlamento kadencijos sprendimu. Automobilių pramonėje šiuo metu dirba 13 mln. europiečių. Net 2,4 mln. europiečių tiesiogiai dalyvauja lengvųjų automobilių, furgonų, autobusų ir sunkvežimių gamyboje, todėl bet kokie reikšmingi pokyčiai šioje industrijoje sutinkami itin jautriai.

Išankstiniame balsavime dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda ragina žmones aktyviai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose ir taip duoti atkirtį ekstremistinėms jėgoms. Stebėtojams ir analitikams prognozuojant mažesnį rinkėjų aktyvumą, šalies šalies vadovas akcentavo, jog šie rinkimai yra ne ką mažiau svarbūs nei prezidento ar Seimo. „Nuo priklausys ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ateitis, – žurnalistams antradienį sostinės Lukiškių aikštėje sakė G.Nausėda.

Išankstiniame Europos Parlamento (EP) rinkimų balsavime savo balsą atidavusi „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad partiją tenkinantis rezultatas pirmuosiuose EP rinkimuose būtų bent viena vieta Lietuvos atstovų komandoje. „Norėtume bent vienos vietos. Tai yra, šiaip jau, pirmi Laisvės partijai Europos rinkimai. Tad dvi būtų išvis puiku“, – žurnalistams Lukiškių aikštėje antradienio rytą teigė A. Armonaitė.

Reikia būti nepataisomu optimistu arba konservatoriumi, kad pralaimėjus antrajame prezidento rinkimų ture skelbtum pergalę, sako šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Visgi, pažymi jis, artėjant Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimams, tokia konservatorių retorika yra suprantama. „Manau, reikia būti nepataisomu optimistu arba konservatoriumi, kad surinkus 24 proc. balsų skelbtum didžią pergalę.