– Festivalis šiemet trunka visą savaitę. Kodėl nusprendėte jį išplėsti?
Mūsų didžioji scena nesutalpina visų, kurie nori čia pasirodyti! O ir klausytojai nori ne tik koncertų. Todėl šiemet Klaipėda kviečia į džiazuojančią savaitę nuo birželio 23 iki 29 d. Bus ne tik muzika, bet ir edukacija, šokis, dailė, garso inovacijos, šilta bendrystė ir net meditacija garsais.
– Kuo šie metai išskirtiniai?
Visų pirma – turiniu. Birželio 23 d. festivalio pradžia bibliotekoje su muzikos žurnalistu Ramūnu Zilniu. Jis kvies klausytojus paragauti džiazo kaip laiko patikrinto skonio.
Birželio 24-ąją – džiazo siuita išsiskleis dviem kryptimis: Nidoje skambės Beatričės ir Augustės duetas, o „Kurpių“ džiazo klube legendinis prof. Saulius Šiaučiulis sukvies mokinius ir bičiulius į džiazo vakaro improvizacijas.
Birželio 26 d. – kupina jauno džiazinio pulso diena: „The BrassBees“ iš Kauno gros Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, o Gargžduose viešės „Iron Indigo“ iš JAV. Tą pačią dieną legendinės grupės De-Phazz vokalistas Karl Frierson mokys jaunąją kartą meistriškumo subtilybių Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje.
– Kas pasirodys pagrindiniuose koncertuose Teatro aikštėje?
Birželio 27–28 d. laukia tikra džiazo puota!
Penktadienį ją pradės Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos Jaunimo džiazo orkestras kartu su pasauline žvaigžde Karl Frierson. Vėliau scenoje pasirodys „Iron Indigo“ iš JAV,
Almantas Karečka su tarptautiniu kolektyvu „Mirage Jazz Orchestra“, o vakaro kulminacija – energingoji ispanų grupė „Patax“. Kurie apjungia flamenko, funk ir džiazą.
Šeštadienį scenoje švytės „The Bleach Band“, turkų „Board Members“, romantiškieji „Gipsy Wind“ iš Čekijos, vėl Karl Frierson su Kauno bigbendu, o finalui – elektroninio džiazo legendos, muzikos alchemikai „Jazzanova“ iš Berlyno.
– O kaip dėl šokių, vizualumo, meno?
Prieš koncertus – šokių pamokos su „Jazz Fam“ lindy hop bendruomene, kurios energija įkvepia net žiūrovus prisijungti. Džiazas išsilieja ir per spalvas – 65 jaunųjų kūrėjų piešiniai festivalio konkurse, kurį kuruoja Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja dailei
Jūratė Kavaliauskienė parodys, kaip vaikai mato Klaipėdą - džiazo uostą.
– Kokie išskirtiniai akcentai laukia paskutinę dieną?
Sekmadienį, birželio 29 d., Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyks ypatingas seminaras–koncertas „Muzika gydo“, kuriame skambės Kauno muzikinio teatro „Gospel“ programa. Tai šviesus, jautrus atsisveikinimas su festivaliu – tarsi muzikinė malda.
– Kokių naujų formų ieškote šiemet?
Džiazas skambės ne tik scenoje.
Lietuviškos garso inžinerijos projektas „Silent Pound“ pelnęs apdovanojimą „Best Sound (Cost Considered)“ pasaulinėje „High End Munich 2025“ parodoje – tai įvertinimas, kuriuo žavisi visas pasaulis.
Birželio 23 d. 18:00 val. šias inovacijas išgirs ir Klaipėda – festivalio atidarymo vakarą Ievos Simonaitytės bibliotekoje.
Tai ne tik apie garsą. Tai – apie meistrystę, kuri tyliai kalba, bet galingai skamba pasaulyje.
– Ar tęsiate festivalio naktinių koncetų tradicijas?
Žinoma! Po pagrindinių koncertų Teatro aikštėje džiazas persikels į legendinį pirmąjį Lietuvoje džiazo klubą „Kurpiai“, kur vyks naktinės „jam session“ – čia susitiks lietuviai, ispanai, turkai, čekai, olandai, amerikiečiai ir gros kartu. Dalinsis patirtimi, užmegs naujas džiazines draugystes.
– Kokia svarbi socialinė žinutė šiemet siunčiama?
Ypač džiaugiamės, kad šiemet prie festivalio prisijungė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Jiems muzika yra viena svarbiausių meno sričių.
Jų dalyvavimas praturtins festivalį ir įprasmins mūsų misiją būti atviriems kiekvienam.
– Festivalis vyksta pačioje Klaipėdos širdyje, Teatro aikštėje. Kokia to reikšmė?
Festivalis – tai kultūrinio turizmo vienas iš švyturių. Jis sugrąžina žmones į Klaipėdą, senamiestį, pripildo jį gyvybės, kvapų, garsų, šurmulio. Tai ne tik koncertai, bet ir galimybė mieste patirti unikalią atmosferą. Klaipėda – džiazuojantis miestas, kurį atranda vis daugiau žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
– Šiemet vizualuose matome Taravos Anikę. Kodėl?
Šie metai skirti Simono Dacho atminimui, tad labai natūraliai kilo idėja, kad Taravos Anikė, amžinoji festivalio klausytoja, taptų ir jo globėja. Ji šiemet – su saksofonu rankoje, džiazuojanti kartu su mumis. Tai graži ir šmaikšti duoklė istorijai ir miestui.
– Kokias komunikacines priemones pasitelkiate gundydami atvykti į džiazuojančią Klaipėdą?
Mūsų festivalio reklama pasiekia žmones oro uostuose, geležinkeliuose, autobusų ekranuose, o koncertai bus transliuojami per TV3.lt. Ir labai džiaugiamės – latvių melomanams šiemet skirtas broliškas kvietimas jų kalba. Klaipėda laukia ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių melomanų.
– Kaip pavyksta 31 metus aukšto lygio festivalį organizuoti visiškai nemokamą?
Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, už tai esame labai dėkingi. Sulaukiam palaikymo iš uostamiesčio verslo bendruomenės, užsienio šalių ambasadų.
Turime didžiulę palaikančią bendruomenę, šį renginį mylinčius žmones, talentingus kūrėjus ir drąsią širdį.
– Ir pabaigai – kam norėtumėte padėkoti?
Visiems, kurie kuria šį festivalį:
Nuostabiai TV3 grupės, vadovybei, darbuotojams, savanoriams, rėmėjams, partneriams, ambasadoms, muzikantams, ir svarbiausia – nuostabiausiai publikai pasaulyje, kuri kasmet sugrįžta. Kartu su jais rašome Klaipėdos kultūros metraštį.
– Ir visgi, ką jums reiškia džiazas?
Džiazas – tai sielos būsena. Tai drąsa būti kitokiu, laisvė, taika ir harmonija su savimi ir aplinkiniais, improvizacija, tai vaiko juokas ir senutės Klaipėdos aura. Džiazas – tai šokis, muzika, dailė. Ir svarbiausia – tai žmonės, kurie džiazuoja kartu su mumis jau 31 metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
