Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) šiuose rinkimuose išsikovojo 5,35 proc. balsų – tai sąrašui užtikrina vieną mandatą Europos Parlamante. Šis mandatas atitenka sąrašą vedusiam P. Gražuliui. Primename, jog P. Gražulis – ilgametis Seimo narys, kuris iš Seimo buvo pašalintas už šiurkštų priesaikos sulaužymą, mat balsavo už kitą Seimo narį, Liną Jonauską.
Visgi vakar po pergalės iš P. Gražulio teko girdėti gana prieštaringas kalbas – politikas abejojo, ar tikrai atstovaus rinkėjams Europos Parlamente.
„Nežinau, apie tai dar nespėjau pagalvoti. Aš netikėjau, kad aš gausiu mandatą. Kartais, tarp kitko, tokia mintis kyla, kodėl. O sako žmonės eina į Seimą, kad gautų gerą atlyginimą, aš jau pažadėjau 50 proc. atlyginimo žmonėms atiduoti ir tikrai tą darysiu, skelbsiu kas mėnesį kam kiek skirta, bet norisi iki galo parodyti, kad ne pinigai man svarbiausia. Pasitikėjimas svarbiausia. Ir jei būtų galimybė... Pažiūrėsiu, aš dar nesakau ne. Bet tai būtų žmonių išdavimas, tų, kurie už tave balsavo. Nežinau, klausimas rimtas“, – vakar „Delfi“ komentavo P. Gražulis.
Tokių abejonių kilo ir dėl to, kad P. Gražulis nemoka anglų kalbos. Tai politikas nurodo ir savo VRK anketoje. Anketoje nurodoma, jog be gimtosios lietuvių kalbos, P. Gražulis kalba tik rusų kalba. Ši aplinkybė vakar užkliuvo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei.
„Aš manau, kad P. Gražulis viską gyvenime moka, aš jo tikrai nesiruošiu mokyti. Toks Lietuvos žmonių pasirinkimas, bus sudėtinga paaiškinti kolegoms parlamente, bet toks Lietuvos žmonių sprendimas“, – reziumavo V. Blinkevičiūtė.
Petras Gražulis: „Kito kelio nėra“
Pirmadienio rytą P. Gražulis tikino, jog buvo ne taip suprastas ir į EP tikrai vyks. Jis taip pat sako, jog anglų kalbos nemokėjimas kelio neužkirs, o anglų kalbą dar sieks pramokti.
Vakar rinkimų naktį panašu pasakėte, jog nežinote ar keliausite į Europos Parlamentą atstovauti Lietuvai. Gal šiandien apsisprendėte?
Aš tai ne tame kontekste pasakiau. Aš norėjau pasakyti, kad man žmonių pasitikėjimas yra kur kas svarbesnis, negu Europos Parlamentaro mandatas. Todėl ir sakiau, kad jeigu neičiau į Europos Parlamentą, nuvilčiau žmones.
Dėl to eisiu į Europos parlamentą, kito kelio nėra. Bet man žmonių pasitikėjimas yra daug svarbiau, negu mandatas.
Tai Jus neteisingai suprato?
Galbūt. Už tave žmonės pasitikėję balsavo – negali tiesiog padėti mandato. Vis dėlto, man žmonių pasitikėjimas yra svarbiau, nei mandatas.
Apklausos man nei vieno procento nedavė ir staiga įvyksta toks stebuklas. Esu be galo dėkingas žmonėms.
Ponia Vilija Blinkevičiūtė rinkimų naktį pastebėjo, jog jūs nemokate anglų kalbos. Kaip manote, ar tai nebus kliūtis Europos Parlamente?
Aš jau kalbėjau su Stasiu Jakeliūnu apie tai – aš buitinę kalbą žinau, jokios ten problemos nėra. Su teisine, įstatymų leidybos kalba, paprasta nebus. Bet viską verčia į lietuvių kalbą, raštu ir žodžiu.
Tai ar čia bus problemų? Dar tikrai planuoju pagilinti savo anglų kalbos žinias, nebus čia jokių problemų.
Galbūt planuojate ir jūsų vaiko mamą Birutę kartu pasiimti?
Vienas vyksiu. Tikrai vienas.
Kas keliauja į Europos Parlamentą?
Skelbiami Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfuoja konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.
Iš TS-LKD mandatus pelnė Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.
Socialdemokratams atstovaus Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis.
Iš Laisvės partijos į Briuselį važiuos Dainius Žalimas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaus Aurelijus Veryga.
Demokratų sąjungai "Vardan Lietuvos" atstovaus Virginijus Sinkevičius.
Liberalų sąjūdžiui atstovaus Petras Auštrevičius.
Iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos į Briuselį vyks Waldemaras Tomaszveskis.
Europos Parlamente bus ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.
Pergalę iškovojo konservatoriai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia pirmuosius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus – pergalę iškovojo konservatoriai.
Suskaičiavus balsus visose iš 1895 apylinkių, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus – darbą Briuselyje tęs Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus, sulaukusi 17,64 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratus EP atstovaus partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tretieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą – EP dirbs Seimo narys Aurelijus Veryga.
Vietą EP iškovojo ir Laisvės partija – 7,93 proc., kuriai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc. Tai leido šios politinės jėgos lyderiui Waldemarui Tomaszevskiui iškovoti dar vieną kadenciją EP. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. – apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis taps partijos atstovu EP. Tuo metu Liberalų sąjūdis surinko 5,30 proc. ir EP darbą tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Likusios EP rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Lietuvos regionų partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc., Taikos koalicija – 3,44 proc., Darbo partija – 1,63 proc., Krikščionių sąjunga – 1,35 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
