Apie rudeninio tręšimo svarbą, kokias trąšas naudoti ir kada atlikti šį darbą, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo agronomė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė Eglė Petkevičiūtė.
Rudeninis tręšimas – būtinas darbas
Įprastai daugelis sodininkų augalus tręšia pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje, kad šie žydėtų ar duotų gerą derlių, tačiau rudenį panaudoti trąšas pamiršta arba mano, kad tręšti jau nebereikia.
„Tačiau taip padarome klaidą, o augalus tręšti iš rudens būtina, norint paruošti juos žiemojimui. Paruošiame augalus duodami jiems kalio ir fosforo, kurio jiems taip reikia, ir sumažiname azoto – neskatiname jų augimo. Taip mažiname nušalimo riziką“, – aiškino ekspertė.
Ji priduria, kad patręšti augalai, gavę reikalingų medžiagų, sumedėja, pasiruošia žiemojimui, kad pavasarį, po nenuspėjamų žiemos orų, atsprogtų ir atželtų sveikesni ir dekoratyvesni.
Kodėl reikia tręšti augalus rudenį?
Pasakodama apie tai, kokias trąšas pasirinkti, E. Petkevičiūtė pabrėžia, kad negalima rinktis bet kokių – naudoti reikia universalias rudenines trąšas, kuriose yra kalio ir fosforo, kurie šiuo vegetacijos laikotarpiu būtini.
„Kalis ir fosforas atlieka kelias funkcijas rudenį. Vieniems augalams tai pratęsia derėjimo ir žydėjimo sezoną, kai nebereikia skatinti auginti šakelių ir lapų. Tarkim, hortenzijos ilgai žydi – taip skatiname ilgiau išlaikyti žiedynus, sunokinti vaisius obelims, sunešti maisto medžiagas į šakeles, kurios medėja“, – aiškino agronomė.
Ekspertės teigimu, augintojų misija – aprūpinti augalą reikalingomis maisto medžiagomis, kad spėtų sutvirtėti naujai išleistos šakelės. Rudenį patręšti augalai sustiprėja, yra geriau pasiruošę atlaikyti permainingus žiemos orus:
„Tinkamai pasiruošęs augalas ne tik kad puikiai išžiemos – kai kuriems augalams tai yra ir išlikimo klausimas. Ir, be abejo, išlaikyti dekoratyvumą ir pačio augalo struktūrą, sveikas šakas yra daug paprasčiau negu vėliau taisyti per žiemą patirtus nuostolius, kai dalis augalo iššąla.“
Nedarykite 1 klaidos
Nors, kaip pastebi ekspertė, sodininkų auginami augalai yra prisitaikę žvarbesnėms žiemoms, tačiau patys augintojai neretai padaro klaidą, dėl kurios augalas neatlaiko šalčių ir kitąmet nežydi ar nemezga vaisių.
Viena iš klaidų – per gausus patręšimas vasarinėmis trąšomis rugpjūčio viduryje ar pabaigoje, pabėrus trąšų nesulaistoma žemė.
„Medžiagos pradeda tirpti rugsėjo mėnesį, paskatinam augimą, pridarom labai didelės žalos ir nereikalingų sau problemų su augalais, ir jie tiesiog neišžiemoja – dalis jų iššąla.
Ir jie, išties, neiššąla dėl to, kad yra per jautrūs ateinantiems šalčiams. Jie tiesiog būna nepasiruošę ateinantiems šalčiams, vegetuoja intensyviai tuo metu, kai turėtų mesti lapus, medėti, jų šaknynas turėtų eiti gilyn ir kaupti maisto medžiagas būtent ilgajam šaltajam periodui“, – daromą klaidą ir to pasekmes aptarė E. Petkevičiūtė.
Rudenį tręškite gėles, nepamirškite ir šilauogių
Tad kurių augalų nepamiršti patręšti rudenį? Ekspertė sako – visų, augančių kieme, taip pat ir vejos. Agronomė dalijasi ir naudingais patarimais, kaip tinkamai tręšti:
„Tręšiame ne tik sutvarkytame pomedyje, bet ir šakų plote, trąšas išberiame ant drėgnos žemės arba vejos. Patręšus, jeigu nenusimato liūčių, gerai būtų jas ir sulaistyti tam, kad trąšos greitai ir sėkmingai ištirptų.“
Su šiuo darbu svarbu nepavėluoti – geriausias laikas atlikti rudeninį tręšimą yra rugsėjo–spalio mėnesiai. Vis tik, jei sezonas šiltas, trąšas galima berti dar ir lapkritį.
Maistinėmis medžiagomis nepamirškite aprūpinti ir vaiskrūmių – ypač naudingas tręšimas lietuvių pamiltoms šilauogėms.
„Kadangi jos linkusios leisti daug naujų šakelių ir vasaros antroje pusėje derėdamos, dar rasime ant kai kurių vėlyvesnių veislių ir uogyčių, tad išbertos maisto medžiagos padės sumedėti jaunoms, gana žalioms šakoms ir joms žiemos laikotarpiu nenušalti“, – teigė E. Petkevičiūtė.
Nepamirškite ir dekoratyvių augalų. Jei gėlynai ar želdynai yra mulčiuoti, efektyviausias sprendimas – prieš beriant trąšas mulčią kiek prasklaidyti. Tačiau jei tręšiamas visas plotas ir sulaistoma, galite berti ir tiesiai ant mulčio.
Hortenzijoms rudeninis tręšimas taip pat reikalingas – jis ne tik padės augalui ilgiau išlaikyti žiedynus, bet ir pasiruošti šaltajam sezonui laukiantiems iššūkiams. Atminkite: trąšas berkite atsargiai, neberkite ant krūmo, kad nenudegintumėte lapų. Tręškite pomedį ir aplink hortenziją.
Vejos tręšimas rudenį
Atvėsus orams daugelis, net jei tręšia augalus, veją apeina ratu. Tačiau E. Petkevičiūtės teigimu, jei norime gražios, vešlios vejos, šio darbo praleisti negalima.
Šiemet tai ypač aktualu, nes vasara buvo lietinga, dėl ko maistinės medžiagos plovėsi gilyn, o vejos augalai jas gali pasisavinti tik iš maždaug 15 centimetrų gylio.
„Maisto medžiagos greit išsiplauna, o vejai, kaip ir kitiems augalams, taip pat reikia pasiruošti žiemai. Tad jeigu nenorime turėti išgeltusių, išplikusių plotų, kas lemia greitesnį piktžolių užsisėjimą, samanojimą, jei norime išlaikyti atitinkamą gražų tankumą ir spalvą, būtina įnešti maisto medžiagų“, – pridūrė agronomė.
Turintiems augintinių E. Petkevičiūtė rekomenduoja rinktis trąšas, kurių granulės yra pilkos spalvos – jos ne taip traukia smalsių gyvūnėlių akis. Geriausia berti trąšas naudojant barstytuvą, o jei plotas nedidelis – pakaks rankinio.
„Tolygiai išbertos trąšos nenudegins vejos bei išlaikys tolygų žalumą. Ten, kur pertręšta, dažnai matome patamsėjusius plotus, tad norime išvengti ir rudenį margumo vejoje“, – pridėjo ekspertė.
Dar vienas būdas pamaitinti žemę – naudoti sideratinius augalus, kuriuos galima sėti jau po derliaus nuėmimo. Šiltnamyje žemę galima atnaujinti ir su galvijų mėšlo turinčiu kompostu.
Visa laida „Svajonių sodai“ ir dar daugiau naudingų patarimų – straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 val., per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
