Pasaka: kaip žvyro karjeras virto gamtos paminklu
Konglomerato atodanga atrasta Šeimyniškių kaime. Anksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras. Bekasant žvyrą buvo atkasti gana keisti iš molio ir akmenukų susidarę didžiuliai luitai. Pasirodė tai esąs gana retas gamtos paminklas. Konglomerato uola paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu 2002 metais. Netoli konglomerato atodangos stūkso Šeimyniškių piliakalnis. Pilupio ir Piliaus krantų kyšulyje įrengtas piliakalnis su storu kultūriniu sluoksniu.
Ukmergės piliakalnis – vieta, kur prasidėjo Gediminaičių dinastija
Ukmergės vietinių traukos centras, pasididžiavimas ir pramogų vieta yra istorinis piliakalnis. Neseniai šalia jo pastatyta estrada suburia jaunimą gyvos muzikos bei naktinio kino vakarams. Miesto svečiams šis objektas labai patrauklus savo lokacija, nes yra Ukmergės centre, Šventosios upės ir Ukmergėlės (buv. Vilkmergės) upelio santakoje ir suteikia puikią galimybę pasigrožėti panorama iš 16 m aukščio.
Parkas, kurį puošia net keturi tvenkiniai
Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Pokario metais parko teritorijoje įsikūrė Antazavės vaikų globos namai ir vidurinė internatinė mokykla. Šalia mokyklos yra įkurtas augalų turtingas geometrinio plano skveriukas.
Zubovų dvaro paslaptys kraštotyrininko Viliaus Purono akimis
Kiekvienas besidomintis Šiaulių miesto istorija privalo gyvai apžiūrėti Zubovų vasaros rezidenciją – vieną seniausių išlikusių pastatų Šiauliuose. XIX a. iškilęs ankstyvojo klasicizmo statinys yra svarbus grafų Zubovų giminės palikimas. Šalimais taip pat išlikęs senasis parkas bei kaštonų alėja. Kas slypi už šio dvaro sienų, skaitytojams pasakoja dizaineris, kraštotyrininkas Vilius Puronas.
Dvaras, viliojantis savo kilminga praeitimi
Lietuviškosios Bistramų giminės šakos pradininkas buvo karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas už nuopelnus iš valdovo gavęs 26 valakus žemės vidurio Lietuvoje ir persikėlęs čia gyventi iš Kuršo. Iš jo dviejų sūnų vienas grįžo gyventi atgal į Kuršą, o kitas – Jonas Evaldas, vedęs lenkaitę Aną Svencicką, liko gyventi Lietuvoje ir XVII–XVIII amžių sandūroje įsigijo plačiame Juodos slėnyje buvusius du palivarkus.
Vieta, kuri vilioja savo legenda apie pušies ir ąžuolo meilę
Pamilo ąžuolas pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė gilę, ar voveraitė pametė pušies kankorėžio sėklą. Iš daigelių išaugo medžiai, ir vienas nuo kito neatsitraukė daugiau kaip 150 metų. Laikas vis stipriau glaudė ąžuolėlį prie savo lieknosios pušelės. Taip ir liko kartu visam gyvenimui žaliuoti ir šalti, tyliai ošti ir su vėtromis kovoti, byloja legenda. Dubravos dvyniai – botaninis gamtos paveldo objektas, 1971 metais paskelbtas saugomu gamtos objektu.
